Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-5319-1052/2022 pagal pareiškėjų R. D. ir R. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl papildomo įrodymo prijungimo

7. Pareiškėja pateikė 2022 m. kovo 25 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro raštą dėl informacijos suteikimo.

8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Atvejis, kai priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą paaiškėja, kad neužteko įrodymų aptariamai faktinei bylos aplinkybei įrodyti, priskirtinas prie CPK 314 straipsnyje nustatytos sąlygos – kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau – taikymo atvejų, kai įstatymas suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims teisę pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tai, kad pareiškėjos apeliacinės instancijos teismui pateiktas rašytinis įrodymas yra susijęs su įrodinėtinomis aplinkybėmis ir šio įrodymo pateikimo būtinumas pareiškėjai objektyviai iškilo tik po sprendimo priėmimo, kad šio įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl nusprendžia priimti pareiškėjos naują įrodymą.

Dėl apeliacinio skundo

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeista teismo patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-9869-199/2009, nutraukė pareiškėjų santuoką ir patvirtino pareiškėjų 2009 m. gruodžio 14 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjai sutarė, kad jų dukros R. D. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su pareiškėja, o pareiškėjas įsipareigojo mokėti išlaikymą R. D. po 200 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės.

13. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjų prašymą, pakeitė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir R. D. gyvenamąją vietą nustatė su pareiškėju, o iš pareiškėjos priteisė išlaikymą R. D. po 180 Eur kas mėnesį.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalimi, buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Pagrindas keisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas yra esminis aplinkybių pasikeitimas po teismo sprendimo, kuria patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, įsiteisėjimo.

15. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditoriaus interesų (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010, 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.).

16. Teismas gali pakeisti patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas nustatęs esminį aplinkybių pasikeitimą ir nustatęs, kad sutarties pakeitimas iš esmės nepažeidžia buvusių sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų.

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai susitarė pakeisti teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl dukros R. D. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dukrai priteisimo. Pagrindu sutarčiai šioje dalyje pakeisti pareiškėjai nurodė šias aplinkybes: R. D. faktiškai nuo 2021 m. spalio 12 d. gyvena su pareiškėju, kadangi dėl konfliktiškų dukros ir pareiškėjos santykių, dukra su pareiškėja kartu gyventi negali, pareiškėjas gali sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas dukrai.

18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjų susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, kurį patvirtino pirmosios instancijos teismas, prieštarauja nepilnametės dukros interesams, kadangi dukra su pareiškėju negyvena, pareiškėjas dukros poreikiais nesirūpina, jos neišlaiko, dukra nuo 2022 m. sausio mėn. pradžios nelanko mokymo įstaigos, dukra pareiškėjo motinos išvežta į Angliją ir gyvena Londone. Teigiama, kad pareiškėja buvo suklaidinta ir, esant nurodytoms aplinkybėms, susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo būtų nepasirašiusi.

19. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka.

20. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, procesinė pareiga įrodyti, kad pareiškėjų susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo prieštarauja nepilnametės dukros interesams, tenka pareiškėjai.

21. Iš pareiškėjos pateikto 2022 m. kovo 25 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro rašto nustatyta, kad minėto centro socialinė darbuotoja 2022 m. kovo 9 d. iš telefoninio pokalbio su pareiškėju sužinojo, jog R. D. 2022 m. kovo 4 d. išvyko mėnesiui atostogauti į Angliją pas pareiškėjo brolį. 2022 m. kovo 10 d. socialinei darbuotojai telefonu susisiekus su pareiškėja, paaiškėjo, kad pareiškėjai apie dukros išvykimą nebuvo žinoma. Vėliau pareiškėja, perskambinusi socialinei darbuotojai, pranešė, jog susisiekė su dukra R. D., kuri patvirtino, kad yra išvykusi su pareiškėjo motina į Angliją ir į Lietuvą grįžti nežada, kad dukra apsigyveno dukros krikšto motinos namuose Londone, tačiau dukros gyvenamosios vietos adreso nenurodė. Informacija apie galimą nepilnametės R. D. išvykimą į Angliją be įstatyminio atstovo 2022 m. kovo 18 d. perduota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui prašant imtis aktyvių veiksmų siekiant apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus.

22. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja, pasirašydama susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, siekė, jog pareiškėjas, su kuriuo nustatoma dukros gyvenamoji vieta, ne tik sudarys geresnes gyvenimo sąlygas dukrai, bet ir sugebės ja tinkamai pasirūpinti. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos lūkesčiai, kurių ji siekė susitarimu dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, nėra patenkinti: pareiškėjas be pareiškėjos žinios ir be jos sutikimo leido išvežti dukrą į užsienio valstybę, kurioje tiksli dukros buvimo vieta nėra žinoma, taip pat nėra tikslių duomenų, ar dukra išvyko į užsienio valstybę laikinai, ar nuolat gyventi. Dėl pareiškėjo veiksmų ir neveikimo susiklosčiusioje faktinėje situacijoje yra pažeidžiamos ne tik dukros motinos pareiškėjos teisės, bet ir pačios nepilnametės dukros interesai.

23. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo neatitinka pareiškėjos teisėtų lūkesčių, nelaikytina šalių suderintos valios išraiška, todėl negali būti patvirtinta.. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant ekonomiškiau ir operatyviau išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus, neatsiejamai įtakojančius ir pareiškėjų dukros interesus, yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą ir skundžiamą sprendimą panaikinti.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Pareiškėjai nesutinkant su dukros gyvenamosios vietos nustatymu su pareiškėju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, jų pobūdį, jų vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties bei apriboja pareiškėjų teisę į apeliaciją, todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Kartu nurodytina, kad nagrinėjant bylą iš naujo, tikslintinos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo sąlygos jas suderinus tarp pareiškėjų, o nesant tokio sutarimo, spręstina, ar tokia sutartis gali būti apskritai patvirtinta.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.