Šiaulių apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Pakruojo vandentiekis” patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Pakruojo remontas“ 22 718,67 Eur rangos darbų defektų šalinimo išlaidų, 484 Eur išlaidų už objektinių sąmatų sudarymą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 523 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 390,83 Eur išlaidų, susijusių su antstolio įvykdytu faktinių aplinkybių konstatavimu ir išlaidas advokato teisinei pagalbai.

2. Ieškovė nurodė, kad atliko Administracinio pastato dalies apšiltinimo ir langų keitimo darbų pirkimą, o laimėtoja buvo pripažinta atsakovė. Šalys 2017 m. liepos 20 d. sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo per nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti administracinio pastato dalies, t. y. šiaurinės sienos ir pamatų šiltinimo bei langų pakeitimo darbus adresu: (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 29 d. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė pagal Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus administracijos pastato dalies šiltinimo ir langų pakeitimo darbus. Vėliau ieškovė atliko Administracinio pastato dalies apšiltinimo darbų pirkimą, o laimėtoja buvo pripažinta atsakovė. Šalys 2018 m. gegužės 15 d. sudarė Administracinio pastato dalies apšiltinimo darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo per nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti administracinio pastato dalies šiltinimo darbus, įskaitant visas reikalingas medžiagas bei cokolio įrengimą adresu: (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 31 d. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu šalys patvirtino, kad visi darbai, numatyti Rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti. Paminėtu aktu atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė administracinio pastato dalies apšiltinimo darbus.

23. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Pakruojo remontas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

23.1. Teismas netinkamai taikė CK 6.697 straipsnio 3 dalies nuostatą, nenustatė ir (ar) neįvertino visų šios įstatymo normos taikymui reikšmingų aplinkybių, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog darbų (atliekant darbus panaudotų medžiagų) trūkumai atsirado vien tik dėl atsakovės kaltės. Teismas visiškai neanalizavo ir priimtame sprendime nieko nepasisakė dėl kitų statybos proceso dalyvių, t. y. pačios ieškovės ir trečiųjų asmenų UAB „R.G. studija“ bei UAB „Termoskydas“, atitinkamų veiksmų (neveikimo), nulėmusių trūkumų atsiradimą ar bent jau turėjusių reikšmingos įtakos jų atsiradimui. Atsikirtinėdama į ieškinį atsakovė įrodinėjo pirmiau paminėtų statybos proceso dalyvių atsakomybę ir šie jos argumentai buvo vieni pagrindinių, todėl nesutikdamas su jais teismas privalėjo motyvuotai juos atmesti, o ne tiesiog nepaisyti jų.

23.2. Teismas neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, kadangi visuose ginčo dalyką sudariusiuose epizoduose įžvelgė tik atsakovės neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas pareigas ir jos atsakomybę, o kitų statybos proceso dalyvių pareigų „nepastebėjo“ ir jų galimos atsakomybės net nesvarstė. Byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakomybė už darbų trūkumus pagal CK 6.697 straipsnio 3 dalį tenka ne vien tik atsakovei, kaip rangovei, bet ir ieškovei (kaip užsakovei), trečiajam asmeniui UAB „R.G. studija“ (kaip ieškovės pasitelktam projektuotojui ir statybos techniniam prižiūrėtojui) bei trečiajam asmeniui UAB „Termoskydas“ (kaip ieškovės netiesiogiai pasirinktam tiekėjui).

