Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

išteisintajam T. R., jo gynėjui advokatui Petrui Prijalgauskui, jo atstovei pagal įstatymą A. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo T. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 258 straipsnio 2 dalį, nesant jo veiksmuose šio baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo, vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, T. R. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį mokytis arba dirbti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. R. , padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad 2022 m. gegužės 31 d., apie 16.00 val., kieme prie ten esančio garažo, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,90 promilių girtumas, žodinio konflikto metu, ne mažiau kaip du kartus tyčia sudavė J. S. pistoletu į veidą ir galvą, padarydamas pastarajam muštines pakaušio ir kaktos žaizdas, sužalojimai pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto medicininių dokumentų apžiūrą vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2. T. R. išteisintas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 31 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir nešiojo pistoletą, priskiriamą D kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams, iki 2022 m. gegužės 31 d. 16.00 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų kieme, adresu (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendį ir byloje priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti T. R. kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 20 parų arešto bausmę; netaikyti T. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalį, padarymą paskirti 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant 15 parų arešto bausmę, ir skirti subendrintą 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, ir skirti T. R. intensyvią priežiūrą 1 (vienam) mėnesiui, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Vadovaujantis BK 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punkto, 3 dalies 5 punktu, paskirti T. R. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti arba mokytis, be šią priemonę kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

3.1. Prokurorė nurodo, kad nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog T. R. neturėjo sąmoningo siekio įsigyti ginklą neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jis ginklą įsigijo, kadangi prasidėjo karas, todėl norėjo patobulinti savo taiklumo įgūdžius, jei tektų ginti tėvynę. Prokurorė pažymi, kad tokią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigia paties T. R. duoti parodymai dėl ginklo įsigijimo aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu T. R. parodė, kad pneumatinį pistoletą pirko (duomenys neskelbtini) turgavietėje prieš pusmetį. Kariniai Rusijos veiksmai Ukrainoje prasidėjo 2022 m. vasario 24 d., o ginklas pas T. R. buvo rastas – 2022 m. gegužės 31 d., apklausa atlikta – 2022 m. birželio 7 d. Iš aptarto matyti, kad ginklas buvo įsigytas maždaug 2021 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, tai yra karui Ukrainoje dar net neprasidėjus. Atsižvelgiant į tai, T. R. parodymai turi būti vertinami kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

3.2. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad T. R. dėl jauno amžiaus nesuvokė savo veiksmų. Iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad T. R. (duomenys neskelbtini) turgavietėje buvo be suaugusių asmenų ir sprendimą įsigyti pneumatinį ginklą priėmė savarankiškai, tai yra jis pats priėjo prie šioje turgavietėje ginklus pardavinėjančio asmens, išreiškė norą pirkti ginklą ir sumokėjo už jį pinigus. Be to, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 258 straipsnio 2 dalį numatyta asmeniui nuo 16 metų amžiaus, o tai reiškia, kad tokio amžiaus asmuo jau yra pakankamai brandus suvokti savo neteisėtus veiksmus ir už juos atsakyti. Skunde prokurorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad T. R. neteisėtai pneumatinį pistoletą įsigijo (duomenys neskelbtini) turgavietėje, o ne specializuotoje ginklų parduotuvėje, kas rodo, jog jis tikslingai siekė įsigyti ginklą šaudymui, apeidamas tokios prekės įsigijimui įstatyme keliamus amžiaus cenzo reikalavimus. Jis suvokė, kad jo veiksmai yra neteisėti ir pavojingi ir norėjo taip veikti.

