Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. P. savo kaltę pripažino iš dalies. Kaltinamasis paaiškino, kad pora dienų iki nagrinėjamo įvykio tarp jo ir nukentėjusiojo buvo kilęs konfliktas dėl to, kad jis (t. y. kaltinamasis), nuėjęs į automobilių aikštelę prie „Jammi“ kebabinės, pamatė, jog jo automobilis yra užstatytas maisto pavėžėjo. Su tais asmenimis draugiškai pakonfliktavo iki kol į tą konfliktą įsikišo nukentėjusysis, kuris priėjęs prie jo kaltinamajam sudavė vieną smūgį į dešinę veido sritį, po to aplinkiniai asmenys juos išskyrė, taip tuo metu tarp jų viskas pasibaigė. Tai nutiko trys dienos iki nagrinėjamo konflikto; iki tol jis nukentėjusiojo nepažinojo. Birželio 6 d. jis išlydėjo draugę į darbą, išėjo iš namų parūkyti ir eidamas bendrojo naudojimo laiptine (t. y. taip įvardinama laiptinė, kurioje yra liftas ir kuria patenkama tiek į (duomenys neskelbtini) klubo, tiek ir į gyvenamųjų „loftų“ patalpas) sutiko laiptais besileidžiantį nukentėjusįjį M. D., kuris jam pasakė: „Snarglį, turime nebaigtų reikalų“, ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodytoje nuotraukoje (iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo) nurodė, jog bendrojo naudojimo laiptinėje jis buvo ties atidarytomis durimis į vidinio naudojimo laiptinę (t. y. laiptinė, kuri veda link gyvenamųjų „loftų“), o nukentėjusysis yra asmuo su šviesia palaidine (1 t., b. l. 51). Neprisimena, kuris iš jų sudavė pirmąjį smūgį, bet atsimena, kaip gindamasis po jau jam suduotų trijų smūgių į veido sritį (tuomet jam buvo prakirsta lūpa, iš kurios bėgo kraujas), sudavė nukentėjusiajam rankomis du kartus į galvą su rankomis, negalėjo tiksliau nurodyti, į kurią veido sritį pataikė. Kai nukentėjusysis jam sudavė, iš jo (t. y. kaltinamojo) rankų iškrito buto raktai ir kepurė, po ko nukentėjusysis juos paėmė ir sakė, jog jų neatiduos. Kadangi tarp nukentėjusiojo paimtų raktų buvo ir automobilio raktai, kaltinamasis liepė nukentėjusiajam atiduoti paimtus daiktus, laikė nuo jo atstumą, tačiau nukentėjusysis grąžinti daiktus atsisakė. Neprisimena, ką tuo metu jam pasakė nukentėjusysis. Turėjo intenciją atsiimti savo daiktus, dėl to nuėjo į butą (kurio durys buvo neužrakintos, nes jis buvo trumpam išėjęs tik parūkyti), pasiėmė prie durų šone spintoje buvusią teleskopinę lazdą. Kai ėjo link buto, nukentėjusysis jį sekė, tačiau į jo butą užėjęs nebuvo. Jam pasiėmus teleskopinę lazdą, nukentėjusysis toliau nepaleido jo raktų, jis sakė nukentėjusiajam juos numesti, kitaip baigsis blogai, tačiau pastarasis nepakluso ir ėjo jo link. Tada jis sudavė nukentėjusiajam vieną kartą per rankas su teleskopine lazda. Sudavė pirmas dėl to, nes buvo įspėjęs nukentėjusįjį nesiartinti prie jo, o nukentėjusysis vis tiek to nepaisė. Prisimena, kad trenkė vieną kartą nukentėjusiajam per žastą rankos, kurioje buvo raktai, ne per plaštaką; negalvojo, kur trenkti nukentėjusiajam, kadangi automatiškai gynėsi. Nežino, kodėl taip instinktyviai pasielgė, mano, jog tai buvo savisauga – saugojo namus, be to, jo turtas buvo atimtas, galvojo paėmęs teleskopinę lazdą nukentėjusįjį tik pagąsdins, nes nukentėjusysis buvo agresyvus. Tada nukentėjusysis smūgiavo, dėl to jis smūgiavo atgal ir pataikė nukentėjusiajam į galvą (norėjo pataikyti į rankas, kad jis paleistų raktus, tačiau nukentėjusysis pasilenkė ir dėl to gavo smūgį į galvą). Nukentėjusysis ėjo ir smūgiavo, bet į jį nepataikė, nes jis spėjo atsitraukti; kadangi į jį smūgiavo, jis užsimojo ir taip gavosi, kad pataikė į nukentėjusiajam galvą (nes smūgiuodamas nukentėjusysis pasilenkė). Tada nukentėjusiajam iškrito raktai. Tuo metu nukentėjusysis jau buvo kraujuotas, jam buvo prakirsta galva. Pro šalį ėjęs žmogus iškvietė policiją; minėtas asmuo konflikto negalėjo matyti, matė tik jo pabaigą. Kai buvo kviečiama policija, nukentėjusysis jam pasakė: „Pamatysi, kiek turėsi problemų ir kiek man sumokėsi“. Bendravo su policijos pareigūnams, nurodė visas įvykio aplinkybes. Nurodė, kad stipresnius smūgius nuo nukentėjusiojo buvo gavęs pirmojo epizodo metu, t. y. konflikto bendrojo naudojimo laiptinėje metu. Nurodė, kad su teleskopine lazda nukentėjusiajam tikrai sudavė tris smūgius, tačiau galėjo būti ir daugiau jų, kadangi viskas vyko labai greitai. Dėl nukentėjusiojo veiksmų jis taip pat patyrė sužalojimų – jam buvo prakirsta lūpa, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl nukentėjusiojo veiksmų prieš kaltinamąjį baudžiamasis procesas nebuvo pradėtas. Konflikto metu su savimi telefono neturėjo, jo telefonas buvo likęs namuose, eidamas į namus paimti teleskopinės lazdos pilnai į namus užėjęs nebuvo – tik pasiėmė lazdą; nežino, kodėl nesikreipė pagalbos ar neužsirakino tiesiog bute. Taip pat paaiškino, jog teleskopinę lazdą rado tų metų pavasarį bevedžiodamas šunį parkelyje (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančiame už gyvenamųjų „loftų“. Iš pradžių nežinojo, kad tai yra teleskopinė lazda, vėliau išskleidė ją ir tik tada suprato, kokį daiktą turi. Parsinešė į namus ir pasidėjo ją į spintą. Tikslindamas savo poziciją nurodė, kad dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pripažįsta sudavęs inkriminuotus smūgius, tačiau nurodė tai padaręs gindamasis; sutinka, kad savo veiksmais galėjo padaryti nukentėjusiajam tokius sužalojimus, kurie yra inkriminuoti kaltinime. Prastai vertina visą šią situaciją, gailisi dėl šio įvykio. Dėl kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį savo kaltę pripažino visiškai. Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Sodros civilinių ieškinių nurodė juos pripažįstantis ir sutinkantis atlyginti. Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio bandė tartis su nukentėjusiuoju, tačiau to padaryti nepavyko; sutinka nukentėjusiajam atlyginti 3 000 Eur. Negalėjo nurodyti, ar sutinka atlyginti nukentėjusiojo advokato išlaidas, turi pasitarti su gynėju (2 t., b. l. 19-26).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. D. paaiškino, kad dvi dienos iki nagrinėjamo įvykio jis leidosi bendro naudojimo laiptinės laiptais iš (duomenys neskelbtini) klubo, ėjo link savo automobilio ir pamatė, kaip kaltinamasis konfliktuoja su (duomenys neskelbtini) tautybės asmenimis (iš kurių jis pažinojo vieną asmenį, kadangi minėtas asmuo lankė jo sporto klubą); konfliktas buvo kilęs, nes kažkuris iš jų buvo aikštelėje užstatęs kaltinamojo automobilį. Kadangi kaltinamasis minėtus asmenis užsipuolė, manė, jog juos pradės mušti, dėl to priėjęs pasakė kaltinamajam palikti juos ramybėje ir liepė eit iš ten; tik apsistumdė su kaltinamuoju, tačiau jokių smūgių nesudavė. Iki šio susidūrimo kaltinamojo nepažinojo ir nežinojo, kur jis gyvena. Įvykio dieną jis leidosi iš savo darbovietės (t. y. (duomenys neskelbtini)) bendrojo naudojimo laiptine, eidamas pamatė kaltinamąjį, kuris išeidinėjo iš vidinio naudojimo laiptinės, tuo metu atidarinėjo duris, vedančias į tą laiptinę ir kaltinamasis pasakė jam: „Ateik čia, gaidy“ bei pradėjo jį stumti nuo laiptų. Kai atsisuko į kaltinamąjį, jis jau buvo įėjęs į bendrojo naudojimo laiptinę, kurioje buvo ir nukentėjusysis; kaltinamasis stengėsi jį nustumti nuo laiptų, o jis bandė kaltinamąjį stumti atgal į vidinio naudojimo laiptinę, taip jie atsidūrė abu gyvenamųjų „loftų“ laiptinėje (kurioje nėra vaizdo kamerų). Kai stūmė kaltinamąjį į vidinio naudojimo laiptinę, gavo du smūgius į galvą. Atsidūrus vidinio naudojimo laiptinėje, jie pradėjo muštis – tai jam smūgiavo, tai jis smūgiavo į kaltinamąjį. Pripažįsta, kad galėjo gindamasis suduoti kaltinamajam; kaltinamajam jis sudavė į žandą smūgį, po ko pastarajam iš lūpos bėgo kraujas. Tada kaltinamasis suprato, jog negali jo nugalėti, todėl nusiėmė kepurę, ją ir raktus numetė ant žemės, po ko nubėgo į savo butą. Nurodė, kad kaltinamojo nesekė link jo buto. Jis paėmė nuo žemės numestą kepurę ir raktus, kadangi ten nėra kamerų, bijojo, jog kažkas kitas paims tuos daiktus ir jis liks apkaltintas. Jau norėjo su paimtais daiktais išeiti, bet apsigalvojo, pagalvojo, jog jį apkaltins vagyste, dėl to grįžo atgal. Kai grįžinėjo į vidinio naudojimo koridorių, pradžioje kaltinamojo nematė, o tuomet pamatė jį parbėgantį į jį ir kažką laikantį rankose, pradžioje pagalvojo, kad peilį. Tuomet kaltinamajam išskleidus pamatė, jog tai yra teleskopinė lazda ir tuomet kaltinamasis pasakė, kad dabar jam bus bei vartojo necenzūrinius žodžius. Kaltinamasis tuomet jį pradėjo daužyti teleskopine lazda – visi smūgiai buvo tik į galvos sritį; pirmu smūgiu pataikė į galvą, po to jis užsidengė ranka ir gavo smūgį į alkūnę. Antrą smūgį gavo į kairį petį. Tada gavo gerą smūgį į galvą. Nurodė, kad tuo metu negalėjo suduoti kaltinamajam, nes negalėjo prie jo prieiti; kaltinamasis atsitraukdavo ir vėl smūgiuodavo. Ketvirtą smūgį gavo į kairės pusės šonkaulius. Stipriai kraujuodamas priėjo pradėjo eiti link bendrojo naudojimo laiptinės, paspaudė skiriančiųjų durų mygtuką, o tuo metu kaip tik toje laiptinėje stovėjo vienas iš jo klientų – R. B., kuris viską stebėjo ir pasakė, kad reikia kviesti policiją. Tuo metu jis labai kraujavo, bijojo apalpti. Atvykus policijos pareigūnams, jis su jais bendravo, viską papasakojo; matė, jog ir kaltinamasis bendravo su policijos pareigūnais. Prieš atvykstant policijos pareigūnams, kaltinamasis buvo savo bute, paskui atbėgęs jiems rodė teleskopinę lazdą ir sakė, kad su ja jį daužė. Paimtus kaltinamojo daiktus atidavė atvykus policijos pareigūnams, iki to laiko jis juos laikė. Po šio įvykio su kaltinamuoju buvo susitikęs tik kartą, nepasisveikinę vienas pro kitą tiesiog prasilenkė, nebendravo. Po šio įvykio bendravo su kaltinamuoju dėl žalos atlyginimo, tačiau jiems susitarti nepavyko, kadangi kaltinamasis sutinka atlyginti mažesnę sumą nei yra prašoma. Nėra linkęs tartis su kaltinamuoju, kadangi kaltinamasis nepripažįsta savo kaltės.

