Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka išsprendė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2231-548/2020.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2231-548/2020 A. M. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, paskiriant bausmę – 30 dienų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, visiško sudėjimo būdu, subendrinta su 2020 m. kovo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi – 11 mėnesiai ir 3 dienos laisvės atėmimo, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 metai 3 dienos laisvės atėmimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 11 d.

2020 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant teisinę pagalbą A. M.. Teikime prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų – 112,00 Eur baudžiamojoje byloje Nr. 1-2231-548/2020 priteisimo klausimą.

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu be kita ko turi teisę išspręsti klausimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme.

Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. M. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis A. M. yra nuteistas už nusikaltimus, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jis atliko laisvės atėmimo bausmę, kas tik patvirtina, kad efektyviai nuteistojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas, šiuo metu nuteistasis taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje (4 t., b. l. 23), duomenų apie nuteistojo turimą turtą ar pajamas byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad dėl A. M. buvimo pataisos įstaigoje bei nesant duomenų, jog nuteistasis šiuo metu gauna pajamas, ar turi turto, spręstina, kad jo turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. M. nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 361 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo A. M. priteisimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.