Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), nevedęs, gyvenantis su tėvais, 2021 m. sausio 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu, patvirtintu 2021 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos, bei mokytis, tęsti darbą arba dirbti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas), teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį – viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamasis R. S. neteisėtai siuntė ir neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, tai yra 2021 metų birželio mėnesį, naudodamasis savo kompiuteriu, internetu (duomenys neskelbtini) iš nenustatyto asmens įgijo 5,2673 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurios įrašytos į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą, ir nurodė pardavėjui šias nupirktas narkotines medžiagas atsiųsti jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), po to, pašto paslaugas teikianti įmonė iš (duomenys neskelbtini) atgabeno voką su narkotinėmis medžiagomis į Lietuvos Respubliką, kur 2021 m. birželio 13 d. 15.02 val. šią siuntą (duomenys neskelbtini) Pašto poste, esančiame (duomenys neskelbtini), sulaikė (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnai.

II. Dėl įrodymų ir jų vertinimo

Kaltinamasis R. S. bylos nagrinėjimo teisme metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytas narkotines medžiagas nusipirko naudodamasis internetu per bendravimo programėlę „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo 2021 metų birželio mėnesį. Informaciją apie parduodamas narkotines medžiagas rado viešame internete. Pardavėjas skelbėsi, jog paduoda narkotines kanapes, todėl jam parašė. Jis prieš tai buvo vartojęs kanapes ir žinojo, kuo skiriasi pluoštinės kanapės nuo narkotinių. Už 5 gramus kanapių sumokėjo 40 eurų. Atsiskaitė kriptovaliuta. Pardavėjo paprašė, jog siuntą atsiųstų į namus. Suprato, jog pardavėjas gyvena (duomenys neskelbtini) ir kanapės bus siunčiamos iš kitos (duomenys neskelbtini) valstybės į Lietuvą. Siuntos negavo, gavo tik pranešimą apie tai, kad ji sulaikyta. Žinojo, kad kanapės yra uždraustos, kad tai narkotinės medžiagos. Suprato, kad kanapės bus siunčiamos į Lietuvą kontrabanda. Kanapes siuntėsi sau, kitiems jų nebūtų davęs. Jas siuntėsi iš kitos valstybės, nes produktas geresnis. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Ateityje tikrai taip nebesielgs, nes (narkotinių medžiagų) senai nebevartoja. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ieško darbo. Bandė dirbti medienos įmonėje, tačiau dėl sveikatos negalėjo, nes yra alergiškas, jam nustatytas atopinis dermatitas. Turėjo problemų ir dėl psichinės būklės.

Po kaltinamojo R. S. apklausos, neiškilus abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, gynėjai ir kaltinamajam, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamojo R. S. kaltė įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais, įrodymais.

Iš 2021 m. rugpjūčio 3 d. Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2021 m. birželio 13 d. (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnai (duomenys neskelbtini) Pašto logistikos centre (esančiame (duomenys neskelbtini)) muitinio tikrinimo metu neregistruotoje siuntoje iš (duomenys neskelbtini), kuriai buvo suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini), rado dvi pakuotes su augalinės kilmės medžiaga. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tai kanapės (antžeminės dalys, kurių masė – 4,2001 g. ir 1,0672 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija atitinkamai – 15,2% ir 18,6%). Ant siuntos nurodytas siuntėjas – (duomenys neskelbtini); gavėjas – R. S., (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 1).

Iš 2021 m. birželio 13 d. prekių sulaikymo protokolo matyti, kad tą dieną (duomenys neskelbtini) pašto logistikos centre atlikto patikrinimo metu neregistruotoje siuntoje iš (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastos dvi folijos spalvos metalizuotos pakuotės su užrašais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Atplėšus pakuotes, jose rasta džiovinta augalinės kilmės medžiaga. Ant siuntos nurodytas siuntėjas – (duomenys neskelbtini); gavėjas – R. S., (duomenys neskelbtini); vežėjas – AB „(duomenys neskelbtini)“. Siunta sulaikyta (t. 1, b. l. 5).

Iš 2021 m. liepos 27 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktos augalinės medžiagos yra narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys). Šiose kanapėse (antžeminėse dalyse), kurių masė 4,2001 g ir 1,0672 g, atitinkamai delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,2% ir 18,6% (t. 1, b. l. 8-9).

