Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1474-1007/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-16
Bylos Nr.
1-1474-1007/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kaltinamasis
A. D. M.
Civilinis atsakovas
G. T.
Civilinis ieškovas
V. B.
Nukentėjusysis
G. M., E. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1474-1007/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34174-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.6.3.; 1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 1.2.25.4.2.2.; 2.3.6.4.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 16 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant Tomai Ivoškutei,dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,kaltinamajam A. D. M.,kaltinamojo gynėjui ir civilinio atsakovo G. T. atstovui advokatui R. K.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B., jo atstovei advokatei J. Š.,nukentėjusiajai G. M.,nukentėjusiajam E. G.,civiliniam atsakovui G. T.,vertėjoms A. Č. ir J. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Anglijoje, anglas, Jungtinės Karalystės pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ mėsininku (adresas (duomenys neskelbtini)), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. D. M. 2018 metų liepos 17 dieną, apie 20.03 valandą, (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas keleivinį automobilį PLA H 430, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 8, 9, 99, 117, 124, 174.4 punktų reikalavimus, tai yra, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, važiuodamas šalutiniu keliu į greitkelį, nesilaikė eismą keliuose nustatančių kelio ženklų reikalavimų (KET 8 p.), nesilaikė kelio ženklo Nr. 407, numatyto Kelių eismo taisyklių 1 priede, reikalavimų (kliūtį apvažiuoti leidžiama tik iš dešinės pusės), važiuodamas prieš eismą ir išvažiuodamas į greitkelį kirto KET 3 priedo (Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos) 1.2. bei 1.15. p. numatytą horizontalųjį ženklinimą, kurį kirsti draudžiama, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui (KET 9 p.), nesilaikė eismo dešine kelio puse (KET 99 p.), neįsitikino, kad įvažiuoti į greitkelį yra saugu, iškart įsuko į antrą eismo juostą (KET 117 p.), įvažiavo į greitkelį, ne tam skirtoje vietoje (KET 124 p., 174.4 p.), nedavė kelio greitkeliu tiesiai antra eismo juosta važiavusiam automobiliui BMW 320 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. G., ir jam automobiliu PLA H 430, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į greitkelį automobiliai susidūrė, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio BMW 320 D keleiviui V. B. buvo padaryti poodinė kraujosruva apie kairę akį, odos nubrozdinimas kairėje kaktos srityje, muštinė žaizda kaktoje, priekinių dantų netekimas, kaktikaulio ir akytkaulio lūžiai pereinantys į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje momeninėje-smilkininėje skilčių srityje, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje, galvos smegenų sukrėtimas, galvos smegenų sumušimai dešinėse smilkininėje-momeninėje-pakaušinėje skiltyse, kairėse kaktinėje-momeninėje skiltyse, kraujo išsiliejimas kairiame šoniniame skilvelyje, tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas, BMW 320 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. G. padaryta muštinė žaizda kaktos dešinėje ir nubrozdinimas dešiniame žaste, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, automobilio PLA H 430, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei G. M. muštinė žaizda ir kraujosruva pakaušio dešinėje, kraujosruva dešinio klubo srityje tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais A. D. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. D. M. savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi. Nurodė, jog važiavo į (duomenys neskelbtini) iš tetos. Klausė, kur važiuoti, jam pasakė, bet jis pasimetė ir važiavo visai ne ten, kur turėjo važiuoti. Ties žiedu suko į dešinę ir po to važiavo į dešinę, kai įvyko įvykis. Vairavo automobilį PLA Citroen Jumper, kartu važiavo uošvis V., žmona G. ir dukros L., E. Automobilis buvo nuomotas. Teisės vairuoti tokį automobilį neturi, vairavo pirmą kartą. Patirties vairuojant tokį automobilį neturi. Mano, jog eismo įvykis įvyko, nes jis pasimetė ir nusuko ne į tą kelią. Pažeidė kelių eismo taisykles, kad važiavo ne tuo keliu. Iš pradžių važiavo teisinga kelio puse, vėliau išvažiavo į priešingą. Kai suko į greitkelį, važiavo ne ta puse. Sutinka, kad važiavo priešinga puse. Kitas automobilis važiavo iš galo, jį pamatė, kai įvyko įvykis. Jis sutinka, jog yra kaltas, kaltinamajame akte nurodytus kaltinimus pripažįsta, sutinka su kaltinime nurodytais sužalojamais. V. B. lankė ligoninėje, su juo sutarė dėl žalos atlyginimo, susitaikė, jo atsiprašė. Pateiktą susitarimą dėl žalos atlyginimo palaiko. Ikiteisminio tyrimo metu nuomonė dėl kaltės keitėsi, nes jis buvo susijaudinęs ir pasimetęs, iš pradžių viskas atrodė kitaip, vėliau įsigilinęs suprato, kad tai jo kaltė. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo sutinka. Teisių vairuoti automobilį neturi, vairavo, nes žmona ir uošvis buvo išgėrę. Lietuvoje automobiliu važiuojama dešine kelio puse. Pasisuko priešinga kelio puse, nes kai atvažiavo į žiedą, pasimetė ir nuvažiavo ne ten. Susitarė dėl 25 000 Eur žalos atlyginimo, sumokėjo 13 000 Eur ir liko 12 000 Eur, kurią sumokės per 12 mėn. Jis yra dirbantis, finansiškai galintis sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. paaiškino, jog kaltinamajam A. D. M. pretenzijų nebeturi, su juo susitaikė. Teismo prašė patvirtinti jo ir kaltinamojo, bei atsakovo G. T. 2019 m. rugpjūčio 26 d. sudarytą susitarimą dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo. Nurodė, jog civilinio ieškinio AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje atsisako, nes bendrovė jam atlygino 2625,53 Eur dydžio turtinę ir neturtinę žalą.

3. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus ir bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Su tokiu įrodymų tyrimo būdu taip pat sutikus prokurorui, gynėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu.

4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais (BPK 273, 291 str.):

4.1. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. B. nurodė, kad šiuo metu po avarijos jau yra atsigavęs ir gali papasakoti tai, ką prisimena. Įvykio metu važiavo kartu su draugu A. G.. Pamena, kad sėdėjo automobilyje, keleivio vietoje, priekyje, segėjo saugos diržą. Vairavo A. G., buvo dviese. Tikslaus kelionės maršruto ar tikslo nepamena, ne viską gerai prisimena iš to įvykio, nes patyrė galvos traumą. Pamena, kad turėjo savo telefoną rankose, į jį žiūrėjo. Po to išgirdo A. G. balsą, „V. V.“, tada pakėlė galvą ir iš karto pajuto smūgį, prarado sąmonę. Nurodė, kad važiavo pirma kelio juosta ir smūgis buvo tiesiai į jo pusę. Net nepamatė iš kur tas kitas automobilis atsirado ir koks tai buvo automobilis. Tik vėliau pasakė, kad tai buvo kemperis. Nežino, koks tai kelias ir koks ten buvo eismas. Dėl avarijos jis ilgai gydėsi, patyrė sunkią galvos traumą, šiuo metu ne viskas dar sugijo. Mano, kad A. G. važiavo apie 80 km/h greičiu, nes jis paprastai greitkelyje tokiu greičiu važinėdavo (1 tomas, b. l. 79–80).

