- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- 1-374-1124/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50847-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Kaltinamasis
- J. K.
- Advokatai
- Sergejus Milovas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, neįgali, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) r. sav., kur nuo 2020 m. vasario 6 d. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. K. 2020 m. gruodžio 31 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jai priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija jos iškvėptame ore – 1,65 promilės.
2. Kaltinamoji J. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad 2020 m. gruodžio 31 d. namuose išgėrė alaus, vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, jie pranešė, kad atvažiavo dėl prieš kelis mėnesius gauto kaimynės pareiškimo, kuriame buvo nurodyta, kad ji kaimynės atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Ji labai susinervino ir atsisėdusi į savo automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo miško keliuku apie 400 metrų. Tie patys policijos pareigūnai važiavo paskui ją, po to jie įjungė garso signalą ir švyturėlius, ji iš karto sustojo. Negali paaiškinti, kodėl sėdo neblaivi prie automobilio vairo, ji serga cukriniu diabetu ir mano, kad dėl to jai galėjo pakilti cukraus kiekis bei ji galėjo nesuprasti, ką daro. Jai labai gėda dėl tokio poelgio, ji turi keturiasdešimties metų vairavimo stažą, tačiau nieko panašaus nėra buvę. Prašo skirti kuo mažesnę baudą ir specialios teisės atėmimo terminą, nekonfiskuoti automobilio, kadangi ji gyvena viena su nepilnamečiu sūnumi, yra neįgali, gauna mažas pajams, dažnai reikia važiuoti pas gydytojus, o viešojo transporto nėra. Jai iki (duomenys neskelbtini) reikia važiuoti apie 6 km, taip pat ir sūnų reikia nuvežti iki stotelės, po to jį paima mokyklinis autobusas, su kuriuo važiuoja į mokyklą. Prašo nekonfiskuoti automobilio, kadangi, turėdama automobilį, paprašytų, kad kaimynas ją nuvežtų į gydymo įstaigas ar parduotuvę.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamoji, gynėjas.
4. Be kaltinamosios J. K. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
4.1. Liudytoja Svetlana Smotkina, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad dirba vyresniąja tyrėja. 2020 m. gruodžio 31 d. apie 11.40 val., dirbdama kartu su tyrėja Deimante Danilevičiūte, tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko į (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., kad surašytų administracinio nusižengimo protokolą J. K. dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnį. Joms atvykus, į lauką išėjo J. K. nepilnametis sūnus D. K., kuris paaiškino, kad J. K. miega namuose neblaivi. Jos paprašė, kad jis J. K. pažadintų. D. K. nuėjo į namus, jos liko lauke, maždaug po 5 minučių į lauką išėjo J. K., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Jos J. K. paaiškino, dėl ko atvyko, ir pasakė, kad atvyks kitą kartą. Ji stovėjo lauke, o Deimantė Danilevičiūtė tarnybinio automobilio viduje tvarkė kompiuterį. Tuo metu J. K. priėjo prie kieme stovėjusio automobilio „Audi A6“, į jį įsėdo, užvedė automobilį ir pradėjo važiuoti iš kiemo. Jos tarnybiniu automobiliu pradėjo J. K. vytis, važiavo paskui ją įjungusios švyturėlius, bet J. K. nestojo, tada jos įjungė garso signalą ir J. K. sustojo. Sustabdžius J. K. automobilį, jos priėjo, J. K. sėdėjo vairuotojo sėdynėje, jos paaiškino sustabdymo priežastį ir pasiūlė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu. J. K. pokalbio metu nurodė, kad ji prieš kelias valandas vartojo alų. Apie 12.11 val., pirmo pūtimo metu, nustatė, kad J. K. iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija, antro pūtimo metu – 12.29 val., nustatė, kad J. K. iškvėptame ore yra 1,89 promilės etilo alkoholio koncentracija. Jos J. K. paaiškino, kad ji yra neblaivi, todėl yra nušalinama nuo vairavimo, jos automobilis bus transportuotas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę (b. l. 40–42).
4.2. Liudytoja Deimantė Danilevičiūtė, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad dirba tyrėja. 2020 m. gruodžio 31 d. ji dirbo kartu su vyresniąja tyrėja Svetlana Smotkina. Tarnybiniu automobiliu jos vyko į (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., pas J. K., kad surašytų protokolą dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal ANK 481 straipsnį. Atvažiavus į namo kiemą, apie 12 val., į lauką išėjo J. K., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Matydamos esamą situaciją, jos paaiškino J. K., kad atvyks kitą kartą. Įsėdus į tarnybinį automobilį, jos pamatė kaip J. K. sėdo į automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo kieme, jį užvedė ir išvažiavo iš kiemo miško keliu link (duomenys neskelbtini) miestelio pusės. Jos tarnybiniu automobiliu pradėjo J. K. vytis, įjungė švyturėlius, tačiau J. K. nestojo, tada jos įjungė garso signalą ir sustabdė J. K. kelyje „(duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)“, nuo J. K. namų nuvažiavus apie 1 km. J. K. buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, ji pokalbio metu nurodė, kad vartojo alų prieš kelias valandas. 12.11 val. – pirmo pūtimo metu, nustatyta, kad J. K. iškvėptame ore yra 1,65 promilių etilo alkoholio koncentracija, antro pūtimo metu – 12.29 val., nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 1,89 promilių etilo alkoholio koncentracija. J. K. buvo pranešta, kad jos atžvilgiu bus pradedamas ikiteisminis tyrimas bei ji bus pristatyta dokumentų pildymui į Trakų r. PK. (b. l. 44–46).