Nurodė, kad jis dirba per du darbus – (duomenys neskelbtini) ir pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini) jam ir jo kolegei priklausančiame (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio iš Sodros išmokas gavo tik už (duomenys neskelbtini) darbą. Civiliniu ieškiniu prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuri susidarė už tai, kad dėl patirtų sužalojimų (jam nesilankstė kairė ranka dėl sužalotos alkūnės, žaizda buvo siūta) jis negalėjo dirbti pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini) ir atlikti savo pareigų. Nurodė, kad civiliniu ieškiniu yra pareikštas reikalavimas atlyginti negautas pajamas už laikotarpį, kai jis būtų dirbęs pagal verslo liudijimą. Negautas pajamas apskaičiavo pagal pajamų vidurkį, pajamos apskaičiuotos su neatskaitytais mokesčiais. Jis moka už verslo liudijimą (moka pagal dienas), Sodros mokesčius ir sveikatos draudimą, VMI moka kiekvieną mėnesį po (duomenys neskelbtini) Eur mokesčių. Taip pat, reikalauja atlyginti 2 500 Eur neturtinės žalos, kadangi dėl šio įvykio patyrė nepatogumų – neteko vieno darbo – nebeužsiima (duomenys neskelbtini) veikla, jam reikėjo apdrausti automobilį (kurį stato šalia įvykio vietos esančioje automobilių aikštelėje), kas jam kainavo 500 Eur (kadangi nežinojo, ko dar gali sulaukti, bijojo, jog kaltinamasis gali sugadinti jo turtą). Nurodė, kad jam ilgai skaudėjo alkūnę, negalėjo sulenkti rankos, galva buvo siūta ir ją ilgai skaudėjo, skaudėjo petį ir šonkaulius. Po šio įvykio bijo, jog vėl einant laiptine gali kas nors nutikti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) klube jis veda apskaitos žurnalą, žymi kiek klientų įsigyja abonementus; dienos gale suskaičiuoja pajamas ir užpildo žurnalą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) klubo ir jo gaunamos pajamos yra tos pačios; (duomenys neskelbtini) klube yra du savininkai, kitas savininkas dirba lygiai tiek pat kiek jis ir lygiai taip pat užrašo gautas pajamas. Su kolege dirba pamainomis, kartu nedirba. Po įvykio jis negalėjo dirbti, dirbo tik kolegė, kuri tik už tą laikotarpį gavo pajamas. Nurodė, kad už vienkartinius dienos abonementus pinigai yra dedami į specialią dėžutę, dienos gale yra suskaičiuojami pinigai. Savaitgaliais ir internetu nėra sudarinėjami nauji abonementai; be to, ne kiekvieną dieną yra mokama už abonementus. Tuo metu, kai negalėjo dirbti (duomenys neskelbtini) klube, (duomenys neskelbtini) klube lankėsi dėl to, kad lankė jo kolegę (su kuria kartu gyvena ir sieja artimi ryšiai), tačiau tuo metu jis netvarkė nei (duomenys neskelbtini) klubo, nei finansinių ar administracinių reikalų (2 t., b. l. 19-26).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. Š. nurodė, kad į policiją kreipėsi asmuo, kurį prie „Norfos“ parduotuvės sumušė kitas vyras su pagaliu ar tais beisbolo lazda. Tikslių aplinkybių neprisimena, tačiau prisimena, kad bendravo su pranešėju (t. y. nukentėjusiu asmeniu), ant jo rankos ar tais veido buvo kraujo, tiksliai neprisimena kur. Tikslių aplinkybių neprisimena. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 42-46).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose liudytojas R. Š. nurodė, kad 2023 m. birželio 6 d., apie 11 val., jam dirbant kartu su kolega V. M., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyras sumušė kitą vyrą su teleskopine lazda. Nuvykus minėtu adresu, penktame aukšte, laiptinėje, pamatė du vyrus, kaip paaiškėjo, tai buvo vietinio (duomenys neskelbtini) klubo savininkas M. D., kitas vyras R. P. Kiek pamena, M. D. buvo sužalotas, galimai sužalojimai buvo galvos srityje, tiksliai nepamena. Vyrai nesibarė ir nekonfliktavo. M. D. paaiškino, kad R. P. jį sumušė teleskopine lazda. Neprisimena, ar R. P. jam prieštaravo, bet jie prie jų nekonfliktavo. Tiksliai negali pasakyti, ar R. P. pats padavė jiems teleskopinę lazdą, ar ji gulėjo kur nors ir jie ją paėmė. Nepamena, kaip jie paaiškino konflikto priežastį. Iškvietė medikus, kurie apžiūrėjo M. D. ir išvežė į Lazdynų ligoninę. Prašo vadovautis jo 2023 m. birželio 6 d. tarnybiniu pranešimu, nes praėjus nemažam laiko tarpui nuo įvykio, visų detalių prisiminti negali (1 t., b. l. 60-61).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. B. nurodė, kad tikslios įvykio datos neprisimena, ėjo į (duomenys neskelbtini) klubą, kilo į vedančios bendrojo naudojimo laiptinės laiptais 5 aukštu. Tame aukšte būdamas matė pravertas stiklines duris (kurios įprastai būna uždarytos), pro kurias matėsi kaip vienas vaikinas mojavo pagaliu (t. y. kaltinamasis) ir priartėjęs pamatė nukentėjusįjį. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad minėtos durys yra užfiksuotos (1 t., b. l. 52), jos yra stiklinės, pro jas pradžioje jis kaltinamojo ir nukentėjusiojo kartu nematė, kadangi jo matymo kampas buvo labai mažas, dėl to fiziškai negalėjo matyti pačio konflikto. Iš pradžių manė, jog vyrai žaidžia badmintoną, tada fiziškai priėjęs prie durų pamatė M. D. Kaltinamasis buvo su pagaliu, juo mosikavo į viršų, į apačią, suprato, jog taikosi nukentėjusiajam į galvą; tą pagalį kaltinamasis visą laiką laikė savo rankose, tačiau tiksliai to pasakyti negali. Kaltinamasis buvo žymiai aukštesnis už nukentėjusįjį. Tuo metu kaltinamasis su nukentėjusiuoju jie bėgiojo toje patalpoje, bėgimo proceso metu nukentėjusysis jį pamatė ir visas konfliktas sustojo. Kai pamatė nukentėjusįjį, nematė, jog kaltinamasis būtų prieš jį atlikęs kokius nors veiksmus. Tuomet M. D. paspaudė mygtuką ant durų ir jis (t. y. liudytojas) atidarė duris bei pamatė, kad nukentėjusiajam buvo praskelta galva, suplėšyti ir kruvini buvo marškiniai, virš kairės ausies buvo praskelta galva, bėga kraujas. To pasekoje įėjo į vidinio naudojimo laiptinę ir viskas sustojo, dėl to jis iš savo telefono iškvietė policiją. Atvykus policijai, jie išėjo žemyn bendrauti, vėliau grįžęs policijos pareigūnas nusifotografavo jo asmens dokumentą, o jis pats nuėjo į viršų. Nežino dėl ko įvyko konfliktas; pats konfliktas vyko vidinio naudojimo laiptinėje, į kurią patenkama su elektroniniu raktu; jis nežino, kaip ten konfliktuojantys asmenys pateko; jis be minėto rakto ten irgi nebūtų papuolęs. Kol laukė policijos jie nebendravo. Apie šį įvykį yra kalbėjęsis su nukentėjusiuoju, jis jam paaiškino, kad pirmas konfliktas buvo įvykęs automobilių aikštelėje dėl pastatyto automobilio, nes kaltinamasis užsipuolė kitus vaikinus, kurie irgi yra sporto klubo lankytojai; daugiau apie konfliktą jam nieko nepasakojo. Jo manymu, toje situacijoje M. D. to konflikto (įvykusio porą dienų iki nagrinėjamo konflikto) metu apgynė (duomenys neskelbtini) klubo klientus, o kilęs po to konfliktas buvo to konflikto tęsinys. M. D. pažįsta ilgai, jis yra taikus ir nekonfliktiškas asmuo. Nurodė, kad gal kaltinamasis ir turėjo kokių nors sužalojimų, tačiau jų akivaizdžiai nesimatė, nebuvo kraujo (2 t., b. l. 42-46).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjos K. K. 2023 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. birželio 6 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio tipo pastato laiptinės penktajame aukšte R. P. neteisėtai disponavo kietojo metalo teleskopine lazda, kuri priskiriama prie D kategorijos šaltųjų ginklų bei turėdamas tikslą ją panaudoti, žodinio konflikto metu sužalojo M. D., o būtent – sudavė nenustatytą smūgių skaičių į rankų bei galvos sritį. Po įvykio M. D. buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuota kairės alkūnės ir galvos plaukuotosios dalies žaizda (1 t., b. l. 13).