Iš 2021 m. rugsėjo 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) – baltos spalvos stačiakampio formos vokas. Ant voko apačioje dešinėje pusėje užklijuotas lapelis, kuriame yra nurodyti siuntos gavėjo duomenys – „R. S., (duomenys neskelbtini)“. Voko viršuje kairėje pusėje užklijuotas lapelis, kuriame yra nurodyti siuntos siuntėjo duomenys – „(duomenys neskelbtini)“. Ant voko užklijuotas AB „(duomenys neskelbtini)“ lipdukas su pašto logotipu ir užrašu „(duomenys neskelbtini)“, siuntos numeriu (duomenys neskelbtini) ir brūkšniniu kodu. Voko viršuje dešiniajame kampe užklijuotas pašto ženklas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Ant pašto ženklo yra antspaudas su užrašais: „(duomenys neskelbtini)“, kiti įrašai neįskaitomi. Kitoje voko pusėje užrašų ar lipdukų nėra. Voke yra įdėta prakirpta pilkos spalvos plastikinė pakuotė (maišelis) (t. 1, b. l. 15-16, 18-21).

Iš 2021 m. rugpjūčio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad naršyklėje „Google Lt“ įrašius paieškos žodžius „(duomenys neskelbtini)“, atsidaro puslapis su vietovės žemėlapiu, kuriame yra ieškomas adresas. Iš nuotraukų naršyklėje matyti, kad name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra galimai komercinės paskirties patalpos (t. 1, b. l. 24-25, 27-32).

Iš 2021 m. rugpjūčio 17 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ rašto ir jo priedų matyti, kad siunta Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) logistikos centre gauta 2021 m. birželio 13 d. 12.31 val. Dėl šios siuntos į bendrovės Kontaktų centrą niekas nesikreipė. Bendrovės interneto puslapyje esančiose siuntų sekimo programose nebuvo rasta IP prisijungimų dėl minėtos siuntos paieškos (t. 1, b. l. 35-41).

Liudytoja apklausta S. S. parodė, kad yra R. S. mama. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jai ir jos sutuoktiniui A. S.. Be jų name gyvena ir sūnus R. R. 2021 metais baigė (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2-ą klasę (10 klasių). Šiuo metu nesimoko ir nedirba. Laisvalaikiu sūnus naršo internete, investuoja į kriptovaliutą. Kiek žino, sūnus alkoholinių gėrimų nevartoja, rūko tik elektroninę cigaretę. Sūnus turi lengvą neįgalumą dėl odos, jam nustatytas raidos sutrikimas, o taip pat nustatyti dideli ir labai dideli specialūs poreikiai. Prieš 3 ar 4 metus sūnui nustatytas raidos sutrikimas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Specialūs poreikiai maždaug prieš 4 metus nustatyti (duomenys neskelbtini) tarnyboje. Sūnus nemoka būti tarp žmonių, nemoka tinkamai sukoncentruoti dėmesio. Aplinkiniai žmonės blaško jo dėmesį, todėl jis negali susikaupti. Dėl šios priežasties sūnus negalėjo mokytis kartu su kitais vaikais ir mokėsi namuose. Ji su vyru atiduoda sūnui jo vaiko pinigus ir neįgalumo išmoką, kurių bendra suma yra 254 eurai. Iš tų pinigų sūnus apie 100 eurų skiria maistui ir prisideda prie mokesčių už paslaugas. Sūnus investuoja pinigus į kriptovaliutą, pats nusiperka rūbus, avalynę. Kai kuriuos daiktus nuperka jie. R. turi sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos ar vyro banko sąskaitomis nesinaudoja, prisijungimų prie banko sąskaitų neturi. Sūnus turi savo stacionarų kompiuterį, kuriuo naudojasi tik jis. Nėra mačiusi, kad sūnus vartotų narkotines ar psichotropines medžiagas. Su sūnumi dažnai kalba apie šių medžiagų žalą. Sūnaus nuomone, kanapės nėra narkotikas ir tai yra geriau, negu vartoti alkoholį. R. teigia, jog žmonės rūko kanapes tam, kad geriau užmigtų, sumažintų stresą. Įtartinų laiškų iš užsienio, adresuotų sūnaus vardu, nėra mačiusi. Visus laiškus, adresuotus sūnui, atidaro ir patikrina. Apie muitinės pareigūnų 2021 m. birželio 13 d. sulaikytą siuntą iš (duomenys neskelbtini) su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis, kuri buvo adresuota jos sūnui, nieko nežino (t. 1, b. l. 75-76).