3.3. Skunde nurodoma, kad priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, T. R. veiksmai peržengė administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau ir – ANK) 229 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančio atsakomybę už ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti nereikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą, ribas. Nuosprendyje teismas nepagrįstai nurodė, kad T. R. padaryta nusikalstama veika yra mažo pavojingumo laipsnio ir užtraukia tik administracinę atsakomybę. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino padarytos veikos pavojingumo, neatsižvelgė į tai, kad ginklas buvo nešiojamasis kartu su savimi bei naudojamas konfliktui spręsti. Pastarąją aplinkybę apklaustas patvirtino pats T. R.. Jo neteisėtų veiksmų nepaneigia aplinkybės, jog ginklas nebuvo užtaisytas, galimai jame nebuvo šovinių, iš jo nebuvo šauta, o buvo tik suduota juo. Prokurorė pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 258 straipsnio 2 dalį yra numatyta už neteisėtą nešaunamojo ginklo nešiojimą, o ne šaudymą juo. Taigi, nustatytos aplinkybės – ginklo nešimasis su savimi konfliktinei situacijai spręsti, jo panaudojimas žmogui sužaloti bei ginklo tikslingas pirkimas šaudyti, patvirtina, kad T. R. veikė pavojingai ir už tai jis turi atsakyti baudžiamąją tvarka.

3.4. Prokurorė pažymi, kad T. R. veiksmų pavojingumą didina ir tai, kad pneumatinį ginklą jis nešiojosi su savimi ir juo sužalojo žmogų būdamas neblaivus. Alkotesterio kvito duomenimis, T. R. nustatytas 1,9 promilių neblaivumas. Tokiu būdu T. R. pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, jog draudžiama ginklą nešiotis ar gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. T. R. nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo leistiną ribą, tačiau jis vis tiek nešiojosi pneumatinį pistoletą kartu su savimi, nesilaikydamas nustatytų reikalavimų ir taip sukeldamas pavojų ne tik nukentėjusiajam J. S., tačiau ir kitiems asmenims.

3.5. Prokurorės nuomone, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio nuostatas T. R. neturėtų būti taikomas, kadangi tam nėra pagrindo. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu yra galimas tik tada, kai nusikaltimas yra padarytas pirmą kartą, o šiuo atveju yra padarytos dvi nusikalstamos veikos, nėra idealiosios sutapties. Atitinkamai, nėra visų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintasis T. R., jo įstatyminė atstovė A. B. bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė prokurorės skundą palaikė, tačiau prašė T. R., atsižvelgiant į jo jauną amžių ir sunkią psichologinę padėtį dėl mamos labai sunkios sveikatos būklės, skirti kuo mažesnę bausmę.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės apeliacinis skundas yra tenkinamas

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimą, sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino T. R. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, šioje kaltinimo dalyje įžvelgęs tik administracinio nusižengimo požymius, taip pat, nesant visų BK 93 straipsnyje nurodytų sąlygų, būtinų norint atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, nepagrįstai T. R. atžvilgiu taikė BK 93 straipsnio nuostatas ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Dėl šių priežasčių, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendis yra naikinamas yra priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl T. R. išteisinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį

6. T. R. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 31 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir nešiojo pistoletą, priskiriamą D kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams, iki 2022 m. gegužės 31 d. 16.00 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų kieme, esančiame (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pistoletą T. R. įsigijo laisvai, pardavėjui nepareikalavus asmens dokumento ir nepasiteiravus jo amžiaus, priėjo išvados, kad jis, būdamas ypač jauno amžiaus (16 metų), nesuvokė savo veiksmų neteisėtumo. Teismas taip pat nustatė, kad įsigytą pistoletą T. R. nešiojosi su savimi, visgi įvertinęs tai, kad ginklas nebuvo užtaisytas, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog jis būtų buvęs įsigijęs jam užtaisyti tinkančių šovinių bei tai, kad konflikto metu iš ginklo nebuvo iššauta, o buvo tik suduota juo, sprendė, kad padarytos veikos pavojingumas nesiekia laipsnio, būtino baudžiamajai atsakomybei kilti, todėl už ginklo nešiojimo taisyklių pažeidimą T. R. turėtų būti taikoma ne baudžiamoji atsakomybė pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, o administracinė atsakomybė pagal ANK 229 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