Nukentėjusiojo M. D. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. birželio 6 d., apie 10.40 val., pastato adresu (duomenys neskelbtini), 5 aukšto laiptinėje buvo netikėtai užpultas nepažįstamo asmens, kuris, panaudojęs nešaunamąjį ginklą – teleskopinį blakštą, sumušė pareiškėją, sudavęs šiuo teleskopiniu blakštu ne mažiau keturių smūgių į įvairias kūno vietas – galvą, petį, alkūnę, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Prašoma patraukti kaltininką baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b. l. 44).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio R. Š. 2023 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. birželio 6 d., apie 11.03 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. M., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyras užpuolė kitą vyrą su metaline lazda. Vyrui kraujuoja galva. Visi vietoje. Laiptinės durys šalia kazino. Atvykus (duomenys neskelbtini), penktame laiptinės aukšte kreipėsi pranešėjas M. D., kuris paaiškino, kad (lifte) tarp jo ir, kaip vėliau paaiškėjo – R. P., kilo konfliktas, kurio metu išėjus iš lifto (duomenys neskelbtini) aukšte R. P. iš dešinės rankos su kumščiu sudavė M. D. į veido sritį, kiek kartų trenkė, nurodyti negalėjo. Taip pat M. D. paaiškino, kad po smurto prieš jį R. P. nubėgo pas save į butą, kuris randasi (duomenys neskelbtini) aukšte Nr. (duomenys neskelbtini), bei atsinešė metalinę teleskopinę lazdą, su kuria užsipuolęs M. D. pradėjo mušti jam per galvą ir rankas. Apžiūrėjus vietoje M. D. sužalojimus, matėsi prakirsta galva ir sužalota kairės pusės ranka. Į įvykio vietą iškviesti medikai, kurie su GMP nukentėjusįjį išvežė į Lazdynų ligoninę. Pabendravus su R. P., vyras paaiškino, kad pirmas užpuolė ir pradėjo muštynes M. D. Ant žemės koridoriuje ((duomenys neskelbtini) aukšte) buvo pritaškyta raudonos spalvos dėmių. Apžiūrėjus įvykio vietą (duomenys neskelbtini) aukšte, sumontuota vaizdo stebėjimo kamera, kuri galimai užfiksavo minėtą konfliktą. Vaizdo stebėjimo kamera priklauso butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16).