Iš 2021 m. spalio 7 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. S. laisvanoriškai muitinės kriminalinės tarnybos tyrėjai pateikė savo stacionarų kompiuterį ir mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 8 Pro“ su SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 84-86).

Iš 2021 m. spalio 15 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo apžiūrėtas 2021 m. spalio 7 d. iš R. S. paimtas stacionarus kompiuteris ir padarytas šio kompiuterio standžiojo disko identiškos kopijos informacijos išrašas išoriniame kietajame diske „(duomenys neskelbtini)“. Tos pačios dienos tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad apžiūrėtas padarytas išrašas naudojant tarnybinį kompiuterį ir, atlikus paiešką visame informacijos išraše pagal raktinius žodžius, rasta ši informacija: pagal paieškos žodį „(duomenys neskelbtini)“ rasti 22 ištrinti įrašai, rodantys, kad buvo lankytasi interneto puslapyje (duomenys neskelbtini); pagal paieškos žodį „(duomenys neskelbtini)“ rasti 4 ištrinti įrašai, rodantys, kad buvo lankytasi interneto puslapyje „(duomenys neskelbtini)“. Pagal kitus raktinius žodžius informacijos nerasta (t. 1, b. l. 91-95).

Iš 2021 m. lapkričio 11 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo ištirti mobilaus ryšio telefonas „Xiaomi Redmi 8 Pro“ ir atminties kortelė, paimti iš R. S. 2021 m. spalio 7 d., o jų duomenų išrašas įrašytas į standųjį diską (t. 1, b. l. 103-105).

Iš 2021 m. lapkričio 25 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti tyrimui reikšmingi daiktai – 2021 m. spalio 7 d. iš R. S. paimto stacionaraus kompiuterio sisteminis blokas ir mobilaus ryšio telefonas „Xiaomi Redmi 8 Pro“. Taip pat buvo apžiūrėtas informacijos išrašas, padarytas Lietuvos teismo ekspertizės centre. Apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 8 Pro“, elektroninį paštą, trumpuosius pranešimus ir atlikus informacijos paiešką pagal raktinius žodžius, informacijos, turinčios reikšmės tyrimui, nerasta. Apžiūros metu duomenų apie 2021 m. birželio 13 d. muitinės pareigūnų sulaikytos siuntos iš (duomenys neskelbtini) su kanapėmis užsakymą, siuntimą ir apmokėjimą nerasta (t. 1, b. l. 106-113).

Iš 2021 m. rugsėjo 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas R. S. sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. Rasti pinigų pervedimai už kriptovaliutą (t. 1, b. l. 142-143).

Iš 2021 m. spalio 8 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas R. S. sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. Apžiūros metu rasti šie duomenys apie pinigų pervedimus: 2021 m. gegužės 3 d., 2021 m. gegužės 5 d., 2021 m. gegužės 7 d., 2021 m. gegužės 13 d., 2021 m. gegužės 23 d., 2021 m. birželio 1 d., 2021 m. birželio 2 d., 2021 m. birželio 3 d., 2021 m. birželio 9 d., 2021 m. birželio 11 d., 2021 m. birželio 12 d., 2021 m. birželio 16 d., 2021 m. birželio 25 d. – pinigų pervedimai pagal paskirtį „(duomenys neskelbtini)“; 2021 m. gegužės 4 d., 2021 m. gegužės 6 d., 2021 m. gegužės 13 d., 2021 m. gegužės 17 d., 2021 m. gegužės 29 d., 2021 m. birželio 1 d., 2021 m. birželio 29 d. – pinigų pervedimai pagal paskirtį „(duomenys neskelbtini)“; 2021 m. gegužės 4 d., 2021 m. gegužės 7 d., 2021 m. gegužės 21 d., 2021 m. gegužės 22 d., 2021 m. birželio 1 d., 2021 m. birželio 2 d., 2021 m. birželio 11 d. – pinigų gavimai pagal paskirtį „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 174-175).

Iš 2021 m. gruodžio 27 d. specialisto išvados matyti, kad byloje duomenų, jog R. S. sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, nėra (t. 2, b. l. 53).

