- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2A-664-852/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00440-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, Renata Volodko
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 2.6.8.11.3Sutarties ar jos dalies negaliojimas
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovei J. M. dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. Š. ieškiniu prašė nutraukti 2018 m. lapkričio 25 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės V. Š. ir atsakovės J. M., taikyti restituciją ir ieškovei iš atsakovės priteisti 1 400 Eur, atsakovei ir ieškovės priteisti transporto priemonę BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. lapkričio 25 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi už 1 400 Eur nusipirko transporto priemonę BMW320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė įsigyta pagal skelbimą socialiniame tinkle „Facebook“. (duomenys neskelbtini) pasivadinęs atsakovės sutuoktinis/partneris Ž. (ieškovei pavardė nežinoma) 2018 m. lapkričio 25 d. vienoje iš socialinio tinklo „Facebook“ grupių įkėlė transporto priemonės BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skelbimą, kuriame nurodė, jog parduodamai transporto priemonei „kaip ir viskas tvarkoje“. Ieškovė paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 21 d. skelbime kitoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „viskas apie automobilius“ taip pat buvo įdėtas to paties vartotojo (duomenys neskelbtini) skelbimas parduoti aptariamą automobilį, kuriame nurodyta, jog automobilis yra „be defektų“. Ieškovė paaiškino, jog 2018 m. gruodžio 4 d., praėjus 9 dienoms po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, buvo nustatyti ir užfiksuoti tokie įsigytos transporto priemonės trūkumai: standūs standžių sistemos vamzdeliai, iš vamzdelių arba jungčių yra nuotėkis; standūs stabdžių sistemos vamzdeliai, vamzdeliai, vamzdeliai pažeisti arba per daug paveikti korozijos; stovėjimo stabdžių efektyvumas mažesnis kaip 16 proc., t. y. tik 8 proc.; pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje); buferiai, priekine, šoninė, apsauga ir galinė apsauga nuo palindimo po transporto priemone, sudedamoji dalis atsipalaidavusi, nepatikimai pritvirtinta ar turi pažeidimų ir dėl ko užkliudžius arba susidūrus galima susižaloti; variklio būklė ir ar veikimas netinkami dūmingumo matavimui atlikti; kita tarša; skysčio nuotėkis; bet koks skysčio, išskyrus vandenį, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams (variklio skyriuje); kita tarša; kitos toksinės medžiagos; su išmetamosiomis dujomis išmetamos normaliam variklio darbui nebūdingos toksinės medžiagos ir kt. trūkumai, apie kuriuos pažymėta 2018 m. gruodžio 4 d. išraše iš Centrinės techninės apžiūros duomenų bazės „Papildoma paslauga Nr. 09-P012369“. Atlikus patikrinimą buvo padaryta išvada, kad transporto priemonės variklio būklės išmetamųjų teršalų kiekis net nebuvo tikrintas baiminantis, kad ginčo automobilio variklis patikros neatlaikys. Nurodė, jog kreipėsi į atsakovę dėl atsiradusių automobilio trūkumų ir aplinkybės, jog transporto priemone važiuoti draudžiama, tačiau atsakovė ieškovės reikalavimų netenkino. Nurodė, jog remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, atsakovė, kaip transporto priemonės pardavėja, yra atsakinga už parduodamo daikto kokybę ir atsako už automobilio trūkumus, kurie buvo iki ieškovė įsigijo transporto priemonę. Kadangi atsakovės parduotu automobiliu negalima naudotis pagal jo paskirtį, todėl atsakovės parduotas daiktas neatitinka tokiam daiktui keliamų kokybės reikalavimų. Atsakovė pirkimo-pardavimo sutartyje nepažymėjo nė vieno trūkumų langelio, taip pat nenurodė kitų automobilio trūkumų, todėl, kaip paaiškėjo vėliau, parduota transporto priemonė yra su esminiais trūkumais, todėl atsakovė pažeidė jai tenkančią pareigą perduoti pirkėjui daiktą, atitinkantį pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Remiantis UAB „ARRA servis“ automobilio BMW 320 remonto suma sudaro 1 556,64 Eur, kuri yra didesnė nei automobilio įsigijimo kaina. Minėtos aplinkybės ir laikytinos esminiu sutarties pažeidimu dėl ko ieškovė prašo 2018 m. lapkričio 25 d. sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį nutraukti ir taikyti restituciją ieškovei priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai automobilio įsigijimo 1 400 Eur kainą ir ieškovei grąžinant atgal transporto priemonę BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad susisiekus su pardavėju telefonu kalbėjęs vyriškis nurodė, jog nedega kairės pusės posūkio lemputė, o taip bendra būklė gera, nurodė, tolimesnes pirkimo procedūras derinti su atsakove. Automobilio apžiūros metu, dalyvavo ji ir dukra, bei automobilio BMW savininkė J. M. ir jos draugas Ž.. Pavažiavus su automobiliu gedimų nepastebėjo, paklausus Ž. ar su automobiliu viskas tvarkoje, jis paaiškino, jog yra statybininkas ir apie automobilio techninę būklę nieko pakomentuoti negali. Parodė, jog automobilio bagažinėje pastebėjo tepalų talpas, kurių buvo kelios. Pasiteiravus kam jos skirtos, jai buvo paaiškinta, jog tai tam, jog būsimas pirkėjas žinotų, kokie tepalai pilami į variklį. Kadangi pirkimo metu akivaizdžių automobilio trūkumų