Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. T., nuteistųjų A. A. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta bausmė – 25 MGL dydžio (941,50 Eur) bauda.

A. A. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta bausmė – 25 MGL dydžio (941,50 Eur) bauda.

Nukentėjusiojo A. T. civilinį ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir M. K., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Dėl nuteistojo A. A. ir A. K. apeliacinių skundų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, pirmos instancijos eismas nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir nuteistųjų kaltę pagrindė surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, kurie neabejotinai patvirtina, kad A. A., A. K. ir M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. A. A. skunde nurodo, kad teismas neteisingai vertino M. K. parodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad jis susitaręs su A. K., įkalbėjo M. K. už 4000 litų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose apgaule sudaryti trišalę sutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirtingai nuo nuteistųjų A. A. ir A. K. parodymų, M. K. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams, akistatų metu jo parodymai taip pat nekito ir yra patikimi. Tai, kad A. A. ir A. K. žinojo, jog M. K. nemokės lizingo įmokų patvirtina pačių nuteistųjų parodymai, kuriuos patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Šią aplinkybę patvirtino byloje apklausta liudytoja M. K. motina N. K., nurodžiusi, kad A. K. jai gyrėsi, kad padėjo jos sūnui išsikapstyti iš bėdų, nes šis draugo Artūro prašymu „paėmė“ iš lizingo automobilį, o už tai jam buvo sumokėta 4000 Lt. Jos parodymai netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes ji sutiko duoti parodymus apie savo sūnų, juos davė įspėta dėl atsakomybės, taip pat jos parodymai neprieštarauja kitiems įrodymams. Atkreiptinas dėmesys, kad M. K. turtinė padėtis tuo metu buvo sunki, o jo ketinimą sąžiningai vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus paneigia ir ta aplinkybė, kad gavęs už pagalbą 4000 Lt jis nei vienos įmokos, nei iš šių, nei jokių kitų pinigų neatliko. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, iš liudytojos I. P. parodymų matyti, kad automobilio įgijimu aktyviai domėjosi visi trys kaltinamieji, o apžiūrint automobilį dalyvavo A. A.. Nors apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad M. K. pats savo iniciatyva buvo nuėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kreipėsi dėl automobilio pirkimo išperkamosios nuomos būdu, tačiau kaip nurodė A. K., ką patvirtina ir I. P. parodymai, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie vyko visi trys, kur automobilis buvo įvertintas. Nors A. A. nurodo, kad jis automobilį iš M. K. buvo paėmęs savo poreikiams tenkinti, vėliau jį nupirko. Tokius nuteistojo teiginius paneigia kaltinamojo A. K. parodymai, kuris nurodė, kad kaltinamasis A. A. visą laiką vairavo automobilį VW Golf, nes nei jis, nei M. K. teisės vairuoti neturėjo, savo lėšomis apdraudė automobilį, o po lizingo sutarties sudarymo, visi dokumentai liko pas A. A., jis ir toliau vairavo automobilį. Pažymėtina, kad liudytojas M. Š., iš kurio automobilį įgijo A. K. per nenustatytą asmenį, nurodė, kad A. A. apžiūrėjo automobilį ir suderino jo kainą. Tokios aplinkybės patvirtina, kad faktinis automobilio VW Golf valdytojas buvo nuteistasis A. A. ir jis, o ne M. K. faktiniam naudojimui ir valdymui įgijo automobilį. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje padaryta teisinga išvada, kad A. K., M. K., A. A., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo naudai įgijo svetimą-UAB „(duomenys neskelbtini)“, turtą. A. A. skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad nuteistieji savo naudai įgijo svetimą turtą, nes automobilis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gražintas, o likusi žalos dalis buvo išieškota iš M. K. per antstolį. Aplinkybė, jog žala civilinės teisės priemonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginta ikiteisminio tyrimo metu, nereiškia, kad ji nebuvo padaryta nuteistųjų nusikaltimais veiksmais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, nusikalstamais veiksmais- apgaule savo naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3767,95 eurų vertės priklausantį turtą.A. A. ir A. K. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad jie nesupranta, kuo pasireiškė jų nusikalstami veiksmai, nes jie padėjo M. K. įsigyti gerą automobilį, be to, A. A. nurodo, kad pasirašant sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose jis nebuvo ir nedalyvavo. Teisėjų kolegija A. A. ir A. K. teiginius vertina kaip jų gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės arba nuskalstamos veikos padarymu apkaltinti vieną M. K., jų parodymai nebuvo nuoseklūs viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, todėl apylinkės teismas pagrįstai jų parodymais vadovavosi tiek, kiek jie sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais ar jiems neprieštarauja. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. A. dar prieš M. K. sudarant automobilio lizingo sutartį, turėjo tikslą įgyti lizingo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį VW Golf ir žinodamas, kad M. K. nemokės sutartos kainos už jį, automobilį parduoti, t. y. turėjo tikslą apgauti savininką dėl savo tikrųjų ketinimų, savo tikslą įgyvendino. A. K. savo vardu iš M. Š. įgijo automobilį VW Golf ir perdavė jį valdyti A. A., kuris automobiliu faktiškai naudojosi. Įgyvendindami nuskalstamą sumanymą, A. K. pardavė automobilį lizingo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei jis ir M. K. su lizingo bendrove savo vardu sudarė trišalę lizingo sutartį, nors faktiškai po sutarties sudarymo automobiliu naudojosi A. A., kuris, neturėdamas tam teisės, automobilį pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o šis su suklastotu transporto priemonės liudijimu pardavė D. J., kuris automobilį perpardavė nukentėjusiajam A. T.. Skunde nurodytus argumentus, kad A. A. nedalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarant trišalę sutartį, paneigia liudytojos I. P. parodymai, kurių metu ji nurodė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atvykęs visi trys nuteistieji, A. A. dalyvavo apžiūrint automobilį, tai matyti ir iš nuotraukų darytų apžiūrint automobilį. Taigi, teisėju kolegija daro išvadą, kad sudarant trišalę išperkamosios nuomos sutartį tarp A. K., M. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, visi nusikalstamos veikos bendrininkai žinojo, kad M. K. negalės vykdyti įsipareigojimų, mokėti bendrovei lizingo įmokas ir A. A. turėjo išankstinį tikslą-įgijus automobilį realiam naudojimui, jį parduoti. Taigi, A. A. suderinęs savo veiksmus su bendrininkais A. K. ir M. K., veikdami kartu kaip vykdytojai, turėdami išankstinę vieningą tyčią apgaule užvaldyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, savo bendrais netiesėtais veiksmais įgyvendino suplanuotą sukčiavimo mechanizmą, dėl ko padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 3767,95 Eur (13010 Lt) vertės turtą. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad nuteistieji A. A., A. K. ir M. K. visus savo veiksmus: automobilio pirkimą, jo pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, trišalės išperkamosios nuomos sutarties pasirašymą, bendrovės M. K. patikėto turto užvaldymą, automobilio perdavimą valdyti A. A. derindavo tarpusavyje, žinojo apie vienas kito veiksmus ir jiems pritardavo. Dėl to darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, nuteistųjų veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant ir siekiamą rezultatą, visiškai pagrįstai konstatavo, kad A. A., A. K. ir M. K. jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė bendrininkaudami. Dėl šių nuteistųjų veiksmų kilo pasekmės – turtinę žalą patyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir automobilį nupirkęs nukentėjęs asmuo A. T.. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje požymiai. Todėl nuteistųjų A. A. ir A. K. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nukentėjusiojo A. T. apeliacinio skundo.