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai) (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Kaltinamojo R. S. parodymais bei kitais aukščiau nurodytais (ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbtais) duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis R. S. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tai yra neteisėtai siuntė ir tuo pačiu neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Netikėti kaltinamojo R. S. parodymais ar jais abejoti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi šie kaltinamojo parodymai nuoseklūs, be to, juos patvirtina kiti anksčiau nurodyti duomenys. Dėl šios priežasties teismas detaliau neanalizuoja byloje surinktų įrodymų.

III. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Kaltinamasis R. S. 2021 metų birželio mėnesį internetu iš užsienyje ((duomenys neskelbtini)) buvusio nenustatyto pardavėjo įgijo (nusipirko) ir neturėdamas leidimo neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką siuntė (tokiu būdu gabendamas) narkotines medžiagas – 5,2673 g kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos pagal BK 269 straipsnio 1 dalį – tai medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Teismų praktikoje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Kaltinamojo R. S. be leidimo neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką siųstos (gabentos) medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija atitinkamai – 15,2% ir 18,6%, į aukščiau nurodytus sąrašus įtrauktos (I sąrašas; 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 62 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ (toliau – ir Rekomendacijos) R. S. neteisėtai siųstų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) – kiekis (5,2673 g) viršija nedidelį kiekį (5 g), bet nesiekia didelio kiekio (500 g), todėl kaltinamojo veika dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis tinkamai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-7-201/2013, 2K-43/2014 ir kitos). Kaltinamasis R. S. suvokė, kad interneto pagalba perka ir neturėdamas teisėto pagrindo į Lietuvos Respubliką siunčiasi narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), disponavimas kuriomis be teisėto pagrindo Lietuvos Respublikoje uždraustas, apytiksliai žinojo neteisėtai siunčiamų narkotinių medžiagų kiekį (jo paties teigimu – pirko 5 gramus kanapių), ir norėjo siųstis aukščiau nurodytas narkotines medžiagas į Lietuvos Respubliką, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis R. S. kaltinime nurodytas kanapes būtų siuntęsis su tikslu jas parduoti ar kitaip platinti.

Be to, kaltinamasis R. S., neturėdamas leidimo iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną siuntė (tokiu būdu gabendamas) narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija atitinkamai – 15,2% ir 18,6%, todėl jo veiksmai, kaip jau minėta, teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 199 straipsnio 4 dalį.

BK 199 straipsnyje numatytos kontrabandos objektyvusis veikos požymis apibūdinamas kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną. Gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, transportavimas naudojant vamzdynus ir panašiai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų atsisiuntimas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną neturint tam leidimo atitinka BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą objektyvųjį veikos požymį ir kvalifikuojamas kaip neteisėtas gabenimas per valstybės sieną. Ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos besiribojančios su kitų Europos Sąjungos valstybių sienomis yra laikytinos vidinėmis Europos Sąjungos sienomis, nešalina kaltininko atsakomybės. BK 199 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo kontrabandos dalyko patekimo į Lietuvos Respublikos teritoriją momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo, dėl to aplinkybė, jog siuntinys su kaltinamojo nupirktomis kanapėmis realiai jam nebuvo įteiktas, kaltinamojo R. S. veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi.

Kaltinamasis R. S. suvokė, kad jo perkamos kanapės (antžeminės dalys) yra užsienyje (kaltinamojo teigimu jis žinojo, kad kanapių pardavėjas yra kažkurioje Europos valstybėje), į Lietuvos Respubliką bus siunčiamos (gabenamos) neturint tam būtino leidimo, ir norėjo siųstis jas iš užsienio į Lietuvos Respubliką, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Tai, jog kaltinamasis R. S. pats tiesiogiai narkotinių medžiagų iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką neišsiuntė, o visus su tuo susijusius veiksmus atliko kitas, su kaltinamuoju nesusijęs asmuo (tyrimo metu nenustatytas kanapių pardavėjas ar jo įgaliotas asmuo), nepašalina kaltinamojo atsakomybės, nes būtent kaltinamasis atliko tokius veiksmus, be kurių kaltinime nurodytų narkotinių medžiagų gabenimas per valstybės sieną nebūtų įvykęs (internetu surado pardavėją, iš pardavėjo nupirko kanapes (antžemines dalis) ir pastarajam nurodė išsiųsti šias narkotines medžiagas jo nurodytu adresu Lietuvos Respublikoje). Pažymėtina, kad kaltinamojo įgytos kanapės buvo gabenamos naudojantis paslaugomis pašto įstaigos (AB „(duomenys neskelbtini)“), nežinojusios apie kaltinamojo nusikalstamus kėslus, todėl kaltinamasis R. S. pripažintinas jam inkriminuoto nusikaltimo vykdytoju. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, jeigu kontrabandos dalyko gabenimas realizuojamas per asmenį ar asmenis, nežinančius apie tokią nusikalstamą veiką, tai asmuo, organizavęs tokį neteisėtą gabenimą, laikomas nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71/2010 ir kitos). Pažymėtina ir tai, kad nepriklausomai nuo gabenamos narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio, jau pats kontrabandos dalykas – šiuo atveju narkotinės medžiagos, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 199 straipsnio 4 dalį.