2023 m. birželio 6 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinės koridorius. Nurodoma, kad apžiūros metu buvo paimtas nusikalstamos veikos padarymo įrankis, t. y. metalinė juodos spalvos teleskopinė lazda. Pridėtos nuotraukos (1 t., b. l. 17-21).

2023 m. rugpjūčio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu YouCut_2023060-_171405571. Įrašo trukmė 22 s, data 2023 m. birželio 6 d., laikas 10.46.49 val. Įraše matomas vaizdas daugiabučio namo laiptinėje, matomas einantis vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apsirengęs geltonos spalvos marškinėliais, džinsiniais šortais, juodos spalvos sportbačiais. Per petį juodos pakabinta juodos spalvos rankinė. Praeina pro liftą, žiūri į priešais liftą esančias duris. Priešais liftą atsidaro metalinės durys, per kurių vidurį yra stiklas. Pro duris išeina aukštas vyras apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apsirengęs šviesiais šortais, baltos spalvos marškinėliais su užrašu, ant galvos juodos spalvos kepurė su snapeliu, dešinėje rankoje laiko raktų ryšulį. Vyras su geltonais marškinėliais (toliau – VG) praeina, tuomet apsisuka, grįžta prie vaikino su šviesiais marškinėliais (toliau – VŠ). VŠ kaire ranka pastumia VG dešinę ranką, bando stumdyti ir savo dešine ranka, pastumia VG link lifto. VG mosikuoja rankomis, bando nustumti VŠ nuo savęs. Tuomet VŠ pradeda atbulas trauktis link durų, pro kurias išėjo į laiptinę, VG eina link jo užsimojo į jo pusę kaire koja, įeina jam iš paskos pro duris. Neišeina. Įrašas baigėsi. Pridėtos nuotraukos (1 t., b. l. 49, 51-52).

2023 m. spalio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo perklausytas „Bendrojo pagalbos centro“ (toliau – BPC) pateiktas garso įrašas, BPC skambučio įrašas (ID 92195083147, skambučio pradžia 2023 m. birželio 6 d., 11.00.37), kuriame vyras nurodė, jog laiptinėje jį užpuolė vyras su metaline lazda (1 t., b. l. 53).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1780/2023(01) nurodyta, kad M. D. nustatytos muštinės žaizdos kairiame smilkinyje ir kairėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos kairio užausio – kaklo ir kairio peties-žasto srityse, padarytos paveikus kietais bukais daiktais ir/ar, galimai, paviršiais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2023 m. birželio 6 d., 11.42 val. Sužalojimai, nustatyti M. D., tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. D. sužalojimų jam padarymų metu galėjo jausti fizinį skausmą. M. D. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. M. D. nustatytos muštinės žaizdos kairiame smilkinyje ir kairėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos kairio užausio – kaklo ir kairio peties – žasto srityse, padarytos paveikus kietais bukais daiktais ir/ar, galimai, paviršiais. Įvertinus poodinės kraujosruvos kairio peties – žasto srityje makromorfologinį vaizdą, ji padarytas kietu buku, ribotų pailgų paviršių turinčiu daiktu ar įrankiu. Kitose sužalojimuose individualūs žalojančio daikto ar įrankio požymiai neužsifiksavo. M. D. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse, kaire puse atsisukęs į žalojančius daiktus ir/ar paviršius (1 t., b. l. 40-41).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1902469-23 nurodyta, kad tirti pateikta teleskopinė lazda yra pramoninės gamybos kieto metalo teleskopinė lazda, kuri yra D kategorijos šaltasis nešaunamasis ginklas (1 t., b. l. 65-66).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1721/2023(01) nurodyta, kad R. P. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame žande, muštinė žaizda viršutinės lupos gleivinėje, odos nubrozdinimai abiejose lūpose, padaryti paveikus kietais bukais daiktais, labiausiai tikėtina 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros 2023 m. birželio 8 d. Sužalojimai atitinka nežymu sveikatos sutrikdymo mastą (2 t., b. l. 9).

Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, be to, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 3 – 4 dalys).

Byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų paaiškinimai teisme, vaizdo ir garso įrašų bei jų apžiūros protokolų, įvykio vietos apžiūros protokolo, specialistų išvadų duomenys, taip pat rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma (BPK 20 straipsnis). Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat tarnybiniai pranešimai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018, 2K-5-719/2022, 2K-21-697/2024).

BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Šioje byloje esančių įrodymų visuma (tarp jų kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų paaiškinimais, vaizdo ir garso įrašų bei apžiūros protokolų duomenimis) nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2023 m. birželio 6 d., apie 10.50 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinėje, prie lifto, netikėtai susitikus kaltinamajam R. P. ir nukentėjusiajam M. D., po ko tarp jų kilo žodinis konfliktas, peraugęs į smurtinio pobūdžio veiksmus. Kaltinamasis ir nukentėjusysis nagrinėjamo įvykio metu nepažinojo vienas kito, tačiau abiejų jų teigimu, prieš kelias dienas iki šio įvykio tarp jų buvo kilęs konfliktas to pačio namo (esančio (duomenys neskelbtini)) automobilių stovėjimo aikštelėje, nukentėjusiajam prisijungus prie tarp kaltinamojo ir automobilį šioje aikštelėje pastačiusių (duomenys neskelbtini) tautybės vyrų (jaunuolių) ginčo dėl galimai netinkamai pastatyto jų automobilio. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis nagrinėjamą įvykį sieja su šiuo (prieš kelias dienas įvykusiu) konfliktu. Nors kaltinamojo gynėjas prašė teisme apklausti minėtus vyrus (jaunuolius), dalyvavusius konflikte, vykusiame prieš kelias dienas iki nagrinėjamo įvykio, šis prašymas buvo atmestas. Teismas sprendė, jog šio įvykio aplinkybės (priežastis bei eiga) nėra reikšmingos teisingam šios bylos išnagrinėjimui, kadangi buvusio konflikto fakto neginčija nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis.

