Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamieji A. K., M. K., A. A., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo įgijo svetimą turtą, o būtent:

2014-09-29 apie pietus VĮ „Regitra“ Marijampolės filiale, esančiame Marijampolėje, Kauno g. 142A, A. K. per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, savo vardu už 4344,30 Eur (15000 Lt) iš M. Š. nupirko automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. A. automobilį iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens perėmė ir apgaule, žinodami, kad M. K. realiai automobilio nepirks, įmokų UAB „mogo LT“ nemokės, A. A. turint tikslą automobilį, kuris po išperkamosios nuomos sutarties pasirašymo priklausytų UAB „mogo LT“, parduoti, o A. K. bei M. K. apie tai žinant, A. K. ir A. A., susitarę, įkalbėjo M. K. už 4000 Lt 2014-09-30 Marijampolėje, Kauno g. 47, UAB „mogo LT“ skyriaus patalpose apgaule sudaryti trišalę (A. K., M. K. ir UAB „mogo LT“) lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 3767,96 Eur (13010,00 Lt) sumai automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. laidos, įsigijimui, šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PS30092014/0006 ir priėmimo - perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai patvirtinant, kad šią transporto priemonę gavo M. K., A. A. pardavė automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „mogo LT“ ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, tokiu būdu A. K., M. K., A. A. savo naudai įgijo svetimą UAB „mogo Lt“ priklausantį 3767,95 Eur (13010 Lt) vertės turtą.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Parodė, kad viskas prasidėjo nuo tol kad M. K. jo paprašė pagalbos įsigyjant automobilį. Jis sutiko padėti kaip draugui, dėl atlygio nesitarė. Kada tai tiksliai buvo, neatsimena, seniai. Jie su M. K. draugai, bendradarbiai, jis turėjo daugiau patirties su automobiliais. Interneto svetainėje www.autogidas.lt jie rado skelbimą apie parduodamą automobilį WV Golf. Jiems dar padėjo jo draugas A. A., kuris verčiasi automobilių prekyba. Susiskambinę susitiko su automobilio pardavėju. Pardavėjas buvo M. Š.. Į susitikimą važiavo visi trys, vairavo A. A., neatsimena, kokiu automobiliu važiavo. Su pardavėju susitiko Statoil degalinėje, šis privažiavo su parduodamu automobiliu. Su pardavėju derėjosi jis, sutarė kainą, kokią neatsimena. Po to važiavo kartu su M. K. ir pardavėju į UAB „mogo LT“. Ką tuo metu darė A. A., ar važiavo su jais, neatsimena. Lizingo bendrovėje pardavėjas pasakė, kad nenori parduoti automobilio per lizingo bendrovę, kad nori gauti grynais pinigais, todėl sandoris neįvyko. Tada jis paskambino savo draugui V. A., gyvenančiam Pilviškiuose ir paprašė nuvažiuoti ir už jį nupirkti minėtą automobilį. Jis V. A. padavė savo 15000 litų grynais. V. A. nupirko automobilį, padavė pinigus pardavėjui, automobilį nuvarė A. A.. Sutartis buvo supildyta jo vardu, sutartį jis pats užpildė dviem egzemplioriais. Automobilis buvo užregistruotas jo vardu. Pinigų automobilio pirkimui turėjo susitaupęs, nes dirbo, dar uždarbiavo papildomai remontuodamas telefonus, kompiuterius. A. A. jis liepė automobilį nuvaryti, nes neturėjo tuo metu teisės vairuoti. Kitą dieną A. A. nupirktu automobiliu VW Golf atvažiavo pas jį ir jie kartu nuvažiavo pas M. K.. Visi trys nuvažiavo į UAB „mogo LT“, kur automobilis buvo įvertintas. M. K. automobilis tiko, jis tuo metu, kaip jam sakė, laikėsi vairavimo teises. Kokios buvo sutarties su UAB „mogo LT“ sąlygos, neatsimena, tik žino, kad jam į sąskaitą buvo pervesta 13000 Lt, o skirtumą – 2000 Lt jam turėjo atlyginti M. K., kuris sutiko, sakė, kad važiuos į užsienį dirbti, užsidirbs, tačiau neatlygino. Regitroje už paslaugas mokėjo jis, draudime mokėjo A. A.. Kodėl A. A. mokėjo, neatsimena, gal kad jis neturėjo pinigų. Neatsimena, ar jis atidavė pinigus už draudimą A. A.. Neatsimena, ar pervestus pinigus jis visus iš karto nusiėmė iš sąskaitos, ar ne visus. Kai nusiėmė pinigus, A. A. ir jis pavežė ir pirmą paleido M. K., o paskui pavežė jį. Kas toliau buvo daroma su automobiliu, jis nežino. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis parodė, kad M. K. buvo skolingas antstoliams, todėl jam reikėjo automobilį pirkti per lizingo bendrovę, jis pats negalėjo prašyti paskolos iš lizingo. Jis žinojo M. K. turtinę padėtį, šis neturėjo 15000 Lt, todėl jis sutiko jam nupirkti automobilį, tikėjo, kad M. K. mokės už automobilį. Šiuo metu su V. A. nebendrauja, nes šis gyvena užsienyje. Kad M. K. nemokėjo lizingo jis sužinojo vėliau, jau pradėjus bylą. Nežinojo, kad automobilis buvo parduotas. Nemano, kad būtų paprasčiau tiesiog paskolinti pingus M. K., jis pasitikėjo V. A., jam padavė pinigus, kad šis nuvažiuotų nupirkti automobilį, jokio raštelio dėl pinigų davimo nerašė. Atsakydamas į gynėjo klausimus parodė, kad tada, kai automobilis buvo užregistruotas jo vardu, tada visi trys vyko perrašyti automobilį M. K. vardu. Jis dokumentus padavė automobilyje, išvažiuojant galutinai visi dokumentai liko pas A. A.. Kur toliau tie dokumentai buvo nežino. Nei jis, nei M. K. tuo metu neturėjo teisės vairuoti, todėl reikėjo A. A. pagalbos. Kuris bendravo su pardavėju M. Š., neatsimena, o antrą kartą bendravo V. A.. Jis davė V. A. M. Š. telefono numerį, o kaip kas vyko toliau, nežino. Kaip supranta, sandoris įvyko tą pačią dieną, ar sutartį jis pasirašė tą pačią dieną, ar iš vakaro, neatsimena. Kitą dieną kartu su A. A. važiavo perrašyti automobilio savo vardu, automobilio pirkimo-pardavimo sutartį jam atvežė A. A.. Nežino, kodėl M. K. parodymai kitokie, šiuo metu su juo nebendrauja, nes jis negrąžino jam 2000 litų, todėl jis pyksta. D. J., A. T. nepažįsta.

Kaltinamasis M. K. teisme kaltės nepripažino. Parodė, kad A. K. jam pasiūlė užsidirbti pinigų. Tai buvo 2014 metais, mėnesio neatsimena. Tuo metu su A. K. buvo draugai, kartu dirbo. Pinigų jam labai reikėjo, nes tuo metu bylinėjosi dėl dukters globos. A. K. jam pasiūlė pasiimti lizingu automobilį savo vardu, už jį mokėti, ir už tai jam pasiūlė 4000 Lt. Kartu su A. K. buvo ir A. A., kuris jam buvo žinomas iš matymo. A. K. pasakė, kad visas šitas pasiūlymas yra draugo, t. y. A. A., o A. K. buvo tik tarpininkas. Pinigai – 4000 Lt taip pat buvo A. A., nes A. K. tokių pinigų neturėjo, pats skolinosi iš jo pinigų cigaretėms. Jis sutiko. Iš pradžių su A. K. apie tai kalbėjo telefonu, o paskui jie su A. A. pas jį atvyko, jis kalbėjo su A. A., o A. K. tik suvedė juos. Buvo kalbama apie automobilį kurio vertė apie 15000 Lt. Jis suprato, kad jie jam sumokės 4000 Lt, o jis turės grąžinti lizingui 15000 Lt, bet jis sutiko su tokiom sąlygom, nes tuo metu labai reikėjo pinigų. Kaip buvo surastas automobilis, neatsimena. Su pardavėju M. Š. visi trys vyko susitikti prie Statoil degalinės. Kiek atsimena, A. A. kalbėjo su pardavėju, nes norėjo įsigyti automobilį, o jam tos mašinos nereikėjo, tai buvo neaktualu. Tada jis, A. K. ir pardavėjas nuvyko į UAB „mogo LT“, bet sandoris neįvyko, nes M. Š. nesutiko su sąlygom. M. Š. norėjo gauti grynais, o ne per lizingą, kadangi buvo lygtai gavęs avansą, tai grąžino jį, atrodo A. A.. Į lizingo bendrovę jį su A. K. atvežė A. A.. Po kelių dienų pas jį atvyko jau su ta mašina A. A. ir A. K. ir jie važiavo į Regitrą, draudimą paskui lizingo bendrovę, vairavo A. A.. Jis nesidomėjo, iš kur tas automobilis, tik iš kalbos suprato, kad jis jau registruotas A. K. vardu. Nuvažiavo į Regitrą, jis neatsimena, ar ten kokius nors dokumentus pasirašinėjo. A. A. davė pinigų, kad sumokėti už paslaugas. Po to vyko į draudimą, mėnesiui išsipirko draudimą. Kodėl tik mėnesiui, nežino. Tada vyko į UAB „mogo LT“ ir perrašė automobilį ant jo. Lizingui įsipareigojimai jam buvo aiškūs. A. A. jų laukė automobilyje. Pasirašius sutartį vyko į bankomatą nuimti pinigų. Kiek atsimena, per vieną kartą neleido nusiimti visų pinigų, jis nežino, kiek A. K. pinigų nusiėmė. Pinigus A. K. atidavė A. A., o šis iš tų pačių pinigų jam atskaičiavo 3800 Lt. Po pinigų nuėmimo, kadangi jie buvo prie A. K. darbo, šis atspausdino automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, A. A. jam padavė pasirašyti. Jis pats užpildė savo ranka savo duomenis kaip pardavėjo, keturis sutarties egzempliorius. Kodėl keturis, nežino. Nemanė, kad automobilis bus parduotas. Lizingo sutartis liko pas jį, o pirkimo-pardavimo sutartis pasiėmė A. A.. Tada jį nuvežė prie parduotuvės ir išleido. Paskui jis dar apie du mėnesius matė su tuo automobiliu važinėjant A. A.. Kartą buvo su juo susitikęs, apie ką kalbėjo, neatsimena, atsimena, kad šis klausė, ar jis moka įmokas. A. K. jam sakė, kad gavo iš A. A. 1000 Lt, kad surado automobilį. Atsakydamas į klausimus M. K. parodė, kad A. K. negalėjo turėti 15000 Lt, nes pats skolino jam pinigų, mano kad pinigai buvo A. A., nes šis buvo organizatorius. Lizingas iš jo išieškojo skolą, jis pats liko nukentėjęs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 36-38), kad jis suprato, kad automobilis bus toliau pardavinėjamas, tačiau kaltinamasis šių parodymų nepatvirtino, teigė, kad nesuprato, kad A. A. ketino parduoti automobilį. Papildomai parodė, kad tuo metu turėjo kreditų. Teisės vairuoti nei tada neturėjo, nei dabar neturi. Suprato, kad turės mokėti lizingo įmokas apie 200 Lt kas mėnesį. Gavęs 4000 Lt, iš tų pinigų lizingo nemokėjo. Automobilio dokumentus po lizingo pasirašymo atidavė A. A., jis pats nė karto su automobiliu nevažiavo. Kad automobilis parduotas sužinojo tada, kai jį iškvietė policija.

Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Parodė, kad jam paskambino A. K., pasakė, kad jo draugas nori įsigyti automobilį, paklausė, gal jis kokį turi. Paskui, ar jis surado, ar tai jie patys jau buvo susiradę automobilį, jo paprašė susiskambinti su pardavėju. Jis paskambino jų duotu telefono numeriu, pasiklausinėjo apie automobilį, kainą aptarė. Paskui su pardavėju sustiko, jis automobiliu pravažiavo. A. K. ir M. K. sėdo pas pardavėją į automobilį ir važiavo į lizingo UAB ‚mogo LT“, nes M. K. norėjo pirkti lizingu. Jis tuo metu važiavo į Regitrą, nes jau darb o diena ėjo į pabaigą, jis norėjo išimti talonėlį. Bet sandoris neįvyko, kaip jam paaiškino A. K. ir M. K., pardavėjas nepasitikėjo lizingo bendrove. M. K. sakė, kad labai gera mašina, klausė kaip jam ją įsigyti, jis pasakė, kad reikia iš savo lėšų nusipirkti, bet M. K. pinigų neturėjo. Jis pasakė, kad pinigų neskolins, kas paskolintų A. K., bet šiam nereikėjo. Kaip supranta, A. K. nusipirko tą automobilį, tada nuvyko į UAB „mogo Lt“ ir perrašė M. K.. Jis paaiškino M. K., kad turi mokėti įmokas, nes kitaip atsakomybė ir didelės palūkanos. M. K. įsipareigojo mokėti, sakė važiuos į užsienį dirbti. Jis buvo įsitikinęs, kad M. K. įmokų nemokės, nors dirbo, jis manė, kad tada iš atlyginimo jam nuskaičiuos. Po kelių dienų bekalbant su M. K., šis pasiūlė jam automobilį nupirkti. Jis pasiūlė vienam kitam pirkėjui, paaiškino, kad automobilis lizinginis, kad žmogus gali nemokėti įmokų. Jis tą automobilį iš M. K. nupirko, pats su juo važinėjo mėnesį ar pusantro. Jis tikėjo, kad M. K. lizingo įmokas mokės, bet apsidrausdamas davė M. K. pasirašyti sutartis, kad jei jį apgautų, kad jis galėtų turėti dokumentą automobiliui susigražinti. Jis kelis kartus skambino M. K., bet jis tai neatsiliepė tai sakė, kad moka įmokas. Vėliau automobilis pradėjo gesti, jis įdėjo skelbimą į www.autogidas.lt ar tai www.autoplius.lt, nurodė, kad automobilis registruotas UAB „mogo Lt“ vardu, kad žmogus žada mokėti įmokas. Įsitikinęs, kad A. K. į Regitrą nevežė, UAB „mogo Lt“ asmeniškai nebuvo. Neatsimena, už kiek iš M. K. nupirko automobilį, bet 15000 tikrai nemokėjo, mokėjo gal 4000, gal 6000, o gal 8000 litų, mano kad mokėjo 2300 eurų. Tuo metu jo su M. K. niekas nesuvedė, jis bendravo su M. K. sugyventine, jie buvo pažįstami, M. K. jo paprašydavo kur nors pavežti. Šioje situacijoje jis dalyvavo, nes norėjo pavežti A. K. nuvežti iki rasto automobilio. Su M. Š. iš pradžių derėjosi A. K., o paskui jis nuderėjo kainą, tai A. K. labai džiaugėsi. Jis savo automobiliu, mėlynos spalvos „Audi“ nuvažiavo pas M. K., ten buvo ir A. K.. Jie trise nuvažiavo į Statoil degalinę apžiūrėti automobilio. Su pardavėju bendravo jis, o M. K. ir A. K. apžiūrėjo automobilį, A. K. apžiūrėjo variklį, o M. K. džaigėsi gražiu salonu ir televizoriumi. Kokią kainą jis suderėjo, neatsimena. Po to, M. K., A. K. ir pardavėjas automobiliu VW Golf nuvažiavo į UAB „mogo Lt“ atstovybę, o jis savo automobiliu nuvažiavo į Regitrą išimti talonėlio, bet jam paskambino ir pasakė, kad atvyktų atgal, kad pardavėjas nesutinka parduoti automobilio, kad jam netinka sąlygos. Jis buvo padavęs avansą pardavėjui, neatsimena, kiek, gal 500 Lt gal 200 Lt, bet pinigus jam grąžino, kai jis atvažiavo prie lizingo bendrovės pasiimti. Paskui jie išsiskirstė, jis dar paaiškino, kad jie nusipirktų automobilį už savo pinigus, kiek jam žinoma, automobilį iš M. Š. nusipirko A. K. už savo pinigus, paskui buvo nupirktas automobilis M. K. vardu per UAB „mogo LT“. A. K. turėjo pinigų, nes buvo pardavęs, po to iš jo paties dar pirko keletą automobilių, todėl jam nekeista, kad A. K. turėjo pinigų. V. A. nepažįsta. Gali būti, kad automobilį jam atvarė V. A., bet ne į namus, jis neatsimena, iš kur jis tą automobilį pasiėmė. Automobilis ne A. K. prašymu buvo atvarytas pas jį, tik gal prie jo namų buvo pastatytas. Jis turėjo tą automobilį nuo tada, kai automobilis buvo užregistruotas M. K. vardu. Prieš tai jis vairavo tą automobilį tik apžiūrėdamas, gal dar kas nors prašė pavairuoti, neatsimena. Nuo neįvykusio sandorio iki antro sandorio praėjo 24 valandos, per tą laiką tikrai minimo automobilio nevairavo. Pats mogo Lt nebuvo, ar po sutarties sudarymo vežė M. K. ir A. K., neatsimena, bet galėjo vežti, galėjo ir apdrausti, sumokėti už draudimą automobiliui, jei jo prašė. Neatsimena, kad vežė iki bankomato, tą dieną M. K. 4000 Lt nedavė. Kas vairavo automobilį, nežino, pas jį automobilis VW Golf atsirado po savaitės. Jis iš M. K. nutarė nupirkti automobilį po 3-4 mėnesių. Į klausimą kaltinamasis atsakė, kad po sandorio UAB „mogo Lt“ sudarymo jis vežė M. K. į namus, tada pavežė A. K. į namus. Kai pirko iš M. K. automobilį, tada padavė jam užpildyti pirkimo-pardavimo sutartis, kurias turėjo automobilyje. Kiek sutarčių M. K. užpildė, neatsimena, galėjo būti 3-4 egzemplioriai, nes 2 reikalingi Regitrai, dar vieną jis pasiėmė atsargai, jei būtų įsivėlusi kokia klaida. Kiek jis sumokėjo M. K., neatsimena, gal 4000 Lt. Automobilį pirko sau važinėti, o po to parduoti, jis pradėjo gesti, todėl įdėjo skelbimą ir pardavė. Su pardavėju susitiko, prisistatė, kad jis A. A., o ne M. K., paaiškino, kad automobilis UAB „mogo LT“, padavė visus dokumentus, patikrino VĮ Regitrą, jokių apribojimų nebuvo, todėl pirkėjas nupirko. Nesakė pirkėjui, kad lizingo įmokos tikrai bus mokamos. Už kiek pirko, neatsimena. Skelbimuose taip pat jis pateikė informaciją, kad automobilis priklauso mogo Lt. Tolimesnis automobilio likimas jam nežinomas. Automobilį jis pardavė ne D. J., o kitam asmeniui, kurio duomenų nežino, D. J. nepažįsta, su juo nėra bendravęs. Kaltę pripažįsta dėl to, kad kažkiek apgavo tą pirkėją, kad įtikino jį pirkti automobilį. Ar automobiliu naudojosi A. K., nematė, jis A. K. 1000 Lt nemokėjo. Kodėl jį apkalba M. K., nežino, gal pavydi pinigų, ar pyksta, kad jis su jo sugyventine bendravo.

Kaltinamasis, 2016-12-07 teisiamojo posėdžio metu (5 t., b. l. 129-131), susipažinęs su 2014-11-20 skelbimu, pateiktu UAB „Vertikali medija“ (5 t., b. l. 117-118), patvirtino, kad tai tas skelbimas, pagal kurį jis pardavė automobilį VW Golf. Skelbime nurodyta, kad automobilis parduodamas be perrašymo, tai reiškia, kad jo negalima perregistruoti. Jis šią aplinkybę paaiškino pirkėjui. Jam M. K. žadėjo lizingą mokėti, todėl jis tą patį pasakė pirkėjui. Šis pasitikrino duomenų bazėje, suprato, kad automobilis lizinginis, bet sutiko pirkti. Kiti automobilio duomenys skelbime galimai neatitinka realiai buvusių, nes sistema automatiškai suveda. Kai iš M. K. įgijo automobilį, jam atrodo, kad pildė pirkimo-pardavimo sutartį kaip pirkėjas. Buvo supildęs vieną sutarties egzempliorių. Kai automobilį pardavė pirkėjui padavė tris M. K., kaip pardavėjo, pusiau užpildytas sutartis. Jokio dokumento, kad gavo pinigus pardavęs automobilį, nepasirašė.

