Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. R.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. patikslintą ieškinį atsakovei S. K. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jo gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje byloje išvadoje ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad patikslintas ieškinys pareikštas vaiko interesais. Patikslinto ieškinio tenkinimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui A. Č. ir atsakovei S. K., nesant santuokoje, 2005 m. lapkričio 22 d. gimė sūnus L. Č.. Su vaiko motina S. K. ieškovas negyvena ir nepalaiko ryšių, šiuo metu vaikas L. Č. faktiškai gyvena su tėvu. Atsakovė ir pati nurodė ir duomenys patvirtina, jog gyvena Norvegijoje (yra deklaravusi išvykimą nuo 2019 m. balandžio 10 d.). Ieškovas dirba AB „“, jo pajamos yra apie 1 100,00 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius). Ieškovas iš valstybės už vaiką L. Č. gauna apie 85,75 Eur išmoką. Savo vardu šalys turi registruotą nekilnojamąjį turtą - butą, esantį Kėdainiuose, , kuriame ieškovas gyvena kartu su vaiku. Sūnus L. Č. šiuo metu mokosi.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

CK 3.169 str. nustato, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Esant tėvų ginčui, teismo sprendimu vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įvertinus kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, tėvo (motinos) asmeninius bruožus, vaiko prisirišimą.

Tam, kad vaikas visapusiškai funkcionuotų, tėvai privalo užtikrinti palankią socialinę, psichologinę aplinką būtiną visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi, jo psichologinei raidai, požiūrio į vertybes, tinkamo gyvenimo būdo formavimui, tėvai turi tinkamai atstovauti vaiką sveikatos, ugdymo klausimais, privalo užtikrinti socialinį, fizinį, emocinį saugumą, vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę.

Vienas iš vaiko interesų turinio elementų - turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką, todėl tėvams gyvenant skyriumi, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindiniu vaiko auklėtoju, kitam tėvui išlaikant vienodas teises netrukdomai bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime.

Šiuo atveju, tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovė sutinka dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, vaikas išreiškė norą ir toliau gyventi su tėvu, nors sutaria su abiem tėvais vienodai gerai.

Nepilnamečio L. Č. gyvenamoji vieta nustatytina su jo tėvu A. Č.. Šiam ieškinio reikalavimui byloje nepareikšta prieštaravimų, išvadą teikianti institucija taip pat sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Teismas vertina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo tėvu atitinka vaiko interesus.

Dėl išlaikymo priteisimo

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, pirmenybę teikiant vaiko interesams ir poreikiams. Individualūs vaikų poreikiai, jų, kaip asmenybių, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną, minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Byloje nustatyta, kad atsakovė prie sūnaus išlaikymo prisideda įvairiomis sumomis, tai nurodė ieškovas, ir šios aplinkybės nepaneigė atsakovė, prašomos priteisti išlaikymo sumos atsakovė neginčijo, sutiko su ja.

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė būtų nedarbinga, negalinti gauti pajamų ir prisidėti prie savo vaiko išlaikymo. Priešingai, ji gyvena ir dirba Norvegijoje. Teismas, įvertinęs byloje ištirtas aplinkybes ir įrodymus, vaiko poreikius, šališ nuomonę, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė darbinga, dirba, ieškovas dirba, tačiau jam tenka didesnė kasdienių vaiko auginimo rūpesčių našta, sprendžia, kad iš atsakovės nepilnamečio sūnaus L. Č. išlaikymui turi būti priteisiama ieškovo prašoma 316,00 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečiam vaikui L. Č. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 29 d. iki 2023 m. kovo 29 d.: nuosavybės teise turtą – 1/2 buto dalį, esančio Kėdainiuose, ir 5 568,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, uzufrukto teisėmis A. Č. naudai, o šio prašymo netenkinus, priteisti iš atsakovės S. K. nepilnamečiam vaikui L. Č. 9 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 29 d. iki 2023 m. kovo 29 d., uzufrukto teisėmis A. Č. naudai.