Be to, minėtą teismo išvadą patvirtina ir nuoseklūs bei detalūs nukentėjusiojo M. D. paaiškinimai teisme, kurie iš esmės visiškai sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiojo teigimu, jam kaltinamasis sudavė maždaug du smūgius (tiksliai neprisimena) į galvos sritį iki kaltinamasis pasiėmė teleskopinę lazdą; iš pradžių konfliktas vyko bendrojo naudojimo laiptinėje, vėliau nukentėjusysis įstūmė kaltinamąjį į vidinio naudojimo laiptinę (t. y. laiptinę, kurioje yra gyvenamieji „loftai“), kur kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajam, o nukentėjusysis tikrai vieną kartą sudavė smūgį kaltinamajam į žandą, po ko kaltinamajam iš lūpos bėgo kraujas. Pasak nukentėjusiojo, kaltinamajam pasiėmus teleskopinę lazdą, jis šia lazda visus smūgius nukentėjusiajam sudavė į galvos sritį: pirmas smūgis buvo į kairės rankos alkūnę (jos kauliuką), antras – į kairį petį, trečias – į galvą, ketvirtas – į kairės pusės šonkaulius. Nors teisme apklausti liudytojai R. B. ir R. Š. tiesiogiai nagrinėjamo įvykio nematė, jų paaiškinimai taip pat patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų prieš nukentėjusįjį, pastarajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Liudytojas R. B. paaiškino, jog eidamas bendrojo naudojimo laiptine, jis pamatė kaltinamąjį, mojuojantį lazda, po ko nukentėjusysis paspaudė išėjimo iš gyvenamųjų „loftų“ laiptinės mygtuką ir liudytojui atidarius duris, pamatė nukentėjusįjį, pramušta ir kraujuojančia galva. Liudytojas smūgių nukentėjusiajam nematė, tačiau mano, jog kaltinamasis taikėsi nukentėjusiajam į galvą, nes matė, kaip kaltinamasis mosikavo su lazda iš viršaus į apačią. Būtent liudytojas R. B. bendruoju pagalbos telefonu iškvietė pareigūnus, nurodydamas, jog vienas vyras užpuolė kitą vyrą su metaline lazda, nukentėjusio vyro galva pramušta, bėga kraujas. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. Š. taip pat paaiškino, jog atvykus į įvykio vietą, kreipėsi nukentėjusysis, kuris paaiškino, kad jį su lazda sumušė kitas vyras.

Specialisto išvadoje Nr. G1780/2023(01) konstatuota, jog nukentėjusiajam M. D. prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ „Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę“ (t. y. 2023 m. birželio 6 d., 11.42 val.) mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais buvo padarytos muštinės žaizdos kairiame smilkinyje ir kairėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos kairio užausio – kaklo ir kairio peties – žasto srityse, kas vertinant tiek visumoje, tiek ir kiekvieną sužalojimą atskirai, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be to, šioje išvadoje nurodyta, kad, įvertinus poodinės kraujosruvos kairio peties – žasto srityje makromorfologinį vaizdą, ji padarytas kietu buku, ribotų pailgų paviršių turinčiu daiktu ar įrankiu. Vertinant visų įrodymų visumą, yra pagrindo spręsti, kad specialisto išvadoje nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai buvo padaryti kaltinamojo veiksmais nagrinėjamo įvykio metu.

Nors kaltinamasis R. P. teisme iš esmės pripažino savo kaltę dėl to, jog sudavė visus jam kaltinime inkriminuotus smūgius nukentėjusiajam, tačiau teigė, jog šiuos veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko gindamasis. Kaltinamojo gynėjas laikėsi pozicijos, kad kaltinamojo veiksmus lėmė provokuojantys nukentėjusiojo, kuris buvo konflikto iniciatorius, veiksmai, todėl kaltinamojo veiksmai tebuvo atsakas į nukentėjusiojo veiksmus. Vertinant tiek kaltinamojo, tiek ir jo gynėjo poziciją dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių bei nukentėjusiojo veiksmų šio įvykio metu, teismas sprendžia, kad pagrindo netikėti nukentėjusiojo paaiškinimais nėra, o kaltinamojo bei jo gynėjo versijos nepasitvirtino, jos yra paneigtos byloje esančių įrodymų visuma, laikytinos gynybinėmis, siekiant sušvelninti kaltinamojo padėtį šioje byloje. Nepaisant to, kad nukentėjusiajam po nagrinėjamo įvykio pagal specialisto išvadą Nr. G 1721/2023(01) buvo nustatyti sužalojimai (poodinė kraujosruva dešiniame žande, muštinė žaizda viršutinės lupos gleivinėje, odos nubrozdinimai abiejose lūpose), kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, ir kurie galėjo būti padaryti nagrinėjamo įvykio metu, ko neneigia ir nukentėjusysis, teisme pripažinęs, jog gindamasis sudavė kaltinamajam smūgius, įskaitant ir smūgį į žandą, dėl ko kaltinamajam iš lūpos bėgo kraujas, nėra faktinio bei teisinio pagrindo teigti, jog kaltinamasis jam inkriminuotus veiksmus atliko esant būtinosios ginties situacijai ir (ar) išprovokuotas nukentėjusiojo veiksmų.