Nors kaltinamieji A. K., M. K. bei A. A. kaltės nepripažino, tačiau jų kaltė yra įrodyta kitais byloje sutrinktais įrodymais:

Nukentėjusysis A. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015-01-18 ar 2015-01-19 skambino pagal portalo www.autoplius.lt skelbimą, kad parduodamas VW Golf 2005 m. laidos. Skelbime jokių duomenų, kad automobilis parduodamas be perrašymo, nebuvo. Kaina buvo nurodyta 3500 Eur. Paskambino nurodytu telefonu, bet nesutarė dėl kainos. 2015-01-21 jis pamatė, kad įdėtas skelbimas jau su sumažinta kaina, jis vėl paskambino pardavėjui, susitarė su juo susitikti 14.30 val. prie Kauno hidroelektrinės. Į susitikimą vyko su M. Knyšiumi. Atvykus pardavėjui, kaip dabar žino - D. J., apžiūrėjo automobilį, nuderėjo kainą iki 2850 eurų. D. J. paprašė į pirkimo-pardavimo sutartį įrašyti 2500 eurų kainą. D. J. jam pateikė du automobilio pirkimo-pardavimo sutarčių egzempliorius. Vieną sutarties egzempliorių pildė jis, užpildė savo asmens duomenis, sutarties surašymo vietą ir datą, sumą skaičiais ir žodžiais ir pasirašė. Visi kiti duomenys jau buvo užpildyti. Kitą egzempliorių pildė D. J.. Matė, kad automobilio pardavėju yra nurodytas M. K.. Jam kilo įtarimas dėl nedidelės automobilio kainos, todėl jis paprašė pardavėjo dokumento, o šiam pateikus jį nusifotografavo ir pateikė vėliau prie bylos. Jis klausė D. J., kodėl pardavėju kitas asmuo įrašytas, o šis paaiškino, kad verčiasi automobilių perpardavimu, todėl nenori, kad figūruotų jo pavardė. D. J. jam atidavė automobilio registracijos liudijimą, vizualiai jam įtarimų dėl galimo duomenų pakeitimo nekilo. Jis susitarė su D. J., kad jis po kelių dienų nuims automobilį nuo įskaitos, nes jis norėjo automobilį priregistruoti savo vardu. Tuo metu jis netikrino, ar automobilis paieškomas ar išregistruotas. Po kelių dienų jam nepavyko susisiekti su D. J., nes šis neatsiliepė, todėl jis nuėjo į Regitrą, kur sužinojo, kad automobilis yra lizinginis. Jis per pažįstamus gavo kitą D. J. telefono numerį, paskambino jam ir pasakė apie tai, o D. J. nepripažino, kad automobilis lizinginis. Antro pokalbio metu D. J. jam pasakė, kad jam skambino iš Telšių ir klausė, ar ne tas pats automobilis, kuris Marijampolėje pardavinėjamas. Iš šio pasakymo jis suprato, kad D. J. žinojo, kad tai lizinginis automobilis. Kadangi D. J. nesutiko atlyginti žalos, todėl jis kreipėsi į policiją.

Liudytojas D. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta A. A. kaip automobilių pardavėją, kiek laiko pažįsta, neatsimena. Automobilį VW Golf pirko pagal skelbimą, neatsimena, kur rado skelbimą bei skelbimo turinio. Į tą skelbimą atkreipė dėmesį, nes automobilio kaina buvo mažesnė, o jis tuo metu, kaip ir dabar, užsiėmė automobilių prekyba. Pagal skelbimą susiskambino su pardavėju, susitiko su juo degalinėje Orlen, Marijampolėje. Jis ten važiavo su draugu G. D.. Pardavėjo teismo posėdžių salėje nėra. Su pardavėju sutarė dėl automobilio kainos, pardavėjas jam padavė automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, jis atsiskaitė ir grįžo į Kauną. Kokie duomenys buvo užpildyti pirkimo-pardavimo sutartyse, jis neatsimena. Jis paprastai, jei ketina automobilį perparduoti, automobilio nesirašo savo vardu, kaip buvo šiuo atveju, jis neatsimena. Pirkdamas automobilį jis pasitikrino Regitroje pagal valstybinius numerius, ar nėra automobiliui arešto uždėta, ar nekonfiskuotas, ar nėra jokių apribojimų. Tokių duomenų nebuvo. Kiek mokėjo už automobilį, neatsimena. Automobilio registracijos dokumentus gavo iš pardavėjo, automobilio savininku juose buvo nurodytas tas pats asmuo, kaip ir pirkimo-pardavimo sutartyje. Automobilį parsivarė į Kauną ir vėl įdėjo skelbimą www.autogidas.lt pardavimui, tik didesne kaina. Automobilį jis turėjo tris dienas, buvo atvažiavę keli pirkėjai apžiūrėti, o pardavė jis automobilį nukentėjusiajam. Su nukentėjusiuoju susitiko prie Kauno HE, padavė jam tas sutartis, kurias buvo gavęs pats iš pardavėjo, padavė savo pasą nusifotografuoti. Už kokią kainą pardavė automobilį, neatsimena. Po vienos, dviejų dienų nukentėjusysis jam paskambino ir pasakė, kad dokumentai padirbti ir kad automobilis „lizinginis“. Iki tol jis šių aplinkybių nežinojo. Jis patarė priduoti automobilį į „šrotą“. Jam iš tiesų skambino kažkas iš Telšių ir klausė, ar tai ne tas lizinginis automobilis, kur buvo pradavinėjamas Marijampolėje, o jis atsakė, kad ne. Jis nukentėjusiojo neapgavo, dokumentų nepadirbinėjo. Neatsimena, ar žadėjo nukentėjusiajam išregistruoti automobilį ar jis jau buvo išregistruotas, bet jis net negalėtų išregistruoti automobilio, nes šis ne jo vardu buvo priregistruotas.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 60), kad jis internetinėje svetainėje „Autoplius“ rado skelbimą, kad parduodamas automobilis „VW Golf“, 2005 m. laidos. Paskambino nurodytu telefonu, kurio nepamena. Atsiliepęs vaikinas pasakė, kad šį automobilį parduoda už 3250 Eur. Susitarė su juo susitikti prie Marijampolės miesto ribos, netoli automobilių turgaus. 2015-01-18 apie 21 val. apžiūrėjo automobilį, jo techninė būklė jam tiko, su vaikinu galutinai sutarė dėl kainos - 2850 Eur ir automobilį nusipirko. Iš jo gavo pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo įrašyti duomenys: M. K., asmens kodas ir jo parašas. Reikėjo tik įsirašyti savo duomenis. Kadangi automobilį galvojo parduoti, tai savo duomenų neįrašė. Įdėjo skelbimą į internetinę svetainę „Autoplius“, kad parduoda automobilį „VW Golf“, 2005 m. laidos. Sekančią dieną paskambino vaikinas ir sutarė šį automobilį jam parduoti už 2850 Eur. Su šiuo vaikinu susitiko 21 d. apie 15.30 val. Kaune T. Masiulio g., automobilių stovėjimo aikštelėje, prie HAE. Vaikinas apžiūrėjo automobilį, pretenzijų neturėjo, nuvyko prie parduotuvės „Šilas“ Kaune, M. Gimbutienės g. Jis aikštelėje padavė vaikinui pirkimo-pardavimo sutartį, pasakė, kad įrašytų savo duomenis, jis įrašė A. T. duomenis, nurodydamas asmens kodą, gyvenamąją vietą bei pasirašė. Gavęs iš jo automobilio registracijos liudijimą, A. T. jo sutikimu nufotografavo jo tapatybės kortelę, jie išsiskyrė. Po kelių dienų A. T. jam paskambino ir pasakė, kad netvarka su tuo automobiliu, pareikalavo grąžinti pinigus. Jis atsisakė juos grąžinti, motyvuodamas, kad perkant viskas buvo gerai, o dabar iškilo problemos. A. T. nurodė, jog galimai suklastotas automobilio registracijos liudijimas, kur turi būti įrašytas savininkas, ten jo nėra. Kai jis pirko automobilį, tvirtina, jog nekreipė dėmesio, ar buvo registracijos liudijime įrašytas automobilio savininkas, matė pradžioje įrašytą M. K.. Nežinojo, kad automobilis „lizinginis“ ir priklauso UAB „mogo LT“. Jis nežino, kas yra M. K. (1 t., b. l. 60).

Liudytojas patvirtino parodymus, kaip teisingus. Papildomai parodė, kad automobilio pardavėjas jam į rankas padavė vieną automobilio pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorių, jis vieną egzempliorių atidavė pardavėjui, o paskui automobilio daiktadėžėje rado dar du egzempliorius. Sutartį, esančią 1 t., b. l. 152, pildė jis kaip pirkėjas, užpildė adresą, pinigų sumą, skaičiais pinigų sumą. Kadangi automobilį pirko pardavimui, todėl neregistravo savo vardu. A. A. žino kaip automobilių pardavėją, dėl to su juo yra bendravęs.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo D. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 22-23), kad A. A. iš matymo nepažįsta, tačiau, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, telefonu su juo yra ne kartą bendravęs kaip su automobilių pardavėju. A. A. jo telefone yra įvestas vardu „Marijamp“, jis yra buvęs iš jo namų paimti automobilių, tačiau šie būdavo palikti garaže, arba perduodavo A. A. mama. Liudytojas parodymus patvirtino kaip teisingus. Papildomai parodė, kad iš A. A. yra pirkęs automobilius, palikdavo pinigus jo mamai ar pervedimu mokėdavo, jis ikiteisminio tyrimo metu, taip išeina, kad pažinojo jį, tačiau iš vardo ir pavardės jis jam nebuvo žinomas, jis nepažino jo iš nuotraukos. Nukentėjusiajam automobilį pardavė lygiai už tą pačią kainą, už kurią pirko. Neatsimena, ar prašė sutartyje nurodyti mažesnę kainą. Nukentėjusiajam neatsiliepė gal dėl to, kad buvo nusėdęs jo telefonas, jis naudojasi trimis telefonais. Su automobilio registracijos liudijimu jam buvo paduotas senas draudimas, kur jis šiuo metu, jis nežino, kokia draudimo bendrovė draudė, neatsimena. Kadangi ketino automobilį parduoti, automobilio nedraudė.