nepastebėjo, todėl nusprendė įsigyti automobilį, dėl kurio kainos nusiderėjo iki 1 400 Eur ir sudarė automobilio BMW 320 pirkimo-pardavimo sutartį. Papildomai nurodė, jog atsakovė jai paaiškino, jog mašina tvarkinga, be to, su ja vežiojo savo vaikus, o parduoda todėl, jog norėjo įsigyti naujesnį automobilį. Tą savaitę jos pačios automobilis gedo, todėl pasinaudojo nupirktu BMW automobiliu ir 3 kartus nuvyko į darbą, kadangi išvykdavo anksti ryte ir parvykdavo vakare, jau sutemus, padidėjusio dūmingumo nepastebėjo. Savaitgalį grįžus vyrui šis apžiūrėjo automobilį ir pamatė, jog automobilis išskiria nebūdingai didelį išmetamųjų dujų kiekį, todėl nusprendė mašiną grąžinti pardavėjui atgal. Susisiekus su pardavėju paaiškino, jog mašina netvarkinga, todėl norėjo susigrąžinti pinigus ir automobilį grąžinti. Ž. nurodė, kad pasitars su žmona ir perskambins, tačiau skambučio nesulaukė, vėliau sekė susirašinėjimas su pardavėjais. Parodė, jog nusprendė automobilį patikrinti atliekant techninę apžiūrą, kurios metu buvo nustatyti ieškinyje nurodyti esminiai automobilio trūkumai ir kaip nurodė, ieškinyje, techninės apžiūros darbuotojai pasakė, jog automobilio variklis arti „užkalimo“ ribos, todėl nepatarė atlikti išmetamųjų dujų kiekio testo, kurio metu automobilio variklis stipriai akseleruojamas. Parodė, kad pirkimo metu techninė apžiūra galiojo. Po atliktos apžiūros Utenos TA centre gautą išvadą elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei. Iš viso su automobiliu pravažiavo 252 km. Po atliktos apžiūros automobilis daugiau nebuvo naudojamas, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 4 d. Nurodė, jog jokių veiksmų, kurių pasėkoje galėjo būti sugadintas automobilis neatliko, kadangi visus minėtus kilometrus su automobiliu nuvažiavo pati. Dukra su mašina nevažiavo, nes ji buvo netvarkinga. Papildomai taip pat nurodė, kad neturi specialių žinių ir techninio išsilavinimo ir su dukra važiavo apžiūrėti automobilį, nes pasitikėjo skelbime nurodyta informacija, tiek pokalbiu su pardavėjais metu, jog parduodamas automobilis yra tvarkingas ir be defektų.
Atsiliepimas
2. Atsakovė J. M. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsakovės nuomone, ieškovė ieškinyje nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ginčo automobilis ieškovei buvo parduotas su esminiais trūkumais, kurie neleistų jo naudoti pagal paskirtį. Teismui pateiktuose techninės apžiūros ir UAB „ARRA servis“ dokumentuose nėra duomenų apie tai, jog automobilio trūkumai atsirado iki ieškovei įsigyjant automobilį, t. y. iki 2018 m. lapkričio 25 d. Atsakovė nėra profesionali automobilių prekeivė ir jos manymu pardavė visiškai funkcionuojantį automobilį, kurį pati įsigijo 2018 m. liepos mėn. ir tuo laikotarpiu automobilyje pakeitė kuro siurblį, starterį, stabdžių diskus bei trinkeles. Kadangi automobiliu važinėjo pati ir jos įsitikinimu automobilis veikė tinkamai, todėl neieškojo galimų automobilių gedimų, kurių eksploatacijos metu taip pat nepastebėjo. Taip pat nurodo, jog ieškovė įsigijusi automobilį jo papildomai netikrino, nors pati atsakovė siūlė tai padaryti. Pati ieškovė nepasinaudojo jai suteikta teise patikrinti perkamo daikto techninę būklę. Taip pat ieškovė automobilio trūkumus pastebėjo tik po 9 dienų nuo jo įsigijimo, kuris per šį laikotarpį galėjo būti netinkamai eksploatuotas, kadangi pati ieškovė nurodė, jog automobilį perka savo dukrai, kuri neseniai įgijo teisę vairuoti. Be kita ko, ieškovė įsigijo 20 metų senumo transporto priemonę, kurios rida daugiau kaip 360 tūkst. km, todėl ieškovė pirkdama automobilį negalėjo tikėtis, jog automobilio kokybė bus kaip naujo, kadangi automobilio techniniai mazgai natūraliai dėvisi. Ieškovės ieškinyje nurodytas automobilio trūkumas – dūmingumas atsirado esant šaltam varikliui, o ieškovė neva jo nepastebėjo pirkimo metu, nes automobilio variklis buvo šiltas, tačiau pati ieškovė nusipirkusi automobilį dėl jo dūmingumo į atsakovė kreipėsi tik po 9 dienų. Todėl nurodė, jog ieškovės nurodyti automobilio defektai galėjo atsirasti jau po automobilio įsigijimo. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad mašina stabdė ir važiavo gerai, mašina nedūmijo. Automobilio skydelyje įspėjimų nebuvo. Mašiną BMW pirko 2018 metų liepos mėnesį. Parduodant viską išvardijo ieškovei, t. y., atsakovė keitė starterį, stabdžių diskus su trinkelėmis ir visi filtrai bei tepalai. Alyvos bakeliai bagažinėje liko po tepalų keitimo, tačiau ne tiek, kiek nurodo ieškovė su ieškiniu pateiktoje automobilio bagažinės fotografijoje. Papildomai nurodė, kad su vyru automobilio pardavimo metu kartu negyveno, dar iki automobilio pardavimo jie buvo oficialiai išsiskyrę. Papildomai nurodė, jog BMW automobilis yra parvežtas iš Vokietijos ir buvo jos brolio, kuris importuoja automobilius. Parodė, jog automobiliu važinėjo tiek į darbą, tiek veždavo vaikus, vyko prie jūros. Apie automobilio variklio gedimus nieko nežinojo ir automobilio eksploatacijos metu dūmingumo nebuvo pastebėjusi. Papildomai nurodė, kad siūlė ieškovei pasitikrinti automobilį prieš pirkimą, tačiau ieškovė to atsisakė. Taip pat nurodė, jog iš karto po automobilio pardavimo susitiko su ieškove nes parduotame automobilyje paliko namų raktus. Ieškovė priekaištų dėl automobilio kokybės