Kaltinamasis bei jo gynėjas teigė, kad būtent nukentėjusysis pradėjo (išprovokavo) konfliktą, tačiau, teismo vertinimu, tiek vaizdo įrašo duomenys, tiek ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma tai paneigia. Nagrinėjamo įvykio, t. y. konflikto pradžia, yra užfiksuota vaizdo įraše, iš kurio matyti, kad pirmasis fiziškai kontaktuoja ir pastumia kitą konflikto dalyvį (t. y. nukentėjusįjį) kaltinamasis, po ko įvyksta susistumdymas, o tolimesnė konflikto eiga vaizdo įraše neužfiksuota, nes konfliktas tęsiasi vidinėje – gyvenamųjų „loftų“ laiptinėje, kurioje nėra įrengta vaizdo kamerų. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis jau buvo einantis toliau bendrąja laiptine, kai kažką sakydamas (vaizdo įrašas be garso, todėl nėra galimybės nustatyti, kokio turinio vyksta pokalbis, tačiau iš užfiksuoto vaizdo matyti, jog kaltinamasis kalba) iš gyvenamųjų „loftų“ laiptinės išeina kaltinamasis, būtent dėl to sustoja ir atsisuka į jį nukentėjusysis, po ko kaltinamasis kelis kartus pastumia nukentėjusįjį, šiam neatlikus jokių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu (nukentėjusysis stovi ramiai, nejudėdamas, jo rankos nuleistos). Nukentėjusiajam po kaltinamojo pastūmimų atsidūrus prie laiptų, nukentėjusysis prisiartina prie kaltinamojo ir konfliktas tęsiasi gyvenamųjų „loftų“ laiptinėje. Taigi teigti, jog nukentėjusysis bendrojoje laiptinėje pradėjo konfliktą, „puolė muštis“, t. y. kad kaltinamajam reikėjo gintis nuo nukentėjusiojo ar kad būtent nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, nėra jokio pagrindo. Nors kaltinamojo gynėjas teisingai nurodė, kad kaltinamojo bei nukentėjusiojo pozicijos nesikeitė (buvo stabilios) nuo pat pareigūnų atvykimo į įvykio vietą, tačiau teigti, jog kaltinamasis buvo nuoseklus, nėra pagrindo.

Išanalizavus kaltinamojo paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, darytina išvada, kad kaltinamojo pozicija dėl įvykio detalių aplinkybių kito: apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 8 d. kaltinamasis nurodė (šias aplinkybes patvirtino ir vėlesnėse apklausose tyrimo metu), kad iš pradžių jam nukentėjusysis sudavė apie 4-5 smūgius į veidą, tada jis nubėgo į savo butą ir pasiėmė teleskopinę lazdą, norėdamas pagąsdinti nukentėjusįjį bei apsiginti nuo jo, šia lazda kaltinamajam sudavė apie du kartus (vieną kartą į kairį petį, kitą kartą į galvą). Tuo tarpu teisme kaltinamasis pripažino, jog jis iki paėmė teleskopinę lazdą nukentėjusiajam rankomis sudavė du kartus į veido arba kaktos sritį (tiksliai nepamena), po to su teleskopine lazda sudavė nukentėjusiajam dar mažiausiai tris kartus, tačiau smūgių galėjo būti ir daugiau (tiksliai neprisimena). Tai, jog nukentėjusiajam suduotų smūgių buvo daugiau nei trys, patvirtina ne tik nuoseklūs nukentėjusiojo paaiškinimai, bet ir specialisto išvados Nr. G1780/2023(01) duomenys, pagal kuriuos nukentėjusiajam M. D. nustatyti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Tuo tarpu nukentėjusiojo paaiškinimai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme buvo nuoseklūs: jis teigė, kad iš pradžių įvyko susistumdymas bendrojo naudojimo laiptinėje, kurio metu jis atsidūrė ties laiptais, dėl ko pradėjo stumti nuo savęs kaltinamąjį ir pateko į gyvenamųjų „loftų“ laiptinę, kur jam buvo suduotas vienas smūgis rankomis į kaktos sritį, tęsėsi grumtynės (apsistumdymas), kurių metu kaltinamasis nubėgo į savo butą, buvusį toje laiptinėje ir iš buto grįžęs su lazda, ja sudavė nukentėjusiajam penkis smūgius. Vien tai, kad R. Š. 2023 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nukentėjusysis atvykusiems pareigūnams nurodė kitą konflikto pradžios vietą (kad konfliktas prasidėjo lifte), nesudaro pagrindo netikėti nukentėjusiojo paaiškinimais, kadangi visos kitos nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės pasitvirtino.