23.3. Ieškovei atsakomybė už darbų trūkumus ar atitinkama jos dalis tenka dėl to, kad ji savo iniciatyva ir iš anksto, dar iki sudarant Sutartis, nusprendė pastato sienas šiltinti „Fibrolight“ plokštėmis, kurias tuo metu rinkoje tiekė vienintelis subjektas, būtent su kuriuo ir buvo suderintas jų panaudojimas. Ieškovė parengė ir patvirtino Projektavimo užduotį. Projektavimo užduoties 11 p. nurodyta, jog „sienos apšiltinamos fibrocementinėmis plokštėmis“. Vykdydamas projektavimo darbus UAB „R.G. Studija“ pagal Projektavimo užduotį parengė Aprašą, o ieškovė patvirtino Aprašą. Aprašo 1 dalyje „Pastato architektūra“ nurodyta, jog „fasadai aptaisomi fibrocementinėmis šviesiai pilkos spalvos plokštėmis“. Aprašo 2 dalyje „Pastato konstrukcijų sprendiniai“ nurodyta, jog „sienos apšiltinamos 124 mm storio fibrocementinėmis apdailos plokštėmis su poliuretano užpildu“. Aprašo 5 dalyje „Techninė specifikacija – sienų šiltinimas“ yra pateiktos pastato sienų šiltinimo darbų techninės specifikacijos, numatant šiems darbams naudoti konkretaus modelio medžiagas – „Fibrolight“ plokštes. Aprašo 5 dalyje pateiktuose architektūriniuose pjūviuose yra aiškiai įvardinta „Fibrolight“ termoizoliacinė plokštė“. Kaip matyti iš UAB „R.G. studija“ ir UAB „Termoskydas“ elektroninio susirašinėjimo, Aprašas buvo rengiamas vadovaujantis būtent UAB „Termoskydas“ pateikta technine informacija. Iš šio elektroninio susirašinėjimo taip pat matyti, kad iš anksto buvo derinamos netgi medžiagų kainos. Galiausiai, viename iš elektroninių laiškų UAB „R.G. studija“ aiškiai nurodė besitikinti, ieškovei pritarus, bendradarbiauti būtent su trečiuoju asmeniu UAB „Termoskydas“. Sutarčių sudarymo metu „Fibrolight“ plokštėmis Lietuvos rinkoje prekiavo vienintelis tiekėjas, t. y. UAB „Termoskydas“. 2022 m. birželio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas S. T. paaiškino, kad „Fibrolight“ plokštes pastato sienų šiltinimui pasirinko atsižvelgdamas į kainos ir kokybės santykį. Atsižvelgiant į visa tai konstatuotina, kad ieškovė dar iki Sutarčių sudarymo nusprendė, jog pastato sienos bus šiltinamos UAB „Termoskydas“ tiekiamomis „Fibrolight“ plokštėmis ir šis jos sprendimas buvo „perkeltas“ į Aprašą.

23.4. Administracinio pastato dalies apšiltinimo ir langų keitimo darbų pirkimo techninės specifikacijos 7 p. nurodyta, jog pastato šiltinimo darbai ir langų keitimo darbai atliekami pagal parengtą Aprašą. Identiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Administracinio pastato dalies apšiltinimo darbų sąlygose bei jų priedu Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje techninėje specifikacijoje. Sutarčių 4.13 p. atsakovė įsipareigojo darbų vykdymui naudoti medžiagas pagal Apraše nurodytus reikalavimus. Taigi, tiek pagal teisės aktus, tiek pagal Pirkimų sąlygas, tiek pagal Sutartis atsakovė privalėjo vykdyti darbus pagal ieškovės patvirtintą ir jai pateiktą Aprašą, kas ginčo kontekste reiškia, jog pastato sienas privalėjo šiltinti Apraše nurodytomis konkrečiomis medžiagomis („Fibrolight“ plokštėmis), įsigydama jas iš konkretaus tiekėjo, t. y. trečiojo asmens UAB „Termoskydas“. Kitaip tariant, atsakovė neturėjo galimybės savo nuožiūra pasirinkti kitokių medžiagų ir (ar) kito jų tiekėjo. Teismas nepagrįstai neįvertino to, kad dėl to atsakovė buvo priversta įsigyti plokščių iš UAB „Termoskydas“.

