Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Ik-993-365/2012

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-05-08
Bylos Nr.: Ik-993-365/2012
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02389-2010-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Mefodija Povilaitienė, Gintaras Dzedulionis, Milda Vainienė
Pareiškėjas: H. R.
Atsakovas: Neįgalumo
Trečiasis asmuo: Neįgalumo

Kategorijos

1.2Aplinkos apsauga
6.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-993-365/2012(Proceso Nr. 3-61-3-02389-2010-8)Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 6.7 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjui H. R., atsakovės atstovams Rimai Liubertienei, Stasiui Mateliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. R. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritoriniam skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas H. R. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –NDNT, Tarnyba) 2009 12 23 sprendimą NR. SS-168; 2) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija) 2010 06 10 sprendimą Nr. S-134; 3) įpareigoti atsakovę vietoje buvusio sprendimo priimti naują sprendimą pagal nepriklausomų ekspertų tyrimus bei išvadas jo ginčijamais klausimais (t. 1, b. l. 2-3, 18-19).

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamais sprendimais nebuvo atsižvelgta į jo išsakytas visas pastabas dėl priimtų sprendimų netikslumo ir neištaisytos padarytos klaidos. Priimant sprendimus nebuvo laikytasi teisės aktų, reglamentuojančių atsakovės darbą, ir buvo siekiama priimti ministerijai naudingus ekonomine prasme sprendimus. Abiejų tarnybų darbuotojai piktavališkai norėjo kenkti, nes 2009 m. pagal jo pranešimą dėl jų darbo trūkumų, abi tarnybos buvo įspėtos Seimo kontrolierių ir turėjo pašalinti nurodytus trūkumus savo darbe. Tarnyba nors ir žinojo, kad jis ne pirmus metus serga, paviršutiniškai surašė apžiūrą, specialiai nesigilino ir ignoravo visą jo ligos istoriją per praėjusius metus, be to, nagrinėdama pareiškėjo skundą, visapusiškai neatliko Nuostatų 9 p. nustatytų funkcijų ir nesivadovavo Nuostatų 10.1. ir 10.3. p. Komisija, nagrinėdama jo skundą dėl atsakovės sprendimo, išsamiai ir tiksliai neatsakė į jo nurodytus netikslumus, neįvykdė prašymų, išsakytų skunde, ir tuo pažeidė Nuostatų 7.1., 8.2., 8.3. ir 8.4. p. Norėdama neteisėtai pagrįsti savo išvadas, Komisija pradėjo nagrinėti kitus, skunde nepažymėtus klausimus, o tai įrodo, kad šios tarnybos darbuotojai nesilaiko teisės aktų, reglamentuojančių jų darbą, todėl kerštingai ir vienašališkai sprendė jo ginčijamus klausimus, jo skundą nagrinėjo penkis mėnesius, pažeisdama nustatytą 30 d. terminą, o atsakymą išsiuntė ne per 3 d., o per mėnesį. Abi minimos tarnybos yra jo atžvilgiu nelojalios, tyrimų duomenis vertina neobjektyviai, todėl galutinį sprendimą dėl jo ginčijamų pozicijų turi priimti nepriklausomi ekspertai.

Atsiliepimas

Atsakovė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 73-74) nurodė, kad pareiškėjo darbingumo lygis buvo vertintas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 03 21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau vadinama – Kriterijų aprašas), jo 1-u bei 2-u priedais, Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau vadinama – Tvarkos aprašas) nuostatų. NDNT Šiaulių II teritorinis skyrius 2009 11 16, vadovaudamasis Kriterijų aprašu, jo 1-u bei 2-u priedais ir Tvarkos aprašu, pareiškėjui nustatė 50 proc. darbingumo lygį. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, pareiškėjo prašymu atlikęs pakartotinį vertinimą ir nustatęs, kad NDNT Šiaulių II teritoriniame skyriuje pareiškėjui darbingumo lygis vertintas teisėtai ir pagrįstai, 2009 12 23 sprendimu teritorinio skyriaus sprendimą paliko galioti nepakeistą. Ginčų komisija, nagrinėjusi pareiškėjo prašymą 2010 06 10 priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo taip pat nusprendė NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą dėl darbingumo lygio palikti nepakeistą, tačiau įpareigojo profesinės kvalifikacijos kriterijų vertinti kaip palankią aplinkybę ir dėl nurodytų ligų pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus – 10 kodus N1 1.9 ir N 20.0 įvertinti bazinį darbingumo lygį 90 proc. 2010 07 26 buvo priimtas sprendimas, kuriuo NDNT visiškai įvykdė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą ir apie tai raštu informavo pareiškėją. NDNT, priimdama sprendimus dėl darbingumo lygio, laikėsi visų teisės aktais nustatytų procedūrų, sprendimų priėmimo terminų, todėl pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti. Darbingumo lygis asmeniui nustatytas nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančių teisės aktų įtvirtintos procedūros, todėl naikinti pareiškėjo skundžiamų sprendimų ir įpareigoti NDNT nustatyti darbingumo lygį asmeniui iš naujo nėra jokio teisinio pagrindo, nes sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad Tarnyba nepagrįstai pakeitė gydytojų jam nustatytų diagnozių vertes, neatsižvelgė į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, todėl neteisingai ir nepagrįstai nustatė didesnį darbingumo lygį.