Be to, kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje bei pats kaltinamasis, teikdamas paaiškinimus, teigė, jog konfliktas tęsėsi dėl to, kad nukentėjusysis paėmė kaltinamojo raktus ir atsisakė juos grąžinti. Šios aplinkybės, teismo nuomone, nesudaro pagrindo nei taikyti būtinosios ginties institutą, nei teigti, kad šiais veiksmais nukentėjusysis išprovokavo smurtinius kaltinamojo veiksmus su teleskopine lazda prieš nukentėjusįjį. Iš esmės ginčo, kad konflikto metu nukentėjusysis paėmė kaltinamojo raktus byloje nėra. Nukentėjusysis paaiškino, jog jie iškrito kaltinamajam grumtynių (susistumdymo) metu ir nukentėjusysis šiuos raktus paėmė, nenorėdamas jų palikti ir vėliau būti apkaltintas jų paėmimu (pagrobimu), o kaltinamasis teigė, kad jis reikalavo nukentėjusiojo atiduoti (grąžinti) šiuos raktus, tačiau nukentėjusysis atsisakė tai padaryti, po ko kaltinamasis nuėjo į savo butą ir pasiėmė teleskopinę lazdą, kuria vėliau sudavė smūgius kaltinamajam. Net ir tikint abejomis versijomis, šios aplinkybės (dėl raktų paėmimo) nesudaro pagrindo konstatuoti nei būtinosios ginties situacijos, nei provokuojančio nukentėjusiojo elgesio. Kaltinamasis paaiškino, jog jis savo noru nuėjo į savo butą, kartu su juo nukentėjusysis nėjo, nukentėjusysis liko laiptinėje. Taigi kaltinamasis buto viduje buvo vienas, t. y. buvo saugus, galėjo užsirakinti, išsikviesti pagalbą. Jo būsto neliečiamybei pavojus nebuvo kilęs, realus pavojus nuosavybei (raktams) taip pat nebuvo kilęs, nes nukentėjusysis liko įvykio vietoje (iš jos nepasišalino). Teismas sprendžia, kad priežasties bei pagrindo kaltinamajam grįžti ir smurtauti su teleskopine lazda prieš nukentėjusįjį nebuvo, kadangi realaus ir pavojingo kėsinimosi kaltinamojo atžvilgiu nebuvo, grumtynės buvo nutrūkusios ir kaltinamasis jau buvo netgi pasišalinęs iš konflikto vietos. Esant šioms aplinkybėms, taip pat nėra pagrindo ir teigti, kad nukentėjusysis sąmoningai skatino kaltinamąjį pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, t. y. kad nukentėjusysis elgėsi provokuojančiai. Priešingai, kaltinamasis, grįžęs namo, galėjo izoliuotis, tuo tarpu jis pasitelkė papildomą įrankį – teleskopinę lazdą ir grįžo į konflikto vietą tęsti smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį. Teismai paprastai nustato kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusio asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad teleskopinę lazdą jis rado 2023 metų pavasarį, vedžiodamas šunį parkelyje (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančiame už gyvenamųjų „loftų“, t. y. (duomenys neskelbtini) parke. Iš pradžių nežinojo, kad tai yra teleskopinė lazda, vėliau išskleidė ją ir suprato, kokį daiktą turi, parsinešė namo ir pasidėjo ją į spintą, o kilusio konflikto su nukentėjusiuoju metu šią lazdą panaudojo. Taigi kaltinamasis suprato, kad jis nagrinėjamo įvykio metu nešiojo ir panaudojo teleskopinę lazdą, t. y. nešaunamąjį ginklą, ir šiais savo tyčiniais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje. Ginčo dėl šių aplinkybių bei pareikšto kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį byloje nėra, todėl teismas išsamiau šios kaltinimo dalies neanalizuoja.

Minėta, jog pagal BK 140 straipsnio 1 dalies sankciją, šią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skirti viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o pagal BK 258 straipsnio 2 dalies sankciją – bauda arba areštas.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 97,62 Eur sumos civilinis ieškinys (1 t., b. l. 89-90) ir Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštas 646,07 Eur sumos civilinis ieškinys (1 t., b. l. 77) bylos nagrinėjimo metu buvo atlyginti (2 t., b. l. 39-40), todėl bylos dalis dėl šių civilinių ieškinių nutraukiama (BPK 107 straipsnis).

Dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis M. D. paaiškino, kad šią ieškinio dalį sudaro negautų pajamų dalis, kurios nukentėjusysis neteko 17 dienų nedirbęs (duomenys neskelbtini) jam priklausančiame (duomenys neskelbtini) klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad vidutiniškai per mėnesį, dirbdamas (duomenys neskelbtini) pagal verslo liudijimą, nukentėjusysis gaudavo (duomenys neskelbtini) Eur pajamų, o dėl sužalojimo 2023 m. birželio mėnesį darbingas buvo tik 8 dienas ir gavo (duomenys neskelbtini) Eur pajamų, todėl susidariusį skirtumą – (duomenys neskelbtini) Eur prašoma priteisti iš kaltinamojo. Grindžiant šį ieškinio reikalavimą, prie civilinio ieškinio buvo pridėtos Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo kopijos (2023 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesių), iš kurių matyti minėtų mėnesių pajamos bei išlaidos; taip pat (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio mėnesio žiniaraštis, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis dėl ligos darbe nebuvo laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 7 d. iki 23 d. imtinai (t. y. 17 dienų). Vertinant šiuos duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal pateiktus duomenis nėra aišku, kokiam asmeniui priklauso minėtas Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas; taip pat nėra įrodymų, ar šie duomenys buvo įtraukti į metinę apskaitą. Taip pat nėra aišku, kiek dienų iš nurodytų 17 dienų laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 7 d. iki 23 d. būtų realiai (duomenys neskelbtini) klube dirbęs nukentėjusysis, kadangi jis šiuo laikotarpiu turėjo dirbti ir (duomenys neskelbtini), ir pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) jam bei jo kolegei priklausančiame (duomenys neskelbtini) klube (duomenys neskelbtini). Be to, pagal nukentėjusiojo pateiktus paskaičiavimus matyti, kad nukentėjusysis skaičiuoja ne realiai, kokias pajamas (pelną) jis gauna kas mėnesį, bet viso klubo jo vardu konkretų mėnesį užregistruotas gautas pajamas, neišskaičius iš jų einamojo mėnesio išlaidų bei mokesčių. Nukentėjusysis paaiškino, kad civiliniu ieškiniu prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuri susidarė už tai, kad dėl patirtų sužalojimų (jam nesilankstė kairė ranka dėl sužalotos alkūnės, žaizda buvo siūta) jis negalėjo dirbti pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini) ir atlikti savo pareigų. Vis tik konkrečių duomenų, kokias pajamas nukentėjusysis realiai ketino gauti dėl suplanuotos (duomenys neskelbtini) veiklos, nukentėjusysis nepateikė. Byloje nėra duomenų, kokias mėnesines stabilias ar vienkartines pajamas už asmenines/grupines treniruotes nukentėjusysis realiai būtų gavęs (nėra duomenų, kada ir kam būtų vedęs konkrečias treniruotes ir/ar dirbęs kokiomis valandomis ir kada (duomenys neskelbtini) salėje).