- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-12
- Bylos Nr.
- e2S-1025-657/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00659-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- D. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4713-1060/2023, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. S. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovei D. B. 2023 m. vasario 17 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir ieškovui K. S. 2023 m. balandžio 4 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, (duomenys neskelbtini) d. mirus K. S..
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovės D. B. pagal 2023 m. vasario 17 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldėtą ir jos valdyme esantį nekilnojamąjį turtą bei uždrausti atsakovei disponuoti nekilnojamuoju turtu, apsunkinti turtą (hipoteka, panauda, nuoma bei kt.), jo valdymą bei naudojimą.
3. Nurodė, kad byloje kilęs ginčas dėl didesnės vertės nekilnojamojo turto, o atsakovė jau ėmėsi veiksmų dėl turto realizavimo. Iš 2023 m. kovo 3 d. pateikto pranešimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo matyti, kad atsakovė siekia skubotai turtą perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje pasidarys negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovei D. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovei areštuotu turtu disponuoti, apsunkinti turtą (hipoteka, panauda, nuoma bei kt.), jo valdymą bei naudojimą.
5. Teismas nurodė, kad nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas. Ieškovas nurodė faktus, kuriais grindžia ieškinio reikalavimus, pateikė juos pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgus į pateiktus duomenis yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų panaikinimo.
6. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turi galimybę perleisti ginčijamo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu įgytą turtą kitiems asmenims. Tai gali būti padaryta dėl įvairių tam tikru laikotarpiu susiklosčiusių aplinkybių, kitaip tariant, turto perleidimas nebūtinai gali būti išimtinai nesąžiningo elgesio dėl pareikšto ieškinio pasekmė. Jeigu teismo sprendimas būtų priimtas ieškovo naudai, ginčo objektu esančio gyvenamojo namo su priklausiniais dalių perleidimo tretiesiems asmenims atveju sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti negalimu, vertinant trečiųjų asmenų (ginčo turto įgijėjų) sąžiningumo aspektu. Šios laikinosios apsaugos priemonės netaikymo atveju šalių interesų pusiausvyra būtų pažeista, todėl iki šalių ginčas bus galutinai išspręstas areštuotinas ginčo nekilnojamasis turtas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovė D. B. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį ir ieškovo prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Toks procesinis teismo sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų. Privalomos jų taikymo sąlygos nėra nustatytos.
7.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Atsižvelgus į aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus, įvertinus su ieškiniu pateiktus įrodymus, ieškinys nėra preliminariai pagrįstas.
7.3. Teismas darė nepagrįstas išvadas dėl grėsmės sprendimo įvykdymo egzistavimo. Teismas nevertino atsakovės sąžiningumo, nenustatė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų atsakovės ketinimą realizuoti turtą ar imtis kitų nesąžiningų veiksmų. Civilinėje teisėje sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu, kol jo nesąžiningumas neįrodytas. Ieškovas nėra pateikęs jokių, net tikėtinų, įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą. Teismas pažeidė atsakovės konstitucinę teisę į nuosavybę. Laikinųjų apsaugos priemonių, kurios riboja priešingos bylos šalies nuosavybės teisę, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog ieškovo teisės gali būti pažeistos, kadangi D. B. niekuomet neketino turtą parduoti ar kitaip jį realizuoti. Pats ieškovas nesąžiningai gina savo interesus.
Atsiliepimas
8. Ieškovas K. S. atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė šiuos argumentus:
8.1. Atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo iš esmės yra susiję su pareikštų reikalavimų teisiniu materialiniu įvertinimu, įrodymų vertinimu, kas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali būti nagrinėjama.
8.2. Atsakovė 2023 m. kovo 3 d. ieškovui įteikė pranešimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo. Ieškinio priedas Nr. 7 akivaizdžiai patvirtina, kad, ieškovui nepasinaudojus bendraturčio pirmumo teise pirkti turtą, atsakovė siekia ginčo turtą perleisti tretiesiems asmenims. Atsakovė tokių veiksmų ėmėsi, vos tik gavusi paveldėjimo teisės liudijimą į ½ bendro tėvų turto. Taigi, atsakovės argumentai yra paneigti rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamu atveju poreikį laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagrindžia ieškinio dalykas – reikalavimas panaikinti nuosavybės teises sukuriančius aktus, kurių objektas yra ginčo nekilnojamasis turtas. Atsakovei perleidus nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju jo įgyvendinimas taptų sunkiai įmanomas. Ginčo turtą perleidus tretiesiems asmenims, ieškovui gali iškilti būtinybė inicijuoti naują bylą dėl turto perleidimo sandorių nuginčijimo, o tai pareikalautų papildomų jo laiko ir finansinių sąnaudų, arba pasidaryti neįmanomas, jei, pavyzdžiui, būtų sudarytas sandoris, kuriuo turtas atlygintinai būtų perleistas sąžiningiems įgijėjams.