7. BK 258 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. BK 258 straipsnio 2 dalies dispozicija yra blanketinė – nukreipianti į Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (toliau ir – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad D kategorijai priskiriami šaltieji ginklai, kurie nepriskirti draudžiamiesiems ginklams. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimo skyriaus 2022 m. birželio 8 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad tirti pateiktas objektas yra panašus į pistoletą, požymiai bei LPKTC turimi duomenys leidžia teigti, kad tirti pateiktas objektas pramoninės gamybos Makarov PM-X modelio pneumatinis pistoletas ,,Broner“, skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro pneumatiniams ginklams skirtomis BB tipo kulkomis. Šio pistoleto sviedinė kinetinė energija yra iki 3 J. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas pistoletas yra pneumatinis nešaunamasis ginklas ir priskiriamas D kategorijos ginklams (t. 1, b. l. 90). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad viso proceso metu T. R. nuosekliai aiškino, kad pistoletą įsigijo savarankiškai, (duomenys neskelbtini) turgavietėje (t. 1, b. l. 118, 194-196). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 15 punktas ginklo nešiojimąsi apibrėžia kaip ginklo turėjimą su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant. Nagrinėjamu atveju T. R. apklaustas paaiškino, kad 2022 m. gegužės 31 d., eidamas pas nukentėjusįjį J. S. pasikalbėti ir išsiaiškinti, kodėl jis nepripažįsta jo kaip anūko, kartu su savimi pasiėmė pistoletą, kuriuo vėliau, tai yra kilus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo, ne mažiau nei du kartus sudavė nukentėjusiajam į veidą ir galvą (t. 1, b. l. 118, 194-196). Iš aptarto matyti, kad T. R. nešiojosi ginklą kartu su savimi ir panaudojo jį konflikto metu. Taigi jo veika atitinka visus objektyviuosius BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius.

8. Teisėjų kolegija pritaria prokurorės pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir bylos įrodymams prieštaraujančią išvadą, jog T. R. veikoje nėra BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytam baudžiamajam nusižengimui būdingos tiesioginės tyčios. Iš bylos duomenų matyti, kad apklausiamas teisiamajame posėdyje T. R. aiškino, jog ginklą įsigijo prasidėjus karui, kadangi norėjo pagerinti taiklumo įgūdžius, kad, esant poreikiui, galėtų apginti šeimą ir tėvynę. Visgi tokią versiją jis iškėlė tik pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu 2022 m. birželio 7 d. ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai dėstė, kad pneumatinį ginklą nusipirko (duomenys neskelbtini) turgavietėje prieš pusmetį, nes norėjo pašaudyti į stiklainius (t. 1, b. l. 118-131). Aptartų parodymų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Rusijos karinė invazija į Ukrainą prasidėjo 2022 m. vasario 24 d., o T. R. pirmoji apklausa atlikta – 2022 m. birželio 7 d., taigi, remiantis objektyviais skaičiavimais, jis ginklą įsigijo 2021 m. lapkričio arba gruodžio mėnesį, tai yra dar iki karo Ukrainoje pradžios. Atsižvelgiant į tai, T. R. teisme duoti parodymai, jog jis ginklą įsigijo prasidėjus karui, yra vertintini kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Ginklo ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 10 punktas nustato tam tikras pareigas ginklais prekiaujantiems asmenims, be kita ko, ir pareigą pareikalauti iš fizinio asmens, norinčio įsigyti D kategorijos ginklą, jo šaudmenis, pateikti asmens tapatybės dokumentus, patvirtinančius, kad jam yra 18 metų. Atitinkamai, įvertinęs tai, kad turgavietėje pneumatinį pistoletą nepilnamečiui T. R. pardavęs asmuo nepaprašė jo asmens dokumento ir nepaklausė amžiaus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakomybė šiuo atveju turėtų kilti ne nepilnamečiui, o jam ginklą pardavusiam asmeniui, kuris, parduodamas ginklus asmenims, neturintiems teisės jų įsigyti, veikia žymiai pavojingiau. Teisėjų kolegija sutinka, kad nurodyti pneumatinio ginklo pardavėjo veiksmai yra netinkami ir pavojingi, visgi jie savaime niekaip neeliminuoja T. R. atsakomybės pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

9. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad T. R. baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas ypač jauno amžiaus – 16 metų, todėl jis negalėjo suvokti, kad turgavietėje įsigydamas ginklą elgiasi neteisėtai. Vertindama tokius skundžiamo nuosprendžio motyvus, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 258 straipsnio 2 dalį kyla asmeniui nuo 16 metų, o tai reiškia, kad įstatymų leidėjas tokio amžiaus asmenį laiko pakankamai brandų suvokti savo neteisėtus veiksmus ir už juos atsakyti. Be to, bylos medžiagos analizė šiuo atveju neleidžia daryti išvados, kad T. R., įsigydamas ginklą, nesuvokė savo veiksmų neteisėtumo. Viso proceso metu apklausiamas jis aiškiai nurodė, kur ir apytiksliai kada įsigijo ginklą, taip pat nurodė, kokiu tikslu įsigijo – šaudyti į stiklainius (t. 1, b. l. 119). Tai rodo, kad T. R. įsigijo ginklą tikslingai, norėdamas juo šaudyti. Pažymėtina, kad nors tikslas šiuo atveju nėra būtinasis aptariamo baudžiamojo nusižengimo sudėties požymis, tačiau jis padeda atskleisti tyčios turinį. Kadangi pneumatinį ginklą T. R. įsigijo šaudymui, yra akivaizdu, kad jis suvokė pagrindinę ginklo paskirtį ir funkciją. Svarbu paminėti ir tai, kad T. R. pneumatinį ginklą įsigijo ne specializuotoje ginklų parduotuvėje, o (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Tai leidžia spręsti, kad jis, aiškiai suvokdamas, jog ginklas yra pavojingesnė prekė, kurią rinkoje yra sunkiau įsigyti, sąmoningai ir tikslingai bandė išvengti ginklo įsigijimui keliamų reikalavimų, tai yra įsigyti ginklą neturėdamas 18 metų. Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad T. R., įsigydamas pneumatinį ginklą (duomenys neskelbtini) turgavietėje, turėdamas tikslą pašaudyti į stiklainius, suvokė, jog tokie jo veiksmai yra neteisėti ir pavojingi įstatymo saugomai vertybei (įstatymo reglamentuotai ginklų ir šaudmenų apyvartai, visuomenės saugumui) ir norėjo taip veikti.