nereiškė. Taip pat nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartyje esamų automobilio defektų nepažymėjo, nes nežinojo, kad tai reikia daryti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 4 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti: nutraukti 2018 m. lapkričio 25 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės V. Š. ir atsakovės J. M., kuria atsakovė už 1 400 Eur pardavė ieškovei transporto priemonę BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovė įgijo šią transporto priemonę iš atsakovės; taikyti restituciją ir ieškovei V. Š. iš atsakovės J. M. priteisti 1 400 Eur, o atsakovei J. M. priteisti transporto priemonę BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas priteisė iš atsakovės J. M. ieškovei V. Š. 1 303,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1 125,30 Eur teisinės pagalvos išlaidos, 170,60 Eur žyminis mokestis ir jo aptarnavimo mokestis, 60,50 Eur sąmatos sudarymo išlaidos, 10 Eur automobilio patikra UAB „Utenos TA centras“. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2018 m. lapkričio 25 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo dėl to, jog ieškovės teigimu, jai buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, o tai yra esminis sutarties pažeidimas – automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį. Ieškovė teigia, jog pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovė nenurodė nė vieno automobilio trūkumo, o kaip vėliau paaiškėjo transporto priemonė yra su esminiais kokybės trūkumais, todėl atsakovė pažeidė jai tenkančią pareigą perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutartyje aptartas sąlygas. Teismas nurodė, jog CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju byloje nustatyta, kad ieškovė pirko naudotą automobilį, turėdama tikslą, jog įsigytu automobiliu naudosis jos dukra, kuri neseniai įgijo teisę vairuoti, todėl pirko ne naują automobilį, tačiau pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir automobilis važiuos. Tačiau kaip nustatyta bylos duomenimis, t. y. 2019 m. lapkričio 2 d., t. y. po 7 dienų po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovė trumpąja SMS žinute kreipėsi į automobilio pardavėją, nurodydama, jog automobilis BMW 320 turi trūkumų, taip pat pateikė techninės apžiūros lapo fotonuotrauką. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad automobilio techninė būklė UAB „Utenos techninių apžiūrų centras“ buvo tikrinta 2019 m. gruodžio 4 d., t. y. praėjus 9 dienoms po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, automobilio rida fiksuota 362 847 km (b. l. 24). Teismas pažymėjo, kad remiantis kasacinio teismo praktika, pirkėjas, nežinojęs ir negalėjęs žinoti automobilio trūkumų negali prisiimti rizikos už automobilio gedimus praėjus trumpam laikui nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėjė byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Kaip matyti iš pirkimo-pardavimo sutarties, automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rida įsigijimo metu sutartyje nurodyta 362 594 km. Todėl darytina išvada, jog ieškovė nuo automobilio įsigijimo automobiliu nuvažiavo 253 km. Pirmieji automobilio trūkumai (gedimai) paaiškėjo praėjus ne vėliau kaip 7 dienoms po automobilio įsigijimo, o 2019 m. gruodžio 4 d. buvo nustatyti esminiai automobilio trūkumai ir kaip nurodė techninių apžiūrų kontrolierius, tai buvo – stabdžių sistemos hidraulinių vamzdelių susidėvėjimas, variklio būklė netinkama dūmingumo matavimui bei su išmetamosiomis dujomis išmetamos normaliam variklio darbui nebūdingos toksinės medžiagos, kuriems esant automobilio būklė vertinama kaip techniškai netvarkinga ir ja neleidžiama naudotis viešojo naudojimo keliuose. Minėtų trūkumų, teismo vertinimu, negalima laikyti mažareikšmiais, todėl teismas sprendė, kad reikalavimai, nustatyti daikto kokybei – šiuo atveju automobiliui, iš esmės yra pažeisti ir automobilio negalima naudoti pagal paskirtį. Teismas pažymėjo, kad pirkimo-pardavimo sutartyje automobilio trūkumai nebuvo nurodyti, ir nors kaip nurodė atsakovė galėjo būti jai nežinomi, tačiau teismo vertinimu, tai nepašalina atsakovės kaip pardavėjos pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą, kaip tai numatyta CK 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalyje. Nors atsakovė ir liudytojas Ž. M. parodė, jog automobilis buvo tvarkingas, kadangi pati atsakovė jį eksploatavo, tačiau parduoto automobilio kokybę ir galimybę jį eksploatuoti pagal paskirtį paneigia kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – UAB „Utenos techninių apžiūrų centras“ techninės apžiūras aktas, UAB „ARRA servis“ sąmata bei liudytojų A. A., A. R. paaiškinimai, iš kurių nustatyta, jog automobilio BMW 320 esminiai trūkumai susiję su stabdžių sistemos vamzdelių korozija, netinkamu variklio darbu, išmetamosiomis dujomis negalėjo atsirasti per 7-9 dienų laiko tarpą su automobiliu pravažiavus ne daugiau kaip 252 km. Kaip nurodė specialistai, tai ilgalaikio automobilio eksploatavimo pasekmės, dėl kurių automobilis nelaikomas tvarkingu ir juo iš esmės draudžiama naudotis viešojo naudojimo keliuose. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo nesutikti su su specialistų vertinimais, jog per tokį trumpą laiko tarpą stabdžių sistema nesioksiduotų, o netinkamas variklio darbas, kuris kaip nurodė byloje apklausti specialistai, susijęs su vidinių variklio komponentų išdilimu ir per 252 km atstumą nebūtų atsiradęs. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės atstovo versiją, jog automobilio gedimai galėjo atsirasti po to, kai ieškovė įsigijo automobilį. Teismas pažymėjo, kad atsakovė minėtą automobilį įsigijo 2018 m. liepos mėnesį, o jau 2018 m. lapkričio 25 d. šį automobilį pardavė ieškovei, nurodydama, kad surado naujesnį tos pačios markės automobilį. Šios aplinkybės, teismo nuomone, leidžia daryti prielaidą, kad atsakovė po keturių mėnesių nusprendusi parduoti ginčo automobilį, pastebėjo jo defektus eksploatavimo metu, dėl ko ir pardavė minėtą automobilį. Kaip paaiškino liudytojas Ž. M., automobilis prieš jo pardavimą buvo tvarkomas, todėl labiau tikėtina aplinkybė ir vertintina, kad automobilio trūkumai atsakovei ir liudytojui turėjo būti žinomi. Be to, ir tuo atveju, jei automobilio defektai atsakovei nebuvo žinomi automobilio pardavimo metu, ji, sudarydama automobilio pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino, jog parduodamas automobilis tinkamas naudoti (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Paaiškėjus, jog parduotas daiktas neatitinka jam keliamų kokybės reikalavimų ir nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį atsakovė įgijo CK 6.334 straipsnyje numatytas teise ginti jos kaip pirkėjos pažeistas teises įsigyti bent minimalius kokybės reikalavimus atitinkantį daiktą. Teismas šiuo atveju atmetė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, jog automobilis BMW 320 pardavimo metu buvo tvarkingas ir tinkamas eksploatuoti, kadangi turėjo galiojančią techninę apžiūrą. Teismas pažymėjo, jog automobilio BMW 320 techninės apžiūra buvo atlikta 2017 m. birželio 20 d., o tai yra beveik pieš pusantrų metų iki ieškovė įsigijo minėtą automobilį. Teismo vertinimu, minėtas laikotarpis techninės apžiūros galiojimo faktą vertinti kritiškai, kadangi nuo automobilio techninės apžiūros atlikimo iki jo pardavimo ieškovei automobilis pravažiavo 35 911 km. ir per tiek laiko automobilis galėjo nusidėvėti ir nebeatitikti techninių reikalavimų. Sistemiškai aiškindamas ir taikydamas CK 6.327 straipsnio nuostatas, darė išvada, jog pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus taikymui nėra būtina, kad ieškovė įrodyti, kad atsakovė žinojo apie byloje nustatytus automobilio trūkumus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą - už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-182/2009). Teismas nesutiko su atsakovės atstovo argumentais, jog ieškovei buvo sudarytos sąlygos tikrinti automobilį jo pirkimo metu, t. y. vežti jį į servisą ar kitą įstaigą, kadangi darytina išvada, jog ieškovė įsigydama automobilį iš atsakovės tikėjosi jį naudoti pagal paskirtį, tačiau kaip patvirtina bylos medžiaga, po automobilio įsigijimo paaiškėjo, jog jis nėra tinkamas eksploatuoti. Teismas taip pat pažymėjo, jog nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ieškovė nurodė, jog automobilį įsigijo vakaro metu, automobilį patikrino vizualiai ir kiek suprato nebūdama ekspertė, manė, kad automobilis yra tvarkingas ir važiuojantis, juolab kaip patvirtina bylos medžiaga – automobilio BMW 320 skelbime buvo nurodyta, jog automobilis tvarkingas (b. l. 55-56). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog ieškovė automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu pagrįstai negalėjo žinoti ir įvertinti automobilio trūkumų, nes jie jai nebuvo tinkamai atskleisti pačios atsakovės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė jog yra pagrindas ieškinį teinkinti, t.y. nutraukti sutartį ir pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalies nuostatas taikyti restituciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – V. Š. ieškinį atmesti. Apeliantė pažymi, kad teismas neteisingai nustatė faktus, o teismo išvados niekuo neparemtos. Teigia, kad ji niekada nesakė, kad BMW automobilis yra parvežtas iš Vokietijos ir buvo jos brolio, kuris importuoja automobilius. Ši aplinkybė yra pramanyta. Taip pat teismas visiškai nepagrįstai nurodo, kad atsakovė po keturių mėnesių nuo automobilio įsigijimo nusprendė parduoti ginčo automobilį, nes eksploatavimo metu pastebėjo jo defektus. Teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3- 307-1075/2018. Tačiau pagal nurodytoje kasacinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes pirkėjo įsigytas automobilis sugedo po dviejų valandų, jam net nespėjus grįžti namo į Klaipėdą iš Kauno, kur automobilis ir buvo įsigytas. Buvo nustatyta, jog įsigytame automobilyje sugedo turbina, kas kasacinio teismo vertinimu nėra akivaizdus naudoto automobilio trūkumas ir pirkėjas pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo metų apie jį nežinojo ir žinoti negalėjo, todėl „negali prisiimti rizikos už automobilio gedimus praėjus vos kelioms valandoms nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo“. Nagrinėjamoje byloje yra nustatytos iš esmės kitokios faktinės aplinkybės, kurios leidžia daryti išvadą, kad ieškovė žinojo arba galėjo žinoti apie perkamo ginčo automobilio trūkumus, jei tokių tuo metu buvo. Ieškovė ginčo automobilį