Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-29 · Administracinė byla Nr. A-146-2625-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-08-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-08-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2011-08-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Ik-993-365/2012Sprendimas · 2012-05-08Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-29
Bylos Nr.
A-146-2625-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02389-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
H. R.
Atsakovas
Neįgalumo
Trečiasis asmuo
Neįgalumo
Kategorijos
  • 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-2625/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02389-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 6.7; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,,dalyvaujant pareiškėjui H. R.,atsakovo atstovams Rimai Liubertienei ir Stasiui Mateliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. R. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas H. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (I t., b. l. 2-3), kurį patikslino (I t., b. l. 18-19), prašydamas:

panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT, Tarnyba, atsakovas) 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. SS-168;panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2010 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. S-134;įpareigoti atsakovą vietoje buvusio sprendimo priimti naują sprendimą pagal nepriklausomų ekspertų tyrimus bei išvadas pareiškėjo ginčijamais klausimais.

Skunde, kurį patikslino, ir nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teismo posėdyje (II t., b. l. 88-89) pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamais sprendimais nebuvo atsižvelgta į visas jo išdėstytas pastabas dėl priimtų sprendimų netikslumo ir neištaisytos padarytos klaidos. Be to, pareiškėjo nuomone, nebuvo laikomasi atsakovo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, buvo siekiama priimti ekonomine prasme naudingus ministerijai sprendimus. Mano, kad abiejų tarnybų darbuotojai norėjo jam pakenkti, nes 2009 m. pagal jo pranešimą Seimo kontrolierius įspėjo abi šias tarnybas dėl nurodytų jų darbo trūkumų pašalinimo. Pažymėjo, jog atsakovas NDNT, žinodamas, kad jis ne pirmus metus serga, paviršutiniškai atliko apžiūrą, tyčia nesigilino ir ignoravo visą jo ligos istoriją per praėjusius metus, be to, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, visapusiškai neatliko savo Nuostatų 9 punkte nustatytų funkcijų ir nesivadovavo Nuostatų 10.1 bei 10.3 punktais.

Pareiškėjo nuomone, Ginčų komisija, nagrinėdama jo skundą dėl atsakovo sprendimo, išsamiai ir tiksliai nepasisakė dėl jo nurodytų netikslumų, neįvykdė skunde išdėstytų prašymų, tuo pažeidė Nuostatų 7.1, 8.2, 8.3 ir 8.4 punktus. Ginčų komisija, norėdama neteisėtai pagrįsti savo išvadas, nagrinėjo kitus, skunde neįvardytus klausimus, o tai, pareiškėjo manymu, rodo, kad jo skundžiamos institucijos darbuotojai nesilaikė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, kerštingai ir vienašališkai sprendė jo ginčijamus klausimus, nagrinėjo pareiškėjo skundą net penkis mėnesius ir tuo pažeidė nustatytą 30 dienų terminą, o atsakymą išsiuntė ne per 3 dienas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171 patvirtintas Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo aprašas, o tik po mėnesio. Pareiškėjas teigė manantis, kad abi nurodytos tarnybos yra jo atžvilgiu nelojalios, tyrimų duomenis vertina neobjektyviai (tai matyti iš 2009 ir 2010 metais priimtų sprendimų), todėl, pareiškėjo nuomone, galutinį sprendimą dėl jo ginčijamų pozicijų turi priimti nepriklausomi ekspertai.

Šalies argumentai

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 73-74) ir atsakovo atstovė teismo posėdyje (II t., b. l. 88-89) pažymėjo, kad pareiškėjas grindžia savo reikalavimą subjektyviais ir teisiškai nepagrįstais vertinimais bei argumentais, nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenurodo, kokios konkrečiai teisės aktų nuostatos buvo pažeistos vertinant jo darbingumo lygį. Teigė, kad pareiškėjo darbingumo lygis buvo vertintas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas), jo 1 bei 2 priedų, Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir DL nustatymo aprašas) nuostatų.

Paaiškino, kad 2009 m. lapkričio 16 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritorinis skyrius (toliau – ir NDNT Šiaulių II teritorinis skyrius), vadovaudamasis Kriterijų aprašu, jo 1 bei 2 priedais ir DL nustatymo aprašu, nustatė pareiškėjui 50 % darbingumo lygį. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, pareiškėjo prašymu atlikęs pakartotinį vertinimą ir nustatęs, kad NDNT Šiaulių II teritoriniame skyriuje pareiškėjui darbingumo lygis vertintas teisėtai ir pagrįstai, 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. SS-168 teritorinio skyriaus sprendimą paliko nepakeistą. Ginčų komisija, nagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2010 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą Nr. S-134, kuriuo taip pat nusprendė NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą dėl darbingumo lygio palikti nepakeistą, tačiau įpareigojo profesinės kvalifikacijos kriterijų vertinti kaip palankią aplinkybę ir dėl nurodytų ligų pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus (toliau – ir TLK) -10 kodus N11.9 ir N20.0 įvertinti bazinį darbingumo lygį 90 %. 2010 m. liepos 26 d. buvo priimtas sprendimas Nr. SS-2082, kuriuo Tarnyba visiškai įvykdė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ir apie tai raštu informavo pareiškėją.

Atsakovo manymu, Tarnyba, priimdama sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo, laikėsi visų teisės aktais nustatytų procedūrų ir sprendimų priėmimo terminų, todėl pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu (II t., b. l. 91-93) pareiškėjo H. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, nustatė, kad NDNT Kontrolės skyrius, išnagrinėjęs 2009 m. gruodžio 21 d. gautą pareiškėjo H. R. prašymą peržiūrėti NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimą, 2009 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. SS-168, kurį pareiškėjas apskundė Ginčų komisijai, o ši 2010 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą Nr. S-134, kuriuo pareiškėjo skundo nepatenkino.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl skirtingo materialinių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Pareiškėjas teigia, kad jo atžvilgiu Tarnyba paviršutiniškai atliko asmens apžiūrą, specialiai nesigilino ir ignoravo ligos istoriją, priimdama sprendimą nesivadovavo Nuostatais, be to, teigia, kad buvo pažeistos procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą.

