Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš 1961 m. baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 8 punkto į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. 1995 m. balandžio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 1995 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 146 straipsnio 2 dalyje, 105 straipsnio 8 punkte ir nuteistas: pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu be turto konfiskavimo; pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą, vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi – laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę paskiriant atlikti (duomenys neskelbtini). Bausmės pradžia A. K. skaičiuotina nuo jo sulaikymo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 1961 m. BK 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, A. K. pripažintas itin pavojingu recidyvistu (1 t., b. l. 271-276, 279-284, 324-325).

2. 2003 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi tenkino nuteistojo A. K. prašymą iš dalies ir perkvalifikavo jo nusikalstamas veikas: iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, jam paskirdama laisvės atėmimą iki gyvos galvos; iš 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirdama laisvės atėmimą 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, visos bausmės paskirtos tiek šia nutartimi, tiek ir 1995 m. balandžio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu bei 1995 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, subendrintos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos (1 t., b. l. 341-342).

3. 2003 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2003 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis pakeista panaikinant dalį, kuria nuteistojo A. K. nusikalstama veika iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, A. K. paskirtos bausmės pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą ir BK 178 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kita nutarties dalis palikta nepakeista (1 t., b. l. 357-358).

4. 2020 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi atmestas nuteistojo A. K. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (1 t., b. l. 381-384).

5. 2021 m. kovo 24 d. Šiaulių apygardos teisme gautas nuteistojo A. K. prašymas taikyti įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį dėl nuteisimo 1995 m. balandžio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 1995 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio pagrindais ir tvarka, t. y., perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei paskirti švelnesnę bausmę.

5.1. Prašymą nuteistasis grindžia tuo, jog 1) baudžiamasis įstatymas, švelninantis bausmę ar kitokiu būdu palengvinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto sankcija numatė laisvės atėmimą nuo 8 iki 15 m., o naujo BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto sankcija numato laisvės atėmimą nuo 5 iki 20 m. arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos), atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumą, kaltininko asmenybę, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui; 2) baudžiamojoje byloje esant nustatytai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, jam negali būti skiriama pati griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, o turėtų būti taikomas laisvės atėmimas iki 20 m.; 3) 1961 m. BK numatė mirties bausmę, o naujas BK tokios bausmės nenumato. Svarstant, kuris iš šių įstatymų turi būti taikomas, teismas turi vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ 15 punktu.

1. 2021 m. balandžio 9 d. Šiaulių apygardos teisme gautas papildomas nuteistojo A. K. prašymas, kuriuo jis prašo teismo posėdyje jam paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatą, kadangi pats būdamas įkalinimo įstaigoje neturi galimybės greitai susirasti advokatą. Advokatas gali greitai nespėti susipažinti su bylos medžiaga.

2. 2021 m. gegužės 4 d. Šiaulių apygardos teisme gautas papildomas nuteistojo A. K. prašymas nuo jo prašymo nagrinėjimo nušalinti teisėjų kolegijos pirmininką, teisėją Vidmantą Mylę. Nuteistasis savo prašymą nušalinti teisėjų kolegijos pirmininką motyvuoja tuo, jog teisėjas Vidmantas Mylė, būdamas vienu iš teisėjų kolegijos narių, jo atžvilgiu, 1995 m. balandžio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, jam paskyrė išimtinę mirties bausmę – jį sušaudant. 2021 m. tas pats teisėjas yra paskirtas nagrinėti jo prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir bausmės sušvelninimo. Nuteistojo manymu, teisėjo Vidmanto Mylės dalyvavimas nagrinėjant jo prašymą gali sukelti interesų konfliktą ir šališkumą.

3. 2021 m. gegužės 10 d. Šiaulių apygardos teisme gautas nuteistojo A. K. gynėjo advokato Algirdo Zakraso atsiliepimas, kuriuo gynėjas prašo tenkinti nuteistojo A. K. prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

9. BPK 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

10. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumą.

11. 2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas Nr. IX-1162 (galiojanti įstatymo redakcija nuo 2003 m. liepos 9 d.) (toliau – Įstatymas) numato nusikalstamų veikų perkvalifikavimo pagal naująjį baudžiamąjį kodeksą pagrindus ir tvarką.

12. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Tačiau, minėto straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau naujajame Baudžiamajame kodekse už tokią veiką nustatyta griežtesnė bausmė arba kitaip sunkinama nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinė padėtis, tai jis atsako pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusius baudžiamuosius įstatymus.

13. Nagrinėjamu atveju, A. K. nuteistas už tyčinį nužudymą, padarytą dėl savanaudiškų paskatų (1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktas). Už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas numatė laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki penkiolikos metų arba mirties bausmę, kuri vėlesnėje įstatymo redakcijoje buvo pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Tuo tarpu 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio naujojo BK 129 straipsnio 2 dalis už analogišką nusikaltimą numatė terminuotą laisvės atėmimą nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos, o nuo 2007 m. liepos 21 d. už šį nusikaltimą nustatytas terminuotas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (2007 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. X-1233). Lyginant šiuose įstatymuose numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmes, apie tai, kuris iš jų yra švelnesnis, sprendžiama ne tik pagal šių bausmių vidurkius. Šiuo atveju, sprendžiant ar naujasis įstatymas yra švelninantis baudžiamumą, ar jį griežtinantis, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui. Jeigu atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, asmeniui gali būti paskirta bausmė arčiau minimalios naujojo įstatymo sankcijos numatytos ribos, šis įstatymas yra kaltininkui švelnesnis, todėl veika kvalifikuojama ir bausmė skiriama pagal šį įstatymą, o jeigu bausmė gali būti paskirta didesnė negu senajame įstatyme numatyta maksimali jos riba, naujasis įstatymas kaltininkui yra griežtesnis ir jis neturi grįžtamosios galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. rugsėjo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-895/2003, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-66/2013 ir kt.).

14. Nuteistasis apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas už itin sunkų nusikaltimą (atitinka naujo BK labai sunkų nusikaltimą), (duomenys neskelbtini) kartų (duomenys neskelbtini) smūgiuodamas į galvą ir į veidą, dėl savanaudiškų paskatų nužudė F. S., atsižvelgtina į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nuosprendžiu nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (veika padaryta būnant neblaiviam, esant pavojingam recidyvistui bei veika padaryta prieš nusenusį asmenį). Pagal naujojo BK 3 straipsnio 3 dalį, A. K. nusikalstamai veikai turi būti taikomas jos padarymo metu galiojęs senasis baudžiamasis įstatymas. Šiuo atveju naujasis įstatymas A. K., įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, yra griežtesnis ir neturi grįžtamosios galios, todėl teisinio pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkte į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, ir švelninti jam paskirtą bausmę, nėra.

15. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek nuteistasis (prašyme), tiek jo gynėjas (atsiliepime) prašo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ 15 punktu.

15.1. Atsakant į šį argumentą pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau ne vienoje kasacinėje byloje yra išaiškinęs (kasacinės nutartys Nr. 2K-575/2010; 2K-7-301/2011 ir kt.), kad tiesiogiai remtis Senato nutarimų išaiškinimais nėra įstatyme išvardyto pagrindo, nes jie nėra bylų nagrinėjimo teisės šaltinis. Pagal Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį precedento reikšmę turi teismų sprendimai konkrečiose bylose. Toks aiškinimas atitinka konstitucinę doktriną (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), pagal kurią „...teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga“, o teismų praktika gali būti formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas. Todėl, nagrinėjant nuteistojo prašymą nėra teisinio pagrindo vadovautis prašyme nurodytu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. prašymą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.