Liudytojas M. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš 2-3 metus nutarė parduoti savo automobilį VW Golf. Įdėjo skelbimus į autoplius.lt ir autogidas.lt. Nurodė, kainą, neatsimena tiksliai 10000-12000 litų. Atvažiavo visi trys kaltinamieji apžiūrėti. Susitiko su jais Marijampolėje, Statoil degalinėje, jie atvažiavo Audi automobiliu, spalvos neatsimena, vairavo tas kuris, apžiūrinėjo automobilį. A. A. apžiūrėjo automobilį. Apžiūrėję pasiūlė važiuoti į Mogo, važiavo kartu su A. K. ir M. K., o ar A. A. su jai važiavo, neatsimena, ten automobilį įvertino. Kadangi buvo šeštadienis, jis neturėjo laiko, Regitroje buvo eilės, todėl pasakė, kad nebeparduoda automobilio, kad jie paskambintų kitą savaitę. Prieš tai A. A. jam buvo padavęs dalį pinigų, o kitą dalį jam turėjo pervesti Mogo, bet kai jis atsisakė parduoti, jis pinigus gražino. Kai A. A. apžiūrinėjo automobilį, kiti du automobilyje sėdėjo, A. A. sakė, kad į užsienį važiuos ar tai į aikštelę statys. Po kelių dienų jam paskambino kitas žmogus pagal skelbimą, pasiūlė kainą, kuri buvo 1000 Lt mažesnė nei skelbime, jis susitarė su juo susitikti Regitroje. Asmuo buvo apie 60 metų amžiaus, turėjo dvi automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, užpildęs savo vardu, kaip pirkėjas, pavardės neatsimena, o jis surašė savo duomenis. Iš sutartyje nurodytos pirkėjo gimimo datos jis suprato, kad ne tas pats asmuo yra pirkėjas, kuris nurodytas sutartyje, pirkėjas aiškino, kad kažkoks jo giminaitis perka automobilį. Jis gav pinigus – 15000 Lt, automobilį išregistravo. Po vienos ar kelių dienų jis dar buvo susitikęs su tuo pagyvenusiu pirkėju tiesiog gatvėje, Marijampolėje ir padavė jam žiemines padangas, pirkėjas vairavo nupirktą automobilį. Vėliau matė jo buvusį automobilį vairuojant A. A.. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 44-46), kad 2014 m. rugsėjo 27 d. jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini)paskambino vyriškis, kurio balsas skambėjo gana jaunai, pagal balsą jam duotų apie 30 metų amžiaus. Mano, kad jis jį susirado per skelbimų portalą „Autogidas“ arba „Autoplius“, kur jis jau apie mėnesį laiko buvo įdėjęs skelbimą dėl automobilio pardavimo. Jis neužsiima automobilių perpardavimu, tiesiog šis automobilis, kurį buvo įsigijęs maždaug prieš metus, turėjo šiokių tokių trūkumų ir norėjo jį parduoti. Tas vyras sakė, kad nori pirkti jo parduodamą automobilį „VW Golf“, bet aiškino, kad ne sau, o draugui. Tą pačią dieną su juo susitiko Marijampolėje, degalinėje „Statoil“ , ties išvažiavimu į Kauną. Jie buvo su automobiliu „Audi A6“ berods mėlynos spalvos. Iš jos išlipęs vairuotojas apžiūrinėjo jo automobilį, sakė, kad jį nori pirkti jo draugas, kuris sėdėjo minėtame automobilyje. Jame buvo du asmenys, bet abu nelipo laukan ir automobilio neapžiūrinėjo. Jau tuomet jam pasirodė keista, kad draugas nori pirkti automobilį, bet juo nesidomi ir net neišlipa iš automobilio. Ir pats tas vyras, kuris apžiūrinėjo automobilį, pasirodė keistas kaip pirkėjas, nes nelabai domėjosi automobilio savybėmis ir panašiai. Jo paklausus, kodėl tas draugas nelipa apžiūrėti, jis sakė, kad draugas apie tai nelabai supranta. Pirkėjas sakė, kad nori automobilį pirkti lizingu. Jis už jį norėjo gauti 16000 Lt, tai pirkėjas siūlė 2000 Lt duoti grynais, o kitus – lizingu. Pirkėjas sakė, kad automobiliu norima vykti ilgai kelionei, teiravosi, ar jis atlaikys. Paskui pirkėjas vienas nuvažiavo atvežti neva 2000 Lt, o jis su tais dviem jo draugais nuvažiavo iki lizingo kompanijos „mogo.Lt“ skyriaus Marijampolėje. Kalbėjo nedaug, bet užkliuvo tai, jog jie sakė skirtingai negu pirmas vyras, kad ši mašina važinėtų čia, Lietuvoje. Visi trys užėjo į tą biurą, kuriame dirbo viena jauna darbuotoja apie 30 m. amžiaus. Abu vyrai - apie 25-30 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo ir ūgio. Vieno iš jų buvo keisti kirpčiukai priekyje, o kito nelabai atsimena, nežino, ar atpažintų. Nežino, ar jie iš Marijampolės, nes pats daug laiko praleidžia Marijampolėje, tai nekreipia dėmesio, ar kalba tarmiškai, ar ne. Tas su kirpčiukais padavė darbuotojai savo dokumentus, nieko daug nekalbėjo, pasakė tik, kad nori savo vardu pirkti šį automobilį lizingu, jis padavė mašinos dokumentus. Jis niekada nieko nepardavinėjo ir nepirko lizingu, tai nelabai pasitikėjo nei tais vyrais, nei ta biuro darbuotoja. Be to, turėjo nedaug laisvo laiko, nes už poros valandų turėjo būti futbolo varžybos, be to tai buvo paskutinė diena, kai Regitroje buvo išregistruojami seni automobiliai, didžiulės eilės, tie pirkėjai įtartini, tai jis galiausiai pasakė, kad jei jie norės, tai susitiks kitą savaitę ir sutvarkys tuos reikalus. Tiesa, dar prieš tai atvyko tas pirmas vyriškis, padavė jam 2000 Lt, kokiomis kupiūromis, nepamena, bet greičiausiai po 100 ar 200 Lt ir pasakė, kad važiuoja į „Regitrą“ išimti talonėlį eilei, nes labai didelės eilės. Tas asmuo į lizingo kompanijos biurą net nebuvo užėjęs. Jis jau grįžo su dviem jo draugais atgal į biurą, bet jis apsigalvojo ir kažkuriam iš jų grąžino tuos 2000 Lt, atsiprašė, bet pasakė, kad neturi laiko ir panašiai. Jie liko nepatenkinti, o to pirmojo vyro, kuris jam padavė pinigus, jis daugiau ir nematė. Jis atrodė apie 30 m. amžiaus, vidutinio ūgio ir kūno sudėjimo, plikas, veido bruožų nupasakoti negali, bet mano, kad pažintų. 2014-09-28 jam telefonu, kurio numeris 8 672 34 566, paskambino vyriškis, kurio balsas buvo kaip vyresnio asmens. Su juo sutarė susitikti kitą dieną dėl automobilio pirkimo. Susitiko su juo Marijampolės „Regitroje“ 2014-09-29 apie pietus, sutarė su juo, kad jis perka jo automobilį už 15000 Lt grynais. Jis buvo kalbus, kaip suprato, jis buvęs kariškis, tarnavęs rusų laikais Marijampolėje ir čia pasilikęs. Jokio rusiško ar kito tarmiško akcento jo balse nepastebėjo. Paskui, kaip formino automobilio išregistravimą „Regitroje“, matė, kad jis daug ką iš darbuotojų pažįsta, vadino save generolu. Jis apie 60 metų amžiaus, vidutinio ūgio ir kūno sudėjimo, plaukai trumpi, veido bruožų tiksliai nupasakoti negali, berods buvo su ūsais, vilkėjo paprastai, gal džinsais su kokiais marškiniais nepamena, nekrito į akis. Jis išregistravo šį savo automobilį, gavo iš to vyro sutartą 15000 Lt sumą grynais galimai po 100 ir 200 Lt, pasirašė transporto pirkimo-pardavimo sutarties du egzempliorius, kuriuose jau buvo pirkėjo – A. K. pavardė ir parašas, bet tas vyras sakė, kad tai jo draugo ar giminaičio duomenys, kad jam perkamas automobilis, tik jis pats atvykti negali. Jis pirkėjui padavė automobilio raktelius ir berods techninės apžiūros lapą. Šis mašinos savo vardu neregistravo ir su ja išvažiavo. Jis dar jį įspėjo, kad negerai su ja neregistruota važiuoti, bet jis į tai numojo ranka, suprato, kad jam tai ne problema. Nežino, ar šį žmogų į susitikimą Regitroje kas nors atvežė, nes jis kažkiek vėlavo. Jis teigė, kad kažkas atvežė. Dar jį susitiko po poros dienų, kai susitarė ir jis jam privežė pažadėtas žiemines padangas. Po kiek laiko jo draugai jam sakė, kad matė jo automobilį važinėjant po Marijampolę. Jis ir pats dar matė apie mėnesį laiko šį automobilį Marijampolėje. Gal porą kartų matė už vairo tą patį pirmąjį vyriškį, kuris buvo su tais dviem draugais ir davė jam 2000 Lt, kai norėjo, kad jis automobilį parduotų lizingu. Iš to ir suprato, kad tas vyresnis vyras yra jų tarpininkas ir tikrai su ta pirma trijų vyrų kompanija susijęs, nors jis pats jam to nesakė.

Liudytojas parodymus patvirtino kaip teisingus.

Liudytojas G. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. J. yra jo kaimynas, kaltinamųjų, nukentėjusiojo nepažįsta. Atsimena, kad D. J. jo paprašė pavairuoti automobilį, nes norėjo važiuoti pirkti automobilio VW Golf. Neatsimena, kada tai buvo. Važiavo į Marijampolėje esančią degalinę, buvo šviesus paros metas, po pietų. Jis liko automobilyje, o D. J. nuėjo kalbėti dėl automobilio pirkimo. Automobilio pardavėjas buvo su kapišonu, jis nekreipė jį šį dėmesio. D. J. apžiūrėjo automobilį, pravažiavo su juo, matė, kad paskui sėdėjo su pardavėju VW Golf automobilyje ir pildė pirkimo sutartį. D. J. sakė, kad nori automobilį perparduoti. Neatsimena, kokia buvo kaina automobilio, bet kaip suprato iš D. J., kad automobilis pigus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 78-79), kad 2015 metų sausio mėn., tikslios datos neprisimena, kaimynas D. J., su kuriuo jis gerai sutaria ir neretai pabendrauja, paprašė, kad jam padėtų parsivaryti iš Marijampolės automobilį, jei jis jį pirks. Jis sutiko. Kažkurį vakarą jis su juo jo vairuojamu automobiliu „Audi A6“ juodos spalvos nuvyko iki Marijampolės. Dar prieš miestą užsuko į degalinę, jei neklysta - „Orlen“, kur D. J. buvo susitaręs telefonu susitikti dėl automobilio „VW Golf“ įsigijimo. Jis norėjo jį apžiūrėti. Kokiu tikslu jis jį pirko, tiksliai nežino, matomai perpardavimo, nes tuo užsiima. Kai įvažiavo į degalinę, tai sustojo už jos pastato, kur jau stovėjo tas automobilis „VW Golf“ juodos spalvos. Jų automobilis nuo to kito automobilio sustojo gal per penkis metrus. Jis artyn prie parduodamo automobilio priėjęs nebuvo, jo neapžiūrinėjo ir nesidomėjo, kaip vyksta derybos ir sutarties forminimas. Jis tik išlipo iš automobilio tam, kad persėstų į vairuotojo sėdynę, dar net nežinodamas, ar D. J. tą automobilį pirks. Su D. J. bendravo vienas vyrukas. Kitų, kurie būtų buvę kartu su juo, nematė. Tas pardavėjas atrodė apie 30 m. amžiaus, aukštas, už jį aukštesnis (jo ūgis apie 185 cm. ), normalaus kūno sudėjimo. Jis vilkėjo žiemine trumpa sportine striuke, tamsiomis sportinėmis kelnėmis, ant galvos buvo užsimaukšlinęs tamsų kapišoną. Dėl to jo veidą blogai matė ir vargu ar jį pažintų. Ar jis buvo vienas, ar su kitais, nežino, tų kitų nematė, jeigu buvo. Jų derybos ir sutarties forminimas truko apie 20-30 min. Matė, kad D. J. sukirto rankomis su tuo vyruku, kuris pardavinėjo automobilį, sumokėjo jam pinigus. Kiek pamena, jie dokumentus pildė ant parduodamos mašinos kapoto, jei neklysta. Jam atrodo, kad rašė pardavėjas. Neatsimena, kad matytų rašant D. J. toje degalinėje. Paskui jis jam tik ranka mostelėjo, parodydamas, kad važiuojam. Jis atgal vairavo automobilį „Audi A6“, o D. J. - tą nusipirktą. Kur dingo tas vaikinas – pardavėjas, nežino. Nežino, ar jo kas atvyko pasiimti, ar jis pėsčiomis kažkur nuėjo, tuo nesidomėjo. Kai grįžo, prie namų D. J. dėliojosi naujai įsigyto automobilio dokumentus. jis matė registracijos liudijimą, techninės apžiūros lapą, pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo prirašyta, tačiau ar ji buvo pilnai užpildyta, ar joje buvo visi reikiami parašai, keliais raštais ji buvo užpildyta, nežiūrėjo. Nežino, kelis pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorius D. J. parsinešė. Tų dokumentų asmeniškai savo rankose nelaikė. D. J. nesakė, kad yra kažkokių problemų dėl to automobilio ar panašiai, minėjo, kiek už jį mokėjo, bet jis neprisimena. Nežino, ar jis jį gana pigiai nupirko tą automobilį, ar jo mokėta pinigų suma atitinka tokio automobilio rinkos kainą. Ir vėliau D. J. jam neminėjo, kad dėl to automobilio yra kažkokių problemų. Kam jis paskui pardavė tą automobilį, nežino. Papildo, kad tas automobilio įsigijimas vyko apie 21 val. vakaro.