Nagrinėdamas ginčą teismas rėmėsi darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. A1-50 patvirtintų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (toliau – ir NDNT nuostatai), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo normomis. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Priimti sprendimai gali būti pripažinti teisėti ir pagrįsti tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad Tarnyba skundžiamame sprendime dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų pagal TLK-10 kodus, vadovaudamasi Kriterijų aprašo 1 priedo (2009 m. gegužės 31 d. redakcija) XIII dalies 75.2 punktu, VI dalies 40.11.4 punktu, XIII dalies 76.2 punktu, VIII dalies 52.2 punktu, nustatė H. R. 49,5 procentų bazinį darbingumo lygį. Kriterijų aprašo 3 punkte nustatyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); funkcinius (2 priedas); profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Tarnybos sprendime pareiškėjui darbo ir kitos aplinkybės, vadovaujantis Kriterijų aprašo 2 priedu, įvertintos kaip vidutiniškai palankios – koeficientas 1 (nepalankios aplinkybės – 1, vidutinio palankumo – 5, palankios – 1). Darbo aplinkybės įvertintos taip: asmens bazinis darbingumas yra 49,5 %, kuris patenka į bazinio darbingumo lygio diapazoną nuo 30 iki 55 %, tai bus vidutinio palankumo aplinkybė; asmens bazinis darbingumas yra 49,5 %, gali dirbti 4-5 val. per dieną ar 3-4 dienas per savaitę, tai vidutinio palankumo aplinkybė; asmuo negali dirbti pagal įsigytą išsilavinimą, tai vertinama kaip vidutinio palankumo aplinkybė; asmuo negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus, todėl tai yra vidutinio palankumo aplinkybė; asmuo turi darbo patirties ir darbinių įgūdžių, bei gali juos panaudoti, tai yra palanki aplinkybė; asmuo yra 56 metų amžiaus, tai yra nepalanki aplinkybė;asmeniui būtinas darbinės aplinkos pritaikymas, tai yra vidutinio palankumo aplinkybė. Tarnyba, vadovaudamasi Kriterijų aprašo 18 punktu, nustatė pareiškėjui 50 % darbingumą ir pripažino iš dalies darbingu bei rekomendavo dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės laiką.

Teismas nustatė, kad Ginčų komisija pripažino, jog pareiškėjo skunde pateikta pastaba dėl Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.3 punkto taikymo vietoj 75.2 punkto, atsižvelgiant į Ginčų komisijos pateiktus argumentus dėl Kriterijų aprašo 2 priedo 4 punkte nurodyto kriterijaus „Profesinė kvalifikacija“ vertinimo aptariant funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtaką pareiškėjo darbingumui bei jo įdarbinimo galimybėms, vertinimo pagrįstumą bei Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.2 punkto taikymo pagrįstumo vertinimą, yra nepagrįsta. Be to, Ginčų komisija nustatė, kad Tarnyba dėl ligų N11.9 ir N20.0 (TKL-10 kodai) nepagrįstai nustatė 100 % bazinį darbingumą ir, vadovaudamasi Kriterijų aprašo 1 priedo VIII dalies 52.2 punktu, nustatė 90 % bazinį darbingumą, tačiau nurodė, kad šio bazinio darbingumo dydžio pakeitimas neturėjo esminės įtakos galutiniams pakartotinio pareiškėjo darbingumo lygio rezultatams. Komisija, remdamasi darbingumo lygio nustatymo dokumentais, esančiais byloje Nr. 23592, nustatė, kad pareiškėjas turi inžinieriaus mechaniko profesinę kvalifikaciją ir, atsižvelgus į nustatytą sveikatos būklę, gali ja pasinaudoti, todėl priėjo išvados, kad Tarnyba netinkamai įvertino Kriterijų aprašo 2 priedo 4 punkte nustatytą kriterijų „Profesinė kvalifikacija“, vertindama jį kaip vidutinio palankumo aplinkybę, ir nurodyto kriterijaus vertinimą pakeitė į palankią aplinkybę „Turi profesinę kvalifikaciją ir gali ją panaudoti“. Ginčų komisija nusprendė Tarnybos sprendimą dėl pareiškėjo darbingumo lygio palikti nepakeistą ir įpareigojo Tarnybą 2009 m. gruodžio 23 d. darbingumo lygio vertinimo akte įvertinti ligų N11.9 ir N20.0 (TLK-10 kodai) bazinį darbingumą 90 % bei įvertinti profesinės kvalifikacijos kriterijų kaip palankią aplinkybę.

Tarnyba, vykdydama Ginčų komisijos sprendimą, 2010 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą Nr. SS-2082, kuriuo visiškai įvykdė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą. Nustatęs, kad pareiškėjas šio sprendimo neskundė privaloma išankstine ne ginčo tvarka, pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugpjūčio 25 d. teismo nutartimi reikalavimą dėl šio sprendimo panaikinimo priimti atsisakė (I t., b. l. 54-55).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalimi ir atsižvelgęs į byloje esantį H. R. ligos istorijos išrašą (I t., b. l. 117-127) bei 2009 m. lapkričio 10 d. siuntimą į NDNT (I t., b. l. 129-131), teismas nustatė, kad pagrindinė pareiškėjo diagnozė buvo nustatyta pagal šiuos TLK-10 kodus: M 16.1, M 10.0. Gretutinės diagnozės pagal TLK-10 kodus: I11.0, I50, N20.0, I67.8, M42.1, E23.3, N11.9. Pagal šias diagnozes NDNT Šiaulių II teritorinis skyrius 2009 m. lapkričio 16 d. priėmė Darbingumo vertinimo aktą Nr. DNL-4532 (I t., b. l. 148-155), kuriame nustatė pareiškėjui darbingumo lygį 50 %. Nustatyta pagal darbingumo nustatymo kriterijų XIII.75.2 (55%), VI.40.11.4 (55 %), VI.40.1.2 (70 %), VIII.52.2 (90 %), XIII.76.1 (90 %), 25.2 punktus. Nustatyta darbingumo lygio priežastis pagal Tvarkos aprašo punktus: 27.1. ligos arba būklės. Skundžiamuose Tarnybos 2009 m. gruodžio 23 d. ir Ginčų komisijos 2010 m. birželio 10 d. sprendimuose konstatuojama, kad pareiškėjui nustatytos tiek pagrindinėje, tiek gretutinėje diagnozėse ligų pagal TLK-10 kodai iš esmės atitinka pirminius pareiškėjo medicininius dokumentus, todėl teismas neturi jokio nei teisinio, nei kitokio pagrindo šioje dalyje naikinti skundžiamus sprendimus.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl funkcinio ir profesinio kriterijų vertinimo teismas pažymėjo, kad jis buvo pakeistas 2010 m. liepos 26 d. Tarnybos sprendimu vykdant Ginčų komisijos sprendimą, kuris yra įsiteisėjęs. Nurodė, kad vertinti kitaip, negu buvo įvertinusi Ginčų komisija savo 2010 m. birželio 10 d. sprendime Nr. S-134, nėra jokio pagrindo. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas turi aukštąjį išsilavinimą (I t., b. l. 51), pagal profesiją yra inžinierius mechanikas, teismo posėdžio metu patvirtino, kad dirba UAB „Akija“ direktoriaus pavaduotoju sutrumpintą darbo dieną, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog Ginčų komisija visiškai pagrįstai priėjo prie išvados, kad Tarnyba netinkamai įvertino Kriterijų aprašo 2 priedo 4 punkte nustatytą kriterijų „Profesinė kvalifikacija“, vertindama jį kaip vidutinio palankumo aplinkybę, ir nurodyto kriterijaus vertinimą pakeitė į palankią aplinkybę „Turi profesinę kvalifikaciją ir gali ją panaudoti“. Teismas pažymėjo, jog toje dalyje naikinti Tarnybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. SS-168 nėra pagrindo dėl to, kad 2010 m. liepos 26 d. Tarnyba priėmė sprendimą Nr. SS-2082 ir šioje dalyje iš dalies pakeitė skundžiamą sprendimą.