4.1.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. B. nurodė, kad V. B. yra jos sūnus, kuris nukentėjo 2018 m. liepos 17 d. eismo įvykio metu. Sūnus tą dieną važiavo kaip keleivis kartu su draugu A., jo pavardės nežino. Apie įvykusią avariją sužinojo iš pro šalį, kur įvyko eismo įvykis, važiuojančių žmonių. Žino tik tiek, kad V. B. buvo keleivis ir kad sėdėjo automobilio priekyje. Apie įvykusios avarijos aplinkybes ji nieko nežino, su niekuo apie tai nebendravo. V. B. dėl avarijos metu patirtos stiprios galvos traumos avarijos visiškai nepamena ir nieko apie tai, kas įvyko, papasakoti negali, nepamena maždaug paskutinių 3-4 metų. Šiuo metu jo sveikata yra tokia, kad gyvybei pavojaus nebėra, tačiau šiuo metu jis yra neveiksnus, nemąsto, jis šiuo metu yra kaip vaikas ir iš naujo turi mokytis įvairių įgūdžių. Gydytojai nurodo, kad jam susigrąžinti buvusį gyvenimą reikia laiko, bet ir tai garantijos neduoda, todėl šiuo metu jis apie avariją tikrai nieko nepapasakos. Jis šiuo metu gyvena kartu su ja, ji sūnų prižiūri, jam yra 18 metų. Teisę pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta (1 tomas, b. l. 112–113).

4.1.3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1181/2018(04) (tyrimas pradėtas 2018 m. rugpjūčio 23 d., baigtas 2018 m. gruodžio 11 d.) nurodyta, jog V. B. nustatyta poodinė kraujosruva apie kairę akį, odos nubrozdinimas kairėje kaktos srityje, muštinė žaizda kaktoje, priekinių dantų netekimas, kaktikaulio ir akytkaulio lūžiai pereinantys į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje momeninėje-smilkininėje skilčių srityje, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje, galvos smegenų sukrėtimas, galvos smegenų sumušimai dešinėse smilkininėje-momeninėje-pakaušinėje skiltyse, kairėse kaktinėje-momeninėje skiltyse, kraujo išsiliejimas kairiame šoniniame skilvelyje. Jam nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar galimai paviršiais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2018-07-17, galimai užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Jam nustatyti sužalojimai visumoje, dėl kaukolės pamato kaulų lūžių kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b. l. 149–150).

4.1.4. 2019 m. rugpjūčio 26 d. susitarimu dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamasis A. D. M., civilinis atsakovas G. T. ir nukentėjusysis V. B. (toliau – Šalys) susitarė ir pareiškė, kad 1) susitaiko baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2018 m. liepos 17 d. eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. 2) Šalys susitaria, kad nukentėjusysis kaltinamajam A. D. M. ir civiliniam atsakovui G. T. pretenzijų dėl turtinės žalos neturi ir ateityje neturės. 3) Nukentėjusiojo neturtinė žala, kurią privalo solidariai atlyginti kaltinamasis A. D. M. ir civilinis atsakovas G. T., yra lygi 25 000 Eur (toliau tekste – Žala). Žalos suma yra fiksuota, galutinė ir ateityje nesikeis. 4) Žala atlyginama tokia tvarka ir terminais: 4.1. 13 000 Eur sumokama per tris dienas nuo šio Susitarimo pasirašymo dienos. 4.2. 12 000 Eur sumokama per vienerių metų terminą, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjimo dienos. 6) Kaltinamasis A. D. M. ir civilinis atsakovas G. T. turi teisę sumokėti šią sumą anksčiau šiame punkte nustatyto termino. Kaltinamajam A. D. M. ir civiliniam atsakovui G. T. įvykdžius šio Susitarimo 4 p. numatytus įpareigojimus, Nukentėjusysis Kaltinamajam ir/ar Civiliniam atsakovui jokių turtinių ir/ar neturtinių pretenzijų dėl 2018 m. liepos 17 d. autoįvykio nebeturi ir nebeturės. 7) Kaltinamasis pareiškia ir pavirtina, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. 8) Šalys prašo šį susitarimą patvirtinti, kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti (4 tomas, b. l. 161).

4.1.5. Išrašai iš sąskaitos patvirtina, jog nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B. 2019 m. rugpjūčio 26 ir 27 d. pervesta atitinkamai 5000 Eur ir 8000 Eur, viso 13 000 Eur (4 tomas, b. l. 164–166).

4.2. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. M. nurodė, kad parodymus duoti sutinka. Paaiškino, kad 2018 m. liepos 17 d. ji su vyru A. D. M., trimis vaikais E. K., gim. 2006-02-17, A. M., gim. 2007-06-05, ir L. M., gim. 2015-05-05, bei jos tėvu V. T. važiavo iš (duomenys neskelbtini), kur buvo svečiuose pas tetą, į (duomenys neskelbtini). Automobilį „PLA H 430“ (kemperį) vairavo vyras, o ji su vaikais buvo automobilio salone. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjo jos tėvas. Iš pradžių jie galvojo važiuoti link (duomenys neskelbtini) ir ten važiuoti link (duomenys neskelbtini), todėl vyras važiavo į (duomenys neskelbtini) pusę senu keliu. Po to pagalvojusi, kad nevažiuoti per kaimus, o važiuoti tiesiai nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ji vyrui pasakė sukti link (duomenys neskelbtini). Važiuodama ji daugiau bendravo su vaikais ir nestebėjo kelio. Važiuodamas vyras klausė, „kur toliau“, ji jam sakė, „suk į dešinę į plentą, važiuojam į (duomenys neskelbtini)“. Po to staiga buvo didelis smūgis, vaikai pradėjo šaukti. Ji pamatė, kad jie nesužeisti, pradėjo juos raminti, jie išlipo iš automobilio ir tada pamatė, kad jam bėga kraujas. Ji iš sustojusio automobilio išlipusios moters paprašė, kad ji pažiūrėtų vaikus, nes bijojo, kad pati gali nugriūti. Jos vaikai nesužaloti, jie tik išsigando. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba ją ir vyrą išvežė į ligoninę apžiūrėti, po to juos išleido. Automobilį „PLA H 430“ (kemperį) išnuomojo (duomenys neskelbtini). Vyrui jokių pretenzijų dėl sužalojimo ji neturi, vaikai eismo įvykio metu nenukentėjo, jokio civilinio ieškinio ji nereikš (1 tomas, b. l. 48–51). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji G. M. nurodė, kad savo vyrui A. D. M. dėl įvykusios avarijos ji jokių pretenzijų neturi, jo nekaltina ir byloje civilinio ieškinio nereiškia, sutinka su juo pasirašyti susitaikymo protokolą (2 tomas, b. l. 89).

