Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas nuteistojo R. S. prašymas dėl įstatymo, lengvinančio nuteistojo teisinę padėtį, taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

2. Šiaulių apygardos teisme 2025 m. birželio 18 d. gautas nuteistojo R. S. prašymas sušvelninti jam teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį pagal 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartimi nuteistojo R. S. prašymas patenkintas iš dalies ir vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, jo padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis pripažintas kaltu: 1) Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 199 straipsnio 4 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) į BK 260¹ straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirta 20 parų arešto bausmė; 3) naujos ir atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje. Kita nuteistojo prašymo dalis buvo atmesta.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. S. skundas atmestinas.

6. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra, taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką.

7. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925.

8. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK bendrosios ir specialiosios dalies atitinkamų straipsnių ir priedo pakeitimų bei BK papildymo atitinkamais straipsniais įstatymai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo iš esmės keista BK bendroji dalis, ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo iš esmės keista BK specialioji dalis). 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse (2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033 buvo pakeista 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnyje numatyta įstatymo įsigaliojimo ir taikymo tvarka) nurodyta, kad BK straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos, t. y. BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 40¹, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių nuostatos, tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.

10. Šios nutarties 1 pastraipoje nurodytais teismų sprendimais R. S. yra nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skundžiamą nutartį priėmęs apygardos teismas išsamiai įvertino tiek R. S. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusias, tiek ir šiuo metu galiojančias BK nuostatas ir perkvalifikavęs nuteistojo veikas bei paskyręs bausmes už atskiras veikas, paskyrė galutinę subendrintą 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

11. R. S. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už svetimo turto sugadinimą, kuriuo padaryta 270 Eur turtinė žala, ir nuteistas 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad 2023 m. birželio 1 d. ir 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais nebuvo keičiama BK 187 straipsnio 1 dalies dispozicija ir sankcijoje numatytų bausmių rūšys bei dydžiai, tačiau neatsižvelgė į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. buvo pakeistos BK 190 straipsnio nuostatos, kuriose nustatytos naujos turto vertės ribos ir nedidelės vertės turto riba padidinta nuo 5 iki 10 MGL (nagrinėjamu atveju sugadinto turto vertė viršija 5 MGL), todėl tokia nuteistojo nusikalstama veika atitinka šiuo metu galiojančio BK 187 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už baudžiamąjį nusižengimą –nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą, atsižvelgia į tai, kad baudžiamuoju įsakymu nuteistajam buvo paskirta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai, kuri numatyta ir šiuo metu galiojančio BK 187 straipsnio 3 dalyje. Be to, ši bausmė, apėmimo būdu buvo subendrinta su vėlesniu nuosprendžiu paskirta bausme, tai yra ją apėmė griežtesnė bausmė. Nors apygardos teismas nevertino ir nepasisakė dėl galimybės peržiūrėti šiuo teismo sprendimu nustatytos nusikalstamos veikos ir nuteistajam paskirtos bausmės, tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, neįžvelgdamas pagrindo švelninti šiuo baudžiamuoju įsakymu nuteistajam R. S. paskirtą bausmę, daro išvadą, kad jo veiksmų, kvalifikuotų pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 187 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nėra pagrindo perkvalifikuoti pagal naująją BK 187 straipsnio 3 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925) redakciją. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, asmens padaryta veika neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-719/2025, Nr. 2K-101-489/2025). Atsižvelgiant į tai, aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo keisti skundžiamą apygardos teismo nutartį.

12.1. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais pakeitimais BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija buvo papildyta alternatyviomis bausmių rūšimis, šalia arešto ir laisvės atėmimo iki 2 metų, papildomai numatant viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes. Tokį pakeitimą apygardos teismas pagrįstai pripažino nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl turinčiu grįžtamąją galią ir taikomu iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Visgi, nors galimų skirti bausmių sąrašas pasipildė alternatyviomis bausmėmis, tačiau apygardos teismas, atsižvelgęs į minėtu teismo nuosprendžiu įvertintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam R. S. parinktą bausmės rūšį – piniginė bauda, jos nustatytą dydį, artimą minimaliam, skiriamam už nesunkių nusikaltimų padarymą, pagrįstai sprendė, kad nusikalstamos veikos perkvalifikavimas, nenustačius pagrindo skirti švelnesnę bausmę, būtų tik formalus ir nuteistojo teisinės padėties nepalengvintų.