Teismas taip pat pažymėjo, jog kitos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad atsakovas pilnai neatliko NDNT nuostatų 9 punkte numatytų funkcijų ir nesivadovavo šių Nuostatų 10.1, 10.3 punktais bei kad Ginčų komisija vilkino skundo nagrinėjimą, – nėra šios bylos dalykas, be to, tai neturėjo įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teismas padarė išvadą, kad skundžiami Tarnybos ir Komisijos sprendimai, kuriais nustatytas pareiškėjo darbingumas 50 procentų – yra teisingi ir pagrįsti. Byloje esantys įrodymai nesuteikia pagrindo abejoti skundžiamų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, todėl naikinti jų nėra teisinio pagrindo. Be to, pažymėjo, kad 2010 m. lapkričio 15 d. pareiškėjui pasibaigė nustatytas darbingumo lygio galiojimo terminas (I t., b. l. 154), todėl naujas darbingumo vertinimas bus ar buvo atliekamas pagal šiuo metu esančią pareiškėjo sveikatos būklę.

III.

Pareiškėjas H. R. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 97-100) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti teismo išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad, jo manymu, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime padarytos išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos, nes teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, rėmėsi įrodymais nepagrįstais žodiniais atsakovo atstovo paaiškinimais, nepasitelkė ekspertų spręsti ginčijamus klausimus, savaip interpretavo įstatymus ir kitus teisės aktus, objektyviai nenagrinėjo bylos ir nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais, pavyzdžiui, administracinėse bylose Nr. A6-1204/2006 ir Nr. A146-1337/2010, todėl skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. SS-168, nesivadovavo savo Nuostatų 2, 7.1, 8.2, 8.3, 8.4 punktais. Apeliantas nurodo, kad 2010 m. vasario 12 d. skunde jis kėlė tris ginčo klausimus, kurių Ginčų komisija nenagrinėjo:

Dėl ligos, diagnozuotos pagal TLK-10 kodą M16.1 (pirmas ginčo klausimas) Tarnyba nesivadovavo dviejų gydytojų išvadomis, pateiktomis siuntime Nr. 2449: 2009 m. birželio 10 d. ortopedo išvada, kad dešiniojo klubo sąnario – IV laipsnio rentgenologinė stadija, kairiojo – II-III laipsnio rentgenologinė stadija, ir 2009 m. lapkričio 11 d. radiologo išvada, kad kairio klubo sąnario – III laipsnio rentgenologinė stadija, dešinio – IV laipsnio rentgenologinė stadija. Apelianto nuomone, esant klubo sąnarių pakitimams pagal gydytojų ištirtą ir nustatytą organų pažeidimą, darbingumo vertinimas turi būti atliekamas ne pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 75.2 punktą, o pagal 75.3 punktą. Į tai turėjo atsižvelgti Ginčų komisija. Apeliantas nurodo dėl 75.2 punkto taikymo buvo pateikęs ir kitą prieštaravimą, kuris yra pagrįstas Tarnybos sprendimo argumentais, jog dėl ligos pareiškėjas „negali pilnai panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus“ ir „asmeniui būtinas darbinės aplinkos pritaikymas“. Tai patvirtina ir Tarnybos išduota „Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų“. Apelianto teigimu, ši išvada prieštarauja jo ligos įvertinimui pagal Kriterijų aprašo 75.2 punktą ir patvirtina, kad vertinimas turėjo būti atliktas pagal 75.3 punktą. Ginčų komisija skundžiamame sprendime ėmėsi jai nepriskirtos funkcijos – nustatyti darbingumo lygį ir jo priežastis prieštaraujant Tarnybos „Išvadai dėl darbo pobūdžio ir sąlygų“, taip pat įpareigojo Tarnybą įvertinti profesinės kvalifikacijos kriterijų kaip palankią aplinkybę.

Dėl ligos, žymimos TLK-10 kodu M10.0. (antrasis ginčo klausimas) pažymėjo, kad pagal šią ligą 2008 metais Tarnyba jo darbingumą buvo įvertinusi 50 % (Kriterijų aprašo 76.2 punktas). Gydantis pareiškėją gydytojas šią ligą yra pripažinęs viena iš pagrindinių ligų. Esminių teigiamų rezultatų gydant šią ligą nebuvo pasiekta. Apelianto manymu, vertinimas pagal Kriterijų aprašo 76.1 punktą neatitinka tame punkte aprašytų kriterijų. Ligos byloje yra pripažinti lengvi, vidutiniai ir sunkūs funkcijų sutrikimai. Tiek Tarnyba, tiek Ginčų komisija pripažino, kad „pareiškėjas negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių; veikiant ergonominiams rizikos veiksniams keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg, dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu; veikiant psichosocialiniams rizikos veiksniams dirbant naktinį darbą, viršvalandinį darbą; veikiant fiziniams rizikos veiksniams dirbant požeminius darbus, darbų aukštyje virš 1,3 m, virš 5 m, taip pat rekomendacija dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką, atsižvelgiant į asmens profesinius, kvalifikacinius ir kitus kriterijus, suformuluota pagrįstai“. Apelianto manymu, šie teiginiai atitinka Kriterijų aprašo 76.2 punktą.