23.5. Ieškovei atsakomybė už darbų trūkumus ar atitinkama jos dalis tenka dėl to, kad galimai buvo parengtas netinkamos kokybės Aprašas. Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, jog statinio projektuotojas, pasirašydamas statinio projektą, tuo prisiima atsakomybę, kad jis atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Sutarčių 3.6.2 p. nurodyta, jog būtent ieškovės atsakomybei ir rizikai yra priskiriamos klaidos, netikslumai ar trūkumai techniniame darbo projekte (Apraše). Atsakovė pastato sienas apšiltino panaudodama būtent tokią termoizoliacinę sistemą, kokia yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta Apraše, o pačias „Fibrolight“ plokštes sumontavo tokioje padėtyje, kokioje jos yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos montuoti pagal Aprašą, t. y. horizontaliai.

23.6. Ieškovei atsakomybė už darbų trūkumus ar atitinkama jos dalis tenka ir dėl to, kad ji galimai netinkamai vykdė darbų kontrolę ir priežiūrą (CK 6.689 straipsnis). Ieškovei teko pareiga vykdyti darbų kontrolę ir priežiūrą – pagal Sutarčių 3.2 p., ji įsipareigojo paskirti statinio statybos techninės priežiūros vadovą, kuris vykdys darbų techninę priežiūrą. Ieškovė statybos techniniu prižiūrėtoju pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „R.G. studija“. Darant niekuo nepagrįstą prielaidą, jog atsakovė netinkamai atliko darbus, t.y. pažeidė kokius nors Sutartyse, Apraše arba normatyviniuose statybos dokumentuose nustatytus reikalavimus, konstatuotina, jog ieškovė, jos pasitelktas trečiasis asmuo UAB „R.G. studija“, netinkamai vykdė savo pareigą kontroliuoti ir prižiūrėti atsakovės atliekamų darbų ir jiems atlikti naudojamų medžiagų kokybę. Tokios pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016).

23.7. Ieškovė ikiteisminėje ginčo stadijoje savo laisva valia pripažino jai tenkančią atsakomybės už darbų trūkumus dalį, tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino šios teisingam bylos išnagrinėjimui esminę reikšmę turinčios aplinkybės. 2021 m. rugsėjo 7 d. posėdžio protokole Nr. 3 ieškovė sutiko sumokėti atsakovei už fibrocementinių plokščių pakeitimo darbus 2 000 Eur (be PVM), kas sudaro 58,82 procentų visos tąkart sutartos šių darbų kainos. Taigi, ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai prisiėmė didesnę dalį kaltės dėl atsiradusių darbų trūkumų. Teismo priimtame sprendime yra nepagrįstai konstatuota, jog „atsakovė kaip rangovė vengė taisyti išaiškėjusius defektus“. Atsakovė ne vengė pašalinti darbų trūkumus, o bendradarbiaudama su kitais statybos proceso dalyviais sąžiningai siekė susitarti dėl visiems priimtinų trūkumų pašalinimo sąlygų (tvarkos), ką patvirtina byloje esantis 2021 m. liepos 30 d. posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 10 posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 7 d. posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 9 d. atsakovės elektroninis laiškas ir kiti rašytiniai įrodymai.