4.2.1. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1213/2018(04) nurodoma, jog G. M. padaryti kūno sužalojimai: muštinė žaizda ir kraujosruva pakaušio dešinėje pusėje, kraujosruva dešinio klubo srityje. Rasti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. G. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b. l. 159).

4.2.2. 2019 m. balandžio 11 d. tarp nukentėjusiosios G. M. ir įtariamojo A. D. M. surašytas susitaikymo protokolas (2 tomas, b. l. 90–91).

4.3. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. G. nurodė, kad 2018 m. liepos 17 d. jis vairavo automobilį „BMW 320 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis priklauso jo pažįstamui E. G., šis automobilį nupirko prieš kelias dienas, o jis 17 dieną turėjo jį parvaryti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Tą dieną, vakare jis išvažiavo tuo automobiliu, juo važiavo pirmą kartą. Vairavimo teises turi nuo 2018 m. kovo mėnesio. Važiavo kartu su draugu V. B., kuris sėdėjo šalia keleivio vietoje, jis segėjo saugos diržą, kaip ir jis pats. Važiuojant iš toliau, gal maždaug 1,5 km. atstumu, jam iš dešinės pamatė šalutiniame kelyje stovintį kemperį, jis stovėjo kelyje, kuris skirtas norint nuvažiuoti nuo pagrindinio kelio, kemperis tada tuo keliu (šalutiniu) turėjo atvažiuoti prieš eismą. Kemperis stovėjo taip, tarsi ketintų važiuoti link (duomenys neskelbtini), tai yra prieš eismą, jis nebuvo įsijungęs jokio posūkio. Jis važiavo apie 100 km/h val. greičiu ir važiavo antra kelio juosta. Kai jam buvo likę keli metrai iki to kemperio, kemperis pradėjo važiuoti, pasisukdamas jo važiavimo kryptimi, tai yra link (duomenys neskelbtini) ir vietoje to, kad pradžioje važiuotų greitėjimo juostoje, kemperio vairuotojais iš karto išvažiavo tiek į jo važiavimo juostą, tiek į pirmą juostą, maždaug per kelio vidurį ir iš karto sustojo, galbūt pamatė, kad jis važiuoja. Tačiau kadangi kemperio manevras jam buvo visiškai netikėtas, jam smūgio išvengti nepavyko ir jis atsitrenkė į kemeprio kairės pusės galinį kampą. Po smūgio kemperis dar pavažiavo apie 15 metrų, nuo smūgio tikrai nebūtų jo nustūmęs tiek, nes smūgio metu jo automobilis net palindo po juo. Avarija, jo manymu, įvyko dėl kemperio vairuotojo kaltės, nes jis pirmiausiai išvažiavo ne iš to kelio, kuris skirtas įvažiuoti į pagrindinį kelią, dėl to jis net nesitikėjo, kad jis taip gali važiuoti ir įvažiavęs į pagrindinį kelią jis juo pradėjo važiuoti ne greitėjimo juostoje, o iš karto, greitai įvažiavo į kelio vidurį ir sustojo. Avarijos metu buvo blaivus, tai jo pirmas eismo įvykis, baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo. Žino, kad tuo keliu galima važiuoti apie 110-120 km/h greičiu, tačiau kadangi nesenai jis įsigijo vairavimo teisę, tuo keliu galėjo važiuoti 90 km/h, avarijos metu šiek tiek tą greitį viršijo, tačiau, kad būtų vairavęs ir 90 km/h, tikrai nebūtų spėjęs sustoti. Dėl avarijos jis buvo patyręs galvos traumą, gulėti ligoninėje nereikėjo, tik susiuvo galvos žaizdas, nuvežtas buvo į Šiaulių ligoninę, daugiau niekur nesigydė. Šalia sėdėjęs draugas avarijos metu patyrė sunkią galvos traumą, jis buvo komoje. Kadangi kemperio vairuotojas buvo anglas, su juo pabendrauti, kodėl šis išvažiavo prieš jį, neišėjo, kartu vykę jo vaikai sakė, kad jų tėvas ne iš ten išsuko, o vairuotojo žmona visą laiką verkė (1 tomas, b. l. 62–64). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. G. nurodė, kad avarijos metu važiavo apie 100 km/h greičiu, nes prieš pat smūgį pasižiūrėjo į spidometrą, laikė tuo metu vairą abiem rankomis. Greitis tikrai nebuvo didesnis nei 100 km/h, gal kiek net mažesnis. Kiek pamena, kelis (vieną ar du) automobilių aplenkė tik išvažiavęs iš (duomenys neskelbtini), kai išsisuko iš žiedo, daugiau kitų automobilių iki pat susidūrimo vietos nelenkė. Antra kelio juosta važiavo dėl to, kad tuo metu tas kelias buvo tuščias, nei priešais jį kas nors važiavo, nei kas jį lenkė. Kemperį pamatė stovintį iš maždaug 1,5 km atstumo, bet tada net negalvojo, kad jis žada važiuoti į greitkelį, nes tuo metu jis stovėjo, net nejudėjo, todėl net nelėtino greičio, nes tas kelias nebuvo skirtas kemperiui išvažiuoti. Kad jis įvažiuoja į greitkelį, pamatė likus vos kelioms akimirkoms iki susidūrimo, koks buvo atstumas kai pamatė kemperį įvažiuojantį į greitkelį, tiksliai negali pasakyti, bet mano apie 50 metrų, ne daugiau, ant kelio galėtų parodyti tiksliau. Kemperis išvažiavo labai greitai, visiškai jam netikėtai, jam atrodo, kad kemperio vairuotojas tada apskritai žiūrėjo tik į (duomenys neskelbtini) pusę ir kad jis važiuoja net nematė. Po smūgio kemperio vairuotojas net nesureagavo, kad jis į jį atsitrenkė, net dar pavažiavo į priekį ir išlipęs ėjo žiūrėti ne į jo automobilį, o nuėjo ir atidarė savo kemperio kapotą. Dėl civilinio ieškinio apspręs iki teismo, teisė jį pareikšti jam išaiškinta (1 tomas , b. l. 72–73). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. G. nurodė, kad kadangi įtariamasis A. D. M. jo atsiprašė, atlygino jam padarytą žalą, kurią vertino 1000 eurų, jam atleidžia, sutinka su juo taikytis. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (2 tomas, b. l. 93).