12.2. R. S. buvo nuteistas ir pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) už 5,2673 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) siuntimą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. BK 199 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas buvo pakeistas 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV 1925), pagal kurią atsirado naujas – BK 260¹ straipsnis, nustatantis baudžiamąją atsakomybę už narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą. Naujoje šio straipsnio redakcijoje atsakomybė diferencijuojama pagal siųstų draudžiamų medžiagų kiekį ir tikslo platinti turėjimą. Nuteistojo disponuotas draudžiamų medžiagų kiekis pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų nuostatas viršija nustatytą nedidelį kiekį (ne daugiau kaip 0,5 g), tačiau neviršija nustatyto didelio kiekio (daugiau nei 500 g), kas atitinka dabar galiojančio BK 260¹ straipsnio 2 dalį. Už šio nusikaltimo padarymą nustatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės. Taigi, pagal šiuo metu galiojantį įstatymą tokios veikos priskiriamos nebe sunkių, o apysunkių nusikaltimų kategorijai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį švelninančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią. Apygardos teismas, įvertinęs ir už šią veiką paskirtos bausmės dydį bei bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką būtina perkvalifikuoti pagal jo teisinę padėtį švelninančią BK 260¹ straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925) ir paskirti naują bausmę.

12.3. Perkvalifikavęs šią R. S. veiką, apygardos teismas parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, neteistas, draudžiamas narkotines medžiagas siuntėsi savo reikmėms, veikų padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, niekur nedirbo. Nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas lengvina jo baudžiamąją atsakomybę, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad visų minėtų aplinkybių kontekste, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti R. S. paskyrus švelnesnę nei peržiūrimu nuosprendžiu už šią nusikalstamą veiką paskirta bausme – laisvės atėmimu. Visgi apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo sušvelninta vienu trečdaliu iki 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo, pasikeitus teisiniam reguliavimui turi būti peržiūrėta ir sušvelninta. Apygardos teismo nustatytas naujas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminas, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi sumažintas vienu trečdaliu iki 4 mėnesių, atitinka tiek pasikeitusį teisinį reguliavimą, tiek nuteistojo padarytos veikos pavojingumą ir jo asmenybę bei nėra aiškiai neproporcingas ar per griežtas. Nors skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta tik už šios veikos padarymą jau paskirta galutinė 4 mėnesių bausmė (nenurodant apie BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos pritaikymą), tačiau iš nutartyje išdėstytų motyvų (17.4 papunktis) matyti, kad kaip ir peržiūrimame nuosprendyje perkvalifikavus veiką ir paskiriant bausmę tinkamai buvo taikytos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir nustatytas bausmės dydis realiai buvo sumažintas vienu trečdaliu. Iš nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad nors rezoliucinėje dalyje aiškiai neįvardinta, tačiau paskirta nauja 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė teisingai buvo subendrinta bausmių apėmimo būdu su Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir su ankstesniu baudžiamuoju įsakymų paskirta bausme.

13. R. S. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu, patikslintu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 13 d. nutartimi, buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį.

13.1. Nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančioje BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, lyginant su šių nusikaltimų padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu galiojusiomis straipsnių redakcijomis, yra įtvirtinta nauja alternatyvi švelnesnė bausmė – laisvės apribojimas. Todėl apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį švelninančiu ir pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turinčiu grįžtamąją galią. Šie pakeitimai formaliai švelnina nuteistojo R. S. teisinę padėtį, tačiau apygardos teismas, įvertinęs šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nurodytas peržiūrimame nuosprendyje, nuteistojo asmenybę, pagrįstai sprendė, kad nėra jokio pagrindo daryti išvados, jog nuteistajam R. S. bausmės tikslai gali būti pasiekti, teisingumo principas įgyvendintas ir skirtingų interesų pusiausvyra išlaikyta, paskiriant jam švelnesnes nei paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės už šių nusikalstamų veik padarymą. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pirmiau nurodyti baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnių pakeitimai, kuriais nebuvo keičiamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės (jos liko tokios pačios), yra realiai nuteistojo R. S. teisinę padėtį švelninantys, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi. Todėl pagrįstai apygardos teismas sprendė, kad nėra pagrindo perkvalifikuoti nusikalstamas veikas, nes vien tik formalus bendrąja prasme švelnesnio įstatymo taikymas neatitiktų grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties.

13.2. R. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu už 427,96 Eur svetimo turto įgijimą apgaule. 2023 m. birželio 1 d. ir 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais nebuvo keičiama BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicija ir sankcijoje numatytų bausmių rūšys bei dydžiai, tačiau nuo 2023 m. birželio 1 d. buvo pakeistos BK 190 straipsnio nuostatos, kuriose nustatytos naujos turto vertės ribos ir nedidelės vertės turto riba padidinta nuo 5 iki 10 MGL (nagrinėjamu atveju sugadinto turto vertė viršija 5 MGL), todėl tokia nuteistojo nusikalstama veika atitinka šiuo metu galiojančio BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), už kurį numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmės. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą tokia veika priskiriama ne nusikaltimų, o baudžiamųjų nusižengimų rūšiai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį švelninančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią. Apygardos teismas, įvertinęs ir nuteistajam už šią veiką paskirtą laisvės atėmimo bausmę (laisvės atėmimas 8 mėnesiams), pagrįstai šią jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikavo pagal jo teisinę padėtį švelninančią BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskyrė naują švelnesnę bausmės rūšį.

