- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-10
- Bylos Nr.
- 1N-66/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis (pirm.), Linas Žukauskas, Svajūnas Knizleris
- Nuteistasis
- G. G.
- Kategorijos
- 2.5.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. G. (G. G.) skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. G. prašymas dėl nuteistojo teisinę padėtį lengvinančio įstatymo taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. liepos 16 d. nuosprendžiu G. G. nuteistas pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 1 punktą laisvės atėmimu 15 metų, bausmę atliekant sustiprintojo rėžimo pataisos darbų kolonijoje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1993 m. sausio 7 d.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 3 d. nutartimi nuteistasis G. G. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 4 metų 7 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmės. Teismas, lygtinai paleisdamas G. G. iš pataisos įstaigos, nustatė jam pareigą tris kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje pagal gyvenamąją vietą, G. G. uždrausta išeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Taip pat jis įpareigotas nelankyti viešų vietų, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais, jeigu tai nesusiję su darbu.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 2 d. nutartimi tenkintas Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos teikimas ir nuteistasis G. G. pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, ją atliekant pataisos namuose, neatliktos bausmės dalies pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo faktinio sulaikymo dienos.
Šalies argumentai
2013 m. kovo 27 d. prašymu nuteistasis G. G. prašė jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš 1961 m. BK 105 straipsnio 1 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, lengvinantį jo teisinę padėtį ir švelninantį bausmę, t. y. mažinantį terminuotos laisvės atėmimo bausmės sankcijos vidurkį iki 12 metų 6 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi nuteistojo G. G. prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. G. skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį pakeisti: perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 105 straipsnio 1 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Skunde nurodoma, kad 1961 m. BK 105 straipsnio, pakeisto 1998 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. VIII-983, redakcija ir naujojo BK, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, redakcija švelnina nuteistojo teisinę padėtį, kadangi jose numatyta laisvės atėmimo bausmė atitinkamai nuo 10 ir 5 metų iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nuteistasis teigia, kad jam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė atitinka 1961 m. BK 105 straipsnio, pakeisto 1998 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. VIII-983, sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Naujojo BK normos švelnina nuteistojo teisinę padėtį, kadangi už analogišką nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis yra 12 metų 6 mėnesiai. Skunde nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai atmetė prašymą perkvalifikuoti G. G. padarytą nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 105 straipsnio 1 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. G. skundas atmetamas.
Vadovaujantis „Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo” 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 10 straipsniu bei naujojo BK 3 straipsnio 2 dalimi, pagal senąjį BK nuteistų asmenų nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos ir klausimas dėl bausmių švelninimo sprendžiamas tik tuo atveju, jeigu jų atžvilgiu taikytinos naujojo BK normos yra švelninančios bausmę arba kitokiu būdu lengvinančios nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, palyginti su toje byloje taikytomis senojo BK normomis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. liepos 16 d. nuosprendžiu G. G. nuteistas pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 1991 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. I-2061 redakciją. Už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas numatė laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki penkiolikos metų arba mirties bausmę, kuri vėlesnėje įstatymo redakcijoje buvo pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Tuo tarpu 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio naujojo BK 129 straipsnio 2 dalis (2000-09-26 įstatymas Nr. VIII-1968, Žin., 2000, Nr. 89-2741) už analogišką nusikaltimą numatė terminuotą laisvės atėmimą nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos, o nuo 2007 m. liepos 21 d. už šį nusikaltimą nustatytas terminuotas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (2007-06-28 įstatymas Nr. X-1233, Žin., 2007, Nr. 81-3309). Lyginant šiuose įstatymuose numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmes, apie tai, kuris iš jų yra švelnesnis, sprendžiama ne tik pagal šių bausmių vidurkius. Šiuo atveju naujasis įstatymas sumažino minimalią bausmės ribą ir kartu padidino maksimalią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 ,,Dėl teismų praktikos taikant BK normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu” 15 punkte išaiškinta, kad tokiais atvejais klausimas apie tai, kuris įstatymas yra švelnesnis, sprendžiamas įvertinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui. Jeigu atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, asmeniui gali būti paskirta bausmė, artimesnė naujojo įstatymo sankcijos minimaliai ribai, tai šis įstatymas laikomas švelnesniu ir turi būti taikomas. Tuo tarpu, kai asmeniui gali būti paskirta bausmė, didesnė negu senajame įstatyme numatyta maksimali jos riba, tada naujasis įstatymas laikomas griežtesniu.
Šioje byloje teismas G. G. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri atitinka 1961 m. BK 105 straipsnio sankcijos maksimalią ribą. Nuteistasis G. G. padarė tyčinį nusikaltimą asmens gyvybei, t. y. tyčia nužudė savo motiną, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo G. G. skirti bausmę, artimą 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijos minimaliai ribai. Priešingai, jo veiką atitiktų bausmė, griežtesnė už šio įstatymo sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkį, galimai ir maksimali sankcijoje numatyta bausmė. Taigi vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo išaiškinimais, naujasis baudžiamasis įstatymas, t. y. 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalis, šiuo atveju nuteistojo atžvilgiu yra griežtesnis, todėl Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo prašymą perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 105 straipsnio 1 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją panaikinti ar pakeisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo G. G. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.