4.3.1. Iš 2019 m. kovo 15 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusysis A. G. parodymų patikrinimo vietoje patvirtino savo parodymus, nurodė įvykio vietoje automobilių susidūrimo vietą, vietą, kur būdamas pamatė automobilį PLA H 430 įvažiuojantį į greitkelį, tai yra vietą, esančią nuo susidūrimo vietos 29 metrų atstumu (1 tomas, b. l. 74–77).

4.3.2. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1214/2018(04) (tyrimas pradėtas 2018 m. rugpjūčio 29 d., baigtas 2018 m. rugpjūčio 30 d.) nurodyta, jog A. G. padarytos muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje ir nubrozdinimas dešiniame žaste. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybes nurodytam laikui, padaryti kontaktuojant su bukomis kietomis automobilio salono dalimis. A. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b. l. 155).

4.3.3. 2019 m. balandžio 11 d. tarp nukentėjusiojo A. G. ir įtariamojo A. D. M. buvo surašytas susitaikymo protokolas (2 tomas, b. l. 94–95).

4.4. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. G. nurodė, kad A. G. ir V. B. yra jo pažįstami. A. G. 2018 m. liepos mėnesį davė savo automobilį BMW 320 D, valstybinių numerių nepamena. Jis turėjo iš (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) paimti jo telefoną. Tada iš (duomenys neskelbtini) A. G. važiavo kartu su V. B., A. G. vairavo jo automobilį. Žinojo, kad A. G. buvo nesenai įgijęs vairuotojo teises, jam dar reikėjo važinėti su klevo lapu. A. G. tikrai gerai važiuodavo, todėl juo pasitikėjo ir jam davė važiuoti savo automobiliu. Tą automobilį buvo įsigijęs visai nesenai, prieš savaitę, jis buvo sveikas, nesudaužytas. Apie tai, kad A. G. išvažiavus, įvyko avarija, jam pranešė pažįstamas. Tada jis pats skubiai vyko į įvykio vietą. Ten nuvykus jau buvo policija ir greitoji, V. B. jau buvo išvežtas medikų. Jo automobilis buvo antroje važiavimo juostoje, matėsi slydimo žymės, o kemperis taip pat buvo antroje važiavimo juostoje, stovėjo kreiviau, priešais jo automobilį. Kaip supranta, ten tas kemperis išvažiavo į autostradą iš šalutinio kelio, skirto ne įvažiuoti į greitkelį, bet išvažiuoti. Mano, kad to kemperio vairuotojas, kaip supranta anglas, supainiojo kelio puses, nes Anglijoje priešingas eismas, be to jam atvažiavus aplinkiniai pasakojo, kad vaikai šaukė, kad tėtis ne ten pasuko. Įvykio vietoje su kitu vairuotoju nebendravo, mano, jo jau nebuvo. Dėl avarijos nukentėjo jam priklausantis automobilis. Nežino, kiek draudimas atlygins žalos ir ar ji bus padengta pilnai, todėl dėl patirtos turtinės žalos prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju (1 tomas, b. l. 115–116). 2019 m. balandžio 12 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis E. G. nurodė, kad avarijos kaltininkas A. D. M. jo atsiprašė, dėl turtinės žalos atlyginimo sudarė susitarimą, jam jokių pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio nereiškia, sutinka, kad būtų surašomas susitaikymo protokolas (2 tomas, b. l. 101).

4.4.1. 2019 m. balandžio 12 d. tarp nukentėjusiojo E. G. ir įtariamojo A. D. M. buvo surašytas susitaikymo protokolas (2 tomas, b .l. 104–105).

5. 2019 m. gegužės 13 d. ASS „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodoma, jog AAS „(duomenys neskelbtini)“ V. B. atlygino neturtinę žalą – 3800 eurų, turtinę žalą – 541,68 eurų. E. G. atlygino 4083 eurų žalą kaip kompensaciją už automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (4 tomas, b. l. 4).

5.1. 2019 m. spalio 2 d. ASS „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodoma, jog AAS „(duomenys neskelbtini)“ V. B. papildomai atlygino neturtinę žalą – 1200 eurų, turtinę žalą – 1425,53 eurų (4 tomas, b. l. 184).

6. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. K. nurodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2018 m. gegužės 2 d. su G. T. buvo sudaryta automobilio PLA H430 nuomos sutartis, ir tuo automobiliu G. T. būtų galėjęs naudotis iki 2018 m. liepos 21 d.. Žodžiu su nuomotuoju G. T. buvo aptarta, kad jų automobilį vairuos ne tiks jis, bet ir jo sesers vyras A. D. M.. Dėl avarijos jų bendrovė patyrė finansinius nuostolius, tiek dėl automobilio remonto, tiek dėl negautų pajamų, nes automobilis buvo skirtas nuomai ir jau buvo išnuomotas kitiems asmenims, dėl to nuvylė savo klientus. Artimiausiu metu elektroniniu paštu pateiks nuomos sutartį bei kitus susijusius dokumentus, taip pat ir civilinį ieškinį (1 tomas. b. l. 135).

6.1. 2018 m. gegužės 2 d. automobilio nuomos sutarties, sudarytos tarp G. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl „Citroen Jumper PLA H 430“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos 2.4.8. punkte nurodoma, kad automobilį gali vairuoti asmuo, turintis ne mažiau 5 metų vairavimo stažą ir B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, nuomininkas užtikrina, kad automobilį vairuos jis pats, jeigu automobilį vairuos kitas asmuo su nuomininko žinia, nuomininkas įsipareigoja užtikrinti ir atsako, kad vairuotojas atitinka draudimo taisyklėse keliamus reikalavimus. Sutartyje, kaip papildomi vairuotojai, nurodomi – G. M. ir A. D. M. (1 tomas, b. l. 178–180).

7. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. T. nurodė, kad 2018 m. gegužes mėnesį, dienos tikslios nepamena, pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus T. K. dėl automobilio „Citroen Jumper PLA H430“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos. Jis perskaitė sutarties sąlygas ir įsitikino, kad į sutarties grafą, kur įrašomi papildomi minėtos transporto priemonės vairuotojai, buvo įtraukta jo sesuo G. M. ir jo svainis, jos vyras A. M.. Ar jo sesuo ir jos vyras turi vairuotojo pažymėjimus, suteikiančius teisę vairuoti būtent tos rūšies transporto priemones, jis nesidomėjo, tačiau padarė tokią prielaidą, kadangi visada, kai jis svečiuojasi pas juos Airijoje, jie jį visur vežioja, tiek sesuo sėdi už transporto priemonės vairo, tiek jos vyras. Niekada jam nekilo abejonių, kad kuris nors iš jų gali neturėti vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones. Pasirašant nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl minėtos transporto priemonės, jo sesuo ir jos vyras nedalyvavo, nes tuo metu dar buvo Airijoje. Kadangi jis gyvena Lietuvoje, todėl jie ir paprašė jo pasirašyti sutartį ir išnuomoti jiems minėtą automobilį. Jis nuomos sutartį nufotografavo mobiliojo ryšio telefonu ir nusiuntė susipažinti, bei jos vyrui A. M.. Jis anglų kalba sunkai šneka, o A. M. lietuviškai nešneka, jie bendrauja sesers pagalba. Kadangi, kaip ir sakė, jis sutartį nufotografavo mobiliojo ryšio telefonu ir nusiuntė su sutartimi susipažinti, papildomai apie jokias sąlygas, kurios numato papildomų vairuotojų galimybę vairuoti jo išnuomotą minėtą transporto priemonę (kemperį), žodžiu neaptarinėjo. O ar jie perskaitė ir susipažino su sutarties papildomomis sąlygomis dėl galimybės vairuoti, jis nesiteiravo. Kad A. M. neturi vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, jis sužinojo tiktai tada, kai pradėjo draudimas siųsti pranešimus dėl trūkstamų dokumentų, t. y. buvo reikalinga A. M. vairuotojo pažymėjimo kopija. Sesei jis persiuntė pranešimus ir tik tada sužinojo, kad jos vyras A. M. neturi ir niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Sesei ir jos vyrui atvykus į Lietuvą apie 2018 m. liepos 8 d., pagal nuomos sutartį 2018 m. liepos 9 d. pasiėmė kemperį iš nuomos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, dar pusdienį praleido visi kartu, po to seseriai jis perdavė nuomoto kemperio raktelius ir jie išvyko atostogauti. Kur jie vyko, jis nežino. Žinojo, kad atostogas su nuomotu kemperiu jie praleis Lietuvoje. Jo niekas neinformavo, kad 2018 m. liepos 17 d. nuomotą transporto priemonę „Citroen Jumper“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) vairuos A. M.. Apie įvykusį eismo įvykį jam pranešė mobiliojo ryšio telefonu paskambinęs tėvas V. T., daug nieko nepasakojo, kadangi tėvas buvo šoke, pasakė tik kad įvyko eismo įvykis ir nutiko didelė nelaimė. Apie eismo įvykio aplinkybes jis nieko negali pasakyti, kadangi viską sužinojo iš žiniasklaidos. Dėl minėtos transporto priemonės žala buvo atlyginta tada, kai tapo aišku, kad jos neatlygins draudimo bendrovė, kadangi tai nedraudiminis įvykis. Visą žalą už nuomotą automobilį atlygino sesuo (3 tomas, b. l. 113–119).

8. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. K. nurodė, kad 2018 m. liepos 17 d. apie 20 val. jis automobiliu (sidabrinės spalvos, su įjungtais žibintais) važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini). Važiavo greitkeliu, pirma eismo juosta, apie 100-110 km/val. greičiu. Važiuodamas pamatė, kaip dešinėje link greitkelio atvažiuoja baltos spalvos kemperis. Tuo pat metu jį antra eismo juosta pralenkė BMW. Važiuodamas jis trumpam nukreipė žvilgsnį nuo kelio, o kai pakėlė akis, pamatė, kaip BMW trenkiasi į kemperio galą. BMW automobilis praktiškai palindo po kemperiu, po to automobiliai atšoko, kemperis dar pavažiavo į priekį. Jis iš karto sustojo ir skambino pagalbos telefonu 112, po to ėjo padėti žmonėms. Tuo metu sustojo ir kiti žmonės padėti. Jis mano, kad BMW vairuotojui buvo netikėta, kad kemperis išvažiuos prieš pat jį, važiuojantį antroje eismo juostoje. Po eismo įvykio iki policijos pareigūnų atvažiavimo automobiliai nebuvo judinti, tik iš BMW automobilio buvo iškeltas nukentėjęs asmuo, kurį paguldė ant šono, kad jis neužspringtų, po to atvažiavusi greitoji jį išvežė į ligoninę (1 tomas, b. l. 125–128).

9. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. T. nurodė, kad jis su dukra ir jos šeima automobiliu važiavo iš (duomenys neskelbtini), norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Automobilis nuomotas, kemperis, jo valstybinių numerių nežino. Automobilį vairavo dukros vyras A. D. M., jis sėdėjo priekyje, keleivio sėdynėje, jie buvo prisisegę saugos diržus, o dukra su trim vaikais buvo automobilio salone. Žentas juos atvežė į (duomenys neskelbtini), tą kelią jis žinojo ir tuo pačiu keliu jis važiavo atgal. Kaip įvyko eismo įvykis, jis pasakyti negali, nes važiuodamas jis kelio nestebėjo, o sėdėjo persisukęs ir bendravo su automobilio viduje sėdinčia dukra ir anūkais. Važiuojant staiga pajuto smūgį į automobilio galą. Iš pradžių nesuprato, kas įvyko, tik po to suprato, kad įvyko avarija. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo, į jokius medikus nesikreipė, jam jokie sužalojimai nepadaryti, žentui jis jokių pretenzijų neturi (1 tomas, b. l. 131–133).

10. 2018 m. liepos 17 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti Šiaulių r., kelio (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 9–31).

11. 2018 m. liepos 17 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu transporto priemonė BMW 320 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos nuvežta ir saugoma UAB „Automagija“ automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Pramonės g. 2C, Šiauliai (1 tomas, b. l. 169).

11.1. 2018 m. liepos 17 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu transporto priemonė PLA H 430, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos nuvežta į UAB „Automagija“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu Pramonės g. 2C, Šiauliai (1 tomas, b. l. 172). 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu ir pakvitavimu grąžinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. K. (2 tomas, b. l. 2–7).

12. 2018 m. rugpjūčio 14 d. daiktų apžiūros protokolu su foto lentele apžiūrėtas automobilis PLA H 430, valstybinis Nr. 846. Nurodoma, jog deformuota automobilio galinė kėbulo dalis, galinis kairės pusės ratas, dešinės ir kairės pusės galiniai žibintai, galinis kairės pusės sparnas, galinė ir apatinė važiuoklės dalis (1 tomas, b. l. 183–190).