4.3. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, V6041 2020 m. gruodžio 31 d. 12.42 val. pranešė, kad sustabdė automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jo vairuotojui nustatytas 1,65 ir 1,89 promilių neblaivumas. Vietos adresas – (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (b. l. 6).
4.4. Daiktų ir įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis kelyje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (b. l. 11–18).
4.5. Alkotesterio „Alcotest 7510“ duomenimis J. K. 2020 m. gruodžio 31 d. 12.11 val. buvo nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, 2020 m. gruodžio 31 d. 12.29 val. – 1,89 promilių neblaivumas (b. l. 19–21).
4.6. 2020 m. gruodžio 31 d. neblaivumo nustatymo akto duomenimis, J. K. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Buvo įvertinta bendra J. K. asmens būklė: negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; negali stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus) (b. l. 22).
4.7. 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo/neleisti vairuoti transporto priemonių duomenimis, J. K. dėl 1,65 promilės neblaivumo neleidžiama vairuoti transporto priemonių iki ji bus blaivi ( b. l. 25).
4.8. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Audi A6 Avant“, 1995 m., vidutinė kaina Lietuvoje – 990 Eur (su PVM) (b. l. 30).
4.9. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Audi A6 Avant“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra kaltinamoji J. K. (b. l. 29).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,65 promilių neblaivumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. J. K. teisme pripažino padariusi nusikalstamą veiką. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys, liudytojų, apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, parodymai, kiti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama J. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas J. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
7. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
9. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
10. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
11. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.
12. Kaltinamosios J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, šiuo atveju egzistuoja viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
13. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei pasekmes – kaltinamoji padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą, turtinė žala nepadaryta; taip pat kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad J. K. neteista, per paskutinius penkerius metus du kartus bausta administracine tvarka (jai paskirtas baudas yra sumokėjusi) (b. l. 63–64), J. K. nedirba, yra neįgali, serga cukriniu diabetu, gauna mažesnę nei 300 Eur netekto darbingumo pensiją (b. l. 107–108), viena augina nepilnametį sūnų (b. l. 105).
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamosios atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – baudą, artimą minimaliam jos dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Išimtinės aplinkybės švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimui nenustatytinos.
15. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
16. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).
17. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
18. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
19. Sprendžiant dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, pažymėtina ir tai, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, t. y. kai transporto priemones vairuoja neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, padarymą, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Taigi už administracinį nusižengimą privalomai yra skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 metų, tuo tarpu J. K. padarė nusikalstamą veiką, todėl minimalus 1 metų (ar artimas jam) terminas, atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių kontekstą, būtų neteisingas ir neproporcingas jos padarytai veikai.
20. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieniems metams aštuoniems mėnesiams.
21. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
22. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
23. Konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl, sprendžiant BK 72 straipsnio taikymo klausimą, būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl jų aiškinimo. EŽTT nurodo, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). EŽTT taip pat pabrėžia, jog tam, kad nuosavybės teisių apribojimas (konfiskuojant turtą) būtų proporcingas, jis turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą; sankcija turi atitikti veikos, už kurią ji yra nustatyta ir skiriama, sunkumą (2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabrić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 9702/04).
24. Paskirtos bausmės rūšis ir dydis taip pat yra viena iš aplinkybių vertinant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-53-1073/2019). Bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti vertinama kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, t. y. paskirta bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-1073/2019).
25. Taigi, kiekvienu atveju, baudžiant asmenį už nusikaltimo padarymą, konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BK paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. BK 41 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad bausmės paskirtis yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
26. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad J. K. ankščiau nėra bausta už vairavimą esant neblaiviai, neteista, per paskutinius penkerius metus du kartus bausta administracine tvarka (b. l. 63 – 64), iš kurių tik vieną kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimą (jai skirtas baudas sumokėjo), nedirba, yra neįgali, gauna apie 256 Eur netekto darbingumo pensiją, turi sveikatos problemų, dėl kurių dažnai lankosi pas gydytojus, yra našlė, viena išlaiko nepilnametį sūnų, gyvena (duomenys neskelbtini) k., nuo kurio iki (duomenys neskelbtini) miestelio atstumas – 7 kilometrai. (b. l. 104 – 110), važiavo nedidelį atstumą miško keliuku, neginčijo veikos padarymo aplinkybių ir nuoširdžiai gailėjosi, veika nesukėlė padarinių, turtinė žala nepadaryta.
27. Esant aptartoms aplinkybėms, dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, skyrimas nuteistąją varžytų labiau negu reikia pirmiau nurodytiems bausmės tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, skirta galutinė 2 000 Eur bauda ir draudimas vairuoti transporto priemones vienus metus ir aštuonis mėnesius ir taip sukels didelius ir ilgalaikius netekimus nuteistajai. Taigi, yra pagrindas pripažinti, kad bausmės tikslų galima pasiekti netaikant automobilio konfiskavimo, kuris šiuo atveju neatitiktų proporcingumo reikalavimų.
28. Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas (b. l. 75), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
29. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2021 m. sausio 4 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuriuo uždrausta naudotis bei disponuoti automobiliu „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 32–37), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,
nusprendė:
J. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.
Išaiškinti J. K., kad jai paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų raštinės tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Neturint lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienus) metus 8 (aštuonis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 31 d.
J. K. skirtą kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2021 m. sausio 4 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuriuo uždrausta naudotis bei disponuoti automobiliu „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įregistruotu J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.