Atsiliepimas

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovai su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Paaiškino, kad Tarnyboje vertinamas ne vienas ar kitas asmens susirgimas, o funkcijos sutrikimas, kurį sukelia vienas ar kitas susirgimas ir kuris lieka atlikus visavertį kompleksinį ir adekvatų palaikomąjį gydymą. Šis pareiškėjas nurodo tik rentgenologinius pakitimus ir jų nesieja su funkcijos sutrikimu. Padidindami darbingumą nuo 50 iki 90 proc. rėmėsi Darbingumo lygio nustatymo kriterijais, kuriuose nurodyta, kad darbingumo procentą lemia ligos uždegimo proceso aktyvumas gydant vaistais. Ligos aktyvumas patvirtinamas tyrimais ir uždegimo rodikliais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo kraujyje buvo rastas padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis, o kiti uždegimą rodantys rodikliai siekė maždaug normą. Buvo pateiktas pareiškėjo pėdos sąnarių rentgenologinis tyrimas, iš kurio matyti, kad podagrai būdingų pakitimų nėra, o yra tik artroziniai pakitimai, kurie yra ir jo klubų sąnariuose. Pareiškėjo ambulatorinėse kortelėse rašoma podagra, tačiau minimi visi sąnariai, t. y. nenurodoma, kad skauda būtent tik vieną sąnarį, kad jo vieno skausmas paūmėjęs. Ambulatorinėje kortelėje rašoma „skauda sąnarius”. Pareiškėjo atveju nutukimas esant visiems kitiems susirgimams vertintas kaip rizikos veiksnys. Nutukimas yra rizikos veiksnys tiek sąnarių ligoms, tiek širdies patologijai. Nutukimas atskirai nėra vertintas. Pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijus nutukimas vertinamas tik tada, kai yra randama parenchiminių organų pažeidimas. Parenchiminių organų pažeidimas apibūdinamas tuo, kad echoskopiškai randami pakitę kepenų fermentai. Kadangi byloje tokių duomenų nėra, todėl nutukimas atskirai vertinamas nebuvo. Jis buvo vertinamas kaip rizikos veiksnys esant sąnarių bei hipertenzinėms ligoms. Tarnyba apie esamą asmens darbingumo lygį sprendžia gavusi medžiagą. Dokumentaciją pildo gydanti įstaiga ir ji sprendžia, kokius tyrimus pacientui reikia atlikti. Tarnyba gauna gydančios įstaigos atsiųstą medžiagą, jei būna neaišku, prašo pateikti papildomų duomenų. Nagrinėjamu atveju gydymo įstaigos prašė pareiškėjo ambulatorinės kortelės ir žiūrėjo, kaip asmuo buvo tirtas, koks jam buvo taikytas gydymas. Vienam susirgimui diagnozių kodų galima prirašyti labai daug, todėl kiekvieną diagnozę vertinti atskirais punktais būtų visiškai nelogiška. Pareiškėjas painioja dvi sąvokas: diagnozė „vertinta“ ir „įvertinta“ darbingumo lygio procentais. Tarnyba vertina visas diagnozes, tačiau ne visas įvertina darbingumo lygio procentais, kadangi yra diagnozių, kurios nedaro arba negali daryti įtakos darbingumo lygiui. Įstatymas į siuntusią gydymo įstaigą kreiptis dėl papildomų dokumentų Tarnybą įpareigoja tik tada, kai duomenys yra nepakankami arba neišsamūs. Tarnyba negali nurodyti, kokius ir kada tyrimus reikia atlikti. Tarnyba negali asmenį siuntusiam gydytojui nurodyti, kaip jį reikia gydyti. Tai nėra Tarnybos kompetencija. Nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą neaiškumų nekilo, todėl nemano, kad turi būti pasitelkiamas nepriklausomas.