Liudytojas parodymus patvirtino kaip teisingus. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes.

Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusysis yra jo draugas. Žino, kad A. T. rado skelbimą dėl automobilio VW Golf juodos spalvos pardavimo, paskambino nurodytu telefonu. Jis kartu su A. T. 2014-01-21 apie 14.30 val. važiavo apžiūrėti automobilio prie Kauno HE. A. T. automobilis tiko, todėl jie nuvažiavo prie parduotuvės Šilas užpildyti dokumentų. Jis matė, kad pirkimo-pardavimo sutartyje yra įrašyta vardas, pavardė ir parašas. Kai A. T. paprašė to asmens dokumento, tai matė, kad sutartyje buvo kitas asmuo įrašytas. Negirdėjo, ką pardavėjas paaiškino dėl to. Po savaitės laiko A. T. papasakojo, kad yra problemų dėl to automobilio, kad neįmanoma jo įregistruoti, nes jis priklauso „Mogo“ lizingui.

Liudytoja N. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. K., šis buvo jos sūnaus M. K. draugas, dažnai ateidavo į svečius kavos, cigarečių. 2014 m. rudenį, dienos neatsimena, ji kartu su dukra atvažiavo pas sūnų M. K.. Namuose pas jį buvo A. K.. A. K. pradėjo girtis, kad Mantui padėjo išsikapstyti iš bėdų, papasakojo, kad jo draugas Artūras prašė paimti lizingu automobilį, Mantas susutiko tą automobilį savo vardu paimti iš lizingo, o už tai Mantui buvo atsilyginta 4000 litų. Automobilis Mantui buvo nereikalingas, jis neturėjo teisių. A. K. pasakė, kad A. A. dėl kažkokių priežasčių negali imti lizingu automobilio, o Mantas jai sakė, kad už automobilį lizingo įmokas mokės A. A.. Ji žinojo apie tuo metu jos sūnaus M. K. skolas, tuo metu jis nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje. A. A. gyveno su Manto buvusia sugyventine. Tuo metu jai atrodė teisinga, kad Mantas savo vardu paima lizingą ir gauna 4000 litų.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 95-96), kad jos sūnus nagrinėjamu laikotarpiu turėjo labai daug išlaidų, susijusių su teismais dėl dukters globos, žino, kad sūnaus draugas Arvydas pasiūlė sūnui šį reikalą, kas buvo iniciatorius nežino, A. A. kaip sūnaus draugo, nežino.

Liudytojas patvirtino parodymus kaip teisingus, patikslino, kad A. A. teisme mato pirmą kartą, kodėl ikiteisminio tyrimo metu kai kurių aplinkybių nenurodė, negali paaiškinti, gal ne taip suprato klausimus.

Liudytoja I. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius žino kaip klientus. Ji dirba klientų aptarnavimo specialiste UAB „mogo Lt“ Marijampolės skyriuje. Atsimena, kad į skyrių buvo atvykę visi trys kaltinamieji. A. K. nurodė, kad nori parduoti, M. K., kad nori pirkti automobilį. Jai pasirodė, kad jie nepažįstami. Automobilis buvo apžiūrėtas, sudaryta lizingo sutartis. M. K. mokumą patikrino pagal tuo metu galiojusią tvarką, kurios dabar neatsimena. A. A. atvyko su pardavėju, dalyvavo apžiūrint automobilį, matosi nuotraukose, kurios darytos automobilio apžiūros metu. Lizingo sutarties bendrosiose sąlygose yra nurodyta, kad lizingo gavėjas negali parduoti automobilio. Regitros duomenų bazėje matosi, kad automobilis yra lizinginis, jo perregistruoti negalima.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 89-90), kad 2014-09-27 į „mogo.LT“ Marijampolėje, Stoties g. 49 su paraiška įsigyti automobilį kreipėsi M. K.. Apklausos metu negali pasakyti, ar pateikiant paraišką buvo tik M. K., ar jis buvo su draugu. M. K. pateikė savo asmens dokumentą, kurį ji patikrino, jis galiojo. Šiuo metu neprisimena, ar jų įmonė reikalavo, pateikti vairuotojo pažymėjimą, todėl negali tiksliai pasakyti, ar M. K. pateikė ir vairuotojo pažymėjimą. 2014-09-30 M. K. kartu su automobilio pardavėju A. K. atvyko į UAB „mogo LT“ adresu Marijampolė, Stoties g. 49 pasirašyti sutarties. Atvyko tik jie abu. Jokių trečiųjų asmenų nebuvo. Tarpusavyje M. K. ir A. K. bendravo draugiškai, atrodė kaip pažįstami. A. K. patvirtino, kad nori parduoti automobilį “VW Golf“. Norint išduoti finansavimą, jų įmonės darbuotojai turi apžiūrėti parduodamą automobilį, todėl tą dieną jis buvo apžiūrėtas, nufotografuotas, nuotraukos nusiųstos vertintojams, kurie pateikė vertinimo sumą, kuri ir yra finansavimo suma. Pusvalandžio bėgyje sulaukus atsakymo iš vertintojų, su M. K. pasirašė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, bei trišalę automobilio „VW Golf“ pirkimo-pardavimo sutartį. Prieš sudarant lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį su M. K., jis buvo supažindintas su sutarties sąlygomis dėl įmokų mokėjimo, dėl išankstinio galimybės, norint parduoti automobilį. Po sutarties pasirašymo A. K. buvo išduotas įgaliojimas į registruoti „VW Golf“ UAB „mogo.LT“ vardu, bei nurodyti M. K. automobilio naudotoju. Vėliau A. K. ir M. K. grįžo iš VšĮ „Regitra“ į UAB „mogo LT“ Marijampolės skyrių su nauju automobilio „VW Golf“ techniniu pasu, ant kurio buvo nurodyti UAB „mogo Lt“ ir M. K. vardai. Atnaujinusi VĮ „Regitra“ duomenis, ji įsitikino, kad automobilis „VW Golf“ tikrai perregistruotas. Iš įmonės sąskaitos ji atliko 13010,00 Lt pavedimą į A. K. nurodytą asmeninę banko sąskaitą. M. K. ir A. K. skyriuje laukė tol, kol bus atliktas pavedimas. Pranešus jiems apie tai, jie išėjo. Ar po sutarties sudarymo M. K. mokėjo mėnesines įmokas, nustatytas pagal lizingo sutartį, pasakyti negali. Iš viso A. K. yra du ar tris kartus buvęs jų skyriuje. Jis buvo atėjęs su kitu nepažįstamu dėl kito automobilio, tačiau tam asmeniui jų įmonė finansavimo nesuteikė.

Liudytoja patvirtino parodymus kaip teisingus, tačiau tvirtino, kad A. A. tikrai dalyvavo apžiūrint automobilį.

Liudytoja L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. K. buvo lizingo bendrovės „mogo Lt“ klientas. Jis 2015 metais sudarė lizingo sutartį dėl automobilio įsigijimo, buvo taikomas 3 mėnesių atidėjimo laikotarpis, pirmo mokėjimo jis neatliko, su lizingo bendrove nebendravo, tada buvo sužinota, kad jis automobilį perleido trečiajam asmeniui. Bendrovė atsiėmė automobilį, jį realizavo, o po pardavimo likusią skolą – 557,04 Eur skolos ir 20,611 Eur palūkanas, išsiieškojo iš M. K. per teismą. M. K. nė vienos įmokos nebuvo sumokėjęs. Sutartis buvo nutraukta, kai jis vėlavo įmokėti įmoką 30 dienų, sužinojus, kad automobilis parduotas. Šiuo metu visa skola sumokėta. Koks tai buvo automobilis, neatsimena.

Liudytoja J. P. teisimojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis A. K. yra jos sūnus, kiti kaltinamieji jai nepažįstami. Ankščiau ji su sūnum gyveno, jis 2014 metais dirbo, kur dirbo, nežino. Jis buvo pasitaupęs pinigų, todėl 2014 metų rudenį galėjo turėti susitaupęs 15000 litų, jai buvo sakęs, kad taupo, kad turi daugmaž tokią sumą. Kur jis laikė pinigus, ji nežino. Sodybą turėjo ji, o ne sūnus, ją pardavė, pinigus pasiliko sau.

2015-01-29 pareiškimu A. T. pranešė apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, kuriame nurodė, kad internetinėje svetainėje „Autoplius“ radęs skelbimą dėl automobilio VW Golf, 2005 m. laidos, juodos spalvos, pardavimo, nurodytu telefonu Nr. 8-645-73484 susisiekė su pardavėju. 2015-01-21 su pažįstamu M. Knyšiumi nuvyko susitikti su pardavėju, apžiūrėjo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutarė jį pirkti už 2850 eurų. Pardavėjas paaiškino, kad automobilis priklauso jo draugui. Pardavėjas pateikė dvi pirko-pardavimo sutartis, kurios buvo supildytos automobilio savininku nurodytas M. K., buvo ir savininko parašai. Jis į sutartis įrašė savo duomenis. Pardavėjas pateikė automobilio registracijos liudijimą, sutarė, kad pardavėjas rytoj nuims automobilį nuo įskaitos. Dar jis paprašė pardavėjo asmens dokumento ir šis pateikė D. J. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, kurią jis nusifotografavo. Rytojaus dieną jis skambino pardavėjui, tačiau šis neatsiliepė, todėl pirmadienį jis nuvyko į Regitrą, kur sužinojo, kad automobilio savininkas yra Mogo LT, o automobilio registracijos liudijimas galimai suklastotas. Vėliau susisiekus su D. J., šis nurodė, kad žinojo, jog automobilis priklauso bendrovei, pats buvo apgautas (1 t., b. l. 24-26).

2015-02-10 nukentėjusysis A. T. pateikė tyrimui automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-01-21 pirkimo pardavimo sutartį (originalą), techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini) (originalą), asmens tapatybės kortelės su vyriškio fotonuotrauka spalvotą fotokopiją (blogos kokybės). 2015-02-24 dokumentai apžiūrėti, užfiksuota, kad: transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos 2015-01-21 16.00 val. pirkimo-pardavimo sutartis, originalas, kurioje mėlynu rašikliu, bet skirtingo atspalvio pardavėju įrašytas M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) o pirkėju – A. T., (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) pažymėta transporto priemonės registravimo dokumento serija ir Nr. E 872714, transporto priemonė įkainota 2500 Eur, eilutėse „...pardavė“ ir „...pirko“ yra atkartota tie patys vardai ir pavardės, rašytos spausdintomis raidėmis skirtingu raštu, mėlyno rašiklio atspalviu, ir neįskaitomi parašai. Automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini) (originalas), žalios spalvos popierius, atlikimo data – 2014-06-09, transporto priemonės valdytojas – M. Š.. Asmens tapatybės kortelės su vyriškio fotonuotrauka spalvota fotokopija labai blogos kokybės, duomenys neįskaitomi (1 t., b. l. 146-148).

