Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-255-198/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LKU turto valdymas“ ieškinį atsakovams V. N., E. N., P. Ž. dėl paskolos, palūkanų, delspinigių ir kitų sumų priteisimo ir atsakovo P. Ž. priešieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties, laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, laidavimo sandorio pripažinimo pasibaigusiu, tretieji asmenys – Pasvalio kredito unija ir V. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pasvalio kredito unija su atsakovu V. N. 2008 m. rugpjūčio 22 d. sudarė paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteikta 235 000 Lt paskola. Šalys susitarė, kad paskola bus grąžinama mokant periodines įmokas iki 2008 m. rugpjūčio 22 d. Paskolos dalies (200 000 Lt) grąžinimas buvo užtikrintas su atsakovu P. Ž. sudaryta Laidavimo sutartimi. Atsakovas V. N. sutartinių įsipareigojimų nevykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė E. N. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria iš jos buvo priteistos sprendime nurodytos pinigų sumos. Likusioje dalyje teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo spendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Šioje apeliacijoje sprendžiamas sutuoktinio solidarios atsakomybės pagal paskolos sutartį klausimas.

Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Viena iš minėtos įstatymo nuostatos, kad solidarioji skolininkų nepreziumuojama, išimčių įtvirtinta CK 3.109 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, pagal kurią solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tai, ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes), todėl šeimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Paskolos sutartis buvo sudaryta grūdų sandėlio pirkimui finansuoti (Paskolos sutarties 2.3 p., 1 t., b. l. 15, 2 t., b. l. 3-4). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas–pažymėjimas patvirtina, kad už Pasvalio kredito unijos suteiktą paskolą įsigytas grūdų sandėlis atsakovų V. N. ir E. N. vardu įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (2 t., b. l. 5-6). Atsakovas V. N. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme pripažino, kad grūdų sandėlis buvo naudojamas tiek jo, tiek ir jo sutuoktinės E. N. ūkininkavimo veikloje, iš kurios gautos pajamos buvo naudojamos ir šeimos poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad Paskolos sutartis buvo sudaryta bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CPK 185 str.). Šios teismo išvados apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

Apeliantės teiginiai, kad ji nežinojo apie savo sutuoktinio sudarytą Paskolos sutartį ir kad ji nedavė sutikimo šiai sutarčiai sudaryti, prieštarauja Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18-765/2014 nustatytoms aplinkybėms, kad paskolos gavimu rūpinosi ir buvo suinteresuoti abu sutuoktiniai, kad E. N. dalyvavo posėdžiuose, kuriuose buvo svarstyti paskolos suteikimo klausimai, ir kad ji prašė bei įkalbinėjo L. G., kad pastarosios sutuoktinis V. G. laiduotų už V. N.. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp laiduotojo V. G. ir atsakovų V. N. bei E. N. dėl dalies skolos, susidariusios tos pačios Paskolos sutarties pagrindu, priteisimo laiduotojui, kuris įvykdė prievolę kreditoriui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minėtas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs. Minėtas teismo sprendimas, nors ir buvo priimtas jau po šioje byloje apeliantės skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, turi prejudicinę galią nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka (CPK 182 str. 2 p.). Todėl apeliaciniame skunde negali būti ginčijama įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta aplinkybė, kad apeliantė žinojo apie gautą paskolą ir kad ši paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Be to, vien ta aplinkybė, kad atsakovai V. N. ir E. N. yra įsiregistravę atskirus ūkininko ūkius, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad grūdų sandėliu ūkininkaudami naudojosi abu sutuoktiniai ir kad iš šios veiklos gaunamos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Nustatęs šias aplinkybes, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė E. N. atsako solidariai pagal prievoles, kylančias iš Paskolos sutarties (CK 3.109 str. 2 d.).

Pažymėtina ir tai, kad apeliantė savo pozicijos dėl ieškovo pareikštų reikalavimų pirmosios instancijos teisme neišreiškė – atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių solidariąją atsakomybę, bei procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo. Dėl to skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl baudos skyrimo

Ieškovas prašo skirti apeliantei CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašymą motyvuoja tuo, kad apeliacinis skundas pareikštas nesąžiningai, nes apeliantė remiasi melagingomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuoti, kad apeliantė nesąžiningai pateikė apeliacinį skundą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, šiuo atveju nėra pagrindo. Atsakovė E. N. pasinaudojo savo teise į apeliaciją (CPK 42 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde pateiktų argumentų negalima vertinti kaip akivaizdžiai nesąžiningo apeliantės elgesio. Teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ieškovo prašymo dėl baudos skyrimo netenkina.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Ieškovas ir trečiasis asmuo Pasvalio kredito unija prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad galėtų pateikti išsamius paaiškinimus dėl atsakovų V. N. ir E. N. prievolių solidarumo. Atsižvelgiant į tai, kad šalių pozicija išsamiai išdėstyta procesiniuose dokumentuose, poreikio žodiniam bylos nagrinėjimui nėra, todėl teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo raštinio proceso tvarka (CPK 322 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 100 Lt žyminio mokesčio. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi apeliantė buvo atleista nuo 50 procentų (2 324,02 Lt) žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už apeliacinį skundą. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi apeliantei buvo atidėtas 2 224 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas už apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliantės pateiktą apeliacinį skundą, iš apeliantės valstybei priteistina atidėta žyminio mokesčio dalis – 2 224 Lt, t. y. 644 Eur (CPK 84 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LKU turto valdymas“ prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti.

Priteisti valstybei iš atsakovės E. N. 644 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.