Dėl ligos diagnozuotos TLK-10 kodu E66 (trečiasis ginčo klausimas) mano, kad ši liga, kaip ir visos kitos pagal Kriterijų aprašo 4, 5, 6 punktus, turėjo būti vertinama atskirai. Be to, ji nėra įtraukta į sąrašą ligų, priskirtinų vertinant pareiškėjui diagnozuotą ligą pagal Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 40.11.4 punktą. Į šį skunduose keliamą klausimą nebuvo atsakyta. Į prašymus pasitelkti ginčytinais klausimais ekspertus neatsakoma.

Tiek Tarnyba, tiek Ginčų komisija savo sprendimus išdėsto nemotyvuotai ir nesiremia galiojančiais teisės aktais, gydytojų diagnoze ir vertinimo aprašais, apsiribodamos abstrakčiais teiginiais. Tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, priimami sprendimai turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, o Ginčų komisijos priimami sprendimai – Ginčų nagrinėjimo aprašo 32 punkto reikalavimus, t. y. šie sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti nustatytomis aplinkybėmis ir teisės normomis. Atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju Tarnybos sprendimuose Nr. SS-168 ir Nr. SS-2082 iš viso nenurodyta, kokiu pagrindu ir tyrimų duomenimis remtasi, apie kokius konkrečiai funkcinius sutrikimus pasisakoma, dėl kokių priežasčių jie neatitinka Kriterijų apraše nurodytų kriterijų ir konkrečiai kokių.Vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Tarnybos 2010 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. SS-2082, kuriuo vykdomas skundžiamas Ginčų komisijos 2010 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. S-134, pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 27 d. skundu kreipėsi į Ginčų komisiją dėl NDNT 2010 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. SS-2082 pakeitimo. Gavo 2010 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. SD-1253, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas šį Ginčų komisijos sprendimą yra apskundęs teismui, todėl pakartotinai šio sprendimo naginėti nepriims. Apeliantas mano, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad skundžiamas Ginčų komisijos sprendimas bei jo pagrindu priimtas 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas Nr. SS-2082 yra įsiteisėję.Teismas savo sprendime neatsakė į visus pagrindinius pareiškėjo žodžiu pareikštus argumentus (ABTĮ 86 str. 3 d.), todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimas turi būti panaikintas.

Šalies argumentai

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 113-117) nurodo:

1. Apeliacinis skundas grindžiamas subjektyvia apelianto nuomone, nepagrįstas teisės aktų normomis ir faktinėmis aplinkybėmis. Šiuo atveju, atsakovo nuomone, ekspertizės išvada nebuvo reikalinga, kadangi asmens darbingumo lygio nustatymo byloje yra pakankamai informacijos apie pareiškėjo sveikatos sutrikimų pobūdį ir išraišką.

2. Remdamasis NDNT nuostatų 6.1 punktu pažymi, jog darbingumo lygio vertinimo aktas yra tik priemonė sprendimui priimti. Nei NDNT teritorinis skyrius, nei NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, nei Ginčų komisija nepriima sprendimo, kokį Kriterijų aprašo punktą taikyti, kokią procentinę vertę nustatyti, kaip įvertinti vieną ar kitą profesinį – funkcinį kriterijų. Sprendimas yra priimamas dėl darbingumo lygio, jo termino, priežasties.

Atkreipia dėmesį į tai, kad NDNT gali pasisakyti tik dėl tos skundo dalies, kuria skundžiamas NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr.SS-168 ir vykdant Ginčų komisijos įpareigojimą priimtas 2010 m. liepos 26 d. sprendimas Nr.SS-2082, nes NDNT yra tiesiogiai atsakinga tik už šiuos sprendimus.

Paaiškina, kad NDNT vertino asmens darbingumo lygį remdamasi siuntime į NDNT nurodytomis diagnozėmis. Dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų pagal TLK-10 kodus: M16.1 Kita pirminė koksartrozė, M10.0 Idiopatinė podagra ir gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų pagal TTK-10 kodus: I11.0 Hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] su (staziniu) širdies [miokardo] nepakankamumu, I50 Širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas, N20.0 Inkstų akmenys, I67.8 Kitos patikslintos smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos, M42.1 Suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, E23.3 Hipotalaminė disfunkcija, neklasifikuojama kitaip; N11.9 Lėtinis (kanalėlių) tubulointersticinis nefritas, nepatikslintas (IFN O- I°), E66 Nutukimas. Vadovaujantis Kriterijų aprašo XIII dalies 75.2 punktu, VI dalies 40.11.4 punktu, XIII dalies 76.1 punktu, VIII dalies 52.2 punktu, pareiškėjui nustatytas 50 % bazinis darbingumo lygis.

Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus M16.1 ir M42.1, vadovautasi Kriterijų aprašo XIII dalies 75.2 punktu, kurio dispozicija taikoma esant kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozei. Nustatyta 55 % bazinio darbingumo vertė, kai galimos vertės, numatytos įsakymo, yra nuo 50 iki 70 %. Paaiškina, jog nurodytas punktas pritaikytas pareiškėjui todėl, kad diagnozuota abipusė klubo sąnarių artrozė: maždaug 5 m. asmuo skundžiasi skausmu klubų sąnariuose, daugiau dešiniame, išsivaikščiojus palengvėja. Apžiūros metu nustatyta ryški dešinio klubo sąnario kontraktūra: lenkimas – 75°, tiesimas – 10°, vidinė rotacija – 10°, išorinė rotacija – 5°; judesiai per kairį klubo sąnarį pilnos amplitudės. 2009 m. lapkričio 11 d. abiejų klubų rentgenogramos duomenimis, nustatyta IV° dešinio klubo sąnario artrozė (sąnarinis tarpas žymiai susiaurėjęs, šlaunikaulio galvutė suplokštėjusi, sklerozuotas gūžduobės paviršius) ir 111° kairio klubo sąnario artrozė (sąnarinis tarpas susiaurėjęs, gūžduobės paviršius sklerozuotas). Pareiškėjas buvo konsultuojamas gydytojo traumatologo – ortopedo, jam išduota rekomendacija dešinio klubo sąnario endoprotezavimui. Esant skausmui, gydymui vartoja vaistus.

Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10 kodą M10.0, vadovautasi Kriterijų aprašo XIII dalies 76.1 punktu, kuris taikomas, kai yra lengvas skeleto – raumenų sistemos organų ir/ar vidaus organų funkcinis sutrikimas, kuris paprastai pasireiškia tuo, jog asmuo negali pakelti sunkių fizinių krūvių, pirštų ir kitų sąnarių funkcijos yra pablogėjusios, bet gali rašyti, užsegti sagas; negali dirbti atvirame ore (šaltyje ir/ar esant ryškiai insoliacijai), jam reikia papildomų poilsio pertraukėlių ir/ar yra lengvas vidaus organų funkcijos sutrikimas, turi reguliariai vartoti vaistus. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad, vertinant bazinį darbingumo lygį dėl artritų ir sisteminių jungiamojo aparato ligų, vertės procentą lemia ligos uždegimo proceso aktyvumas gydant vaistais pagal patvirtintas ar įprastos praktikos gydymo metodikas ir reabilitacinėmis priemonėmis, struktūriniai skeleto – raumenų sistemos pokyčiai bei jų laipsnis ir vidaus organų funkcijos sutrikimo laipsnis. Šiuo atveju nustatyta 90 % bazinio darbingumo vertė, kai galimos vertės, numatytos įsakymo, yra nuo 70 iki 100 %, kadangi pareiškėjas apie 10 m. serga podagra, kartojasi besimėtantys skausmai, tinimas abiejų pėdų didžiųjų pirštų sąnariuose, pastebi paūmėjimų padažnėjimą. Gydymui paūmėjimų metu vartoja Diklofenaką į raumenis, epizodiškai skirtas prednizolonas, tarp priepuolių allopurinolio nevartoja. Apžiūros metu stebėtas patinęs, cianotiškas dešinės pėdos didysis pirštas, judesiai skausmingi (praeinantis priepuolis). Kraujo tyrimuose stebimas padidintas šlapimo rūgšties kiekis – 603 – 725 (N 180 – 420 mikromol/I), bet žymesnių uždegiminių pokyčių nerasta: ENG – 6 mm/h, CRB – 7,29 mm/h. 2009 m. rugsėjo 7 d. atliktose čiurnų ir pėdų sąnarių rentgenogramose podagrai būdingų pakitimų kraujyje nerasta, pradiniai degeneraciniai pakitimai pėdose nestebimi.

Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus I50, I11.0, E66, I67.8, vadovautasi Kriterijų aprašo VI dalies 40.11.4 punktu, kurio dispozicija taikoma esant arterinei hipertenzijai. Nurodo, kad, vertinant bazinį darbingumą, atsižvelgiama į ligos sunkumo kategoriją ir organų pažeidimus. Šiuo atveju trečio laipsnio AKS padidėjimas nekoreguojamas vaistais, kai nustatytos arterinės hipertenzijos komplikacijos – hipertenzinė nefropatija ir/ar retinopatija ir/ar kardiopatija ir/ar persirgtas galvos smegenų insultas arba įvykęs praeinantis smegenų išemijos priepuolis. Nagrinėjamu atveju vertinta 55% , kai galimos vertės, numatytos įsakymo, yra nuo 40 iki 70 % , kadangi diagnozuota PAH, III° AKS padidėjimas, didelės rizikos grupė (nutukimas III° (KMI-52), hipercholesterinemija (b. chol. – 5,92 mmol/l), instų akmenligė, įtariama hipotaliaminė disfunkcija) su komplikacijomis: hipertenzinė kardiopatija (echokard. – KSH, II° abiejų prieširdžių padidėjimas; sklerodegeneraciniai AoV pakitimai, DS diliatacija), arteriopatija (echokard. – kylančios aortos diliatacija), nefropatija (nepatikslinta), discirkuliatorinė encefalopatija (pasvaigsta galva), II fkl širdies nepakankamumas (dusulys fizinio krūvio metu; echokardioskop. – KS sistolinė funkcija nesutrikusi, IF – 55%; objektyvaus tyrimo metu kojose stebima nežymi edema, plaučiuose karkalų neišklausoma). AKS sunkiai koreguojamas 5-6 vaistų pagalba (2009 m. gegužės mėn. Holterio monitoravimo duomenimis, AKS svyruoja 150/93 – 128/68 mmHg ribose).

Nurodo, kad, remiantis Kriterijų aprašo 6.1 punktu, nustatytas bazinis darbingumo lygis pagal šią diagnozę prilygintas koeficientui 0,9.

Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus N11.9, N20.0, vadovautasi VIII dalies 52.2 punktu, kuris taikomas esant inkstų ligoms, šiuo atveju – inkstų pažeidimui su normaliu ar padidėjusiu GFG ? 90 ml/min/1,73 m². Pažymi, kad pagrindinis rodiklis, apibūdinantis lėtinio inkstų nepakankamumo progresavimą ir su tuo susijusį funkcijos sutrikimą, yra glomerulų filtracijos greitis (GFK). Pagal šį punktą nustatytas 90 % bazinis darbingumas, kai galimos vertės, numatytos įsakymo, yra nuo 90 iki 100 %.

Paaiškina, kad diagnozė pagal TLK-10 kodą E23.3 nevertinama, kadangi neatitinka vertinimo kriterijų ir pareiškėjo darbingumo lygio neįtakoja, nes, remiantis hipoadrenerginiam nepakankamumui nustatyti atlikto hormonų tyrimo duomenimis, visi rodikliai normos ribose.

Pažymi, kad tokiu būdu pareiškėjui nustatytas bazinis darbingumo lygis – 49,5 % (55 % x 0,9).

Taip pat paaiškina, kad asmens darbingumo lygis yra nustatomas įvertinus medicininius (bazinis darbingumas), profesinius - funkcinius (darbo aplinkybės) ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Nagrinėjamu atveju darbo ir kitos aplinkybės, vadovaujantis Kriterijų aprašo 2 priedu, įvertintos kaip vidutiniškai palankios – koeficientas 1 (nepalankios aplinkybės – 1, vidutinio palankumo – 4, palankios – 2). Vadovaujantis aprašo 18 punktu, jei vertinant asmens darbingumo lygį, darbui vidutiniškai palankių aplinkybių yra dauguma, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju 49,5 % padauginti iš 1 ir nustatytas 50 % darbingumas.