23.8. Teismas visiškai nepagrįstai pasirėmė STR 2.01.10:2007 ir dėl šios priežasties sprendime nepagrįstai konstatavo, jog atsakovės atliekant darbus panaudota šiltinimo sistema, susidedanti, be kita ko, iš „Fibrolight“ plokščių, netenkina vieno iš šiame reglamente nustatytų reikalavimų, t. y. neturi Europos techninio liudijimo ir nėra paženklinta CE ženklu. Atsakovė neprivalėjo vadovautis STR 2.01.10:2007, kadangi pastato sienas apšiltino tam panaudodama ne išorinę tinkuojamą sudėtinę termoizoliacinę sistemą, kaip ji apibrėžta šiame reglamente, t. y. ne iš atitinkamų komponentų sudarytą ir kaip jų rinkinys (kaip vienas statybos produktas) į rinką patiektą termoizoliacinę sistemą, bet iš atitinkamų komponentų kaip atskirai į rinką patiektų statybos produktų, inter alia „Fibrolight“ plokščių, sukomplektuotą termoizoliacinę sistemą. STR 2.01.10:2007 ir jame nustatyti reikalavimai yra taikomi tik projektuojant ir statant gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų atitvaras su išorinėmis tinkuojamomis sudėtinėmis termoizoliacinėmis sistemomis, t. y. iš reglamento 8 p. nurodytų komponentų sudarytomis ir kaip jų rinkinys (kaip vienas statybos produktas) į rinką patiektomis termoizoliacinėmis sistemomis. Atsakovė pastato sienų šiltinimui panaudojo ne iš STR 2.01.10:2007 8 p. nurodytų komponentų sudarytą ir ne kaip jų rinkinys į rinką patiektą termoizoliacinę sistemą, bet iš kitokių komponentų, t. y. cemento plaušo plokštės, hermetizuojančio sandarinimo juostelės, cemento plaušo plokštės juostelės, poliuretaninių klijų, poliuretaninio putplasčio plokštės ir aliuminio folijos, kaip atskirai į rinką patiektų statybos produktų, sukomplektuotą termoizoliacinę sistemą. Nei Pirkimo sąlygose, nei Sutartyse, nei juo labiau Apraše nenumatyta, kad pastato sienų šiltinimo darbai turi būti atliekami naudojant išorines tinkuojamas sudėtines termoizoliacines sistemas, kaip jos apibrėžtos STR 2.01.10:2007. Tą aplinkybę, kad atsakovė galėjo panaudoti ir teisėtai panaudojo iš „Fibrolight“ plokščių ir kitų komponentų sukomplektuotą termoizoliacinę sistemą, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: Aplinkos ministerijos 2015 m. liepos 10 d. raštas „Dėl reikalavimų pastatų sienų ir cokolių šiltinimo darbams“ bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. birželio 27 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

23.9. Atsakovė pastato sienų šiltinimo darbus atliko tam panaudodama į STR 2.01.10:2007 reglamentavimo apimtį nepatenkančią termoizoliacinę sistemą, tai tokia sistema neprivalėjo turėti Europos techninio liudijimo ir būti paženklinta CE ženklu. Pastato sienų šiltinimui panaudojo kitokią nei STR 2.01.10:2007 apibrėžta termoizoliacinę sistemą, t. y. iš „Fibrolight“ plokščių ir kitų komponentų sukomplektuotą termoizoliacinę sistemą, be kita ko, nelaikytiną vientisu statybos produktu, tad jai negalėjo ir neturėjo būti keliamas reikalavimas turėti Europos techninį liudijimą ir būti paženklintai CE ženklu. Nei Pirkimo sąlygose, įskaitant jų priedais esančias technines specifikacijas, nei Sutartyse, nei Apraše nenumatyta, kad pastato sienų šiltinimui parinkta ir numatyta naudoti šiltinimo sistema privalo turėti Europos techninį liudijimą ir būti paženklinta CE ženklu.

23.10. Atsakovė neprivalėjo vadovautis STR 2.01.10:2007, kadangi pastato sienas apšiltino vykdydama ne naujos statybos ar rekonstrukcijos, bet paprastojo remonto darbus. STR 2.01.10:2007 ir jame nustatyti reikalavimai yra taikomi tik dviem konkrečiais atvejais: projektuojant ir statant naujų pastatų nevėdinamas atitvaras, kurių apšiltinimui naudojamos išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos bei projektuojant ir statant rekonstruojamų pastatų nevėdinamas atitvaras, kurių apšiltinimui naudojamos išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos. Kadangi statinio remontas yra atskira statybos rūšis ir ji nėra expressis verbis įvardinta STR 2.01.10:2007 3 p., vadinasi, šiame reglamente nustatyti reikalavimai yra netaikomi projektuojant ir statant remontuojamų pastatų nevėdinamas atitvaras.