Teisminio nagrinėjimo metu ekspertė I. B. paaiškino, kad yra Vilniaus universiteto profesorė, dėsto reumatologiją, taip pat yra Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Reumatologijos skyriaus vedėja, be to Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji specialistė reumatologė. Nurodė, kad pakitimų kilmės neįmanoma ir nereikia išskirti, tai neturi prasmės. Svarbiausia yra funkcinis pažeidimas. Didžiausia pareiškėjo problema yra metabolinis sindromas. Patvirtino, kad pareiškėjo būklė laikui bėgant tik blogės, nes nėra nustatytas tinkamas jo gydymas. Su laiku blogėjo ir pareiškėjo klubo funkcija. Tą blogėjimą įtakoja ir tas, kad pareiškėjas sveria tris kartus daugiau nei jam priklauso sverti. Tai, kad per minėtą laikotarpį pareiškėjo būklė galėjo pagerėti, gali nustatyti tik specialistas jį lankydamas. Tokiu būdu specialistas gali įvertinti ligos funkcinį lygį. Be to, per tą laikotarpį pareiškėjui prisidėjo dar ir artrozė. Darbingumo lygis priklauso nuo to, kuriuo momentu yra atliekamas podagros vertinimas, t. y. priepuolio ar pagerėjimo metu. Esant klubo sąnario pažeidimui suartėja kaulai, susidėvi kremzlė ir dėl to pasikeičia žmogaus judrumas. Šiuo atveju funkcija gerėti negali. Funkciją išgelbėti gali tik operacija. Sunku pasakyti, kokio sunkumo tuo metu buvo podagra. Jei buvo priepuolis, tai podagros lygis buvo labai sunkus, o jei buvo tarpriepuolinis periodas - jau ne toks sunkus. Lemiantis pareiškėjo neįgalumą faktas buvo klubo sąnarių pažeidimas. Tai negrįžtami procesai. Tačiau neįvertinti podagros negalima, nes ji yra metabolinė liga ir jos sunkumas yra intermituojantis, t. y. nepastovus. Klubo sąnarių pažeidimas yra pastovus. Mano, kad pareiškėjui turėjo būti nustatytas 753 kriterijus. Tačiau sunku nustatyti, kiek judrumas apribotas dėl sąnarių pakenkimo, o kiek dėl nutukimo. Rentgenologinė stadija nėra tiesioginė funkcijos nepakankamumo stadija. Net ir esant labai sunkiai rentgenologinei stadijai žmogus gali vaikščioti. Tiksliai pasakyti funkcinį lygį gali tik tuo metu matavimus atlikęs specialistas. Rentgenologinė stadija nėra funkcijos atitikmuo. Esant pareiškėjo tyrimuose nurodytai rentgenologinei stadijai galėjo būti geras judrumas. Rentgenologinė stadija nėra šimtaprocentinis nejudrumo įrodymas. Pareiškėjo šeimos gydytoja prieš siųsdama pareiškėją darbingumui nustatyti turėjo jį nukreipti pas daugiau specialistų, kad jie duotų savo išvadas. Pagal pagarsintą aprašą tai tikrai nėra II funkcinė klasė. Čia, kaip teigia ir pareiškėjas, yra III-IV funkcinė klasė; tai nėra antros funkcinės klasės įvertinimas. Nurodomi požymiai, kai rotacijos praktiškai nėra ir ji lygi tik 10 laipsnių, tai negali būti vertinama kaip II funkcijos klasė. Patvirtina, kad vertinant arterinę hipertenziją vertinamos ir visos jos komplikacijos. Kardiomiopatija ir širdies išsiplėtimas yra ligos, o širdies nepakankamumas yra pasekmė, t. y. komplikacija. Tai nėra atskira liga. Nėra tokios ligos kaip širdies nepakankamumas. Hipertenzija yra pirmoji liga, kuri pareiškėjui sukelia kitas komplikacijas. Širdies nepakankamumas gali būti dėl kitos ligos, tai yra tik komplikacija. Pareiškėjo atveju pirminė patologija yra hipertenzija. Šioje situacijoje reikia įvertinti visą kardiovaskulinę sistemą, o ne atskiras jos ligas. Iš viso pareiškėjui reikėjo įvertinti judėjimo-atramos, kardiovaskulinę ir metabolinę (kuriai priklauso podagra) sistemas. Širdies nepakankamumas yra hipertenzijos komplikacija, todėl neturėtų būti iškirta atskirai. Negalima išskirti iš kardiovaskulinės sistemos kiekvienos kraujagyslės. Nagrinėjamu atveju nereikia atskirai vardinti kiekvieno minėtos sistemos komponento. O kaip įvertintas pats sutrikimas jau yra atskiras klausimas. Pareiškėjui diagnozuota hipertenzinė kardiopatija, tačiau nėra įrašytas funkcijos nepakankamumas. Siunčiantis gydytojas surašė diagnozes ir paliko funkcijos sutrikimą įvertinti ekspertams. Siunčiant gydytojai turėjo nurodyti funkcinę klasę. Keista, kad tas nebuvo padaryta. Dėl kardiologijos, manau, kad tai yra viena sistema, kad reikėtų pervardinti įvertinant funkcinę klasę. Dabar negali nieko spręsti apie pareiškėjo kardiovaskulinės sistemos funkcinę klasę, nes specialistas apie tai neparašė. Pareiškėjo šeimos daktarė prieš siųsdama turėjo specialisto paklausti, kokia yra ši funkcinė klasė arba pati ją įvertinti. Mano, kad šios sistemos funkcinė klasė turėjo būti sunkesnė, tačiau kai siunčiantis gydytojas nenurodo funkcinės klasės, tada Tarnybos ekspertai sprendžia taip, kaip jie mano. Tvirtino, kad pareiškėjo susirgimai negalėjo būti įvertinti kaip lengvi. Su širdies ligų įvertinimu sutiko. Mano, kad pareiškėją siuntę specialistai parašė silpnus suminius įvertinimus. Klubo sąnariams esant III-IV rentgenologinės stadijos ir 10 laipsnių rotacijai tai nėra 55 proc. darbingumas, tai III nepakankamumo stadija. Su tokios būklės klubais žmogus tikrai negali judėti. Specialistas aprašė prastą pareiškėjo klubų būklę, o galutinę išvadą padarė geresnę. Gydantys gydytojai nepilnai įvertino visas aplinkybes. Tai ortopedo, padariusio tokias išvadas atsakomybė, nes aprašė blogesnę pareiškėjo būklę, o ekspertams pateikė geresnę išvadą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritorinis skyrius į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių II teritorinis skyrius 2009 11 16 vertinimo aktu Nr. DNL-4532 H. R. nustatė 50 procentų darbingumo lygį pagal Aprašo 27.1 punktą – ligos arba būklės iki 2010 11 15 (t. 3, b. l. 117-124).