Nukentėjusysis prašo apeliacinės instancijos teismo tenkinti jo civilinį ieškinį ir nurodo, kad būtent kaltininkų padaryta neteisėta veika, kurią teismas pripažino įrodyta, sąlygojo nukentėjusiajam žalos atsiradimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. apie pietus VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Marijampolės filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), A. K. per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, savo vardu už 4344,30 Eur (15000 Lt) iš M. Š. nupirko automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. A. automobilį iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens perėmė ir apgaule, žinodami, kad M. K. realiai automobilio nepirks, įmokų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokės, A. A. turint tikslą automobilį, kuris po išperkamosios nuomos sutarties pasirašymo priklausytų UAB „(duomenys neskelbtini)“, parduoti, o A. K. bei M. K. apie tai žinant, A. K. ir A. A., susitarę, įkalbėjo M. K. už 4000 Lt 2014 m. rugsėjo 30 d. Marijampolėje, Kauno g. 47, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus patalpose apgaule sudaryti trišalę (A. K., M. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 3767,96 Eur (13010,00 Lt) sumai automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. laidos, įsigijimui, šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PS30092014/0006 ir priėmimo - perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai patvirtinant, kad šią transporto priemonę gavo M. K., A. A. pardavė automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, tokiu būdu A. K., M. K., A. A. savo naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 3767,95 Eur (13010 Lt) vertės turtą. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamiesiems apgaule įgijus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. A. jį pardavė ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, kuris mechaniniu būdu suklastojo automobilio registracijos pažymėjimą ir pardavė automobilį D. J., iš kurio nukentėjusysis A. T. ir nupirko automobilį. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų buvo sukeltos pasekmės - lizingo bendrovė neteko savo turto, kuris buvo grąžintas tik ikiteisminio tyrimo metu, o nukentėjusysis A. T. patyrė turtinę žalą, kadangi jo nupirktas automobilis VW Golf iš jo buvo paimtas ir grąžintas lizingo bendrovei. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamųjų veiksmų neginčijamai nustatytas priežastinis ryšys, todėl kaltinamieji privalo atsakyti už neteisėtus veiksmus bei sukeltas nusikalstamas pasekmes. Tačiau Kauno apylinkės teismas A. T. civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą motyvuodamas tuo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie kaltinamųjų tyčią bendrininkauti su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu šiam klastojant bei panaudojant suklastotą transporto priemonės registracijos liudijimą ir taip apgaunant tolimesnius pirkėjus, taip pat ir A. T.. Konstatavo, kad nusikalstama veika jau buvo baigta nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto užvaldymo ir nusprendė, kad A. T. patirta žala nėra tiesioginiu priežastiniu ryšius susijusi su neteisėtais nuteistųjų veiksmais, todėl nukentėjusiojo civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.Apygardos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmos instancijos teismo išvadomis ir konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino priežastinio ryšio pobūdį. Nagrinėjame byloje tarp nuteistųjų A. A., A. K. ir M. K. padariusių nusikaltimą, apgaulės būdu pasisavinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir A. T. kilusių padarinių įsigyjant automobilį, yra nenustatytas asmuo ir iš nenustatyto asmens automobilį nupirkęs D. J., kuris jį pardavė A. T.. Todėl kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų veiksmai su kilusiomis A. T. neigiamomis pasekmėmis yra susieti netiesiogiai. Apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas nuosprendyje daro prieštaringas išvadas dėl A. T. patirtos žalos, konstatuodamas, kad A. T. patyrė turtinę žalą, tačiau civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, kad automobilio VW Golf registracijos liudijimą suklastojo nenustatytas asmuo. Kita vertus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai pašalino iš kaltinimo aplinkybes, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo netoli automobilių turgaus pardavė šį automobilį su suklastotu automobilio registracijos pažymėjimu už 2850 eurų D. J., o šis 2015 m. sausio 21 d. 16:00 val. (duomenys neskelbtini) perpardavė tą patį automobilį su suklastotu automobilio registracijos pažymėjimu už tą pačią kainą A. T., tokiu būdu A. A., A. K., M. K. savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - automobilį „VW Golf‘ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydami 2850 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam A. T., iš kurio automobilis „VW Golf‘ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. vasario 23 d. buvo paimtas ir grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. T. apeliaciniame skunde prašo pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybę, jog nuteistieji veiką padarė veikdami bendrininkų grupe ir paskirti bausmes atitinkančias įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas nustatė, jog nuteistieji nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe. Apygardos teismas pripažįsta aplinkybę, kad nusikaltimas padarytas bendrininku grupe, nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš skundo reikalavimo paskirti įstatymo numatytas bausmes matyti, kad nukentėjusysis prašo nuteistiesiems paskirti griežtesnes bausmes. Kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu nukentėjusiojo prašymu. Bausmė nėra tik atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimo ar nebuvimo nulemtas darinys. Nagrinėjamu atveju, teismas bausmes individualizavo, tai yra vertino visumą aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės dydžiui, todėl nėra pagrindo išvadai, jog paskirtos bausmės, kiek mažesnės nei sankcijos vidurkis, yra neteisingos ir neproporcingos padarytai veikai. Šioje dalyje nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Taigi, net ir nesant tiesioginio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, civilinėje byloje S. U. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-91/2010).Taigi teismų praktikoje yra pripažįstamas netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. L. ir kt. v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-476/2008). Nors nuteistieji A. A., A. K. ir M. K. tiesiogiai nedalyvavo parduodant automobilį A. T., tačiau dėl jų neteisėtų veiksmų, savo naudai įgyto svetimo turto, A. T. patyrė turtinę žalą. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje yra esmingas netiesioginis priežastinis ryšys tarp nuteistųjų A. A., A. K. ir M. K. nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos.Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. T. pareiškė civilinį ieškinį 1900 eurų turtinės žalos bei 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltinamųjų A. K. bei M. K.. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškovas nurodo ir bylos duomenys patvirtina, kad A. A. 2016 m. balandžio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu A. T. atlygino 950 eurų turtinę žalą. Byloje esančioje automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilis yra įkainojamas 2500 eurų. Nukentėjusysis nurodo, kad automobilį jis pirko už 2850 eurų, tokią automobilio kainą nurodo ir liudytojas D. J.. Turtinės žalos atlyginimui baudžiamajame procese taikomas visiško kompensavimo principas, tačiau tik tuo atveju, kai padaryta turtinė žala yra įrodyta. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. T. pirko automobilį už 2850 eurų.Civilinis ieškovas prašo likusią neatlygintą turtinę žalą (1900 eurų) priteisti solidariai iš A. K. ir M. K.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju konstatavus, kad A. A., A. K. ir M. K. nusikaltimą padarė bendrininkaudami kaip vykdytojai, jiems taikoma solidarioji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos bendrininkams taikoma solidarioji atsakomybė, prašoma priteisti 1900 eurų žala priteistina solidariai iš A. A., A. K. ir M. K.. Nuketėjusysis civiliame ieškinyje prašo priteisti iš A. K. ir M. K. ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal teismų praktiką neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150/2014).Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. T. patirta neturtinė žala vertintina 300 eurų. Tokia išvadą darytina įvertinus nusikaltimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, netiesioginį priežastinį ryšį tarp nusikaltimo ir turtinės žalos, nukentėjusiojo civilinio ieškinio išsamumą nurodant neturtinės žalos dydį. Pirmiausia pažymėtina, kad padarytas turtinio pobūdžio nusikaltimas, kuriuo pažeistas gėris nesusijęs su asmens sveikata ir gyvybe, kuomet įstatymas numato žalos atlyginimą visais atvejais. Nagrinėjamu atveju objektyvių duomenų, kurie teismui leistų neabejotinai konstatuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus ar sukrėtimus, kurie būtų įvertinti 1000 eurų, nėra. Todėl A. T. priteistina neturtinės žalos sumažintina iki 300 eurų neturtinės žalos, solidariai iš nuteistųjų. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. T. apeliaciniame skunde pareiškė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 770 eurų (6 t., b. l. 19-29), išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno (BPK 105 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką nuteistieji padarė kartu, bendrais veiksmais, tyčia, todėl nukentėjusiojo A. T. patirtos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš A. A., A. K. ir M. K. lygiomis dalimis po 257 eurus (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 3 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo M. K. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis - 41,84 eurai. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. K. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais,

nusprendžia:

nuteistųjų A. A. ir A. K. apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. T. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti nusikalstamos veikos aplinkybę, kad „ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo netoli automobilių turgaus pardavė šį automobilį su suklastotu automobilio registracijos pažymėjimu už 2850 eurų D. J., o šis 2015 m. sausio 21 d. 16:00 val. (duomenys neskelbtini), perpardavė tą patį automobilį su suklastotu automobilio registracijos pažymėjimu už tą pačią kainą A. T., tokiu būdu A. A., A. K., M. K. savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - automobilį „VW Golf‘ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydami 2850 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam A. T., iš kurio automobilis „VW Golf‘ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. vasario 23 d. buvo paimtas ir grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)““.

Pripažinti nuteistųjų A. A., A. K. ir M. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Civilinio ieškovo A. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti solidariai iš A. A., M. K. ir A. K. 1900 eurų (Vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti ir 300 eurų (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistųjų A. A., A. K. ir M. K. priteisti nukentėjusiajam 770 eurų (Septynis šimtus septyniasdešimt eurų) proceso išlaidoms atlyginti, lygiomis dalimis iš kiekvieno po 275 eurus.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.