23.11. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino Aprašą (visiškai neištyrė ir neįvertino jo sudedamąja dalimi esančių fasado brėžinių), kas lėmė tai, jog sprendime nepagrįstai nustatė, kad atsakovė netinkamai sumontavo plokštes. Būtent Aprašo dalimi esančiuose fasado brėžiniuose yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad „Fibrolight“ plokštės montuotinos horizontaliai. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovė „Fibrolight“ plokštes turėjo montuoti vertikaliai, vadovaudamasi trečiojo asmens UAB „Termoskydas“ prieš projektavimo darbų pradžią trečiajam asmeniui UAB „R.G. studija“ pateiktomis kitų objektų nuotraukomis. Šie teismo motyvai prieštarauja teisiniam reglamentavimui ir neatitinka elementarios logikos. Atsakovė privalėjo vykdyti darbus vadovaudamasi Aprašu. Remiantis Statybos įstatymu, STR 1.06.01:2016, STR 1.04.04:2017 ir kitais statybos techniniais reglamentais, jokios nuotraukos neturi ir negali turėti viršenybės prieš statinio projektą, kuriuo ginčo kontekste yra Aprašas. Nei UAB „Termoskydas“, nei kiti statybos proceso dalyviai pačiai atsakovei nebuvo pateikę kitų objektų nuotraukų, iš kurių būtų matęsi, jog „Fibrolight“ plokštės visais iki vieno atvejais yra sumontuotos vertikaliai, todėl atsakovė negalėjo net suabejoti Apraše numatytos šių plokščių montavimo padėties teisingumu. Atsakovė, sudarydama ir vykdydama Sutartis, neturėjo pareigos patikrinti ir įvertinti Aprašą bei jame numatytus atitinkamus projektinius sprendinius, ji neprisiėmė atsakomybės už jų kokybę. Teismas visiškai nepagrįstai atsakovei priskyrė atsakomybę už galimus Aprašo trūkumus, kuomet Sutarčių 3.6.2 p. yra aiškiai nurodyta, jog būtent ieškovės atsakomybei yra priskiriami tokie trūkumai.

23.12. Teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 ir 3 dalis, taip pat netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, kuriais ieškovė grindė darbų trūkumus, jų šalinimo būdus ir kainas, dėl ko nepagrįstai nustatė, kad būsimos trūkumų šalinimo išlaidos bendrai sudaro 22 718,67 Eur. Teismas išsamiai ir visapusiškai neišanalizavo nė vieno byloje esančio įrodymo, susijusio su darbų trūkumais ir jų pašalinimo išlaidomis, apskritai neatliko šio ginčo klausimo individualaus vertinimo. Teismas deklaratyviai, nenurodydamas jokių savarankiškų motyvų, pritarė kone visiems ieškovės žodžiu išsakytiems argumentams, pasamprotavimams ir nuomonei apie šalinant trūkumus būtinus atlikti darbus, jų kiekius ir kainas bei nepagrįstai nesutiko nė su vienu atsakovės kontrargumentu ar atsikirtimu.

23.13. Ieškovei ginčo atveju teko pareiga įrodyti tiek darbų trūkumų šalinimo išlaidų kaip nuostolių faktą, tiek jų dydį. Ieškovė šios pareigos tinkamai neįvykdė, be kita ko, nepagrindė reikalaujamų atlyginti trūkumų šalinimo išlaidų realumo, būtinumo ir protingumo, o teismas, formaliai ir paviršutiniškai atlikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepagrįstai pripažino įrodytomis 22 718,67 Eur dydžio išlaidas. Spręsdamas žalos fakto ir dydžio klausimą teismas nepagrįstai nenustatė, jog ieškovės reikalaujamos atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidos neatitinka realumo požymio. Teismas pažeidė CK 6.249 straipsnio 3 dalį, kadangi nenustatė ir, kas svarbiausia, net nesistengė nustatyti šios įstatymo normos taikymui būtinų sąlygų. Ir nors teismas konstatavo, kad „įvertino realios žalos atsiradimo tikimybę“, tačiau priimtame sprendime nepateikė tokio vertinimo.