Pareiškėjas, nesutikdamas susprendimu, pateikė prašymą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai (t. 3, b. l. 112-113). Prašyme nurodė, kad yra neteisingai įvertinta jo liga podagra, neteisingai surašyta rentgenologinė klubo sąnarių stadija, neteisingai surašyta ligos I50 Širdies veiklos nepakankamumas funkcinė klasė, nėra įtraukta liga žymima TLK -10 kodu E66 – nutukimas. Pareiškėjas prašė ištaisyti akte padarytus netikslumus arba pasikviesti nepriklausomus ekspertus jo pateiktų pastabų vertinimui.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2009 12 23 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-2749, vadovaudamasis Aprašo 27.1 punktu – ligos arba būklės, H. R. nustatė 50 procentų darbingumo lygį ir paliko galioti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2009 11 16 sprendime nustatytus darbingumo lygį, terminą, priežastis. Pakeitė DSP (t. 3, b. l. 104-111).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2009 12 23 sprendimu Nr. SS-168 nusprendė nekeisti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2009 11 16 sprendimo dalyje dėl darbingumo lygio, jo termino, priežasties; koreguoti išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (t. 3, b. l. 100-103).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2009 12 23 sprendimu Nr. SS-168, pateikė skundą Ginčų komisijai (t. 3, b. l. 151-152). Skunde nurodė, kad NDNT neteisingai vertino klubo sąnarių ligą, idiopadinę podagrą, nevertino nutukimo. Prašė komisijos įpareigoti NDNT pervertinti ligas ir pakeisti sprendimą, nesutinkant su jo nuomone dėl nutukimo, prašė skirti neutralią komisiją jo sveikatos ištyrimui pagal minėtą ligą.

Ginčų komisija 2010 06 10 sprendimu Nr. S-134 pareiškėjo prašymą atmetė, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2009 12 23 sprendimą Nr. SS-168 paliko nepakeistą; įpareigojo Tarnybą 2009 12 23 Darbingumo lygio vertinimo akte įvertinti ligų N11.9 ir N20.0 (TLK-10 kodai) bazinį darbingumą 90 procentų bei įvertinti profesinės kvalifikacijos kriterijų kaip palankią aplinkybę (t. 3, b. l. 86-95).

NDNT, vykdydama Komisijos Sprendimą, 2010 07 26 priėmė sprendimą Nr. SS – 2082, kuriuo pilnai įvykdė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą (t. 1, b. l. 25). Pareiškėjas šio sprendimo neskundė privaloma išankstine ne ginčo tvarka, todėl teismas 2010 08 25 nutartimi atsisakė priimti reikalavimą dėl šio sprendimo panaikinimo (t. 1, b. l. 54-55).

Pareiškėjas dėl NDNT ir Komisijos sprendimų pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2010 12 13 sprendimu pareiškėjo H. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 91-93).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 08 29 nutartimi pareiškėjo H. R. apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 12 13 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėdamas bylą iš naujo ir tirdamas pareiškėjo skundžiamų individualių aktų pagrįstumą bei teisėtumą pirmosios instancijos teismas pagal įrodymų vertinimo taisykles turi nustatyti, ar pareiškėjo skunduose Tarnybai ir Ginčų komisijai nurodytos aplinkybės buvo tinkamai ištirtos ir įvertintos, ar jos turėjo įtakos pareiškėjo darbingumo lygio nustatymui pagal Kriterijų apraše nurodytus kriterijus, ar priimant skundžiamus sprendimus pagal kompetenciją buvo laikomasi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ir priimti motyvuotą sprendimą, išspręsdamas visus pareiškėjo skunde pareikštus pagrindinius reikalavimus (t. 2, b. l. 126-138).

Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas, nesutikdamas su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2009 12 23 sprendimu, Ginčų komisijos 2010 06 10 sprendimu, siekia įrodyti, kad jo darbingumo lygis yra mažesnis.

Darbingumo lygio nustatymo tvarkos bendrosios nuostatos ir procedūra nustatyta Invalidų socialinės integracijos įstatymo IV skirsnio 18, 20, 23 str. ir su šias įstatymo nuostatas įgyvendinančiais poįstatyminiais norminiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 03 21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu, Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 06 17 įsakymu Nr.A1-171 patvirtintu Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašu.

Invalidų socialinės integracijos įstatyme nurodyta, kad neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (18 str.1 d.). Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės (20 str. 4 d.). Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais (20 str. 6 d.). Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais: jei asmeniui nustatoma 0-25 procentų darningumo, asmuo laikomas nedarbingu; jei 30-55 procentų darningumo – iš dalies darbingu; jei 60-100 procentų darningumo - asmuo laikomas darbingu (20 str. 7 d.).

Asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant Kriterijų aprašo 3 punkte nurodytus tris kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); funkcinius kriterijus (2 priedas) bei profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas); profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas).