2015-02-23 A. T. pateikė tyrimui pilnos komplektacijos automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), po apžiūros 2015-02-23 nutarimu grąžintas saugojimui jo teisėtam savininkui – UAB „ mogo LT“ (1 t., b. l. 130).

2015-02-10 nukentėjusysis A. T. pateikė tyrimui automobilio VW Golf, valst, Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)originalą, kuris 2015-02-24 apžiūrėtas, nustatyta: Valstybinės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimas E 872714 automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos. Grafoje C.1.1 bei C.1.2 (asmens pavardė arba įmonės pavadinimas, asmens vardas) atspausdinta – (duomenys neskelbtini); grafoje C.1.3 (asmens arba įmonės adresas) atspausdinta – (duomenys neskelbtini); grafoje C.2.4 (asmens arba įmonės kodas) – (duomenys neskelbtini) kurio šriftas skiriasi nuo kito spausdinto teksto, jo spalva ryškesnė; grafa C.2.1 tuščia, tačiau apžiūrėjus su padidinamuoju stiklu matyti pašiauštas paviršius ir neryškūs įspaudai; grafoje C.2 įrašas -transporto priemonės savininkas, kitose grafose – atitinkami įrašai (1 t., b. l. 132, 133-135).

2015-03-13 specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-440 konstatuota, kad tirti pateikto LR transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2010-07-20 transporto priemonei VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), blankas yra atspausdintas pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, t. y., jis tikras. Tirti pateiktame dokumente yra pakeisti pirminiai rekvizitai, t. y., skiltyje „(C.2.4)“ esantys skaičiai „(duomenys neskelbtini)“ nėra pirminiai. Pirminiai įrašai šioje vietoje yra pašalinti mechaniniu būdu (trynimu, skutimu). Nustatyti pirminių įrašų šioje vietoje nėra galimybės dėl stipraus dokumento blanko pažeidimo. Skiltyje „C.2.1“ mechaniniu būdu (skutimui, trynimu) buvo pašalinti pirminiai įrašai. Pirminiai įrašai šioje vietoje buvo UAB „MOGO.LT“ (1 t., b. l. 139-144).

Kaip matyti iš transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties, ji datuota 2014-09-29 14:44, transporto priemonės vertė – 15000 Lt, pardavėjas – M. Š., pirkėjas – A. K., sudarymo vieta – Marijampolė (3 t., b. l. 99).

Iš 2015-02-04 VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad keleivinio automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyto 2010-07-20 savininkas yra UAB „mogo Lt“, kodas (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentas (duomenys neskelbtini), o nuo 2014-09-30 valdytojas – M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentas –(duomenys neskelbtini). Iš 2015-03-18 VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad keleivinio automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku –valdytoju iki 2014-09-29 buvo M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) Iki 2015-03-13 savininku buvo UAB „mogo Lt“, kodas (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad automobilis buvo registruotas A. K. vardu, nėra (1 t., b. l. 189-191).

Kaip matyti iš UAB „mogo Lt“ rašto bei pateiktų transporto priemonės registracijos liudijimo kopijos, 2014-09-27 lizingo finansavimo paraiškos, 2014-09-30 lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties (1 t., b. l. 107-115), M. K. į lizingo bendrovę su paraiška kreipėsi 2014-09-27 bei jis, kaip lizingo gavėjas, A. K., kaip pardavėjas, UAB „mogo Lt“, kaip pirkėjas, 2014-09-30 sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, pagal kurią UAB „mogo Lt“ iš pardavėjo A. K. už 13010 Lt įsigijo automobilį VW Golf, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavė jį valdyti ir naudotis M. K., o šis įsipareigojo iki 2019-11-30 sumokėti pirkimo kainą 13010,00 Lt mokant kasmėnesines įmokas, pirmą įmoką sumokant iki 2014-12-30.

Lizingo sutartis su M. K. nutraukta nuo 2015-01-29, kadangi savininkas, t. y. UAB „mogo Lt“ sužinojo, jog automobilis perduotas naudotis tretiesiems asmenims, tuo pažeidžiant sutarties Bendrųjų nuostatų 9.4 punktą, bei naudotojui nemokant lizingo įmokų (1 t., b. l. 118).

M. K. fotonuotraukose iš veido formos, atlėpusių ausų, nosies bei kitų veido bruožų atpažino A. A. kaip asmenį, vardu Artūras, apie kurį davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 17-20).

Akistatos su A. A. metu 2015-09-24 M. K. patvirtino savo parodymus ir parodė, kad suprato, jog šito reikalo iniciatorius buvo A. A.. A. K. paklausė jo, ar jis nori užsidirbti pinigų. Jis susidomėjo ir jis jį suvedė su A. A., su kuriuo iki tol jokių reikalų neturėjo, bet jį pažinojo. Vėliau jau to reikalo aplinkybes aiškino ir tą sutarties forminimą organizavo A. A.. Už tai, kad M. K. savo vardu formins lizingo sutartį ir prisiims tolesnius finansinius įsipareigojimus, jam A. A. pažadėjo 4000 Lt ir jis juos iš jo tiesiogiai ir gavo, sutvarkius formalumus. Jis sutiko prisiimti įsipareigojimus, nes jam tuomet labai reikėjo pinigų. Nežino, kodėl automobilis buvo įsigyjamas per A. K., jam nusiperkant šį automobilį iš pirminio pardavėjo, o paskui registruojant jo įsigijimą jo vardu. Reikėjo, kad pinigus lizingo kompanija pervestų į A. K. sąskaitą, nes M. K. turėjo problemų su antstoliais. Pradinę įmoką už automobilį ir visas kitas su sutarties įforminimu susijusias išlaidas finansavo A. A.. Jis padavė rankpinigius pirminiam pardavėjui prie jo, tai buvo berods prie lizingo įmonės „mogo Lt“ Marijampolėje. A. A. davė jam pasirašyti keturis šio automobilio pirkimo-pardavimo sutarties vienodus egzempliorius, kodėl keturis - neklausė. Jis jas su jo parašais pasiliko sau. Ką su jomis darė, nežino. Po sutarties sudarymo ar vėliau automobilio, jo raktelių ir registracijos liudijimo jis negavo. Niekada po sutarties (lizingo) sudarymo tuo automobiliu pats nevažinėjo, juo nesinaudojo. Raktelius ir dokumentus bei patį automobilį pasiėmė A. A., ir paskui jis tuo automobiliu dar tvarkė reikalus – važiavo į draudimą ar panašiai. Koks tolesnis to automobilio likimas – nežino. Jis niekada neprašė A. A. jo pavežti. Daugiau nieko nematė vairuojant šį automobilį po sutarties (lizingo) pasirašymo. Jokio naujo pirkėjo šiam automobiliui jis niekada neieškojo, nes automobilis liko lizingo kompanijos nuosavybėje, o jis faktiškai tik savo vardu paėmė lizingo įsipareigojimus. Suprato, kad A. K. iš to sandėrio taip pat turėjo gauti kažkokią dalį pinigų, ir, kaip suprato, gavo juos iš A. A.. Iš kur pas A. A. pinigai, nežino. A. A. ir A. K. ketinimai perparduoti šį automobilį tretiesiems asmenims jam nebuvo žinomi (3 t., b. l. 41-43).

Akistatos su A. K. metu 2015-09-24 M. K. patvirtino savo parodymus ir parodė, kad automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo lizingu iniciatorius buvo A. A., o ką jis ketino toliau daryti su juo, nežino, matyt – naudotis, nes jei norėtų parduoti, tai lizingo kompanija tai matytų. Automobilis buvo įsigyjamas per A. K., jam nusiperkant jį iš pirminio pardavėjo, o paskui registruojant jo įsigijimą jo vardu, nes M. K. tuomet turėjo reikalų su antstoliais, ir į jo sąskaitą pinigų nebuvo galima pervesti. Visas išlaidas finansavo A. A.. Jis pinigus duodavo jam arba A. K.. Jie sumokėdavo, kur reikia su A. K.. Vežiojo juos A. A., bet pats niekur neidavo, jo pavardė niekur nefigūruoja. Sutartyse yra M. K. arba A. K. pavardė. Tik į draudimo įmonę dėl to automobilio jis ėjo su A. A. ir jis ten pats padavė pinigus, bet jo vardu. A. A. davė jam vieną sutarties pavyzdį (tuščią lapą), pasakė, kad reikia keturių su parašais, A. K. atšvietė keturis egzempliorius, o jis keturis pasirašė visus vienodai ir padavė A. A.. Mašina, jos rakteliai bei dokumentai liko pas A. A.. Kai viską baigė tvarkyti, tai A. A. jį išleido, sumokėjęs jam už šios sutarties įforminimą savo vardu ir finansinių įsipareigojimų prisiėmimą 4000 Lt, nes 200 Lt buvo davęs anksčiau, o paskui davė pats jam į rankas dar 3800 Lt. Finansiniai šios sutarties įsipareigojimai buvo 14000 ar 16000 Lt, bet jam mirtinai reikėjo pinigų, todėl ir sutiko tuos įsipareigojimus prisiimti. Taigi, baigus forminti visus su tuo automobiliu susijusius reikalus, A. A. vairavo tą automobilį, pas jį buvo ir to automobilio registracijos dokumentai. Jis M. K. išleido kažkur, o su A. K. nuvažiavo toliau. Kur paskui ta mašina buvo, kas ja naudojosi, nežino. A. K. dėl šio sandorio buvo piniginė nauda. Tiksliai nežino, kiek jis už tai gavo iš A. A., bet kai po sutarties sudarymo jo paklausė, ar jam kiek nubyrėjo (pinigų, t. y., ar turėjo finansinės naudos), tai jis patvirtino, kad taip, bet nesakė, kiek. A. K. finansinė padėtis tos sutarties sudarymo metu, ar jis turėjo savo santaupų, jam nežinoma. Jis niekada nebuvo skolingas A. K. 2000 Lt. M. K. į advokato L. R. klausimą atsakė, kad jau buvo baigta sutartis, sutvarkė reikalus Marijampolės Regitroje, trise atvažiavo prie A. K. darbo, jis darbe padaugino sutartis, M. K. automobilyje jų keturis egzempliorius pasirašė. Kur pasirašyti, kokiomis raidėmis rašyti nurodė už vairo sėdėjęs A. A., o A. K. sėdėjo šalia jo (3 t., b. l. 50-53).