23.14. Ieškovė reikalaujamas atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas grindė lokalinėmis sąmatomis, tačiau nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių tai, kad jas sudaręs specialistas G. B. būtų atvykęs į vietą ir natūroje apžiūrėjęs bei įvertinęs atsakovės pagal Sutartis atliktų darbų rezultatą, išryškėjusius jo trūkumus. 2022 m. birželio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu pats ieškovės atstovas S. T. negalėjo patvirtinti, jog G. B. buvo atvykęs į vietą. Ieškovės atstovas apskritai negalėjo paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais faktiniais duomenimis remdamasis G. B. sudarė lokalines sąmatas. Dėl šių priežasčių lokalinės sąmatos turėjo būti pripažintos nepatikimais, neobjektyviais ir dėl to atmestinais įrodymais. Teismas nepagrįstai nepašalino nurodytų abejonių dėl lokalinių sąmatų nepatikimumo ir neobjektyvumo. Nesutiktina su tokiu teismo vertinimu, kadangi jis pažeidžia įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę: būtent ieškovė privalo įrodyti darbų trūkumus ir tokių trūkumų šalinimo išlaidas, o ne atsakovė privalo paneigti ieškovės įrodymais grindžiamus trūkumus ir jų šalinimo išlaidas. Tirdamas ir vertindamas lokalines sąmatas teismas nepagrįstai nenustatė, jog didelė dalis šiose sąmatose nurodytų darbų, medžiagų ir (ar) mechanizmų akivaizdžiai nėra būtini siekiant pašalinti darbų trūkumus.

Šalies argumentai

26. Trečiasis asmuo UAB „Termoskydas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba priteisti iš atsakovės 8 713,78 Eur ieškovei rangos darbų defektų šalinimo išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

26.1. Plokščių defektus lėmė netinkami plokščių projektavimo darbai ginčo objekte, kuriuos atliko projektuotojas UAB „R.G. studija“, ir aplaidūs statybos techninio prižiūrėtojo (duomenys neskelbtini) (projektuotojo UAB „R.G. studija“ (duomenys neskelbtini)) veiksmai. Atsakomybė dėl atsiradusių defektų tenka projektuotojui ir statinio techniniam prižiūrėtojui (CK 6.698 straipsnis).

26.2. Gamintojo gaminamoms plokštėms „Fibrolight“ sertifikavimo įstaiga „Inspecta“ yra išdavusi sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), o reikalavimo naudojamiems statybos produktams turėti Europos techninį įvertinimą (ETĮ) ir CE ženklinimą Projekte nebuvo.

26.3. Projektuotojas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 16 straipsnio reikalavimais, parengė projektą, tuo prisiimdamas atsakomybę už statinio projektą, bet neįvertino rizikų, kad projekto brėžiniuose plokščių išdėstymas ant fasado, jas montuojant ant sienos horizontaliai, bet ne vertikaliai, gali turėti įtakos atsiradusiems plokščių defektams. Gamintojo brėžinių kataloge, kuris 2016-03-09 elektroniniu laišku buvo persiųstas projektuotojui, nėra numatyta galimybė projektuoti ir montuoti plokštes ant fasado horizontaliai. Projektuotojas nepateikė gamintojui galutinės projekto laidos, kuri buvo suderinta su užsakovu ir kitomis valstybinėmis institucijomis. Gamintojui nebuvo suteikta galimybė peržiūrėti projektą ir pateikti savo pastabas dėl netinkamai suprojektuotų plokščių išdėstymo ant fasado.

26.4. Rangovas, atlikdamas statybos rangos darbus, neturėjo vadovautis STR 2.01.10:2007 ir jame esančiu reikalavimu, kad atitvarų projektavimui ir statybai būtų naudojamos tik turinčios Europos techninį įvertinimą (ETĮ) ir CE ženklu ženklintos išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos. Plokštės „Fibrolight“ nėra priskiriamos prie išorinių tinkuojamų sudėtinių termoizoliacinių sistemų, o plokštėms STR 2.01.10:2007 reikalavimai turėti ETĮ ir CE ženklinimą netaikomi. Objekte panaudotos plokštės priskiriamos prie VETURE komplektų ir joms taikomi STR 2.04.01:2018 reikalavimai; plokštės buvo sertifikuotos STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas“ nustatyta tvarka; reikalavimas plokštėms turėti ETĮ ir CE arba NTĮ įsigaliojo tik 2022-01-01; projekte nėra nurodyti reikalavimai plokštėms turėti ETĮ ir CE ženklinimą. Projekto pagrindiniuose normatyviniuose statybos dokumentuose, kuriais remiantis parengtas projektas, taip pat nėra nurodytas STR 2.01.10:2007. Projekto 5 skyriuje nurodyta, kad šilumą izoliuojančios izoliacinės medžiagos hermetikai turi turėti LR atitikties sertifikatą.