Kaltinamojo R. S. padarytos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi kaltinamasis, neteisėtai siųsdamasis užsienyje įgytas kanapes (antžemines dalis) į Lietuvos Respubliką, realizavo vieną nusikalstamą tikslą – neteisėtai disponuoti šiomis narkotinėmis medžiagomis.

IV. Dėl bausmės

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų be jokių kitų alternatyvių bausmių. Už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamasis R. S. jam inkriminuojamus nusikaltimus padarė būdamas nepilnamečiu, tai yra jam nesuėjus aštuoniolikai metų, todėl jo atžvilgiu taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje (BK 81 straipsnio 1 dalis), kurių paskirtis – 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) būtų ribojamos laisvės atėmimo bausmės ir didinamos auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybės; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (BK 80 straipsnis). Pagal BK 91 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. BK 91 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnyje, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Kaltinamasis R. S. padarė du tyčinius (veikė tiesiogine tyčia) baigtus nusikaltimus, kurių vienas (numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje) priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o kitas (numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje) – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Vertinant šių nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo R. S. neteisėtai siųstų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) – kiekis (5,2673 g) tik nežymiai viršija Rekomendacijose nurodytą nedidelį šių narkotinių medžiagų kiekį (5 g), o taip pat į tai, kad R. S., kontrabanda siųsdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kaltinime nurodytas narkotines medžiagas, ant siuntos nurodė savo vardą ir pavardė bei gyvenamosios vietos adresą, kas ne tik palengvino narkotinių medžiagų gavėjo nustatymą, tačiau rodo ir kaltinamojo nepatyrimą disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (praktikoje tokios siuntos dažnai siunčiamos nurodant išgalvotus gavėjus, jas atsiimant siuntų terminaluose). Svarbu ir tai, kad R. S. siuntėsi kanapes, tai yra gamtines medžiagas, dėl kurių neteisėto disponavimo nedideliais kiekiais dekriminalizavimo visuomenėje šiuo metu plačiai diskutuojama ir net svarstomi atitinkami įstatymų pakeitimų projektai. Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis R. S., neteisėtai siųsdamasis užsienyje įgytas kanapes (antžemines dalis) į Lietuvos Respubliką, realizavo vieną nusikalstamą tikslą – neteisėtai disponuoti šiomis narkotinėmis medžiagomis, todėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Nustatyta, kad kaltinamasis kanapes siuntėsi savo reikmėms, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamasis R. S. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu (2021 metų birželio mėnesį) teistas nebuvo, tačiau 2021 m. sausio 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu, patvirtintu 2021 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už apysunkio nusikaltimo (BK 11 straipsnio 4 dalis), numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje (įvykdyto 2020 m. gegužės 22 d.), padarymą ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos, bei mokytis, tęsti darbą arba dirbti (BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (t. 2, b. l. 2-3, 87-103). Byloje yra duomenų apie tai, kad jau po jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, tai yra 2022 m. kovo 15 d., R. S. galimai įvykdė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, už kurį buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu viešaisiais darbais (t. 2, b. l. 2-3, 87-103), tačiau į šią aplinkybę teismas neatsižvelgia, kadangi minėtas teismo sprendimas nuosprendžio priėmimo metu nėra įsiteisėjęs. R. S. baustas administracine tvarka, dalį administracinių nusižengimų įvykdė jau po jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo (t. 2, b. l. 4-7).