10. Be neteisėto pistoleto, priskiriamo D kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams, įgijimo, T. R. taip pat buvo inkriminuota ir alternatyvi BK 258 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyta veika – šio ginklo nešiojimas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju T. R. tik pažeidė ginklų nešiojimo tvarką, tai yra nesilaikė draudimo nešiotis pneumatinį ginklą, todėl sprendė, kad jo veiksmai nesiekia baudžiamosios atsakomybės taikymui būtino pavojingumo laipsnio ir iš esmės atitinka ANK 229 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. R. veika yra mažo pavojingumo. Byloje nustatyta, kad T. R. ne tik nešiojosi neteisėtai įsigytą pneumatinį ginklą su savimi, tokiu būdu pažeisdamas ginklų nešiojimo tvarką, bet ir juo sužalojo nukentėjusįjį J. S., tai yra ginklu sudavė į veidą ir į galvą, taip sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisiamojo posėdžio metu T. R. parodė, kad 2022 m. gegužės 31 d., po draugo gimtadienio, jis nuėjo pas J. S., norėdamas su juo pakalbėti ir paklausti, kodėl jis jo nepripažįsta kaip anūko, tačiau nukentėjusysis nenorėjo jo klausytis. Prieš eidamas pas J. S., iš draugo pasiėmė savo ginklą, kurį jam buvo davęs. Būdamas prie J. S. garažo, pamatė, kad pastarasis į ranką pasiėmė kažkokį geležinį daiktą ir pagalvojo, kad jis juo jam trenks. Matė, kad J. S. ranka nekilo, todėl iš reflekso trenkė jam pirmas, tai yra sudavė du kartu pistoletu į galvos sritį (t. 1, b. l. 194). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. S. parodė, kad jam būnant garaže, atėjo T. R. su pretenzijomis. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu T. R., išsitraukęs iš kišenės pistoletą, trenkė jam į pakaušį, po to į kaktą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą (t. 1, b. l. 15). Iš aptarto matyti, kad įvykio metu J. S. jokių smurtinių veiksmų T. R. atžvilgiu nenaudojo, o pastarasis, būdamas piktas ant jo, kad šis nenori su juo bendrauti, pats pirmas sudavė smūgius nukentėjusiajam, nesant realios grėsmės. Tai, kad T. R. panaudojo ginklą ne gynybai, o spręsdamas kilusią konfliktinę situaciją, patvirtina ir tai, jog jis, iškart po suduotų smūgių J. S., tyčia sudaužė nukentėjusiojo garaže remontuojamo automobilio galinį stiklą. Šią aplinkybę patvirtina tiek jo paties viso proceso metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 119; 194-196), tiek kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo J. S. ir A. B. parodymai, jog A. B. atlygino anūko T. R. nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, tai yra nupirko naują automobilio galinį stiklą bei pasamdė meistrus, kad jį pakeistų (t. 1, b. l. 37, 49), 2022 m. gegužės 31 d. tarnybinio pranešimo duomenys (t. 1, b. l. 29), fotonuotraukos (t. 1, b. l. 19).

11. Nepritartina ir pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad T. R. pneumatinį ginklą pistoletą panaudojo tik kaip pirmą po ranka pasitaikiusį daiktą gynybai. Byloje nustatyta, kad išteisintasis pas J. S. 2022 m. gegužės 31 d. nuėjo iš karto po to, kai grįžo iš draugo gimtadienio. Apklaustas teisme T. R. parodė, kad pistoletą pasiėmė iš draugo, pistoletas jo, tačiau buvo jį davęs draugui (t. 1, b. l. 194-196). Taigi, T. R., eidamas aiškintis santykių su J. S., specialiai pasiėmė pistoletą, todėl jis negali būti vertinamas kaip atsitiktinis jam po ranka pasitaikęs daiktas, kuriuo jis sudavė nukentėjusiam. Sutiktina su prokurorės skundo argumentais, kad T. R. veiksmų pavojingumą didina ir tai, jog pneumatinį ginklą jis nešiojosi su savimi ir juo sužalojo žmogų, būdamas neblaivus. Alkotesterio kvito duomenimis, T. R. įvykio metu buvo nustatytas 1,9 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 30). Tokiu būdu jis pažeidė Ginklų ir šaudmenų įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, draudžiančią ginklą nešiotis ar gabenti esant apsvaigus nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju T. R. nustatytas neblaivumas žymiai viršijo leistiną 0,41 promilės ribas. Nepaisant to, jis nešiojosi pneumatinį pistoletą kartu su savimi, tokiu būdu keldamas pavojų ne tik nukentėjusiajam J. S., bet ir kitiems asmenims. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad T. R. neteisėtai nešiojosi nešaunamąjį ginklą kartu su savimi bei panaudojo jį konfliktui spręsti, be to, buvo perleidęs jį ir kitiems asmenims, sprendžia, kad jo padaryta veika savo pavojingumu peržengė administracinės teisenos ribas ir įgijo baudžiamajai teisenai būdingą pavojingumo laipsnį. Pabrėžtina, kad veikos pavojingumo nepaneigia aplinkybė, kad ginklas nebuvo užtaisytas, iš jo nebuvo iššauta, o T. R. juo tik sudavė, kadangi, kaip teisingai skunde pastebi prokurorė, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 258 straipsnio 2 dalį kyla už neteisėtą nešaunamojo ginklo nešiojimą, o ne už šaudymą juo.

12. Teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. R. nesuvokė, kad nešiodamasis pneumatinį ginklą jis pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus reikalavimus bei nesuvokė, kad daro nusikalstamą veiką. Tokią išvadą, visų pirma, paneigia T. R. teisme nurodyta aplinkybė, kad ginklo laikymo taisykles jis kaip ir žino (t. 1, b. l. 195). Pažymėtina, kad net jei T. R. ir detaliai nežinojo visų ginklo laikymo taisyklių, tačiau iš tokių jo paaiškinimų seka, kad jis puikiai suvokė, jog atitinkami reikalavimai ginklo laikymui yra keliami. Taigi tai, kad jis, žinodamas taisykles, sąmoningai jas pažeidė ir nešiojosi pneumatinį ginklą su savimi, rodo, kad jis suvokė savo veiksmų neteisėtumą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad T. R., žinodamas, kad yra nepilnametis ir neturi teisės įsigyti ginklo, sąmoningai (duomenys neskelbtini) turgavietėje įgijo pneumatinį pistoletą, priskiriamą D kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams, taip pat įsigytą ginklą nešiojosi su savimi bei panaudojo 2022 m. gegužės 31 d. tarp jo ir J. S. kilusiam konfliktui spręsti. Tokie T. R. veiksmai atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, sudėties ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendis dėl jo išteisinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant T. R. dėl nurodyto baudžiamojo nusižengimo kaltu (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl BK 93 straipsnio nuostatų taikymo

13. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai pripažino, kad T. R. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. R., būdamas nepilnametis, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo jį išteisino), anksčiau neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, už įvairių administracinių nusižengimų padarymą – važiavimą be bilieto, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, nedidelės vertės svetimo turto sugadinimą, alkoholio vartojimą, neturint įstatymo nustatyto amžiaus (t. 1, b. l. 138-143). Apylinkės teismas taip pat nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte) ir vieną sunkinančią – nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgęs į tai bei į kitas BK 93 straipsnio taikymui reikšmingas aplinkybes: yra nepilnametis, gyvena kartu su močiute ir sunkai sergančia motina, kurioms buityje yra reikalinga jo pagalba; nedirba, tačiau, paties teigimu, ieškosi darbo, nes nori būti savarankiškas; šeimos narių padedamas atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą bei atsiprašė jo už savo neteisėtus veiksmus; teisiamojo posėdžio savo elgesį vertino kaip nepateisinamą poelgį, - sprendė, kad T. R. yra tikslinga taikyti BK 93 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamąją bylą nutraukti.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: 1) asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija, analizuodama sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką problemą, pažymėjo, kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Plenarinė sesija išaiškino, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Šiuo atveju T. R. padarė dvi savarankiškas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, tai yra atskirais veiksmais pažeidė skirtingas baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, todėl jo padarytos veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį (pakartotinumą). Dėl to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad T. R. padarė nusikaltimą pirmą kartą. Nesant vieno iš pagrindų BK 93 straipsniui taikyti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atleido T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį. Atsižvelgiantį į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis nutraukti baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį T. R. atžvilgiu būtina priimti apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat yra naikintinas (BPK 329 straipsnio 3 punktas).

Dėl bausmės ir BK 92 straipsnio taikymo

16. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tuo tarpu už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą asmuo yra baudžiamas bauda arba areštu.

17. Pagal BK 81 straipsnio 1 dalį asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, taikomos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, numatytų BK XI skyriuje, nuostatos. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK VIII skyrius) ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės (BK XI skyrius) ir bausmės skyrimo (BK 91 straipsnis) ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė remiasi teisėtumo, teisingumo, bausmės neišvengiamumo, asmeninės atsakomybės už kaltai padarytą veiką, humanizmo bei kitais principais.