Atsakovo nuomone, NDNT, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, pagrįstai nustatė pareiškėjui 50 proc. darbingumo lygį, atsižvelgus į jo pajėgumą įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas dirba, turi įgijęs įgūdžių. Todėl mano, kad pagrindo keisti pareiškėjui nustatytą darbingumo lygį nėra.

3. Dėl Kriterijų aprašo XIII dalies 75.2 punkto taikymo nurodo, kad, vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus T91.8, T92.1, pagrįstai vadovautasi Kriterijų aprašo pirmo priedo XIII dalies 75.2 punktu, kurio dispozicija taikoma, kai diagnozuojama kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių II funkcinio nepakankamumo klasės artrozė. Tai reiškia, kad asmuo gali save aptarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet jam yra ribojama aktyvi fizinė veikla, I-III rentgenologinė stadija. Nurodo, kad 2009 m. birželio 10 d. Šiaulių apskrities ligoninės Konsultacinės poliklinikos siuntime tirti, konsultuoti ir gydyti ortopedas diagnozavo pareiškėjui deformuojančią koksartrozę: dešinio – IV laipsnio, kairio – II-III laipsnio. 2009 m. lapkričio 11 d. Šiaulių apskrities ligoninės išraše iš medicininių dokumentų užfiksuota, jog radiologas nustatė pareiškėjui abiejų klubų koksartrozę (dešinio – IV laipsnio, kairio – II-III laipsnio). Iš 2009 m. gruodžio 23 d. Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DNL-2749 matyti, kad kairiojo klubo judesiai pilnos apimties, skausmingi; dešiniojo klubo judesiai riboti: T/O/L – 10/0/75°, išorinė rotacija – 5°, vidinė – 10°, kai norma yra yra 0-(-10)/0/130), išorinė rotacija 30-45 laipsniai, vidinė – 40-50 laipsnių. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo metu iš byloje esančių medicininių dokumentų duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas negali pats save aptarnauti, atlikti įprastos profesinės veiklos, ar ji būtų ribota, į tai, kad ryškiai sutrikusi tik vieno sąnario fiinkcija, teigia, kad pareiškėjui yra pagrįstai pritaikytas Kriterijų aprašo XIII dalies 75.2 punktas. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nurodytas Kriterijų aprašo XIII dalies 75.3 punktas šiuo atveju negali būti taikomas, kadangi jo sveikatos būklė neatitinka šio punkto reikalavimų.

4. Dėl Kriterijų aprašo XIII dalies 76.1 punkto taikymo, be aukščiau išdėstytų argumentų, atsakovas taip pat nurodo, kad, vertinant pareiškėjo bazinį darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10 kodą M10.0, buvo remiamasi 2009 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro išrašais iš medicininių dokumentų (Apskaitos kortelės Nr. K9-19307). Pažymi, kad bazinis darbingumo lygis pagal minėtą diagnozę negali būti vertinamas Kriterijų aprašo XIII dalies 76.2 punktu, kaip yra tvirtinama apeliaciniame skunde, kadangi šio punkto dispozicija taikoma, kai raumenų sistemos pokyčiai bei jų laipsnis ir vidaus organų funkcijos sutrikimas yra vidutinis.

5. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad diagnozė pagal TLK-10 kodą E66 nebuvo vertinama, nes ši diagnozė vertinta kartu su diagnozėmis pagal TLK-10 kodus I50, I11.0, I67.8, vadovaujantis Kriterijų aprašo VI dalies 40.11.4 punktu.

6. Priimdama sprendimus, Tarnyba laikėsi visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos veiksmai yra neteisėti ar ji elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl darbingumo lygio nustatymo. Pareiškėjas apskundė teismui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. SS-168, priimtą atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimas už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 16 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d, taip pat Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. S-134. Be to, pareiškėjas prašė teismo įpareigoti atsakovą vietoje buvusio sprendimo priimti naują sprendimą pagal nepriklausomų ekspertų tyrimus bei išvadas pareiškėjo ginčijamais klausimais.

Pirmosios instancijos teismas visus pareiškėjo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas arba jas pažeidė, t.y. netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo (rėmėsi žodiniais atsakovo atstovo paaiškinimais, neatsakė į visus pagrindinius pareiškėjo pareikštus argumentus, nepasitelkė ekspertų, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika), todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažeidė ABTĮ 86 str. 3 d., 89 str.1 d. 3 p.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą laikydamasi šios įstatymo normos reikalavimų ir atsižvelgdama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja procesinės teisės normų pažeidimus, teisėjų kolegija pirmiausia patikrina bylą tuo aspektu, ar nėra aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ABTĮ 142 straipsnį, kuris nustato sprendimo panaikinimo pažeidus ar arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas, pagrindus. ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tačiau ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose išvardyti sprendimo negaliojimo pagrindais pripažintini atvejai apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, taip pat į skundo pirmosios instancijos teismui argumentus ir pareikštus reikalavimus, nagrinėjamu atveju yra aktualus ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas punktas, numatantis teismo sprendimo negaliojimo pagrindą – sprendimas yra be motyvų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnis 1 dalis nustato, kad teismo priimtas sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Įstatymas nustato, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.). Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia bylos proceso šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvaus jų teisės į teisminę gynybą realizavimo, tinkamo jų ginčo išsprendimo, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai. Nemotyvuotas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumo pašalinimas apeliacinės instancijos teisme negalimas, nes būtų pažeista bylos proceso šalių teisė į apeliaciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str.1 d.) ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. LVAT nutartis: 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. P444-196/2008;2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009; 2009 m.lapkričio 6 d. Nr. P525-194/2009 ir kt.). Būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas be motyvų ir jį panaikinti ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu (žr. LVAT nutartis:2006 m. gruodžio 4 d. Nr.A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. A756-1480/2008;2010 m. lapkričio 25 d. Nr. A442-1482/2010 ir kt.).

Darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja specialieji teisės aktai. Kilus ginčui dėl akto, kuriuo asmeniui nustatytas darbingumo lygis, teismo funkcija yra nustatyti, ar asmens darbingumo lygis buvo įvertintas laikantis teisės aktų reikalavimų, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinant darbingumo lygį ištyrimą bei sprendimų dėl darbingumo lygio nustatymo priėmimą.