Pagal Kriterijų aprašą medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (4 p.). Jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš atitinkamo koeficiento (6 p.). Funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus, priklausomai nuo to, kiek valandų asmuo gali dirbti per dieną ar dienų per savaitę (11 p.). Profesiniams ir kitiems kriterijams, turintiems įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, priskiriama: išsilavinimas (12.1.1-12.1.3 p.), profesinė kvalifikacija (12.2.1-12.2.3 p.), darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje (12.3.1. – 12.3.2 p.), amžius (12.4.1.- 12.4.3.). Kriterijų aprašo 13, 14, 15 punktuose nustatyta, kad kriterijai, nurodyti atitinkamuose šio Aprašo punktuose vertinamai kaip vidutinio palankumo, nepalankios arba palankios darbui aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kokio palankumo darbui aplinkybių yra dauguma, bazinio darbingumo procentas dauginamas iš atitinkamo koeficiento (17-19 p.) ir nustatomas darbingumo lygis procentais.

Byloje nustatyta, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, 2009 12 23 darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL-2749 bazinį darbingumą įvertino 50 (49,5) proc., t. y. tiek pat kiek ir teritorinis skyrius, tik pakeitė DSP, papildomai įtraukdamas, darbų, esant tam tikriems veiksniams, sąrašą (t. 3, b. l. 104-111, 117-118).

Tarnyba pakartotinai vertino bazinį darbingumą pagal pagrindinę diagnozę, TLK-10 kodas M16.1 Kita pirminė koksartrozė (abipusė koksartrozė FN –kairiojo klubo sąnario – OO, deš. - II°) ir įvertino 55 proc. pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo XIII dalies 75.2 punktą; taip pat TLK-10 kodas M10.0 Idiopatinė podagra (lėtinė podagra akt. II° FN II) įvertino 90 proc. pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo XIII dalies 76.1 punktą. Taip pat Tarnyba akte vertino bazinį darbingumą pagal gretutines diagnozes - TLK-10 kodą I11.0 Hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] su (staziniu) širdies [miokardo] nepakankamumu (PAH IIIO AKS padidėjimas, DRG. Hipert. Kardiomiopatija, arterijopatija. ŠN II-III), I50 Širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas, I67.8 Kitos patikslintos smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos, E66 Nutukimas ir įvertino 55 proc. pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo VI dalies 40.11.4 punktą; vertinant M42.1 Suaugusių stuburo osteochondrozė nustatė 55 proc. pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo XIII dalies 75.2 punktą; vertinant N20.0 Inkstų akmenys, N11.9 Lėtinis (kanalėlių) tubulointersticinis nefritas, nepatikslintas (IFN O-IO) nustatė 100 proc. pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo VIII dalies 52.2 punktą; E23.3 Hipotalaminė disfunkcija bazinis darbingumas nenustatytas, nes šie organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka aprašo kriterijų ir neįtakoja asmens darbingumo lygio (t. 3, b. l. 107). Tarnyba pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu taip pat įvertino funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos pareiškėjo darbingumui bei jų įsidarbinimo galimybėms. Nustatė, kad palankių ir nepalankių darbui aplinkybių suma yra po 1, vidutinio palankumo darbui aplinkybių suma yra 5. Atsižvelgusi į tai, kad vidutiniškai palankių aplinkybių yra dauguma (Aprašo 18 p.) taikė koeficientą 1 (49,5 proc.x1) ir nustatė, kad darbingumo lygis yra 50 proc. (t. 3, b. l. 110). Tarnyba, atsižvelgusi į pareiškėjo sveikatos sutrikimą įtakojančias ligas Akto 26.12. Dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodė veiksnius, kuriems esant negalima dirbti darbo (t. 3, b. l. 110).

Skunde Ginčų komisijai pareiškėjas teigė, kad Komisija, diagnozavusi klubų sąnarių ligos III - IV rentgenologinę stadiją, darbingumo vertinimą turėjo nustatyti pagal Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.3 punktą, o ne pagal 75.2 punktą, kuriuo vertinamos I - II rentgenologinės stadijos sąnarių ligos, Tarnyba vertindama darbo aplinkybes pažymėjo, kad jam galima ribota profesinė veikla, o toks vertinimas galimas tik pagal 75.3 punktą. Taip pat nurodo, kad neteisingai buvo vertinta pagrindinė jo liga, žymima M10.0. Tarnyba suklydo nurodydama, kad ji vertinama 70-100 proc. ribose. Prašė Komisijos atsižvelgti į jų 2009 04 29 sprendimą, kuriuo ši liga buvo įvertinta 50 proc. ir į pablogėjusią fizinę būklę. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad Kauno klinikose jam buvo nustatytas ypatingas nutukimas, kuris turėjo būti vertinamas pagal Aprašo IX dalies 57 p. Tarnyba ligos nevertino, todėl prašo Komisijos nesutinkant su jo nuomone skirti neutralią komisiją šiai ligai nustatyti.