Akistatos su M. Š. metu 2016-03-03 M. K. parodė, kad M. Š. kalba apie jų pirminį bandymą pirkti lizingu iš jo automobilį VW Golf. Visą situaciją ir aplinkybes jis teisingai papasakojo, iš tiesų jie trise su A. K. ir A. A. važiavo pasižiūrėti to automobilio, tai buvo vienoje iš Marijampolės degalinių, kur ją apžiūrinėjo tik A. A., bet į lizingo kompaniją su mašinos pardavėju ėjo jis ir A. K.. A. A. buvo davęs tam pirkėjui kažkiek avanso, bet kadangi jis nesutiko parduoti automobilio lizingu, tai avansą grąžino berods paduodamas A. K.. Nepamena, kad būtų padavęs tą avansą jam. M. Š. nedalyvavo pasirašant tą lizingo sutartį. Ji buvo pasirašyta po poros dienų tarp M. K., A. K., kuris jau buvo tapęs to automobilio VW Golf savininku, ir lizingo kompanijos atstovės. Supranta, kad prieš jį sėdintis M. Š. ir yra pirminis šio automobilio pardavėjas, kuris nesutiko jiems parduoti automobilio lizingu (1 t., b. l. 57-58).

Akistatos su M. K. metu 2015-09-24 A. A. parodė, kad su M. K. parodymais nesutinka. Jis neigė buvęs automobilio VW Golf pirkimo lizingu iniciatoriumi. Kaip suprato, to iniciatoriumi buvo M. K.. Jo paslaugos pavežti paprašė A. K.. Jokių pinigų paskolinti jis jo neprašė ir jis praktiškai nei lito nesumokėjo už nieką. Dar turėjo nuostolių. Jokių 4000 Lt M. K. nemokėjo, A. K. taip pat jokių pinigų nedavė, pardavėjui jokių rankpinigių nemokėjo. A. K. su M. K. paprašė, kad pasižiūrėtų parduodamą automobilį, kurį M. K. nori pirkti. Jis jį apžiūrėjo, dar kainą numušė nemažai. Pas ką liko automobilis, jo rakteliai ir dokumentai, nežino. M. K. davė kelis tuščius automobilio-pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorius ir paaiškino, kaip jas reikia pasirašyti, kaip pirkti automobilį (3 t., b. l. 41-43).

Akistatos su A. K. metu 2015-11-19 A. A. parodė, kad gal A. K. pinigų ir skolino, dabar nepamena, jam dažnai skolindavo ir jis atiduodavo. Dėl jo teiginio, kad automobilis liko pas jį nesutinka. Jis prie to automobilio vairo sėdėjo tik pačioje pradžioje, kai M. K. su A. K. ruošėsi jį pirkti, tai žiūrėjo to automobilio kokybę, derino kainą. To automobilio iš viso paskui nevairavo, juo nieko nevežiojo. Kaip M. K. su A. K. juo važiavo, jei abu neturi teisių, nežino. Kur paskui atsidūrė mašina, koks jos tolimesnis likimas, nesidomėjo. Paskutinį kartą ją matė prie M. K. namų, o kurių namų – nepamena, nes jis juos dažnai keitė. Gal po kokių keturių mėnesių M. K. per portalą „facebook“ jo prašė surasti pirkėją tam pačiam automobiliui, tačiau kai jam buvo suradęs pirkėją, net kelis, bet negalėjo M. K. prisiskambinti, tai viskas taip ir liko. Pirkėjų įvardinti negali, nes neatsimena. Pirmą kartą girdi V. A. pavardę, tokio žmogaus nepažįsta. Niekas jam to automobilio nepristatė (3 t., b. l. 92-95).

A. A. akistatos su M. Š. 2016-01-15 metu nurodė, kad M. Š. mato pirmą kartą, tačiau iš esmės sutiko su jo parodymais, parodė, kad nežino, ar tuos 2000 Lt paskui atgavo iš savo draugų, jų pavardžių neatsimena, tai Mantas ir Arvydas. M. Š. galėjo jį matyti prie to automobilio, nes jis (A. A.) vežė M. K. (1 t., b. l. 51-52).

Akistatos su M. K. metu A. K. tvirtino, kad automobilio VW Golf įsigijimo iniciatorius buvo M. K., kuriam ji sutiko padėti už 15000 Lt įsigydamas automobilį ir parduodamas per UAB „mogo LT“. Jis pats patyrė nuotolių, nes iš lizingo bendrovės gavo tik 13010 Lt, o M. K. jam žadėtų 400 Lt už pagalbą nesumokėjo. Kodėl automobilis po sandorio liko pas A. A., nežino. A. K. patvirtino M. K. parodymus, kad jis atšvietė savo darbe keletą pirkimo-pardavimo egzempliorių, kiek neatsimena, juos padavė M. K., tačiau nurodė nematęs, ar šis juos pasirašinėjo ir nežino, kad kam tų sutarčių reikėjo (3 t., b. l. 50-53).

M. Š. iš parodytų fotonuotraukų pagal amžių, veido bruožus, plikumą tvirtai atpažino A. A. kaip asmenį, kuris buvo su dviem draugais 2014-09-27 ir norėjo lizingu pirkti automobilį, ir kuris davė jam 2000 Lt grynais ir paskui matė jį važinėjantį po Marijampolę su jo buvusiu automobiliu (2 t., b. l. 1-6).

M. Š. iš parodytų fotonuotraukų nurodė M. K. kaip panašų į vieną tų vaikinų, su kuriais buvo lizingo biure parduodant automobilį. Tai gali būti tas vaikinas jo apklausoje minėtas - su keistais kirpčiukais, jis panašaus amžiaus (2 t., b. l. 6-10).

M. Š. A. K. iš pateiktų fotonuotraukų neatpažino (2 t., b. l. 11-13).

2016-01-15 akistatos su A. A. metu M. Š. parodė, kad A. A. jam yra matytas. Jis tik vieną kartą 2014 metų rudenį susitiko su šiuo vyru, nes jis norėjo, kaip suprato, savo draugams pirkti jo automobilį VW Golf. Šis vyras buvo dar su dviem draugais. Jis į lizingo bendrovę nėjo, bet davė M. Š. berods 2000 Lt už tą automobilį, nes kiek pamena, juos reikėjo sumokėti lizingo kompanijai, bet jis (M. Š.) netrukus po to tuos pinigus grąžino, tik ne jam, o kažkuriam, jo draugui, nes šis vyriškis kažkur išvažiavo. Automobilio VW Golf raktelius ir dokumentus perdavė bei paliko automobilį tikrai nei vienam iš tų trijų vaikinų, t. y. nei A. A., nei jo nurodytiems draugams Mantui ir Arvydui, kurie buvo su juo. Jis šį automobilį kelių dienų laikotarpyje pardavė už virš 10000 Lt Marijampolės įmonėje „Regitra“ kažkokiam vyresniam vyrui, daug kalbančiam, kuris save vadino „generolu“, tai galimai jo pravardė. Jis ne savo vardu pirko automobilį, šis jam savo dokumentų nerodė, nepasirašinėjo pirkimo pardavimo sutartyje. Kokia pirkėjo pavardė buvo nurodyta, nepamena, bet kažkokia pavardė buvo nurodyta. Po to, kai pardavė automobilį „generolui“, matė A. A. su jo buvusiu automobiliu VW Golf vieną kartą Marijampolėje prie banko, bet ne važiuojantį juo, o lipantį iš jo ar į jį, už vairo jo berods nematė (1 t., b. l. 51-52).

2016-01-15 akistatos su A. K. metu M. Š. parodė, kad prieš jį sėdintis vyras jam matytas. Galimai tai tas pats vyriškis, kuris dalyvavo jam norint parduoti savo automobilį VW Golf. Tą automobilį jis pardavė 2014 m. rudenį Marijampolės įmonėje „Regitra“ už grynus pinigus, gavo virš 10000 Lt., bet tikrai ne iš A. K., o iš vyriškio, kuris buvo apie 60 metų amžiaus, vadino save „generolu“, kuris savo pavardės jam nepasisakė ir nepateikė dokumento, tačiau davė pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį, kurioje jau buvo kažkokia pirkėjo pavardė, bet jos dabar neprisimena. Ji turėjo ten būti įrašyta, nes automobilį iškart ir išregistravo, o tas „generolas“ jos tuo metu neperregistravo (1 t., 54-55).

G. D. parodžius M. K. fotonuotraukas tarp statistų fotonuotraukų, jis jose neatpažino asmens, kuris 2015-01-18 pardavė automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 34-36)

D. J. parodžius M. K., A. K., A. A., fotonuotraukas tarp statistų fotonuotraukų, jis jose neatpažino nei vieno asmens, kuris jam 2015-01-18 pardavė automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 22-33).

A. K. pateikė tyrimui dokumentus apie savo darbo užmokestį bei kitas išmokas, gautas UAB „Iceco“ 2012 m. sausio mėn. – 2015 m. kovo mėn. laikotarpiu, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2014 m. gruodžio mėn. pajamos sudarė 40484,96 Lt (1 t., b. l. 175-181).

A. A. pateikė tyrimui telefoninio susirašinėjimo su M. K. duomenis, iš kurių matyti, kad A. A. 20015-01-02 kalbėjo su M. K. apie tai, kad šis nemoka lizingo įmokų, taip pat matyti, kad A. A. žinojo, kad neturi teisės parduoti automobilio, kol nėra sumokta visa lizingo suma (1 t., b. l. 157-173).

2015-03-03 įtariamasis D. J. pateikė tyrimui šiuos dokumentus: transporto priemonės VW Golf, valst. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties, datuotos 2015-01-18 21-20, vertė – 2850 Eur, pardavėjas – M. K., pirkėjas – D. J., sudarymo vieta – Marijampolė, originalą; transporto priemonės VW Golf, valst. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties, datuotos 2015-01-21 21 16-00, vertė – 2500 Eur, pardavėjas – M. K., pirkėjas – A. T., sudarymo vieta – Kaunas, originalą (1 t., b. l. 151);

Draudimo kompanija „BTA“ dėl automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo 2016-03-07 raštu atsakė, kad klientas draudėsi per tarpininką, todėl mokėtojo nėra galimybės nustatyti (1 t., b. l. 195).

Antstolis A. A. 2016-01-18 raštu atsakė, kad jo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0023/15/01472 dėl 602,43 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. K. UAB „mogo Lt“ naudai. Vykdomoji byla užvesta 2015-08-10. Skola išieškota 2016-08-18 (1 t., b. l. 197, 5 t., b. l. 59-61).

Telefonas Nr(duomenys neskelbtini)nuo 2008-03-05 iki 2011-07-07 priklausė A. A., vėliau – UAB „Sukratas“, kuriame jis dirbo (2 t., b. l. 45).

Telefonai Nr. 8630 69963, kuriuo naudojosi ir naudojasi M. K., bei (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. K., buvo naudojami su išankstinio apmokėjimo kortele (2 t., b. l. 42, 48).

