Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui S. C. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, juos įteikiant viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų apie nurodyto procesinio dokumento nepateikimo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas S. C. ir uždaroji akcinė bendrovė „4 finance“ 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu pradinis kreditorius 9 mėnesių laikotarpiui atsakovui suteikė 750,00 Eur kreditą, o atsakovas iki 2016 m. gegužės 19 d. įsipareigojo grąžinti gautą kreditą ir mokėti palūkanas (elektroninės bylos apyrašo t.I., b.l. 30-32).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.881 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, kreditoriui liko skolingas 750,00 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo prievolę būtų įvykdęs.

Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, 2016 m. spalio 25 d. atsakovo skolą perleido International Risk Management OÜ (elektroninės bylos apyrašo t.I., b.l.12-15, 35), kuri 2017 m. vasario 23 d. reikalavimo teisę į su S. C. sudarytą vartojimo kredito sutartį ir jos pagrindu atsiradusią skolą perleido ieškovei – uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“ (elektroninės bylos apyrašo t.I., b.l.17-25, 34). 2017 m. vasario 28 d. ieškovė informavo atsakovą apie reikalavimo teisės perleidimą (elektroninės bylos apyrašo t.I., b.l.28).

Atsakovas Vartojimo kredito sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų nevykdė, negrąžino kredito, nemokėjo sutartimi sulygtų palūkanų. Atsižvelgiant į tai ieškovei iš atsakovo priteisiama 750,00 Eur negrąžinto kredito,154,27 Eur palūkanų, kurios paskaičiuotos nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d., t.y. nuo prievolės pradėti mokėti paskolą iki sutarties nutraukimo (CK 6.38 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.881 straipsnis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kredito sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, kad už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose (elektroninės bylos apyrašo t.I., b.l.5-7). Vadovaudamasis šiomis nuostatomis ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 196,98 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. vasario 12 d. (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 137,80 %).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Todėl ieškovo prašymas priteisti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 137,80 procentų (0,38 procento už kiekvieną pradelstą dieną), akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į tai, paskaičiuotų palūkanų suma, skaičiuojant už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną po 0,05 procento už 180 dienų laikotarpį, sudarytų 81,38 Eur, ši suma priteisiama ieškovei iš atsakovo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku negrąžino gauto kredito, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė sumokėjo 25,00 Eur žyminio mokesčio. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys turtiniuose ginčuose, apmokamas 3 procentų žyminiu mokesčiu nuo ieškinio sumos, bet ne mažiau kaip 20,00 Eur, o už procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos - CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, iš atsakovo ieškovei priteistinas 22,00 Eur žyminis mokestis.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“, įmonės kodas 304179870, buveinės adresas Jonavos g. 254A, Kaunas, naudai 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) negrąžinto kredito, 235,65 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus ir šešiasdešimt penkis centus) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (985,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22,00 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškovės reikalavimą atmesti.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.