savo vardu užregistravo 2019 m. lapkričio 27 d. (antradienį) iš Utenos nuvykusi į VĮ Regitros Panevėžio filialą. Teisme ji nurodė, kad taip pat važinėjo į darbą ir iš darbo, bet jokių trūkumų ar gedimų nepastebėjo. Trūkumai paaiškėjo tik po to, kai iš komandiruotės grįžęs ieškovės vyras liudytojas D. Š. 2018 m. gruodžio 2 d. ryte, kuris pastebėjo iš ginčo automobilio duslintuvo rūkstančius didelius dūmus. Nustatytų automobilio trūkumų pobūdis suponuoja išvadą, jog iš esmės nei vienas jų negali būti vertinamas kaip neakivaizdus, vidinis arba paslėptas. Visi jie buvo užfiksuoti paprastos vizualinės apžiūros metu, be jokio specialaus tyrimo (ekspertizės). Ieškovė žinojo, kad perka jau dvidešimt metų eksploatuojamą automobilį, pravažiavusį daugiau kaip 360 tūkstančių kilometrų, ji negalėjo tikėtis tokio pat daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Teisme apklaustas jau minėtas liudytojas A. A., o taip pat liudytojas UAB „ARRA servise“ direktorius A. R. vieningai patvirtino, kad visų ginčo automobilyje nustatytų trūkumų priežastis – jo ilga, natūrali eksploatacija. Trūkumai nėra eismo įvykio ar netinkamai atlikto remonto pasekmė. Atsakovė paaiškina, kad ji nėra profesionali pardavėja. Dar daugiau, teisę vairuoti transporto priemones ji gavo tik 2018 m balandžio 18 d., o ginčo automobilį iki pardavimo ieškovei vairavo tik 4 mėnesius. Pati jo neremontavo, o iškilus problemoms (sugedus kuro siurbliui) kreipėsi pas pažįstamus meistrus. Pardavimo metu ieškovės paklausta apie jo techninę būklę, atsakovė galėjo pasakyti tik tiek, kiek jai leido neilga eksploatavimo patirtis (naudojo kasdien, vežiojo vaikus, automobilis užsivesdavo, važiavo ir stabdė) bei nurodė žinomus trūkumus ir net nežinojo, kaip teisingai užpildyti pirkimo-pardavimo sutarties blanką – jai talkino pirkėja. Ieškovei apie automobilio būklę nieko daugiau negalėjo paaiškinti ir buvęs atsakovės sutuoktinis Ž. M., tačiau ir jis, ir atsakovė siūlė ieškovei apžiūrėti automobilį pas specialistus. Apeliantės teigimu automobilio trūkumai galėjo atsirasti pačiai ieškovei eksploatuojant automobilį. Pažymi, kad nei ji, nei savaitę po pirkimo ginčo automobilį eksploatavusi ir į patikrinimą juo atvažiavusi ieškovė, nesiskundė stabdžių veikimu. Anot byloje apklaustų liudytojų A. A. ir A. R., didelis dūmingumas yra nusidėvėjusio ir remonto reikalaujančio variklio požymis. Tačiau nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė įrodyta nebuvo. A. A. paaiškino, kas apie ginčo automobilio per didelį dūmingumą sprendė „iš akies“, pagal išmetamųjų dūmų koncentraciją, spalvą ir kvapą. Atitinkamo testo neatliko, bijodamas sugadinti variklį stipriai akseleruojant. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad UAB „ARRA servise“, kur po patikrinimo UAB „Techninės apžiūros centras“ ieškovė nugabeno ginčo automobilis, jo variklis taip pat nebuvo tikrintas. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pirkimo-pardavimo metu ginčo automobilio kėbulas, tame tarpe ir buferiai bei jų dalys buvo tvarkingi, tinkamai pritvirtinti ir jokių pažeidimų neturėjo, priešingu atveju pirkėja (ieškovė) tai būtų nesunkiai pastebėjusi. Apeliantė taip pat nurodo, kad tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama pretenziją pardavėjai, prašė atlyginti jai automobilio remonto išlaidas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas) arba nutraukti sutartį ir grąžinti jai sumokėtą kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau teikdama ieškinį teismui, ieškovė reikalavo tik nutraukti sutartį ir taikyti restituciją. CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio priemonė, t. y. išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti. Teismas nors ir nusprendė, kad ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau visiškai netyrė, ar nusipirkto daikto - naudoto ginčo automobilio trūkumai gali būti ištaisyti, taip pat nevertino, ar ieškovės reikalavimas padengti ginčo automobilio remonto išlaidas pagal UAB „ARRA servis“ sudarytą sąmatą atitiktų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, nes ieškovė, pirkdama naudotą automobilį, galėjo tikėtis jį eksploatuosianti be esminio remonto, tačiau nebūtinai, kad jis bus ką tik suremontuotas, panaudojus naujas ir/ar originalias detalias. Taip pat bylą nagrinėjęs teismas netyrė, ar ieškovė pakankamai bendradarbiavo su atsakove, nustatant ginčo automobilio trūkumus, jų atsiradimo priežastis ir galimus sprendimo būdus. Kaip jau buvo minėta, UAB „ARRA servis“ apžiūrint ginčo automobilį, jo variklis ardytas nebuvo, nebuvo atlikta jo diagnostika, tačiau didžiąją sąmatos dalį užima numatomi variklio remonto darbai ir keistinos variklio detalės Teisme apklaustas šios bendrovės direktorius paaiškino, kad naudoto automobilio su didele rida variklį remontuoti ekonomiškai nenaudinga, kaštai gali viršyti paties automobilio kainą, kur kas pigiau nusipirkti ir įdėti kitą naudotą variklį, tačiau jo parengtoje ginčo automobilio remonto sąmatoje yra nurodytos naujų detalių kainos, nes dėvėtų detalių jo servisas nenaudoja. Apeliantės nuomone, šios aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas ieškovės interesus apginti naudojat išimtinę priemonę: nutraukti ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją.