12.1. 2018 m. rugpjūčio 14 d. daiktų apžiūros protokolu su foto lentele apžiūrėtas automobilis BMW 320 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodoma, jog deformuota automobilio priekinė dalis ir stogas, variklio dangtis, išdužę priekiniai žibintai, deformuotas variklis, įlenktas stogas, priekinės dešinės pusės keleivio durelės. Išdužę priekinis ir priekinių dešinės ir kairės pusės durelių stiklai. Suveikusios dvi priekinės apsaugos oro pagalvės (1 tomas, b. l. 192–200).

13. 2019 m. vasario 18 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11Š-122(18) nurodyta, kad: 1. Orientacinis automobilio BMW 320 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis susidūrimo metu, tikėtina buvo ne mažesnis nei 89 km/h. Tirti pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kad apskaičiuoti kemperio PLA H430, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitį susidūrimo metu. 2. Šioje situacijoje kemperio PLA H430 vairuotojas A. D. M., įvažiuodamas į kelią (duomenys neskelbtini), įvažiavo į išvažiavimą iš minėtojo kelio, t. y. važiavo prieš transporto priemonių eismą, privažiavęs kelią (duomenys neskelbtini), judėdamas link (duomenys neskelbtini) pusės, sudarė kliūtį kelio (duomenys neskelbtini) antra juosta link (duomenys neskelbtini) važiavusiam automobiliui BMV 320 D ir techniniu požiūriu tai buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Jeigu šioje eismo situacijoje automobilio BMW 320 D vairuotojo A. G. vairavimo stažas virš 2 metų ir jeigu kemperiui PLA H430 sudarius kliūtį automobilio (duomenys neskelbtini) judėjimui, automobilis (duomenys neskelbtini), važiuodamas vairuotojo nurodytu 100 km/h greičiu, buvo neprivažiavęs transporto priemonių susidūrimo vietos didesniu nei 84,1 m. atstumu, tokiu atveju automobilio BMW 320 D vairuotojas A. G., kemperiui PLA H430 sudarius kliūtį, laiku nestabdė vairuojamo automobilio ir techniniu požiūriu tai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Jeigu šioje eismo situacijoje automobilio BMW 320 D vairuotojo A. G. važiavimo stažas iki 2 metų ir jeigu kemperiui PLA H430 sudarius kliūtį automobilio (duomenys neskelbtini) judėjimui, automobilis BMW 320 D buvo neprivažiavęs transporto priemonių susidūrimo vietos didesniu nei 71,0 m. atstumu, tokiu atveju automobilio BMW 320 D vairuotojas A. G., važiuodamas jo paties nurodytu 100 km/h greičiu, t. y. didesniu nei pradedantiems vairuotojams eismo įvykio vietoje leistinu 90 km/h greičiu, neteko techninės galimybės, laiku stabdydamas vairuojamą automobilį, išvengti susidūrimo su kemperiu PLA H430 ir techniniu požiūriu tai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (2 tomas, b. l. 27–34).

13.1. 2019 m. kovo 13 d. specialistas E. G. paaiškinimų protokole nurodė, kad pagal Specialisto išvadą Nr. 11Š-122(18), jei automobilio BMW 320 D vairuotojo A. G. vairavimo stažas yra iki 2 metų ir jeigu kemperiui PLA H430 sudarius kliūtį, automobilio BMW 320 D judėjimui, automobilis (duomenys neskelbtini) buvo neprivažiavęs transporto priemonių susidūrimo vietos didesniu nei 71,0 m. atstumu, tokiu atveju automobilio BMW 320 D vairuotojas A. G., važiuodamas jo paties nurodytu 100 km/h greičiu, t. y. didesniu nei pradedantiems vairuotojams eismo įvykio vietoje leistinu 90 km/h greičiu, neteko techninės galimybės laiku stabdydamas vairuojamą automobilį išvengti susidūrimo su kemperiu PLA H30 ir techniniu požiūriu tai turėjo priežastinį ryšį šio eismo įvykio kilimu. Jeigu kemperiui PLA H30 sudarius kliūtį automobilio BMW 320 D judėjimui, automobilis BMW 320 D buvo neprivažiavęs transporto priemonių susidūrimo vietos mažesniu nei 71,0 m. atstumu, tokiu atveju, tai kad automobilio BMW 320 D vairuotojas A. G., važiavo jo paties nurodytu 100 km/h greičiu, tai yra didesniu nei pradedantiems vairuotojams, eismo įvykio vietoje leistinu 90 km/h greičiu, techniniu požiūriu neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu (2 tomas, b. l. 35–36).

14. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos padarinius (eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017).

14.1. Net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes.

15. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo A. D. M. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 3 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

15.1. Kaltinamasis A. D. M. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių neneigė, kaltu prisipažino visiškai, jo parodymus patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, bei kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonių apžiūros protokolai, specialistų išvados, specialisto paaiškinimai, bei kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog A. D. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra 2018 metų liepos 17 dieną, apie 20.03 valandą, Šiaulių rajone, kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas keleivinį automobilį PLA H 430, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 8, 9, 99, 117, 124, 174.4 punktų reikalavimus, tai yra, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, važiuodamas šalutiniu keliu į greitkelį, nesilaikė eismą keliuose nustatančių kelio ženklų reikalavimų (KET 8 p.), nesilaikė kelio ženklo Nr. 407, numatyto Kelių eismo taisyklių 1 priede, reikalavimų (kliūtį apvažiuoti leidžiama tik iš dešinės pusės), važiuodamas prieš eismą ir išvažiuodamas į greitkelį kirto KET 3 priedo (Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos) 1.2. bei 1.15. p. numatytą horizontalųjį ženklinimą, kurį kirsti draudžiama, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui (KET 9 p.), nesilaikė eismo dešine kelio puse (KET 99 p.), neįsitikino, kad įvažiuoti į greitkelį yra saugu, iškart įsuko į antrą eismo juostą (KET 117 p.), įvažiavo į greitkelį, ne tam skirtoje vietoje (KET 124 p., 174.4 p.), nedavė kelio greitkeliu tiesiai antra eismo juosta važiavusiam automobiliui BMW 320 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. G., ir jam automobiliu PLA H 430, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į greitkelį automobiliai susidūrė, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio BMW 320 D keleiviui V. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, BMW 320 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. G. – nežymus sveikatos sutrikdymas, automobilio PLA H 430, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei G. M. – nežymus sveikatos sutrikdymas.

