Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. D. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal atnaujintą procesą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui A. D. M. dėl draudimo išmokos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas A. D. M. 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5870-766/2020 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu. Atsakovas A. D. M., atnaujinus procesą, prašo ieškinį palikti nenagrinėtu, kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, o teismui nusprendus, kad ieškinys teismingas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams – ieškinį dalyje dėl 8424,68 Eur priteisimo, atmesti suėjus senaties terminui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas atskirojo skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

11. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 2020 m. balandžio 30 d. per elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) pateikė ieškinį Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, kuriuo prašė iš atsakovo A. D. M. ieškovo naudai priteisti 11 050,21 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 249,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad ieškovo patektas dokumentas buvo pasirašytas (2020 m. balandžio 30 d., 16:20:31). Ieškovo ieškinys Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose priimtas 2020 m. gegužės 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 28 d. sprendimu už akių iš atsakovo A. D. M. ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, naudai priteista 11 050,21 Eur draudimo išmoka, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 249 Eur žyminis mokestis (t. 1, b. l. 53-55).

12. Atsakovas teigia, kad įsiteisėjusi Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 31 d. nutartis, kuria konstatuota, jog byla neteisminga Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, o teisminga Šiaulių rūmams, įrodo, kad ieškinio senaties termino eiga negalėjo būti sustabdyta, o turėjo skaičiuotis toliau ir laikytina, jog ieškinio senaties termino eiga sustojo tik 2020 m. gruodžio 31 d. Atsakovas taip pat pažymi, kad pagal teismų praktiką, ieškinio senaties eigą gali nutraukti tik kreipimasis į teismą laikantis teismingumo taisyklių. Esant tokioms aplinkybėms teigia, kad ieškovui pasikreipus į teismą pažeidžiant teismingumo taisykles, senaties terminas yra praleistas, kas sudaro pagrindą taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovas ieškinį savo pasirinkimu pateikė Šiaulių apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam teismui (konkrečiai Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams), tad nagrinėtinu atveju, ieškovas laikėsi visų CPK nustatytų taisyklių, kadangi CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, remiantis kuria ieškinys teismui pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, jog ieškovas gali pasirinkti alternatyvų teritorinį teismingumą, t. y. ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą; ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

14. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo pareiga patikrinti ieškinio teismingumą reiškia, kad turi būti sprendžiama dėl konkretaus reikalavimo nagrinėjimo tame teisme galimybės. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. gegužės 8 d. priėmė ieškovo ieškinį, todėl aplinkybė, jog Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 31 d. nutartis, kuria konstatuota, jog byla neteisminga Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, o teisminga Šiaulių rūmams, negali lemti kitokio ieškinio senaties termino skaičiavimo. Pažymėtina, kad tik naujai paaiškėjus aplinkybei, kad jog atsakovas A. D. M. Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos, o jo gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teismas, laikydamasis CPK įtvirtintų nuostatų, kurios numato, jog teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, priėmė 2020 m. gruodžio 31 d. nutartį ir vadovaujantis CPK 30 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, nusprendė civilinę bylą persiųsti kietiems teismo rūmams (pagal žalos padarymo vietą – Šiaulių rajonas). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog ieškinio senaties terminas sustojo, nuo dienos, kuomet ieškovas pateikė ieškinį teismui, t. y. 2020 m. balandžio 30 d.

15. Pažymėtina, kad tik bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 6 p.), o teritorinio teismingumo taisyklės pažeidimas nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Pagal CPK 34 straipsnio 1 dalį, teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Minėtų procesinių teisės normų pažeidimas, net jeigu toks ir būtų konstatuotas, nesudarytų pagrindo teigti, kad dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl tai nėra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 329 str. 1 d.). (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-68-186/2018)

16. Byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis nutartyje aprašyta teismų praktika, taip pat teisingai nurodė, jog ieškovas teise reikšti ieškinį regreso tvarka atsakovui, pasinaudojo išmokėjęs nukentėjusiesiems asmenims visas išmokas, t. y. pilnai įvykdęs savo prievolę. Taigi, nustatyta, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo visos draudimo išmokos (paskutinės jos dalies) sumokėjimo dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 1 d., todėl ieškinio senaties termino pabaiga būtų 2020 m. spalio 1 d. Ieškovas ieškinį pateikė 2020 m. balandžio 30 d. per EPP, todėl ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.