Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-29 · Administracinė byla Nr. A-146-2625-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-08-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-08-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2011-08-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Ik-993-365/2012Sprendimas · 2012-05-08Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-29
Bylos Nr.
A-146-2625-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02389-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
H. R.
Atsakovas
Neįgalumo
Trečiasis asmuo
Neįgalumo
Administracinė byla Nr. A146-2625/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02389-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. R. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. R. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas H. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu, prašydamas: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT, atsakovas) 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. SS-168; 2) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. S-134; 3) įpareigoti atsakovą vietoje buvusio sprendimo priimti naują sprendimą pagal nepriklausomų ekspertų tyrimus bei išvadas pareiškėjo ginčijamais klausimais.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjo H. R. apeliacinį skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II.

Pareiškėjas H. R. 2011 m. rugsėjo 8 d. išsiuntė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą (II t., b. l. 142) priteisti jam iš atsakovo NDNT 1360,65 Lt išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos tvarka (50 Lt žyminį mokestį, 13,5 Lt dienpinigių, 1290 Lt transporto išlaidas, 3 Lt kanceliarines išlaidas, 4,15 Lt pašto išlaidas).

Atsiliepimas

Atsakovas NDNT atsiliepime į prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymi, kad pareiškėjo apeliacinis skundas buvo patenkintas tokia nedidele ir neesmine dalimi, kuri iš esmės niekaip neįtakojo pareiškėjo teisių ir pareigų apimties. Atsižvelgiant į tai, mano, kad konstatuoti, jog NDNT yra pralaimėjusi bylos šalis, iš kurios priteistinos bylinėjimosi išlaidos, būtų neteisinga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Prašymas netenkintinas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio nuostatomis, teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos; kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, sistemiškai vertinant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, darytina išvada, jog procesinio sprendimo dėl teismo išlaidų atlyginimo priėmimas, išskyrus atvejus, kai toks klausimas išnagrinėjamas pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą administracinėje byloje (t. y. išnagrinėjus administracinę bylą iš esmės), siejamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus bylą iš esmės, įsiteisėjimu (ABTĮ 96 str.), nes tik tuomet tampa aišku, kurios proceso šalies naudai priimtas sprendimas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-177/2010, 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-500/2010, 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-193/2011). ABTĮ 96 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo įsiteisėjimą, 2 dalyje nustatyta, kad apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. Aiškinant pastarąją įstatymo normą sisteminiu-loginiu būdu, darytina išvada, kad apeliacine tvarka panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, akivaizdu, jog toks teismo sprendimas neįsiteisėja, ginčas tarp administracinės bylos proceso šalių lieka iš esmės neišspręstas, pažeista teisinių santykių dalyvių teisių ir pareigų pusiausvyra lieka neatkurta, tad nėra jokio pagrindo kalbėti apie galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs (administracinė byla Nr. AS858-696/2010), jog, sistemiškai vertinant ABTĮ 44-45 straipsnių nuostatas ir atsižvelgiant į protingumo principą, sprendimas, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Kiekviena administracine byla yra sprendžiamas konkretus su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis susijęs klausimas, dėl kurio teismas priima baigiamąjį aktą, galutinai nustatantį asmens teisių ir pareigų turinį konkrečioje situacijoje.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi (II t., b. l. 126-138) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas neišsprendė galutinai pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų, nepadarė galutinės išvados dėl ginčijamų aktų teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl darytina išvada, kad administracinėje byloje teismo baigiamasis aktas nėra priimtas. Nagrinėjamu atveju byloje dar nėra žinoma proceso šalis, kurios naudai bus palankus teismo baigiamasis aktas Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo momentu pareiškėjas turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą. Kartu pažymėtina, kad tuo atveju, jei išnagrinėjus bylą pakartotinai, teismo baigiamasis aktas būtų palankus pareiškėjui, jis nepraranda teisės reikalauti atlyginti teismo išlaidas, išvardytas 2011 m. rugsėjo 8 d. prašyme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo H. R. prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėIrmantas JarukaitisArūnas Sutkevičius