15.2. Specialisto išvadoje nurodyta, kad kemperio PLA H430 vairuotojas A. D. M., įvažiuodamas į kelią (duomenys neskelbtini), įvažiavo į išvažiavimą iš minėtojo kelio, t. y. važiavo prieš transporto priemonių eismą, privažiavęs kelią (duomenys neskelbtini), judėdamas link (duomenys neskelbtini) pusės, sudarė kliūtį kelio (duomenys neskelbtini) antra juosta link (duomenys neskelbtini) važiavusiam automobiliui BMW 320 D ir techniniu požiūriu tai buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Specialistas E. G. paaiškino, kad pagal Specialisto išvadą Nr. 11Š-122(18), jeigu kemperiui PLA H30 sudarius kliūtį automobilio BMW 320 D judėjimui, automobilis (duomenys neskelbtini) buvo neprivažiavęs transporto priemonių susidūrimo vietos mažesniu nei 71,0 m. atstumu, tokiu atveju, tai kad automobilio BMW 320 D vairuotojas A. G. važiavo jo paties nurodytu 100 km/h greičiu, tai yra didesniu nei pradedantiems vairuotojams, eismo įvykio vietoje leistinu 90 km/h greičiu, techniniu požiūriu neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu. Iš 2019 m. kovo 15 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog A. G. automobilį PLA H 430 įvažiuojantį į greitkelį pamatė 29 metrų atstumu iki susidūrimo vietos, todėl darytina išvada, jog tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Žemesnės instancijos teismas

15.3. Teismas kaltinamojo A. D. M. veiksmus vertina kaip nusikalstamą nerūpestingumą, nes jis neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, patirties vairuojant Lietuvoje, bei keleivinę transporto priemonę (kemperį), konkrečioje situacijoje, kaip nurodo kaltinamasis, pasimetus kelyje, turėjo realią galimybę suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį.

15.4. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

16. Prokuroras prašo A. D. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiaisiais ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

16.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. D. M. nurodė, jog su nukentėjusiais susitaikė, jų atsiprašė, atlygino ir (ar) susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

16.2. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. paaiškino, jog kaltinamajam A. D. M. pretenzijų neturi, su juo susitaikė. Teismo prašė patvirtinti jo ir kaltinamojo, bei atsakovo G. T. 2019 m. rugpjūčio 26 d. sudarytą susitarimą dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo. Nurodė, jog civilinio ieškinio AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje atsisako, nes bendrovė jam atlygino 2625,53 Eur dydžio turtinę ir neturtinę žalą.

16.3. Byloje esantys susitaikymo protokolai patvirtina, jog kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiaisiais E. G., A. G., G. M., jie jam pretenzijų neturi. Iš ASS „(duomenys neskelbtini)“ raštų matyti, jog draudimo bendrovė V. B. atlygino 3800 eurų neturtinę žalą ir 541,68 eurų turtinę žalą, taip pat papildomai atlygino 1200 eurų neturtinę žalą, 1425,53 eurų turtinę žalą; E. G. atlygino 4083 eurų turtinę žalą. Matyti, jog į bylą pateiktu 2019 m. rugpjūčio 26 d. susitarimu kaltinamasis A. D. M., civilinis atsakovas G. T. ir nukentėjusysis V. B. susitarė dėl 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam, iš kurių 13 000 Eur nukentėjusiajam jau sumokėjo.

17. Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

17.1. Pažymėtina, jog teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 d. (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai). BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.

18. A. D. M. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Neteistas, nusikalto pirmą kartą, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, administracine tvarka nebaustas, dirbantis. Savo kaltę pripažino visiškai, su nukentėjusiaisiais E. G., A. G., G. M. susitaikė, jie jam pretenzijų neturi. Su nukentėjusiuoju V. B. susitaikė, nukentėjusiajam savo noru atlygino dalį neturtinės žalos, dėl kitos dalies atlyginimo susitarė. Jo atsakomybę lengvina aplinkybės, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, jog kaltinamasis savo noru atlygino dalį padarytos žalos, dėl kitos dalies atlyginimo, susitarė (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

18.1. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl teismas, atsižvelgdamas į ankščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog A. D. M. būsima gyvensena ir elgesio pobūdis ateityje nebus nusikalstami, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis, ir A. D. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais.

19. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. baudžiamojoje byloje pareikštu 2019 m. kovo 8 d. civiliniu ieškiniu prašė jam iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje ir likusią dalį iš A. D. M. priteisti 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (1 tomas, b. l. 99–100). Dėl šio civilinio ieškinio kaltinamasis A. D. M., civilinis atsakovas G. T. ir nukentėjusysis V. B. susitarė 2019 m. rugpjūčio 26 d. susitarimu dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 tomas, b. l. 161), kuris tvirtintinas, procesas dėl 2019 m. kovo 8 d. V. B. civilinio ieškinio pareikšto baudžiamojoje byloje nutrauktinas.

20. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t.

20.1. Viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, skiriama tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad faktas, jog nusikalstamą veiką A. D. M. padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (tokios teisės neįgijęs), neužkerta kelio teismui svarstyti dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

20.1.1. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2011 m. vasario 1 d. Nr. 2K-20/2011, 2010 m. kovo 8 d. Nr. 2K-103/2010, 2009 m. lapkričio 10 d. Nr. 2K-353/2009 ir kt.).

20.1.2. Teismo vertinimu kaltinamasis BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, nes išvažiuodamas į greitkelį ne tam skirtoje vietoje, kirto horizontalųjį ženklinimą, kurį kirsti draudžiama, nesilaikė eismo dešine kelio puse, iškart įsuko į antrą eismo juostą, neįsitikino, kad įvažiuoti į greitkelį yra saugu, nedavė kelio greitkeliu tiesiai antra eismo juosta važiavusiam automobiliui, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog A. D. M. vairavo automobilį blaivus, neteistas, byloje nėra duomenų, kad anksčiau ar po nusikalstamos veikos padarymo jis yra pažeidęs kelių eismo taisykles, nustatytinas anksčiau nurodyto draudimo minimalus vienerių metų terminas (BK 68 straipsnio 2 dalis).

20.2. Siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, A. D. M. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – BK 71 straipsnyje numatyta įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, parenkant įmokos dydį mažesnį, už BK 71 straipsnio 1 dalyje nustatytą įmokos vidutinį dydį, tai yra 10 MGL dydžio įmoką, nustatant 4 (keturių) mėnesių sumokėjimo terminą. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis A. D. M. turi nuolatinį darbą, gauna pajamas, todėl teismo vertinimu 500 Eur dydžio įmoka nėra neproporcinga ir neadekvati.

21. BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

21.1. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. baudžiamojoje byloje pareikštu 2019 m. rugsėjo 5 d. civiliniu ieškiniu prašė jam iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje priteisti 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 1425,53 Eur turtinės žalos atlyginimui (4 tomas, b. l. 150–160). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. nurodė, jog civilinio ieškinio AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje atsisako, nes bendrovė jam atlygino 2625,53 Eur dydžio turtinę ir neturtinę žalą. Iš ASS „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 2 d. rašto ir jo priedų matyti, jog draudimo bendrovė V. B. atlygino 1200 eurų neturtinę žalą, 1425,53 eurų turtinę žalą (4 tomas, b. l. 184–188).

21.2. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, procesas dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. baudžiamojoje byloje pareikšto 2019 m. rugsėjo 5 d. civilinio ieškinio, nutrauktinas.

22. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. birželio 5 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas civilinio atsakovo G. T. turtui: automobiliui BMW X3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė 5020 eurų,138/281 žemės sklypui, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), vertė 4542 eurų, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą ir uždraudžiant disponuoti, valdyti (t. y. parduoti, perleisti, dovanoti ar įkeisti, daryti fizinį, ūkinį poveikį) šiuo turtu (automobilis, sklypas), paliekant teisę jam naudotis šiuo turtu. Taip pat AB „SEB Bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms, mastas 21638 eurų, leidžiant G. T. disponuoti iki 430 eurų suma, esančia šioje banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį; AB „SEB Bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms, mastas 21638 eurų, leidžiant G. T. disponuoti iki 430 eurų suma, esančia šioje banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį (3 tomas, b. l. 125–127).

22.1. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B. liko neatlyginta 12 000 Eur neturtinė žala, dėl kurios atlyginimo susitarta, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. birželio 5 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas civilinio atsakovo G. T. turtui paliktinas galioti iki šiuo teismo nuosprendžiu patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo, mažinant laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą piniginėms lėšoms, esančioms AB „SEB Bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „SEB Bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), iki 12 000 Eur.

23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2019 spalio 4 d. pažymą Nr. (2.19)NTP-7-5555, iš kurios matyti, jog išlaidos už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B. sudaro 430,03 Eur – advokato užmokestis – 274,17 Eur ir kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos – 155,86 Eur (už vertimą) (4 tomas, b. l. 191–192).

23.1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas tenkintinas iš dalies, kadangi teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.), tačiau sistemiškai aiškinant baudžiamojo proceso normas, negali nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo išlaidų, skirtų vertėjui (BPK 104–105 str.). Likusia apimtimi prašymas tenkintinas, kadangi 274,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos – advokato užmokestis, susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusysis ir civilinis ieškovas buvo priverstas siekti savo teisių gynybos teisme. Įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, kaltinamojo amžių, jo turtinę padėtį, teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo šias išlaidas mažinti.

24. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos kaltinamajam A. D. M. paskirtos kardomosios priemonės – 2018 m. liepos 20 d. užstatas, sumokėtas 10 000 Eur užstatas grąžintinas užstato davėjui V. T., gim. 1954-04-06 (2 tomas, b. l. 130–134); 2018 m. liepos 19 d. dokumento paėmimas (2 tomas, b. l. 114–116); 2018 m. liepos 19 d. rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), su sąlygų pakeitimais, leidžiant kaltinamajam nesilaikyti kardomųjų priemonių (dokumento paėmimo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti) sąlygų, bei gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini) (2 tomas, b. l. 111–113).

25. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– transporto priemonė BMW 320 D valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos nuvežta ir saugoma UAB „Automagija“ automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Pramonės g. 2C, Šiauliai (1 tomas, b. l. 169), grąžintina savininkui E. G.;

– transporto priemonė PLA H 430, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos nuvežta į UAB „Automagija“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu Pramonės g. 2C, Šiauliai (1 tomas, b. l. 172), 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu ir pakvitavimu grąžinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. K. (2 tomas, b. l. 2–7), paliktina neribotai savininko nuosavybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 307 – 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. D. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiaisiais ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. D. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. D. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų), įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 4 (keturis) mėnesius.

Patvirtinti A. D. M., civilinio atsakovo G. T., nukentėjusiojo V. B. pasirašytą 2019 m. rugpjūčio 26 d. susitarimą dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo šalys susitarė, jog nukentėjusiojo neturtinė žala, kurią privalo solidariai atlyginti kaltinamasis A. D. M. ir civilinis atsakovas G. T., yra lygi 25 000 Eur, kuri atlyginama tokia tvarka ir terminais: 13 000 Eur sumokama per tris dienas nuo šio susitarimo pasirašymo dienos, 12 000 Eur sumokama per vienerių metų terminą, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjimo dienos, ir procesą dėl 2019 m. kovo 8 d. V. B. civilinio ieškinio pareikšto baudžiamojoje byloje nutraukti.

Procesą dėl 2019 m. rugsėjo 5 d. V. B. civilinio ieškinio pareikšto baudžiamojoje byloje nutraukti.

Iki šiuo teismo nuosprendžiu patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo palikti galioti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. birželio 5 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą civilinio atsakovo G. T. turtui, mažinant jo mastą, tai yra automobiliui BMW X3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė 5020 eurų,138/281 žemės sklypui, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), vertė 4542 eurų, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą ir uždraudžiant disponuoti, valdyti (t. y. parduoti, perleisti, dovanoti ar įkeisti, daryti fizinį, ūkinį poveikį) šiuo turtu (automobilis, sklypas), paliekant teisę jam naudotis šiuo turtu, taip pat AB „SEB Bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms, mastas 12 000 eurų, leidžiant G. T. disponuoti iki 430 eurų suma, esančia šioje banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį; AB „SEB Bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms, mastas 12 000 eurų, leidžiant G. T. disponuoti iki 430 eurų suma, esančia šioje banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį.

Iš A. D. M. valstybei priteisti 274,17 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus 17 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirenkamų biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam A. D. M. paskirtas kardomąsias priemones:

– 2018 m. liepos 20 d. užstatą, 2018 m. liepos 20 d. sumokėtą 10 000 Eur užstatą grąžinti užstato davėjui V. T., gim. 1954-04-06;

– 2018 m. liepos 19 d. dokumento paėmimą;

– 2018 m. liepos 19 d. rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), su sąlygų pakeitimais, leidžiant kaltinamajam nesilaikyti kardomųjų priemonių (dokumento paėmimo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti) sąlygų, bei gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

– transporto priemonę BMW 320 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos nuvežtą ir saugomą UAB „Automagija“ automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Pramonės g. 2C, Šiauliai, grąžinti savininkui E. G.;

– transporto priemonę PLA H 430, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos nuvežtą į UAB „Automagija“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu Pramonės g. 2C, Šiauliai, 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu ir pakvitavimu grąžintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. K., palikti neribotai savininko nuosavybei.

Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Daiva Domeikienė