Kaltinamasis R. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir nuoširdžiai galisi juos padaręs, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaip jau buvo minėta, skiriant bausmę nepilnamečiui būtina atsižvelgti į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Nustatyta, kad R. S. gyvena su tėvais A. ir S. S.. Yra vienintelis vaikas šeimoje. Motina S. S. dirba pagal verslo liudijimą kirpėja. Tėvas A. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, darbas susijęs su nuolatinėmis komandiruotėmis (komandiruotės trunka iki 6 savaičių, namuose būna iki 3 savaičių). Šeima gyvena nuosavame name, kuriame R. turi savo kambarį, apstatytą naujais baldais, jam sudarytos labai geros gyvenimo sąlygos. R. santykiai su tėčiu įtempti nuo gimimo. Motina linkusi nusileisti R. Nesutarimų tarp tėvų dėl R. auklėjimo nenustatyta, abu tėvai stengiasi tinkamai auklėti sūnų, tačiau jų auklėjimas vaiko elgesiui didelės įtakos neturi. Šeima nebuvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tačiau nuo 2019 m. sausio 3 d iki 2020 m. birželio 10 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. kovo 5 d. šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, kurių teikimas buvo nutrauktas pačios S. S. prašymu, pagerėjus situacijai šeimoje. R. mokykloje ir darželyje sunkiai adaptavosi, nuo 6 metų amžiaus lankė psichologo konsultacijas. Nuo 6 klasės prasidėjo elgesio problemos, patyčios. Buvo skirtas namų mokymas. Baigęs 8 klases mokėsi (duomenys neskelbtini) centre pagal pagrindinio ugdymo programą. Šiuo metu R. S. niekur nedirba ir nesimoko, nuo 2022 m. gegužės 4 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

R. S. nuo gimimo diagnozuotas atopinis dermatitas. Be to, kaltinamajam nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 6 d. (pilnametystės) nustatytas lengvas neįgalumas. Iš medicininių dokumentų (t. 2, b. l. 36-39, 42, 45-46, 49) bei 2021 m. gruodžio 27 d. specialisto išvados (t. 2, b. l. 53) matyti, kad R. S. nuo 2016 metų periodiškai buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriuje ((duomenys neskelbtini) klinikoje). Paskutinį kartą gydytas nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 20 d., nustatytos diagnozės: Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas; Adaptacijos sutrikimai. Paskutinį kartą konsultuotas ambulatoriškai gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro 2020 m. gegužės 26 d., nustatytos diagnozės: Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas; Kiti valgymo sutrikimai; Kiti įpročių ir potraukių sutrikimai; Specifinis tarimo sutrikimas; Kiti socialinio bendravimo sutrikimai, prasidedantis vaikystėje; Mišrus mokymosi sugebėjimų sutrikimas. Byloje duomenų, kad R. S. sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, nėra (t. 2, b. l. 53). Taip pat nėra duomenų, kad R. S. raida neatitiktų jo amžiaus.

Kaip jau buvo minėta, 2021 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, kuria buvo patvirtintas 2021 m. sausio 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimas atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje (įvykdyto 2020 m. gegužės 22 d.), padarymą ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, kaltinamajam buvo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos, bei mokytis, tęsti darbą arba dirbti (BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (t. 2, b. l. 2-3, 87-103). Tačiau, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 10 d. rašto, iki tos dienos probacijos tarnyboje minėta ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis nebuvo gauta ir nebuvo vykdoma. Be to, turi būti įvertintas ir kaltinamojo R. S. elgesys po jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Kaip jau buvo minėta, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. S. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (už tai, kad tyčia apgadino svetimų turtą – paspirtuką, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 270 Eur turtinę žalą), tačiau šis teismo sprendimas nuosprendžio priėmimo metu nėra įsiteisėjęs, todėl į minėtą aplinkybę neatsižvelgtina. Tačiau byloje yra duomenų apie tai, kad R. S. po jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymo padarė tris administracinius nusižengimus (2021 m. rugsėjo 19 d. važiavo autobusu ir kontrolieriui pateikė nežymėtą elektroninį bilietą; 2021 m. rugsėjo 24 d. su savimi turėjo elektroninę cigaretę; 2021 m. gruodžio 12 d. vykdamas autobusu kontrolei pateikė lengvatinį bilietą, bet nepateikė dokumentų, patvirtinančių teisę į lengvatą (t. 2, b. l. 4-7).

Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad bausmės tikslai (BK 41 ir 80 straipsniai) kaltinamojo R. S. atžvilgiu bus pasiekti jam paskirus švelniausią BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmių rūšį – baudą, bei vienintelę BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Kadangi R. S. nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, įvykdė būdamas nepilnamečiu, šiuo metu niekur nedirba, byloje nėra duomenų apie jo turimą turtą, todėl jam už šį nusikaltimą skirtina bauda, artima BK 90 straipsnio 3 dalyje numatytam minimaliam baudos dydžiui, tai yra 7 MGL (350 Eur) dydžio bauda. Už nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, R. S. skirtinas laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams (BK 50 straipsnis, 91 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajam R. S. neskirtina minimali BK 90 straipsnio 3 dalyje numatyta bauda bei BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė (įvertinus BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatas), kadangi kaltinamasis nusikalto ne pirmą kartą, o taip pat atsižvelgus į jo elgesį po jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo (padaryti 3 administraciniai nusižengimai).

Už atskiras nusikalstamas veikas R. S. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, kadangi jo įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį bei labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 ir 2 punktai).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis R. S. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus subendrintą bausmę už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Nors kaltinamasis R. S. nusikaltimus, už kuriuos teisiamas, įvykdė iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta ir už atskirus nusikaltimus subendrinta (bei trečdaliu sumažinta) laisvės atėmimo bausmė su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausme nesubendrintina, kadangi minėtas teismo baudžiamasis įsakymas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs. Įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamajam įsakymui, šiuo nuosprendžiu bei minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes bus galima subendrinti bausmių vykdymo procese, kaip tai numatyta BPK 347 straipsnyje.

BK 92 straipsnio 2 dalis numato, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (tai yra jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaun­imui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-268-942/2017). Toje pačioje byloje kasacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Atkreiptinas dėmesys ir į paskirtąsias baudžiamojo (auklėjamojo) poveikio priemones, jų suderinamumą ir realias galimybes taisomai veikti nuteistąjį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu pažymint, jog galutinis probacijos taikymo tikslas – probuojamo asmens gyvenimas nenusikalstant, užtikrinant jo veiksmingą resocializaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo negalima prilyginti nebaudžiamumui ir prioritetą suteikti tik nukentėjusiųjų interesams dėl griežto kaltininko nubaudimo. Nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti. Bausmės vykdymo atidėjimas leidžia kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

Aukščiau nurodytos aplinkybės, apibūdinančios kaltinamojo R. S. asmenybę bei jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą (teismas jų nebekartoja), suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad jam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam įstatymo nustatytam terminui – vieneriems metams (BK 92 straipsnio 2 dalis). Nors R. S. jam inkriminuotus nusikaltimus įvykdė po to, kai 2021 m. sausio 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu, patvirtintu 2021 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 mėnesiams, be to, jau po jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymo galimai padarė naują nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, tačiau tai savaime nereiškia, kad bausmės tikslų nebus galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, iki šiol jokios poveikio priemonės R. S. atžvilgiu realiai taikytos nebuvo (jokios bausmės jis neatlikinėjo; 2021 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi jam paskirtos auklėjimo poveikio priemonės – elgesio apribojimo, taip pat neatliko, nes dėl neaiškių priežasčių ši nutartis nebuvo gauta vykdymui Probacijos tarnyboje). Kaip jau buvo minėta, bausmės vykdymo atidėjimo metu R. S. privalės laikytis teismo nustatytų pareigų, bus nuolat prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, turės vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, o jei šių pareigų nevykdys arba darys naujus teisės pažeidimus, jam grės bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas ir reali laisvės atėmimo bausmė. Į šią aplinkybę (kad R. S. iki šio nebuvo taikomos jokios poveikio priemonės) atsižvelgtina ir parenkant minimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Nustatant bausmės vykdymo atidėjimo terminą svarbu ir tai, kad R. S. neteisėtai siųstų kanapių (antžeminių dalių) – kiekis (5,2673 g) tik nežymiai viršija Rekomendacijose nurodytą nedidelį šių narkotinių medžiagų kiekį (5 g), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, atsižvelgtina ir R. S. sveikatos būklę. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 339 straipsnio 3 dalis). Atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, R. S. skirtina BK 87 straipsnyje numatyta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas maksimaliam 12 mėnesių terminui, įpareigojant jį tuo laikotarpiu mokytis, dirbti arba ieškoti darbo per Užimtumo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat dalyvauti Probacijos tarnybos parinktose valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse (BK 92 straipsnio 5 dalis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 ir 5 punktai). R. S. išaiškintinos auklėjamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmės, numatytos BK 89 straipsnio 1 dalyje, bei pareiga nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimų ir draudimų vykdymą (BK 87 straipsnio 5 dalis). R. S. iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios kardomoji priemonė neskirtina, nes nėra tam pagrindo (BPK 119 straipsnis).