Atsakovė su šiuo ieškovo prašymu nesutinka, tačiau įrodymų, patvirtinančių faktą, jog ji teikė sūnui išlaikymą nurodytu laikotarpiu - nepateikė.

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodyti, jog išlaikymo pareigą vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011, kt.).

Ieškovas prašo priteisti šalių sūnui išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį 2020 m. kovo 29 d. iki 2023 m. kovo 29 d. (už 36 mėn.) skaičiuojant po 250,00 Eur per mėnesį jį priteisiant buto dalimi ir pinigais arba pinigais.

Neabejotina, kad šalių vaikas ir ieškovo nurodytu laikotarpiu turėjo poreikius maistui, drabužiams, higienai ir kt. Kadangi įsiskolinimo laikotarpiu pragyvenimo lygis buvo žemesnis, tai priteistinas iš atsakovės už šį laikotarpį išlaikymas skaičiuojamas po 250,00 Eur per mėnesį.

Spręsdamas dėl išlaikymo formos pakeitimo, teismas pažymi, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Taigi, išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Teismų praktikoje išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Išlaikymo forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą, galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

Įstatyme nenustatyta draudimo teismui priteisti išlaikymą keliomis formomis, kaip buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime, tačiau turi būti įvertinta tai, kokia išlaikymo forma geriausiai atitiks vaiko interesus. Be to, priteisiant vaikui tam tikrą turtą (kaip išlaikymo formą) turi būti įvertinta tai, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Turtas gali būti perduodamas tik įvertinus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų (prievolių, susijusių su turtu, pvz., mokesčių, turto išlaikymo išlaidų ir kt.). Teismas, vertindamas išlaikymo įsiskolinimą turtu tikslingumą, pažymi, kad atsakovė yra dirbantis asmuo, gyvena užsienyje, gauna pajamas. Darytina išvada, kad atsakovė yra pajėgi išmokėti išlaikymo įsiskolinimą. Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė, perleisdama dalį turto, nebus pajėgi išmokėti išlaikymo įsiskolinimą. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro 2023 m. kovo 29 d. išrašo matyti, kad buto, esančio Kėdainiuose, , dalis, priklausanti atsakovei yra areštuota 2023 m. kovo 22 d. antstolės V. P., atsakovei uždrausta disponuoti turtu. Tą patvirtino ir ieškovas teismo posėdžo metu. Taigi teismas sprendžia, kad geriausiai vaiko interesus atitinka išlaikymo įsiskolinimo priteisimas pinigais, nėra pagrindų išlaikymą priteisti turtu.

Nesant byloje įrodymų, kad atsakovė gera valia 36 mėnesius tinkamai teikė sūnui L. Č., ieškovo alternatyvus prašymas tenkinamas – iš atsakovės priteisiamas prašomas 9 000,00 Eur (250 Eur × 36 mėn. = 9 000,00 Eur) išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui sūnui L. Č. už trejus metus (CPK 175, 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas rašytiniais dokumentais pagrindė turėtas 1 107,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 000,00 Eur advokato atstovavimo išlaidos bei 107,00 Eur žyminio mokesčio įmoka. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 1 107,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 19,92 Eur, kas viršija minimalią 5 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl tai taip pat priteistina iš atsakovės valstybei.

Laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. balandžio 6 d., paliktinos galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Nustatyti L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 316,00 Eur (trijų šimtų šešiolikos eurų 00 ct) dydžio kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2023 m. kovo 31 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymas turi būti indeksuojamas kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę tvarkyti sūnaus L. Č. išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės.

Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas, 9 000,00 Eur (devynių tūkstančių eurų 00 ct) ieškovui A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 107,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. balandžio 6 d., palikti galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 ct) išlaidas, susijusias su dokumentų įteikimu, įmokos kodas - 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.