Pagal 2015-03-06 teismo nutartį gautos telefonų (duomenys neskelbtini) (M. K.), (duomenys neskelbtini) (D. J.) ryšių išklotinės, duomenų, kad tarp šių abonentų būtų kontaktų laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-03-06 nėra. Nustatyta, kad D. J. jam priklausančiu telefono Nr. (duomenys neskelbtini)bendravo su nukentėjusiuoju A. T.. Duomenų, kad D. J. bendrautų su A. K. nėra (2 t., b. l. 62).

Pagal 2015-03-19 teismo nutartį gauta telefono (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. K. ryšių išklotinė, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-03-19 A. K. bendravo su A. A. bei M. K. (2 t., b. l. 68).

Pagal specialią programą sugeneravus pagal prokuroro nutarimą gautas D. J. telefoninių ryšių numeriais (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini)išklotines už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2015-03-06, buvo nustatytas jo sistemingas jo bendravimas su abonentu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. A.. Susigeneravo D. J. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)telefoniniai ryšiai su A. A. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)nuo 2015-01-20 13:23 val. iki 2015-01-21 15:45 val. laikotarpiu. Kito D. J. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini)su tuo pačiu A. A. naudojamu telefonu susigeneravo ryšiai nuo 2014-09-17 iki 2015-03-02. Minėtų D. J. naudojamų abiejų telefonų numerių ryšių su kitu A. A. naudojamu tel. Nr. (duomenys neskelbtini)bei su žinomais A. K. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)bei M. K. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)nesusigeneravo (4 t., b. l. 17).

Kaip matyti iš SEB banko pateikto A. K. banko sąskaitos išrašo, į jo sąskaitą 2014-09-30 UAB „mogo Lt“ pervedė 13010,00 Lt, iš kurių 5969,00 Lt tą pačią dieną grynaisiais išmokėti A. K., o kiti 7000 Lt per keturis kartus nuimti bankomate 2014-10-02 (2 t., b. l. 120-122).

2015-04-08 išsiųstas pavedimas Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio rajono PK, siekiant patikrinti A. K. versiją ir prašant nustatyti, ar Pilviškiuose gyveno (gyvena) apie 26 m. amžiaus V. A., gauti jo gyvenamosios vietos adresą arba kontaktinius telefonus, kt., tačiau pranešta, kad jokios informacijos apie tokį asmenį nėra (1 t., b. l. 103-104).

D. J. nuo 2014-11-19 iki 2017-05-18 dėl vairavimo neblaiviam yra netekęs teisės vairuoti transporto priemones (2 t., b. l. 184-192).

2016-03-09 ikiteisminis tyrimas D. J. atžvilgiu nutrauktas (1 t., b. l. 14-18).

2016-04-19 tarnybiniame pranešime fiksuota, kilus įtarimų, jog ieškomu bendrininku, vadinamu „Generolu“ gali būti A. A. tėvas R. A. (gim. 1953), gyvenantis Marijampolėje, Birutės g. 16, nedirbantis nuo 1995 m. Buvo nutarta vykti jį apklausti ir parodyti jį atpažinti M. Š.. Tačiau telefonu Nr. (duomenys neskelbtini)susisiekus su jo žmona A. A., gyvenančia tuo pačiu adresu, Marijampolėje, Birutės g. 16, ji informavo, kad R. A. jau seniai išvykęs į užsienį ir neketino greit grįžti, tvirtino su juo santykių nepalaikanti. Be to, gauta žodinė informacija iš Marijampolės kriminalinės policijos darbuotojų, kad „Generolu“ vadinamas (duomenys neskelbtini)gyvenantis R. A. (gim. 1966), kuris 2013 m. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už a/m dokumentų klastojimą ar disponavimą suklastotais dokumentais. Kadangi nebuvo žinoma R. A. buvimo vieta, išsiųstas pavedimą apklausti A. A. ir duoti atpažinti M. Š. galimus “generolus“, t. y., R. A. ir R. A..

Pagal pavedimą Marijampolėje apklausti A. A. nepavyko, nes ji išvyko į JAV( 4t., b.l.44) o M. Š. parodžius atpažinti pagal foto R. A. ir R. A., jis nei vieno jų neatpažino kaip „Generolo“ (4 t., b. l. 45-52)

Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje taikoma asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto bei darantis patį turto užvaldymą neteisėtu, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu jis priverčiamas perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. BK 182 straipsnio sudėtis yra materiali: baudžiamoji atsakomybė kaip už baigtinį nusikaltimą pagal BK 182 straipsnį atsiranda tik pasisavinus apgaule gautą turtą. Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaule įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.

Kaltinamasis A. K. nurodė, kad automobilio VW Golf pirkimo per lizingo bendrovę iniciatoriumi buvo kaltinamasis M. K., kuriam jis padėjo tik kaip draugui, su savo draugo V. A. pagalba nupirkdamas už 15000 Lt savo vardu M. K. pasirinktą automobilį ir parduodamas jį lizingo bendrovei, kuri perdavė jį valdyti ir naudotis M. K.. Automobilį išrinkti ir apžiūrėti jiems padėjo dar ir jo draugas A. A., kuris vairavo jo įgytą automobilį, nes nei jis, nei M. K. neturėjo teisės vairuoti, mokėjo draudimo įmoką. Kaltinamasis A. K. teisme nurodė, kad nieko nežino apie tai, kas buvo faktinis automobilio valdytojas po trišalės lizingo sutarties sudarymo bei ar M. K. ketino mokėti lizingo įmokas. Kaltinamasis A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. A. tik pavežė juos su M. K. jiems sudarius lizingo sutartį, jokių pinigų niekur nemokėjo, neatsiminė jį dalyvavus jiems renkantis ir apžiūrint automobilį (3 t., b. l. 84-85). Apklausiamas papildomai ikiteisminio tyrimo metu A. K. jau nurodė, kad jo draugas V. A. sumokėjęs jo paduotus pinigus už automobilį VW Golf, jį nuvarė A. A., iš kurio jis vėliau sužinojo, kad automobilis iš tiesų atvarytas, ir vėliau A. A. visur vairavo tą automobilį (3 t., b. l. 97-98). Šiuos kaltinamojo parodymus paneigė kaltinamasis A. A., tiek akistatoje ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kad jokio V. A. nežino, automobilis nebuvo jam atvarytas. Be to, nors kaltinamasis A. K. nurodė, kad nupirkti jo vardu automobilį VW Golf jis paprašė savo gero draugo V. A., apie 26 metų, nurodė, kad jam patikėjo 15000 litų, tačiau negalėjo nurodyti bent kiek tikslesnių jo duomenų, gyvenamosios vietos, telefono numerio, o toks asmuo ikiteisminio tyrimo metu iš viso nebuvo nustatytas ir rastas (1 t., b. l. 103-104). Liudytojas M. Š. parodė, kad automobilį A. K. vardu iš jo pirko ir jam pinigus sumokėjo pagyvenęs vyriškis, kurio apibūdinimas neatitiko A. K. pateikto V. A. apibūdinimo. Kaltinamojo A. K. parodymus apie tai, kad sumanymas pirkti lizingu automobilį kilo M. K., paneigia kaltinamojo M. K. parodymai.

Kaltinamojo A. A. parodymai viso bylos tyrimo metu kito, nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad vieną kartą M. K. bei A. K. prašymu padėjo jiems apžiūrėti automobilį VW Golf, suderėjo kainą ir jie išvažiavo į mogo Lt registruoti automobilio, o ar nupirko, jis nežino. Taip pat parodė, kad vėliau M. K. jo per Facebook paskyrą jo paklausė, ar jis nenori pirkti automobilio, tačiau jis žinodamas, kad M. K. turi daug skolų ir automobilis gali būti areštuotas, atsisakė pirkti, o kai surado pirkėjus automobiliui, nebegalėjo susisiekti su M. K., tuo viskas baigėsi (3 t., b. l. 146). Vėliau apklausiamas nurodė, kad žinojo, kad M. K. nusipirko automobilį, nes ne vieną kartą jį kažkur pavežė. Nurodė, jokių pirkimo-pardavimo sutarčių nepildė, nepasirašinėjo (3 t., b. l. 148-149). Akistatoje su M. K., A. A. parodė, kad jokių pinigų M. K. nemokėjo, akistatoje su A. K. nurodė, kad paskutinį kartą matė automobilį VW Golf prie M. K. namų, tolimesnis automobilio likimas jam nežinomas. Ikiteisminio tyrimo metu dar kartą papildomai apklaustas parodė, kad gal ir jis pasiūlė automobilį pirkti per lizingą, tačiau automobilio negavo, automobilis liko pas M. K. (3 t., b. l. 157-158). Dar kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis jau parodė, kad jis žinojo, kad M. K. nemokės lizingo, nes neturi pinigų, kad turėjo keletą M. K. vardu užpildytų pirkimo –pardavimo sutarčių, surado perpirkėją, kuriam, informavęs, kad automobilis priklauso lizingo bendrovei, pardavė už 2300 ar 2200 eurų (4 t., b. l. 28-29). Toks kaltinamojo parodymų nenuoseklumas, jų nesutapimas tiek su kaltinamojo A. K., tiek su kaltinamojo M. K. parodymais, su liudytojo M. Š. parodymais, sudaro pagrindo netikėti jais ir jais nesivadovauti.

Kaltinamasis M. K. nuosekliai teigė, kad automobilis jam nagrinėjamu laikotarpiu buvo nereikalingas, jis neturėjo teisės vairuoti, neturėjo darbo, turėjo daug išlaidų dėl teisminių procesų dėl dukters išlaikymo ir globos, jam itin reikėjo pinigų, todėl jis ir sutiko su A. K. bei A. A. pasiūlymu, norėdamas gauti pasiūlytus 4000 Lt. Šias jo nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina Sodros duomenys, iš kurių matyti, kad kaltinamasis nagrinėjamu laikotarpiu nedirbo (3 t., b. l. 4), Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje (1 t., b. l. 186-187).

Kaltinamasis nurodė, kad automobilį surado A. K. su A. A., jie suderino susitikimą su pardavėju M. Š. degalinėje, automobilį apžiūrinėjo ir kainą derino A. A., o jis nesidomėjo, nes automobilio jam nereikėjo. Liudytojas M. Š. patvirtino, kad automobilį apžiūrėjo, kainą suderino ir rankpinigius – 2000 Lt jam davė būtent A. A., o M. K., su kuriuo jis ir A. K. važiavo į lizingo bendrovę, automobiliu nesidomėjo. Savo parodymus liudytojas M. Š. patvirtino akistatos su A. A. metu, liudytojas atpažino A. A. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, metu bei teisme.

Kaltinamųjų tyčią sukčiauti lizingo bendrovės atžvilgiu patvirtina ir tą aplinkybė, kad pardavus automobilį, iš gautų pinigų įsipareigojimai lizingo bendrovei taip pat nebuvo įvykdyti.

Šių aplinkybių pašalinimas iš kaltinimo įtakos veikos kvalifikavimui neturi, kadangi kaltinamųjų veiksmai pagal BK 300 straipsnį kaip disponavimas suklastotu dokumentu nebuvo kvalifikuoti.

Kaltinamieji padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 1 dalis), veika padaryta tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, žala lizingo bendrovei atlyginta dar ikiteisminio tyrimo metu išieškant ją priverstiniu būdu iš M. K..