26.5. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad toliau pateikta santrauka turi būti skaitoma kartu su brėžiniais ir pateiktomis techninėmis specifikacijomis: Projekto 5 skyriaus „Techninė specifikacija-sienų šiltinimas“ 13 psl. nurodytas plokščių brėžinys „Sienų vertikalus pjūvis“ aiškiai parodo, kad plokštės ant fasado turi būti montuojamos vertikaliai, tačiau projekto brėžinių žiniaraštyje nurodytų Fasadas 3-1,Fasadas1-3 ir Fasadai A-C, C-A spalviniuose eskizuose Plokštės sumontuotos ant fasado horizontaliai. Projektuotojas plokščių brėžinius panaudojo iš gamintojo 2016-03-09 elektroniniu laišku projektuotojui persiųsto brėžinių katalogo. Tokiu būdu nėra aišku, kodėl teismas vertino, jog iš objekto paprastojo remonto aprašo techninės specifikacijos-sienų šiltinimo aprašo nebuvo aišku, kaip turi būti tvirtinamos plokštės.

26.6. Ieškovės pozicija, jog reikia keisti visą sistemą, o viršutinis sluoksnis ant fasado negali būti keičiamas, yra tik ieškovės deklaratyvus teiginys, nepagrįstas įrodymais. Atsakovės argumentas, kad gali būti keičiama tik apdailinė fibrocementinė plokštė, t. y. viršutinis jos sluoksnis lauko sąlygomis, yra pagrįstas, nes atsakovės pozicija grindžiama tiek gamintojo pateikta technologine montavimo kortele, kurios 18 skyriuje detaliai aprašoma apdailinės cemento plaušo plokštės keitimo procedūra, tiek gamintojo žodiniais paaiškinimais teismo posėdžių metu, tiek gamintojo baigiamojoje kalboje išsakytais argumentais.

26.7. Teismas išimtinai rėmėsi tik ieškovės pateiktomis sąmatomis, nors jos prieštarauja byloje pateiktoms atsakovėms sąmatoms. Esant akivaizdiems sąmatų skirtumams, teismas privalėjo kreiptis į nepriklausomą specialistą, kuris įvertintų tiek ieškovės, tiek atsakovės sąmatas. Šiuo atveju teismas nebuvo aktyvus ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią teismas tokiose situacijose turi būti aktyvus.

26.8. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad objektyvios išlaidos sudarytų 8 713,75 Eur ir pakaktų pakeisti tik viršutinį apdailinį fibrocementinių plokščių sluoksnį bei nebūtina keisti visų tvirtinimo varžtų. Gamintojas į ginčo objektą rangovui pardavė kokybiškas plokštes. Ieškovė niekada nereiškė pretenzijų atsakovei dėl poliuretano plokštės kokybės, kuri yra viena iš sudedamųjų plokštės dalių.

26.9. Teismas pažeidė procesines normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Be to, teismas netinkamai taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nesivadovavo teismų praktika šiuo klausimu. Teismas ištyrė ir vertino ne visus byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į aplinkybių ir įrodymų visetą, ieškovės įrodymams nepagrįstai suteikė pirmenybę prieš kitus įrodymus, įrodymus tyrė atsietai nuo bylos esmės ir pateiktų įrodymų visumos. Teismas pažeidė sprendimo motyvavimo principą, nes dėl daugelio trečiojo asmens ir atsakovės procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių iš viso nepasisakė, rėmėsi prielaidomis, neatskleidė ginčo esmės.