13.3. Perkvalifikavęs R. S. šią nusikalstamą veiką, apygardos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: anksčiau teistas būdamas nepilnamečiu, baustas administracine tvarka, dirba. Nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas lengvina jo baudžiamąją atsakomybę, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti R. S. paskyrus arešto bausmę. Aukštesniojo teismo vertinimu, apygardos teismo nustatyta 20 parų arešto bausmė, atitinka tiek jo padarytos veikos pavojingumą, tiek jo asmenybę ir nėra aiškiai neproporcinga.

13.4. Nors teismo sprendimas dėl perkvalifikuotos ir naujai paskirtos bausmės yra teisingas ir pagrįstas, tačiau skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis dėl naujos paskirtos 20 parų arešto bausmės subendrinimo su bausmėmis, paskirtomis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu (patikslintu 2023 m. liepos 13 d. nutartimi), už nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, nėra visiškai aiški, kadangi skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje dėl už minėtas veikas paskirtų bausmių subendrinimo liko nepasisakyta. Šiame kontekste aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamos nutarties 19.5 papunktyje išdėstyti išsamūs motyvai dėl naujai paskirtos ir likusių bausmių subendrinimo (pagal BK 182 straipsnio 4 dalį nauja paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu, patikslintu 2023 m. liepos 13 d. nutartimi, už BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, t. y. nuteistajam paliekama peržiūrimu nuosprendžiu nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, t. y. vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi vienu trečdaliu sumažinta bausmė). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama teismo nutartis yra vientisas dokumentas ir kad galutinės subendrintos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydis šiuo atveju yra aiškus, aukštesnysis teismas neįžvelgia būtinybės keisti aptartos skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies.

14. R. S. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais BK 140 straipsnio 1 dalis keičiama nebuvo. Taip pat Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 3 d. nuosprendis, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, priimtas po įstatymų įsigaliojimo. Todėl apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra įstatyminio pagrindo spręsti dėl šių nuosprendžių peržiūrėjimo.

15. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje išdėstytus argumentus dėl skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies, pripažįsta, kad ji yra ydinga. Nes, visais atvejais perkvalifikavus nusikalstamas veikas ir paskyrus naujas bausmes, teismas turi aiškiai sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti, tiek naujai paskirtų, tiek ir ankstesniais peržiūrimais ir (ar) neperžiūrimais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo pagrindus, be kita ko, aiškiai nurodant, kad bendrinamos naujai paskirtos bausmės, o ne nurodant, kad bendrinama peržiūrimu nuosprendžiu paskirta bausmė (nors buvo paskirta nauja bausmė), taip pat aiškiai įvardinant ar paskiriama nauja, ar paliekama peržiūrimu nuosprendžiu paskirta bausmė. Nors nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis turi trūkumų, tačiau aukštesnysis teismas, sutikdamas su paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžiu ir skundžiamos nutarties motyvuose išdėstytais aiškiais bausmių bendrinimo principais ir motyvais, neįžvelgia būtinybės tikslinti ar taisyti skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį. Šiame kontekste pažymima, kad jeigu bausmę vykdančioms institucijoms kiltų neaiškumų dėl atitinkamų bausmių subendrinimo aplinkybių ir paskirtos bausmės vykdymo, tokius neaiškumus BPK nustatyta tvarka turės išspręsti ir išaiškinti pats skundžiamą nutartį priėmęs apygardos teismas.

16. Kaip teisingai sprendė žemesnysis teismas, jokios įtakos nuteistojo R. S. teisinei padėčiai neturi ir 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK bendrojoje dalyje įtvirtintų bausmės skyrimo taisyklių pakeitimai. 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033 buvo pakeistas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnis, jo 3 dalyje nurodant, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių (t. y. BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 40¹ , 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių) nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Taigi, šios BK nuostatos turi ribotą grįžtamąją galią. Visi šio sprendimo 1 pastraipoje nurodyti priimti teismų sprendimai yra įsiteisėję, šiuo metu vykdomi, baudžiamųjų bylų nagrinėjimas instancine tvarka yra pasibaigęs, todėl nėra pagrindo taikyti aptartų nuostatų, susijusių su bausmės skyrimu.

17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutarties, kuria nuteistajam R. S. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, keisti ir dar labiau švelninti nuteistojo R. S. teisinę padėtį nėra pagrindo, jo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 6 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. S. skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.