9. Su atsiliepimu ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2023 m. gegužės 3 d. ieškinį, EPP įrašus, 2023 m. gegužės 9 d. teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
13. Skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės taikytos nagrinėjamoje byloje pareikšto ir teismo priimto ieškinio reikalavimams užtikrinti, o 2023 m. gegužės 9 d. nutartis ieškinį atsisakyti priimti ir ja atsisakytas priimti 2023 m. gegužės 3 d. ieškinys, EPP duomenys taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumui nėra teisiškai reikšmingi, todėl ieškovo su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 str.).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
14. Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar yra tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra būtinos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-100-910/2022).
15. Šioje byloje pareikštame ieškinyje ieškovas K. S. prašo panaikinti atsakovei D. B. 2023 m. vasario 17 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir ieškovui K. S. 2023 m. balandžio 4 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, (duomenys neskelbtini) d. mirus K. S..
16. Pažymėtina, kad, atliekant ieškinio preliminaraus, tikėtino pagrįstumo vertinimą, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020).
17. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.
18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas šioje proceso stadijoje tikėtinai pagrindė savo ieškinio pagrįstumą. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), nurodė ieškinio faktinį bei teisinį pagrindą, pridėjo įrodymus, kurie, jo manymu, jo reikalavimus pagrindžia. Apeliantė tik abstrakčiai teigia, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, tačiau jokių konkrečių jo tikėtino pagrįstumo neegzistavimą pagrindžiančių argumentų nenurodė, įrodymų nepateikė, apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė.
19. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra savitikslis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą, todėl teismas laikinąsias apsaugos priemones turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys (pareiškimas) būtų patenkintas.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar negalimumo rizikos, t. y. antros būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, egzistavimo (CPK 144 str. 1 d.).
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Šio išimtinio ir antrosios ginčo šalies interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018).
22. Viena vertus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju atsakovų nesąžiningumą visuomet privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris ir prašo atitinkamų priemonių taikymo. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-464/2020). Tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
23. Nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas panaikinti nuosavybės teises sukuriančius aktus, kurių objektas yra ginčo nekilnojamasis turtas. Ieškinio reikalavimų patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisėmis į ginčo objektu esančias gyvenamojo namo su priklausiniais dalis, esančius (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad atsakovė 2023 m. kovo 3 d. ieškovui įteikė pranešimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo, iš kurio matyti, kad ieškovui nepasinaudojus bendraturčio pirmumo teise pirkti atsakovei priklausančią ginčo turto dalį, atsakovė ketina ją perleisti tretiesiems asmenims (CPK 178 str.). Taigi, atsakovė jau yra atlikusi tam tikrus aktyvius veiksmus, rodančius jos siekį parduoti ginčo turtą. Tarp šalių esant ginčui dėl šio turto nuosavybės teisės, atsakovei perleidus nuosavybės teises į ginčijamo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju jo įgyvendinimas būtų aiškiai apsunkintas arba taptų neįmanomas. Nustatyta aplinkybė, kad atsakovė, vos tik gavusi paveldėjimo teisės liudijimą į ½ bendro tėvų turto, nedelsiant ėmėsi inicijuoti jo pardavimą, apeliacinės instancijos teismui kelia abejonių dėl atsakovės sąžiningumo. Savininkas gali laisvai disponuoti savo turtu, tačiau tokie skubūs atsakovės veiksmai, atsižvelgus, kad jie su ieškovu yra artimi giminės, duoda pagrindą manyti, kad galimai jie atlikti tikslu išvengti numanomų būsimų teismo procesų ir juose priimtų galimai ieškovui palankių teismo sprendimų vykdymo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki šalių ginčo išsprendimo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
24. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės sureguliavo šalių teisinę padėtį iki jų ginčo išsprendimo iš esmės ir, priešingai nei teigia apeliantė, šalių lygiateisiškumo principo nepažeidė, jos nuosavybės teisės nepaneigė.
25. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
26. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.