Darbingumo lygio nustatymo tvarkos bendrosios nuostatos ir procedūra nustatyta Invalidų socialinės integracijos įstatymo IV skirsnyje (18,20,23 str.), detalizuota šias įstatymo nuostatas įgyvendinančiais poįstatyminiais norminiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (pakeistas 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr.A1-241/V-745 ir 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.A1-354/V-402) patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu, Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr.A1-171 patvirtintu Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašu (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo aprašas). Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministro 2005 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. A1-50 (bylai aktuali 2007 m. sausio 11 d. įsakymo Nr.A1-6 redakcija).

Invalidų socialinės integracijos įstatyme nurodyta, kad neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (18 str.1 d.). Įstatymų leidėjas nustatyti darbingumo lygio kriterijus ir tvarką pavedė nustatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (NSIĮ 20 str.8 d.). Įgyvendinant minėtą įstatymų leidėjo pavedimą buvo patvirtintas pirmiau minėtas Kriterijų aprašas ir DL nustatymo aprašas.

Invalidų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčus dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Patvirtinti šios Komisijos sudėtį, nuostatus ir darbo tvarką įstatymų leidėjas pavedė Socialinės apsaugos ir darbo ministrui (NSIĮ 23 str.2 d.). Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ministerijos nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr.A1-2 (bylai aktuali 2009 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. A1-591 redakcija).

Asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant Kriterijų aprašo 3 punkte nurodytus tris kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); funkcinius kriterijus (2 priedas) bei profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, (2 priedas); profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Pagal Kriterijų aprašą medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (4 p.). Jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš atitinkamo koeficiento (6 p.). Funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus kiek valandų asmuo gali dirbti per dieną ar dienų per savaitę (11 p.). Profesiniams ir kitiems kriterijams, turintiems įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, priskiriama: išsilavinimas (12.1.1-12.1.3 p.), profesinė kvalifikacija (12.2.1-12.2.3 p.), darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje (12.3.1. – 12.3.2 p.), amžius (12.4.1.- 12.4.3.). Kriterijų aprašo 13,14,15 punktuose nustatyta, kad kriterijai, nurodyti atitinkamuose šio Aprašo punktuose vertinamai kaip vidutinio palankumo, nepalankios arba palankios darbui aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kokio palankumo darbui aplinkybių yra dauguma, bazinio darbingumo procentas dauginamas iš atitinkamo koeficiento (17-19 p.) ir nustatomas darbingumo lygis procentais.

Pagal DL nustatymo aprašo 31 punktą darbingumo lygis gali būti nustatytas šioje teisės normoje nustatytais terminais (6 mėn., 1 – 2 metams, iki profesinės reabilitacijos pabaigos, iki senatvės pensijos sukakties dienos).

Minėtais teisės aktais yra numatytą darbingumo lygio vertinimą pagal Kriterijų aprašo 3 punkte numatytus kriterijus atlieka Tarnybos teritoriniai skyriai, surašydami darbingumo lygio vertinimo aktą ir sprendimą dėl darbingumo lygio nustatymo (DL nustatymo aprašo 16,17 p.). Jei asmuo sutinka su atliktu vertinimu, kitas darbingumo lygio vertinimas atliekamas suėjus DL nustatymo aprašo 31 punkte nustatytam terminui. Jei asmuo nesutinka su Tarnybos teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, jis per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali kreiptis raštu Tarnybos direktorių dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo (DL nustatymo aprašo 38 p.), o jei nesutinka su Tarnybos sprendimu dėl pakartotinio vertinimo, per 30 kalendorinių dienų po darbingumo lygio Tarnyboje peržiūrėjimo dienos turi teisę kreiptis į Ginčų komisiją (DL nustatymo aprašo 41 p.), o šios Komisijos priimtą sprendimą apskųsti teismui (NSIĮ 20 str.4 d., DL nustatymo aprašo 42 p., GK nuostatų 37 p.).

Pagal pirmiau aptartą teisinį reguliavimą Tarnyba, nagrinėdama asmens prašymą dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, pateiktą nesutinkant su Tarnybos teritorinio skyriaus vertinimu, pakartotinį vertinimą atlieka pagal Kriterijų aprašą ir vertinimo rezultatus įformina darbingumo lygio vertinimo aktu ir sprendimu (DL nustatymo aprašo 37, 16, 17 p.). Ginčų komisija yra ginčus dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjanti ir sprendžianti institucija (NSĮĮ 20 str.2 d., GK nuostatų 2 p., DL nustatymo aprašo 41 p.), t.y. išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (ABTĮ 25 str.). Išnagrinėjusi ginčą pagal GK nuostatuose nustatytą procedūrą, Ginčų komisija turi priimti vieną iš GK nuostatų 31 punkte išvardytų sprendimų.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau minėtais norminiais teisės aktais nustatytas Neįgalumo ir darbingumo tarnybos bei Ginčų komisijos funkcijas, turėjo nustatyti, ar pareiškėjo darbingumo lygio pakartotinis vertinimas (Tarnybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr.SS-168) ir ginčo dėl pakartotinio vertinimo sprendimas (Komisijos 2010 m. birželio 10 d. sprendimas Nr.S-134) buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Į patikrinimą, ar viešojo administravimo subjektas, priimdamas atitinkamą aktą laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, patenka ir patikrinimas, ar buvo laikomasi terminų. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tokio vertinimo neatliko, sprendime pakartojo kai kuriuos Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimų argumentus ir nusprendė, kad šie sprendimai yra teisingi ir pagrįsti, tačiau šios teismo išvados nėra motyvuotos pagal įrodymų vertinimo taisykles ištirtais įrodymais ir nėra pagrįstos ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų konkrečiomis normomis. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje tik išvardijo kai kuriuos teisės aktus, kurie yra susiję su darbingumo lygio nustatymu, taip pat nurodė kai kurias šių teisės aktų normas, kuriomis rėmėsi Tarnyba ir Komisija priimdamos sprendimus, tačiau dėl skundžiamų sprendimų nepateikė teisinių argumentų, kaip to reikalauja ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis. Be to, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ėmėsi nagrinėti teismo kompetencijai nepriskirtą klausimą – sprendime pasisakė, kad skundžiamuose Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimuose pareiškėjui nustatytos pagrindinės ir gretutinės diagnozės pagal TLK-10 kodus atitinka medicininius dokumentus (ligos istoriją ir kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo skundžiamas Tarnybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. SS-168 buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2009 m. gruodžio 16 d. prašymą (1 t., b. l. 133-134) peržiūrėti Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimą dėl darbingumo lygio įvertinimo ir ištaisyti netikslumus arba pasikviesti ekspertus šių pastabų įvertinimui, kadangi, pareiškėjo nuomone, nustatant jo darbingumo lygį dėl kai kurių ligų, žymimų atitinkamais TLK-10 kodais (M 10, I 50) arba atitinkamų ligų stadijų buvo netinkamai įvertintas jo bazinis darbingumas pagal Kriterijų aprašą (pareiškėjas nurodė pagal kuriuos Kriterijų aprašo 1-ojo priedo punktus jis nesutinka su vertinimu), arba iš viso nebuvo įvertintas (dėl ligos, žymimos E 66). Dėl šio prašymo priimto Tarnybos sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas teismo turėjo būti tikrinamas, be kita ko, remiantis DL nustatymo aprašu, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo teisės aktu nesirėmė.