Tarnyba vertindama bazinį darbingumo lygį dėl diagnozės TLK-10 M16.1 Kita pirminė koksartrozė (abipusė koksartrozė FN – kairiojo klubo sąnario – OO, deš. - II°) nustatė 55 proc. pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo XIII dalies 75.2 punktą (galimos vertės 70-50 proc.). Motyvavo tuo, kad pareiškėjas maždaug 5 m. skundžiasi skausmu klubų sąnariuose, daugiau dešiniame, išsivaikščiojus palengvėja. Diagnozuota abipusė klubo sąnarių artrozė. Apžiūros metu nustatyta ryški dešinio klubo sąnario kontraktūra – lenkimas – 75o, tiesimas – 10O, vidinė rotacija – 10O, išorinė rotacija – 5O, judesiai per kairį klubo sąnarį pilnos amplitudės. 2009 11 11 abiejų klubų rentgenogramos duomenimis nustatyta IVo deš. klubo sąnario artrozė (sąnarinis tarpas žymiai susiaurėjęs, šlaunikaulio galvutė suplokštėjusi, sklerozuotas paviršius) ir III kairio klubo sąnario artrozė (sąnarinis tarpas susiaurėjęs, gūžduobės paviršius sklerozuotas). Konsultuotas traumatologo-ortopedo – išduota rekomendacija deš. klubo sąnario endoprotezavimui. Vaistus gydymui vartoja tik esant skausmui.

Ginčų komisija nagrinėdama pareiškėjo skundą nustatė, kad pareiškėjui skauda klubus, daugiau dešinįjį, 2009 06 10 Šiaulių apskrities ligoninės Konsultacinės poliklinikos siuntime tirti, konsultuoti ir gydyti ortopedas H. R. diagnozavo Deformuojančią koksartrozę: deš. - IV laips., kair. - II-III laips., 2009 11 11 Šiaulių apskrities ligoninės išraše iš medicininių dokumentų radiologas pareiškėjui nustatė Abiejų klubų koksartrozę (deš. - IV laips., kair. - III laips.), 2009 11 16 NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL - 4532 nurodyta, kad klubų sąnarių judesiai riboti, 2009 12 23 NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL -2749 nurodyta, kad kairiojo klubo judesiai yra pilnos apimties, skausmingi, dešinio klubo - T/O/L - 10/0/75, išorinė rotacija - 5 laips., vidinė - 10 laips., kai norma yra 0-(-10)/0/130, išorinė rotacija 30 - 45 laips., vidinė - 40 - 50 laips. Komisija nurodė, kad iš Darbingumo lygio nustatymo dokumentų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nenustatė, jog asmuo negali pats apsitarnauti ar atlikti įprastos profesinės veiklos, ar ji būtų ribota, o ryškiai sutrikusi tik vieno sąnario funkcija, ir priėjo išvadą, kad H. R. nustatytas sąnarių funkcinis nepakankamumas pagrįstai priskirtas II klasei Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.2. punkto prasme. Pareiškėjo skunde pateiktą pastabą dėl Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.3. punkto taikymo vietoj 75.2. punkto, atsižvelgiant į Komisijos pateiktą argumentaciją dėl Kriterijų aprašo 2 priedo 4 punkte nurodyto kriterijaus „Profesinė kvalifikacija“ vertinimo aptariant funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtaką pareiškėjo darbingumui bei jo įdarbinimo galimybėms, vertinimo pagrįstumą bei aukščiau pateiktą Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.2. punkto taikymo pagrįstumo vertinimą, vertino kaip nepagrįstą.

Tarnyba pakartotinai vertindama bazinį darbingumą pagal pagrindinę diagnozę pagal TLK-10 kodą M10.0, vadovavosi Aprašo XIII dalies 76 punkto ,,Artritai ir sisteminės jungiamojo aparato ligos (procentą lemia ligos uždegimo proceso aktyvumas gydant vaistais pagal patvirtintas ar įprastos praktikos gydymo metodikas ir reabilitacinėmis priemonėmis, struktūriniai skeleto-raumenų sistemos pokyčiai bei jų laipsnis ir vidaus organų funkcijos sutrikimo laipsnis)“ 76.1. papunkčiu - lengvas skeleto-raumenų sistemos organų ir/ar vidaus organų funkcinis sutrikimas (negali pakelti sunkių fizinių krūvių, pirštų ir kitų sąnarių funkcijos yra pablogėjusios, bet gali rašyti, užsegti sagas; negali dirbti atvirame ore (šaltyje ir/ar esant ryškiai insoliacijai), jam reikia papildomų poilsio pertraukėlių ir/ar yra lengvas vidaus organų funkcijos sutrikimas). Turi reguliariai vartoti vaistus. Galimos bazinio darbingumo vertės - nuo 90 iki 70 procentų. Tarnyba vertindama bazinį darbingumo lygį dėl artritų ir sisteminių jungiamojo aparato ligų, vertės procentą lemia ligos uždegimo proceso aktyvumas gydant vaistais pagal patvirtintas ar įprastos praktikos gydymo metodikas ir reabilitacinėmis priemonėmis, struktūriniai skeleto - raumenų sistemos pokyčiai bei jų laipsnis ir vidaus organų funkcijos sutrikimo laipsnis. Tarnyba nustatė 90 proc. bazinio darbingumo vertę, motyvavo tuo, kad pareiškėjas maždaug apie 10 m. serga podagra, kartojasi besimėtantys skausmai, tinimas abiejų pėdų didžiųjų pirštų sąnariuose, atžymi paūmėjimų padažnėjimą. Gydymui paūmėjimų metu vartoja Diklofenaką į raumenis, epizodiškai skirtas prednizolonas. Tarppriepuoliniu periodu allopurinolio nevartoja. Apžiūros metu stebėtas patinęs, cianotiškas deš. pėdos didysis pirštas, judesiai skausmingi (praeinantis priepuolis). Kraujo tyrimuose stebima padidintas šlapimo rūgšties kiekis - 603 - 725 (N 180 420 mikromol/1), bet žymesnių uždegiminių pokyčių nerasta: ENG - 6 mm/h, CRB - 7,29. Čiurnų ir pėdų sąnarių rentgenogramose (2009 09 07) podagrai būdingų pakitimų kraujyje nerasta, nestebimi pradiniai degeneraciniai pakitimai pėdose.

Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, išanalizavo jai pateiktus dokumentus ir priėjo išvadą, jog Tarnyba dėl diagnozės M10.0 (TLK-10 kodas) pagrįstai taikė Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.1. punktą ir nustatė 90 procentų bazinį darbingumą. Konstatavo, kad nustatyti čiurnų ir pėdų sąnarių pakitimai nėra nuolat išreikšti, kadangi nors nurodoma, kad H. R. eina kiek šlubuodamas dėl skausmo dešiniajame nykštyje, kuris sustorėjęs, cianotiškas, skausmingas, visi šie nusiskundimai vertintini kaip praeinančio podagros priepuolio reiškiniai (2009-12-23 NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus Darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DNL - 2749), o kituose Darbingumo lygio nustatymo dokumentų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiuose dokumentuose nėra aprašyta sąnarių deformacija, funkcijos sutrikimas, rentgenologiniai pakitimai kaip podagros liekamieji reiškiniai, kurių pagrindu būtų galima prieiti prie kitokio pobūdžio išvados. Komisija, atsakydama į tiesioginį pareiškėjo skunde išdėstytą nesutikimą, nurodė, kad sutinka su H. R. 2010 02 11 skunde nurodyta pastaba, kad vertinant aukščiau nurodytą diagnozę, buvo neteisingai nurodytos Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.1. punkte pateiktos bazinio darbingumo verčių ribos, tačiau pažymėjo, kad nepaisant to, 90 procentų bazinis darbingumas dėl pagrindinės diagnozės M10.0 buvo nustatytas pagrįstai.

Tarnyba pakartotinai vertindama bazinį darbingumą E66 –Nutukimas, vertino kartu su I50 – Širdies veiklos nepakankamumas, I11.0 – Hipertenzinis širdies nepakankamumas, I67.8 – Kitos patikslintos smegenų kraujagyslių ligos ir vadovavosi Aprašo VI dalies ,,Kraujotakos sistemos ligos“ 40.11.4 punktu, kurio dispozicija taikoma esant arterinei hipertenzijai. Tarnyba nurodė, kad vertinant bazinį darbingumą atsižvelgiama į ligos sunkumo kategoriją ir organų pažeidimus. Trečio laipsnio AKS padidėjimas nekoreguojamas vaistais, kai nustatytos arterinės hipertenzijos komplikacijos - hipertenzinė nefropatija ir/ar retinopatija ir/ar kardiopatija ir/ar persirgtas galvos smegenų insultas arba įvykęs praeinantis smegenų išemijos priepuolis. Kadangi diagnozuota PAH, IIIo AKS padidėjimas, didelės rizikos grupė (nutukimas IIP(KMI-52), hipercholesterinemija (b. chol.-5,92 mmol/1), instų akmenligė, įtariama hipotaliaminė disfunkcija) su komplikacijomis: hipertenzinė kardiopatija (echokard.- KSH, IIo abiejų prieširdžiu padidėjimas; sklerodegeneraciniai AoV pakitimai, DS diliatacija), arteriopatija (echokard.- kylančios aortos diliatacija), nefropatija (nepatikslinta), discirkuliatorinė encefalopat?a (pasvaigsta galva), II fkl širdies nepakankamumas (dusulys fizinio krūvio metu; echokardioskop.- KS sistolinė funkcija nesutrikusi, IF -55%; objektyvaus tyrimo metu kojose stebima nežymi edema, plaučiuose karkalų neišklausoma). AKS sunkiai koreguojamas 5-6 vaistų pagalba (2009-05 mėn. Holterio monitoravimo duomenimis AKS svyruoja 150/93 128/68 mmHg ribose). Įvertino 55 proc., kai galimos vertės numatytos nuo 40 iki 70 proc.

Komisija nagrinėdama skundą, remdamasi duomenimis iš medicininių dokumentų, nustatė, kad pareiškėjui diagnozuota arterinė hipertenzija, jis apie 10 metų gydomas dėl padidėjusio AKS, kuris yra sunkiai koreguojamas net ir taikant medikamentinį gydymą keliais hipotenziniais vaistais (2009 11 10 siuntimas Nr. 2449, Šiaulių apskrities ligoninės epikrizė iš ligonio istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl to atsirado organų-taikinių pažeidimai, pasireiškę hipertenzine kardiopatija (2009 08 06 Šiaulių apskrities ligoninės echokardiografinis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 10 22 Šiaulių apskrities ligoninės išrašas iš medicininių dokumentų, 2009 09 14 Kauno medicinos universiteto klinikų Endokrinologijos klinikos išrašas iš medicininių dokumentų), inkstų funkcijos sutrikimu (2009 09 07 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro išrašas iš medicininių dokumentų), discirkuliatorine

medicininių dokumentų), o dėl padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje, nutukimo bei podagros H. R. priskirtas labai didelei rizikos grupei (2009 10 22 Šiaulių apskrities ligoninės išrašas iš medicininių dokumentų, 2009 09 07 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro išrašas iš medicininių dokumentų), o širdies (kraujotakos) funkcijos sutrikimą vertino kaip vidutinį, nes 2009 08 06 Šiaulių apskrities ligoninėje atlikto echokardiografinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje H. R. diagnozuota KSH, nustatyta sutrikusi reliaksacinio tipo diastolinė funkcija, kylančios aortos.