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo R. S. gynėja advokatė A. Z. prašė kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, skirti švelnesnę bausmę, negu numato įstatymas, todėl teismas pasisako ir dėl šio prašymo. Baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Švelnesnės negu numatyta įstatyme bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmę. Šiuo atveju taikyti kaltinamajam R. S. BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas nėra galimybės, nes kaltinamasis savo noru nepranešė apie padarytas nusikalstamas veikas, be to, yra tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas reikalauja visai kitokių pagrindų buvimo, o būtent išvados, kad esamoje situacijoje BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nors (kaip jau minėta) BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, ir teismų praktikoje neretai nepilnamečiams už šį nusikaltimą skiriama švelnesnė negu numatyta įstatyme bausmė, tačiau šiuo atveju skirti kaltinamajam R. S. už narkotinių medžiagų kontrabandą švelnesnę negu numatyta įstatyme bausmę nėra pagrindo, nes, kaip jau ne kartą minėta, R. S. jam inkriminuotus nusikaltimus įvykdė po to, kai jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą. Be to, įvertinus tai, kad R. S. atžvilgiu buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio, 91 straipsnio 3 dalies ir 92 straipsnio nuostatos, nelaikytina, kad laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas atidėtinas, paskyrimas R. S. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos šio kaltinamojo atžvilgiu netaikytinos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir R. S. per šį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nepadarius naujos nusikalstamos veikos, jam teistumas išnyktų pasibaigus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimui (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas), šiuo konkrečiu atveju – praėjus vos metams po nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 339 straipsnio 3 dalis), kai, tuo tarpu, paskyrus už narkotinių medžiagų kontrabandą bet kokią švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmės rūšį (jei būtų taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos), teistumas išnyktų tik praėjus pustrečių metų po šios bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „b“ papunktis, 4 dalis), tad ir dėl šios aplinkybės nelaikytina, kad BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas R. S. aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

V. Dėl daiktų likimo ir turto konfiskavimo

Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo (4 punktas); kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Be to, įstatyme nustatytas privalomasis turto konfiskavimo pobūdis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).

Narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), likusios po tyrimo (3,9870 g ir 0,8680 g), saugomos (duomenys neskelbtini) Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (t. 1, b. l. 23), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos, kadangi jų apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) (baltos spalvos stačiakampio formos vokas), saugoma (duomenys neskelbtini) Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (t. 1, b. l. 23), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina, kadangi yra menkavertė ir negali būti sunaudota (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kompiuterio sisteminio bloko standžiojo disko informacijos išrašas ir mobiliojo ryšio telefono „Xiaomi Redmi 8 Pro“ informacijos išrašas, laikomi išoriniame standžiajame diske „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 91-92, 103-105), kuris yra (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti minėtame išoriniame standžiajame diske. Pasibaigus šio nuosprendžio kasacinio apskundimo terminui (praėjus trims mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 370 straipsnio 1 dalis)), šie išrašai sunaikintini.

Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimo, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo R. S., kadangi šiuos tyrimus atliko policijos įstaigos ir valstybinių ekspertinių skyrių specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje bei 259 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) MGL, taip yra 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį (pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 3 dalies nuostatas) – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 ir 2 punktų taisyklėmis, bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 ir 5 punktais, 92 straipsnio 5 dalimi, R. S. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį tuo laikotarpiu mokytis, dirbti arba ieškoti darbo per Užimtumo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat dalyvauti Probacijos tarnybos parinktose valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Išaiškinti R. S., kad jis privalo nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimų ir draudimų vykdymą. Jam nevykdant ar netinkamai vykdant paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę, ji gali būti pakeista bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

R. S. iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios kardomosios priemonės neskirti.

Narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), likusias po tyrimo (3,9870 g ir 0,8680 g), saugomas (duomenys neskelbtini) Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) (baltos spalvos stačiakampio formos voką), saugomą (duomenys neskelbtini) Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kompiuterio sisteminio bloko standžiojo disko informacijos išrašą ir mobiliojo ryšio telefono „Xiaomi Redmi 8 Pro“ informacijos išrašą, laikomus išoriniame standžiajame diske „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini) skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti minėtame išoriniame standžiajame diske. Pasibaigus šio nuosprendžio kasacinio apskundimo terminui (praėjus trims mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo), šiuos išrašus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.