Iš Ginčų komisijos 2010 m. birželio 10 d. sprendimo Nr.S-134 įžanginės dalies matyti, kad šis sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus 2010 m. vasario 17 d. gautą pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. SS-168. Šis pareiškėjo skundas į bylą nepateiktas, nors teismas, nagrinėdamas skundą dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo institucijos priimto sprendimo, turėjo patikrinti kokiais būtent argumentais pareiškėjas pagrindė savo skundą Ginčų komisijai, ar teikė kokius nors papildomus dokumentus ir pan., ar Ginčų komisija išsprendė pareiškėjo iškeltus klausimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Ginčų komisija 2010 m. birželio 10 d. sprendime Nr.S-134 neišnagrinėjo jo argumentų dėl ligų, kurios pagal TLK -10 žymimos kodais M10, M16, E66, įvertinimo nustatant bazinį darbingumą (procentais) pagal atitinkamus Kriterijų aprašo 1 priedo punktus. Ar Ginčų komisija pagal kompetenciją tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismas nepatikrino.

Pirmosios instancijos teismo sprendime dėl Ginčų komisijos 2010 m. birželio 10 d. sprendimo Nr.S-134 nurodyta, kad Ginčų komisija atliko pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, nors šis argumentas nepagrįstas jokiomis teisės normomis ir motyvais, o pagal pirmiau aptartą teisinį reguliavimą (NSĮĮ 20 str.2 d., GK nuostatų 2 p., DL nustatymo aprašo 41 p.) Ginčų komisija yra išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, o ne asmens darbingumo lygį nustatanti institucija. Ginčų komisija išnagrinėjusi ginčą turi priimti vieną iš Ginčų nagrinėjimo aprašo 31 punkte (31.1- 31.3 p.p.) numatytų sprendimų. Ginčų komisija 2010 m. birželio 10 d. sprendimu Nr.S-134 pareiškėjo skundą atmetė (1 p.) ir įpareigojo Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių įvertinti atitinkamų ligų bazinį darbingumą, nurodydama kokiu būtent konkrečiu procentu jis turi būti įvertintas, taip pat nurodė įvertinti profesinės kvalifikacijos kriterijų kaip palankią aplinkybę (2 p.). Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar tokio sprendimo priėmimas patenka į Ginčų komisijos kompetenciją (Ginčų nagrinėjimo aprašo 31.1- 31.3 p.), o tik konstatavo, kad Tarnyba šį Komisijos sprendimą įvykdė.

Pareiškėjas patikslintame skunde pateikė reikalavimą įpareigoti atsakovą vietoje buvusio sprendimo priimti naują sprendimą pagal nepriklausomų ekspertų tyrimus bei išvadas pareiškėjo ginčijamais klausimais. Dėl šio reikalavimo išsprendimo teismas sprendime motyvuojamojoje dalyje iš viso nepasisakė. Teismas nepatikrino pareiškėjo argumento, kad dėl atitinkamų jo ligų įvertinimo (medicininis kriterijus) turi būti pasitelkti nepriklausomi ekspertai, pagrįstumo, nors šis prašymas pareiškėjo buvo pateiktas dar 2009 m. gruodžio 16 d. prašyme Tarnybai, o teisė pasitelkti ekspertus numatyta tiek Tarnybos nuostatų 7.3 punkte, tiek Ginčų komisijos 21 punkte.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas, kad 2010 m. lapkričio 15 d. pasibaigė pareiškėjui nustatytas darningumo lygis ir jis bus vertinamas iš naujo nagrinėjant ginčą dėl Tarnybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. SS-168 bei Ginčų komisijos 2010 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. S-134 neturi jokios reikšmės, kadangi nagrinėjamoje byloje ginčijamais aktais buvo išspręsta dėl darbingumo lygio atitinkamam terminui (nuo 2009 m. lapkričio 16 d.iki 2010 m. lapkričio 15 d.) nustatymo (DL nustatymo aprašo 31 p.). Todėl šių aktų teisinis koregavimas sprendžiant ginčą teisme yra galimas.

Administracinio teismo pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, tinkamai taikyti materialines teisės normas, laikytis teismo procesą reglamentuojančių teisės normų ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (ABTĮ 57, 81, 86 str.). Patikrinusi bylą ir remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju šias procesinės teisės normas pažeidė: nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių, sprendimo nepagrindė pagal įrodymų vertinimo taisykles ištirtais įrodymais ir teisės normomis, kaip to reikalauja minėtos ABTĮ normos. Dėl minėtų priežasčių teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 ir 2 p., 142 str. 1 d. ir 2 d. 5 p. ).

Nagrinėdamas bylą iš naujo ir tirdamas pareiškėjo skundžiamų individualių aktų pagrįstumą bei teisėtumą pirmosios instancijos teismas pagal įrodymų vertinimo taisykles turi nustatyti, ar pareiškėjo skunduose Tarnybai ir Ginčų komisijai nurodytos aplinkybės buvo tinkamai ištirtos ir įvertintos, ar jos turėjo įtakos pareiškėjo darbingumo lygio nustatymui pagal Kriterijų apraše nurodytus kriterijus, ar priimant skundžiamus sprendimus pagal kompetenciją buvo laikomasi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ir priimti motyvuotą sprendimą, išspręsdamas visus pareiškėjo skunde pareikštus pagrindinius reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo H. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėIrmantas JarukaitisArūnas Sutkevičius