Pagal esamą teisinį reguliavimą darbingumo lygio nustatymo procedūrą inicijuoja gydantis gydytojas, kuris nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai atitinkamus dokumentus. Aprašo 36 punktu yra nustatyta, kad asmens darbingumo lygio pakartotiniam vertinimui turi būti pateikti (gauti) dokumentai, nurodyti šio Tvarkos aprašo 8, 10 punktuose.

Darbingumo lygio nustatymo - vykdymas negali būti vertintinas vien tik kaip formalus institucijai pateiktų asmenį gydančio gydytojo ir GKK komisijos patvirtintų dokumentų įvertinimas, bet visų pirma kaip besikreipiančio asmens (pareiškėjo) nurodomų aplinkybių ištyrimas, atsakant į asmens nurodytus argumentus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą pasisakęs, kad Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl ji privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme. Tarnybos sprendimas turi būti motyvuotas, atitikti objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-29 sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A756-2122/2010, 2010-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1456/2010, 2011-07-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2251/2011). Kaip jau minėta, Tvarkos aprašas numato NDNT pareigą, reikalui esant, kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios GKK išdavė siuntimą, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių ar kitų dokumentų (informacijos) pateikimo, jei gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka (Tvarkos aprašo 13-13.1 p.), ir nesuteikia teisės NDNT dėl siuntimo ar pateiktų medicininių dokumentų ydingumo nevertinti dalies ligų, galinčių įtakoti asmens darbingumą; bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (Tvarkos aprašo 4 p.); jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas - jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų nustatyta tvarka (6-6.4 p.)

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovai teigė, jog priimant sprendimą rėmėsi pareiškėją gydžiusių gydytojų pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytomis diagnozėmis.

Teisminio nagrinėjimo metu ekspertė I. Butrimienė teigė, kad, vertinant sąnarių ligas, gydantis gydytojas aprašė prastą pareiškėjo klubų būklę, o galutinę išvadą padarė geresnę,t.y., nurodyti ligos požymiai atitinka ne II, o III stadiją ir tai atitinka ne nurodytą kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.2 punktą, o 75.3 punktą, todėl pagal šią ligą turėjo būti nustatytas mažesnis darbingumo lygis. Sutiko, kad tarnybos pagrįstai širdies nepakankamumą vertino kaip hipertenzijos komplikaciją; pareiškėjui diagnozuota hipertenzinė kardiopatija, tačiau nėra įrašytas funkcijos nepakankamumas. Siunčiantis gydytojas surašė diagnozes ir paliko funkcijos sutrikimą įvertinti ekspertams. Siunčiantys gydytojai turėjo nurodyti funkcinę klasę, tačiau to nepadarė, todėl atsakovai dėl kardiovaskulinės sistemos funkcinę klasę nustatė patys. Išanalizavusi pateiktus medicininius dokumentus ekspertė darė išvadą, kad siuntimo medicininiuose dokumentuose pateikti klaidingi įvertinimai.

Teismas daro išvadą, kad atsakovė, matydama neatitikimus tarp diagnozės aprašymo ir kriterijaus parinkimo, privalėjo išsireikalauti daugiau dokumentų , atlikti papildomus tyrimus ir pašalinti fiksuotus prieštaravimus. Atsakovė privalėjo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kuri išdavė siuntimą, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių ar kitų dokumentų (informacijos) pateikimo, tačiau to nedarė. Todėl darytina išvada, kad ,priimant ginčijamus sprendimus, buvo pažeistos pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų reikšmingų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą: siuntimo medicininiuose dokumentuose diagnozėje nurodytos ligos TLK kodais buvo įvertintos lengvesnėmis funkcinėmis klasėmis negu buvo aprašytos, t.y., atsakovai netirdami padarė niekuo nepagrįstas išvadas, dėl ko neteisingai buvo parinkti kriterijai ir neteisingai nustatytas nedarbingumo lygis.

Nurodytų trūkumų visuma leidžia teigti, kad pareiškėjui darbingumo lygis buvo nustatytas netinkamai, t.y. visapusiškai ir išsamiai neištyrus visų aplinkybių, reikšmingų jam nustatyti, todėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir Ginčų komisijos ginčijami sprendimai yra naikintini kaip nepagrįsti ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba įpareigotina pakartotinai įvertinti pateiktus medicininius dokumentus ir nustatyti pareiškėjo H. R. darbingumo lygį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo H. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2009 12 23 sprendimą NR. SS-168 bei Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 06 10 sprendimą Nr. S-134 ir įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pakartotinai įvertinti pateiktus medicininius dokumentus bei nustatyti pareiškėjo H. R. darbingumo lygį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėMilda VainienėGintaras Dzedulionis