Atsiliepimas
5. Ieškovė V. Š. atsiliepimu prašo netenkinti J. M. apeliacinio skundo ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą. Ieškovė įsitikinimu, teismas teisingai vertino įrodymus ir teisingai nustatė bylai reikšmingus faktus. Teismas teisingai vertino, kad atsakovė žinojo apie automobilio trūkumus ir būtent todėl, nepraėjus nei 4 mėnesiams nuo jo įsigijimo, siekė šį automobilį kuo griečiau parduoti. Apeliantė teigia, kad įsigijusi automobilį kreipėsi į pažįstamus „garažinius“ meistrus, nors buvo galiojanti techninė apžiūra, kurie turėjo sutvarkyti rastus trūkumus, taip buvo suremontuoti stabdžių diskai ir trinkelės, starteris, pakeisti tepalai ir filtrai, o vėliau – remontuotas kuro siurblys. Ieškovė pažymi, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. R., nurodė, kad būtent atsakovei remontuojant automobilio starterį, meistrams turėjo būti matomas skysčių prasisunkimas iš automobilio variklio. Kaip nurodę liudytojas A. R., to nepastebėti, yra neįmanoma. Akivaizdu, kad apie tai tokiu atveju žinojo ir apeliantę ir dėl to nusprendė po tokio trumpo laiko parduoti įsigyti nusipirktą automobilį. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas priimtame sprendime, vien tik tai, kad automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą, tai nereiškia, kad automobilis yra techniškai tvarkingas. Apeliantė teigia, kad liudytojas Ž. M. nieko nežinojo apie automobilio įsigijimą ir eksploatavimą. Bet pats Ž. M. teisme parodė, kad jis žinojo apie tai, kad jo buvusi žmona, dabar draugė J. M., remontavo automobilį po jo įsigijimo. Ieškovė pažymi, kad atsakovė viso proceso metu Ž. M. vaidmenį ir santykius su juo bandė nuslėpti, būtent Ž. M. yra buvęs atsakovės sutuoktinis ir jis Facebook socialiniame tinkle patalpino kelis skelbimus apie parduodamą ginčo automobilį, jo mobilaus ryšio telefonas buvo duotas susisiekus su juo per Messenger programėlę, jis atsiliepė telefonu kai skambino D. Š., tarėsi dėl automobilio pardavimo, buvo atvykęs su atsakove parduodant automobilį, dalyvavo jo apžiūroje, vėliau buvo su atsakove tuo metu, kai V. Š. telefonu paskambino automobilio savininkei ir pranešė apie automobilio trūkumus. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė ginčo automobilį eksploatavo visą savaitę, nuvažiavo virš 250 km ir kad automobilio būklė galėjo pablogėti būtent dėl to. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, parduoto automobilio kokybę ir galimybę jį eksploatuoti pagal paskirtį paneigia kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – UAB „Utenos techninių apžiūrų centras“ techninės apžiūras aktas, UAB „ARRA servis“ sąmata bei liudytojų A. A., A. R. paaiškinai, iš kurių nustatyta, jog automobilio BMW 320 esminiai trūkumai susiję su stabdžių sistemos vamzdelių korozija, netinkamu variklio darbu, išmetamosiomis dujomis negalėjo atsirasti per 7-9 dienų laiko tarpą su automobiliu pravažiavus ne daugiau kaip 252 km. Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad automobilio trūkumų pobūdis rodo, kad jie nebuvo neakivaizdūs, vidiniai ar paslėpti. Ieškovės teigimu, atsakovė specialiai slėpė automobilio trūkumus – į variklį pylė specialius tepalo priedus, kurie laikinai panaikina didelį variklio dūmingumą, kurio ir nepamatė ieškovė jo įsigijimo metu. Tai, kad yra tokių tepalų priedų ir, kad jie galėjo būti panaudoti šiuo atveju, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai – A. R., A. A. ir D. Š.. Stabdžių sistemos gedimas taip pat nebuvo akivaizdus ir negalėjo būti pamatytas tik ieškovei apžiūrėjus automobilį vizualiai. Kiti trūkumai taip pat nebuvo akivaizdūs. Be to, ieškovė pasitikėjo atsakove, kadangi skelbimuose nebuvo nurodyti jokie automobilio trūkumai, apžiūros metu atsakovę taip pat jų nenurodė, išskyrus perdegusią lemputę, jokių trūkumų atsakovė nenurodė ir pačioje pirkimo-pardavimo sutartyje. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad 2018 m. gruodžio 4 d. nustatyti automobilio trūkumai nebuvo mažareikšmiai, o yra esminiai, dėl ko transporto priemonės iš viso negalima eksploatuoti. Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad automobilio trūkumai galėjo būti ištaisyti ir, kad jai nebuvo pasiūlyta tai padaryti. Automobilio remonto kaina pagal UAB „ARRA servis“ sąmatą viršija paties automobilio įsigijimo kainą. Tokiu atveju, akivaizdu, kad automobilio remontuoti ieškovė neketino, siūlė atsakovei jį pasiimti, o jai grąžinti sumokėtą pinigų sumą už įsigytą iš esmės nekokybišką automobilį. Be kita ko, ieškovė antru rašytiniu prašymu nurodė pačiai atsakovei kokia automobilio remonto darbų ir detalių kaina bei siūlė jai pačiai suremontuoti ginčo automobilį arba sumokėti remontui reikalingą pinigų sumą. Tačiau į šią pretenziją atsakovė jokio atsakymo nepateikė. Apeliantė teigia, kad automobilio variklis ardytas nebuvo, nebuvo atlikta jo diagnostika, tačiau didžiąją sąmatos dalį užima variklio remonto darbai. Tačiau teismo posėdžio metu liudytojai A. A., A. R. ir D. Š. patvirtino, kad automobilio variklio gedimus galima nustatyti ir neišardžius automobilio variklio, kadangi iš išmetamųjų dujų kiekio, spalvos bei kartu su dujomis išeinančio nesudegusio tepalo, galima daryti išvadą, kad variklis yra tokios būklės, kad jis bet kuriuo metu gali sugesti, o šie duomenys net neleido TAC darbuotojams pamatuoti automobilio dūmingumo (atlikti dūmingumo testo).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
7. Byloje yra kilęs ginčas dėl pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl pritaikytų materialinių teisės normų, tiek dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šio ginčo sprendimui pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pirkėjo teisių gynimo būdą. Teismas teisingai rėmėsi CK 6.317 straipsnio 1-2 dalių, CK 6.333 straipsnio 4, 6 dalių nuostatomis, apibrėžiančiomis parduodamo daikto kokybės reikalavimus bei pardavėjo pareigas. Šių normų taikymą teismas pagrindė aktualia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).
10. CK 6.333 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.
11. CK 6.333 straipsnio 6 dalis nustato, jog laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.
12. CK 6.317 straipsnio 1-2 dalys nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, ar ne.
13. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, teisingai nustatė, kad šalys atskirai neaptarė parduodamos transporto priemonės kokybės reikalavimų, bet abi sutarties šalys laikė, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir, kad ji gali būti naudojama viešame eisme. Nors ieškovė pirko naudotą transporto priemonę, tačiau ją pirko už rinkos kainą, už kurią parduodamos tokios markės ir tokių metų techniškai tvarkingos transporto priemonės. Taigi ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad ir jos perkama transporto priemonė bus tokios įprastos kokybės. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad pardavėja būtų atskleidusi pirkėjai esminius transporto priemonės kokybės trūkumus. Priešingai, byloje esantys įrodymai, t.y. skelbimai apie parduodamą transporto priemonę, kuriuose nurodyta, jog automobilis „be trūkumų“ ir, be to, „nedūmija“, rodo, kad pardavėja garantavo transporto priemonės kokybę, atitinkančią įprastai techniškai tvarkingos transporto priemonės kokybę. Tai, kad transporto priemonė buvo parduodama kaip techniškai tvarkinga, matyti ir iš pardavėjos elgesio, t.y. pardavėja pardavimo metu, o taip pat ir kilus ginčui, rėmėsi galiojančiu techninės apžiūros talonu, kaip įrodymu, patvirtinančiu parduodamo daikto kokybę ir transporto priemonės atitikimą valstybės taikomiems privalomiems techniniams reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas šį faktą, t.y. galiojantį techninės apžiūros taloną, teisingai vertino kaip pardavėjos pareiškimą dėl kokybės, bet ne kaip parduodamos transporto priemonės realios techninės būklės įrodymą.
14. Apeliantė teigia, kad ieškovė privalėjo įsitikinti perkamos transporto priemonės kokybe iki daikto perdavimo. Tačiau nei įstatymai, nei sutartis pirkėjos neįpareigojo tai padaryti iki daikto perdavimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad CK 6.328 straipsnio 1 dalis numato pirkėjo teisę patikrinti daiktų kokybę prieš sumokant ar atsiimant daiktus, bet ne jo pareigą tai padaryti. CK 6.337 straipsnio 2 dalis įtvirtinta, kad jeigu įstatymai ar sutartis nenustato daiktų kokybės patikrinimo tvarkos ir terminų, tai daiktų kokybė turi būti patikrinta per protingą terminą ir pagal įprastai taikomas daiktų kokybės patikrinimo sąlygas bei prekybos papročius, o CK 6.338 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu nėra nustatytas daikto garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos. Šiuo atveju pirkėja daikto trūkumus nustatė ir apie juos informavo pardavėją per 9 dienas, todėl negalima vertinti, jog ieškovė praleido protingą terminą įsitikinti daikto kokybe ir pareikšti dėl to pretenziją pardavėjai. Tai, kad daikto trūkumai buvo nustatyti po daikto perdavimo, nešalina pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybę.
15. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog byloje esantys įrodymai yra pakankami nustatyti, jog parduotos transporto priemonės kokybė iš esmės neatitinka pardavėjo pareiškimų apie jos kokybę ir būklę. Šias aplinkybes patvirtino Techninės apžiūros centro kontrolieriaus A. A. išvada apie techninių reikalavimų įvertinimą (e. bylos t. 1, b.l. 24-25), taip pat A. R. sudaryta remonto sąmata (e. bylos t. 1, b.l. 51-54). Teismo posėdžio metu liudytojas A. A. patvirtino, kad atlikęs techninę apžiūra jis nustatė, jog stabdžių sistemos ir variklio būklė buvo kritinė, dėl ko transporto priemonė negalėjo būti naudojama pagal paskirtį. Liudytojas A. A. teigė, jog transporto priemonės būklę jis vertino pagal įprastai taikomą metodiką, kuri draudžia atlikti dūmingumo matavimo testą, jei variklis yra vizualiai netvarkingas. Liudytojas paaiškino, kad jis tikrino alyvos bei aušinimo skysčio lygį ir būklę, vertino, ar varikliui veikiant nėra pašalinių garsų, kokia vizuali išmetamų dujų būsena. Liudytojas tvirtino, kad apie variklio būklę galima spręsti pagal alyvos būklę, spalvą, nurodė, kad variklio dūmingumo testas neatliekamas, jei yra pastebimas alyvos prasiskverbimas iš variklio, o toks požymis šiuo atveju taip pat buvo. A. A. patvirtino, kad jis pats apžiūrėjo automobilį, kad jam nekilo abejonių dėl to, kad dūmingumo testo negalima atlikti dėl vizualaus variklio netvarkingumo. Liudytojas taip pat teigė, kad apžiūros metu jis nustatė ne tik kritinius trūkumus, susijusius su darbinio stabdžio vamzdelių būkle, bei variklio būkle, bet ir daugiau trūkumų, dėl kurių automobilis negalėjo būti eksploatuojamas, t.y. neveikė rankinis stabdis, nesureguliuotos šviesos, neveikė valstybinio numerio apšvietimas, stabdžio žibintai, pernelyg išsidėvėjusios lankstinės pakabos jungtys, svirčių galiniai selinblokai, dešinės pusės stabilizatorius. Liudytojas A. R. paaiškino, kad jis dirba UAB „Arra servis“, turi patirties teikiant technines išvadas, teigė, jog apžiūrėjo automobilį, patvirtino Techninės apžiūros centro techninių reikalavimų įvertinime nurodytus transporto priemonės gedimus, paaiškino, kad jis sudarė sąmatą. Be to, teigė, kad vizualios apžiūros metu nebūtinai galima pastebėti transporto priemonės trūkumus, nes tam reikia specialių žinių ir įgūdžių, reikia žinoti, kaip atrodo gedimai, kaip tvirtinamos detalės. Teigė, kad nustatyti automobilio trūkumai nėra akivaizdūs.
16. Teismas teisingai vertino, kad ši transporto priemonės įranga, t.y. variklis bei stabdžių sistema, yra pagrindinė ir kad šios įrangos kokybės bei funkcionalumo trūkumai yra esminiai. Nėra jokio pagrindo abejoti ieškovės teiginiais, kad ji nebūtų pirkusi šios transporto priemonės, jei būtų žinojusi apie tokius jos trūkumus. Be to, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog automobilio remonto kaina, po kurios automobilis galėtų būti naudojamas pagal paskirtį, yra didesnė nei ieškovės sumokėta automobilio kaina, o tai taip pat rodo, kad nustatyti transporto priemonės trūkumai yra esminiai ir kad teismo pritaikytas pirkėjos teisių gynimo būdas, t.y. sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas, yra tinkamas ir proporcingas.
17. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad pardavėja neįrodė, jog tokia transporto priemonės būklė atsirado dėl netinkamo eksploatavimo po to, kai transporto priemonė buvo perduota pirkėjai. Teisme apklausti liudytojai A. R. ir A. A. patvirtino, kad esminiai trūkumai, susijęs transporto priemonės stabdžių sistemos vamzdelių korozija bei variklio dūmingumu, yra atsiradę dėl ilgo transporto priemonės eksploatavimo, ir kad tokie trūkumai negalėjo atsirasti per 9 dienas, per kurias ieškovė nuvažiavo apie 260 km.
18. Žinojo pardavėja, ar nežinojo apie tikrąją transporto priemonės techninę būklę, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl jos, kaip pardavėjos, atsakomybės už daikto kokybės trūkumus. Kaip minėta, atsakovė pirkimo-pardavimo sutartyje neaptarė jokių transporto priemonės trūkumų, taip pat jų nenurodė ir apžiūros metu, o transporto priemonę pardavė kaip techniškai tvarkingą.
19. Apeliantė prieštaringai teigia, kad tokie trūkumai buvo nustatyti vizualios apžiūros metu, t.y. kad jie nebuvo paslėpti, bet pati pripažįsta, kad nebūdama profesionalia pardavėja, apie juos nieko nežinojo. Tokia procesinė atsakovės pozicija, leidžia teismui pagrįstai spręsti, kad apeliantė neįrodė, jog ieškovė, taip pat nebūdama profesionalia pirkėja, turėjo protingai numanyti esant tokius daikto trūkumus, nors apie tokius trūkumus, apeliantės teigimu, nežinojo net ji pati.
20. Be to, teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog norint tinkamai įvertinti nurodytas transporto priemonės technines savybes, yra reikalingos specialios žinios, patirtis ir įgūdžiai. Apie tai paaiškino ir liudytojai A. R. bei A. A.. Nepagrįsti ir neįrodyti apeliantės teiginiai, kad ieškovė, neturėdama tokių žinių ir įgūdžių, žinojo apie trūkumus ir, nepaisant to, transporto priemonę vis tiek pirko.
21. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
22. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
23. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir atskleidė bylos esmę, bei įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
24. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 93 straipsnis). Ieškovė nurodo, jog už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme patyrė 484 Eur išlaidų. Teismas vertina, kad ieškovės išlaidos yra pagrįstos, jas patvirtina pateikti įrodymai (e. bylos t. 1, b.l. 170), todėl ieškovės prašymas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės J. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.