Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro Gedimino Vilučio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-04-07 nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 1 metus 8 mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020-12-31.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. K. 2020-12-31 apie 12 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jai priklausantį automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija jos iškvėptame ore – 1,65 promilės.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistosios J. K. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas bei paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas. Prokuroras nesutinka su teismo sprendimu J. K. atžvilgiu netaikyti transporto priemonės, su kuria buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nurodo, kad jis nagrinėjamu atveju yra būtinas siekiant užtikrinti nuteistajai taikomų priemonių proporcingumą.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą prokuroro apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-04-07 nuosprendis dalyje, kuria J. K. atžvilgiu nuspręsta netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų, nepagrįstas, todėl turi būti keičiamas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas spręsdamas dėl J. K. transporto priemonės konfiskavimo išimtinai vertino tik nuteistosios asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgė į tai, kodėl automobilis jai yra reikalingas, tačiau nepagrįstai nevertino kitų aplinkybių – veikos, už kurios padarymą ji buvo nuteista, pavojingumo laipsnio, jos padarymo aplinkybių, neblaivumo laipsnio, kurių visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Toks sprendimas netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – nusikalstamos veikos priemonės (automobilio) konfiskavimo – kai įvertinamos tik nuteistosios asmeninės sąvybės, tačiau nepakankamai vertinamos veikos aplinkybės, lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

7. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nusikalstamą veiką J. K. padarė vairuodama automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl jis laikytinas nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone, nustatyta, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso pačiai nuteistajai. Remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas – nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi, transporto priemonės konfiskavimas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai yra nustatytos akivaizdžiai išskirtinės aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga poveikio priemonė.

8. Apylinkės teismas spręsdamas J. K. turto konfiskavimo klausimą nurodė, kad nuteistoji anksčiau nėra bausta už vairavimą esant neblaiviai, neteista, per paskutinius penkerius metus du kartus bausta administracine tvarka (b. l. 63 – 64), iš kurių tik vieną kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimą (jai skirtas baudas sumokėjo), nedirba, yra neįgali, gauna apie 256 Eur netekto darbingumo pensiją, turi sveikatos problemų, dėl kurių dažnai lankosi pas gydytojus, yra našlė, viena išlaiko nepilnametį sūnų, gyvena (duomenys neskelbtini), nuo kurio iki (duomenys neskelbtini) atstumas – 7 kilometrai. (b. l. 104 – 110), važiavo nedidelį atstumą miško keliuku, neginčijo veikos padarymo aplinkybių ir nuoširdžiai gailėjosi, veika nesukėlė padarinių, turtinė žala nepadaryta ir šių aplinkybių pagrindu konstatavo, jog papildomos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo taikymas nuteistąją varžytų labiau negu reikia pirmiau nurodytiems bausmės tikslams pasiekti, skiriama bauda ir specialiosios atėmimas ir taip sukels didelius ir ilgalaikius netekimus, todėl bausmės tikslų galima pasiekti ir tik jau paskirtomis teisinio poveikio priemonėmis.

9. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi aplinkybes, reikšmingas turto konfiskavimo taikymo proporcingumui/neproporcingumui nagrinėjamu atveju, konstatuoja, jog nors nurodyti duomenys apie J. K. teigiamai charakterizuoja nuteistąją ir yra reikšmingi skiriamos švelnesnės bausmės skyrimui ar kitos J. K. taikomos poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo trumpesnio termino nustatymui, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, tačiau nėra laikomos išskirtinėmis nusikalstamos veikos padarymo priemonės nekonfiskavimui.

10. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai. Remiantis kasacine praktika, transporto priemonės, su kuria padaryta nusikalstama veika, numatyta, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, konfiskavimas yra imperatyvus ir netaikytinas tik itin išimtiniais atvejais. Kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, transporto priemonės, su kuria padaryta nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina priemonė siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams. Teismo vertinimu, šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas.

11. Nors pirmosios instancijos teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas varžytų J. K. labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, apygardos teismas konstatuoja, kad nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, nuteistosios interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, J. K. nusikalto veikdama tyčia, ji dienos metu vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi, jai buvo nustatytas 1,65 promilės neblaivumas, o tai keturis kartus viršijo leistiną normą, tokiais veiksmais ji neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei, nusikalstamą veiką padarė policijos pareigūnų akivaizdoje, kurie buvo atvykę pas ją dėl jos padaryto administracinio nusižengimo, nusikaltimu nebuvo sukelti padariniai ir nuvažiuotas tik mažas atstumas tik todėl, kad nuteistoji buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Pažymėtina, kad J. K., kaip asmuo turintis ilgą transporto priemonių vairavimo stažą, neabejotinai žinojo, kad prieš vairuodama automobilį turi pasitikrinti blaivumą, laikytis saugumo reikalavimų ir nekelti pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams, tačiau sąmoningai pasirinko šių nuostatų nesilaikyti, todėl jai turi būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo imperatyvaus turto konfiskavimo taikymo, nenustatyta. Kaip ir minėta, transporto priemonė, kurią asmuo vairavo būdamas neblaivus, gali būti nekonfiskuojama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, aplinkybės, dėl kurių baudžiamajame įstatyme nustatyta privaloma baudžiamojo poveikio priemonė būtų per griežta, neproporcinga, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, netaikant BK 72 straipsnio 3 dalies be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis.

13. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas J. K. paskyrė itin švelnias poveikio priemones – vos didesnę nei minimalaus dydžio baudą ir mažesnio nei sankcijoje nustatytas vidurkis termino baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę 1 metams 8 mėnesiams. Kolegijos nuomone, paskirtos poveikio priemonės šioje konkrečioje situacijoje nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Automobilio konfiskavimas, įvertinus ir pirmosios instancijos teismo paskirtas poveikio priemones, nagrinėjamu atveju yra ne tik tikslingas, bet ir proporcingas padarytam nusikaltimui. Priešingas teismo sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui bei sudarytų sąlygas pakartotiniam nusikalstamas veikas padariusio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.

14. Nors transporto priemonės konfiskavimas neabejotinai pakeis įprastą J. K. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos baudžiamojo poveikio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kalta pati nuteistoji. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Skiriama poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą bausmą ar baudžiamojo poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

15. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad apylinkės teismas privalėjo taikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti nuteistajai priklausančią transporto priemonę, kadangi ši baudžiamojo poveikio priemonė nepažeidžia proporcingumo principo ir yra būtina tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, asmuo suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas tenkinti prokuroro apeliacinį skundą ir keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-04-07 nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro Gedimino Vilučio apeliacinį skundą tenkinti:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-04-07 nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš nuteistosios J. K. konfiskuoti automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, įvykdžius panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.