18. Teismas, skirdamas bausmę T. R., atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes – tai, kad nustatyta viena T. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena sunkinanti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jis atsiprašė nukentėjusiojo ir padedamas šeimos narių atlygino jam padarytą žalą, taip pat į jauną T. R. amžių, į tai, kad jis anksčiau nėra teistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, šiuo metu nedirba, tačiau ieškosi darbo, gyvena kartu su močiute ir sunkai sergančia mama, kurioms yra reikalinga pagalba buityje, jis padeda, teisiamojo metu išreiškė kritišką požiūrį į padarytas veikas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į T. R. jauną amžių ir asmenybę, aktualia pripažįsta teismų praktiką, kurioje pastebima, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (tai yra jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015).

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, mano, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai ir teigiama įtaka T. R. gali būti pasiekta jam paskyrus arešto bausmes, jų trukmę nustatant artimas minimaliems už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus skiriamos šios bausmės rūšies dydžiams (BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, o už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimties parų). Už veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą T. R. yra skirtina 20 parų arešto bausmė, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą 15 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, ir T. R. skirtina subendrinta 30 parų arešto bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir T. R. skirtina galutinė 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

20. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliaciniame skunde dėstomu prašymu atidėti nepilnamečiui T. R. paskirtos arešto bausmės vykdymą, taikant BK 92 straipsnio 1 dalį. Į. T. R. asmenybę charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad arešto bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 92 straipsnio 4 dalis), todėl jos vykdymas yra atidėdamas 4 (keturiems) mėnesiams, ir, kaip to prašoma prokurorės skunde, paskiriant intensyvią priežiūrą 1 (vienam) mėnesiui. T. R. skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Pastebėtina, kad nors nusikalstamos veikos nagrinėjamoje byloje nebuvo padarytos nurodytu metu, tačiau apeliacinės instancijos teisme vykusio posėdžio metu prokurorė informavo teismą, kad per pastaruosius pusę metu T. R. atžvilgiu buvo pradėti net trys ikiteisminiai tyrimai – dėl svetimo turto sugadinimo, fizinio skausmo sukėlimo ir vairavimo, esant neblaiviam. Visa tai rodo, jog nepilnamečio netinkamas elgesys progresuoja, todėl paskirtas įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose, teisėjų kolegijos vertinimu, net tik apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir padės pasiekti pozityvių jo elgesio pokyčių.

21. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad T. R. nesimoko ir nedirba, taigi nėra įsitraukęs į jokias ugdymo ir/ar savirealizacijos priemones, kurios galėtų užtikrinti jo tinkamą elgesį, be to, jo tėvai šiuo metu taip pat nėra pajėgūs juo pasirūpinti bei daryti teigiamą įtaką jam. Apeliacinės instancijos teisme nepilnamečio atstovė pagal įstatymą – močiutė A. B. nurodė, kad T. R. neturi tėvo, o motina yra komos būsenoje. Po to, kai motina paniro į komą, jis pasidarė labai nervingas, kai jį kas nors užkabina, nesusilaiko. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis BK 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu ir 3 dalies 5 punktu, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nepilnamečiui T. R. taip pat yra reikalinga paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti arba mokytis ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ši auklėjamojo poveikio priemonė skatins T. R. laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

22. Baudžiamojoje byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. sausio 27 d. pažyma Nr. APD-2023-01732, kuria prašoma priteisti nurodoma, kad iš T. R. priteistinos 123,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro gynėjo – advokato Petro Prijalgausko darbo užmokestis.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti T. R. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo asmens valios. Be to, teismų praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K?303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas inicijuotas ne T. R., o prokurorės iniciatyva ir nors jos skundas tenkintas, visgi aplinkybės, jog T. R. yra nepilnametis, nedirbantis, leidžia pagrįstai spręsti, kad 123,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš T. R. neatitiktų proporcingumo principo, todėl jos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 ir 3 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti T. R. kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę;

padarius nusikalstamą vieką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti T. R. subendrintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir T. R. paskirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą 1 (vienam) mėnesiui, įpareigojant T. R. nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu Liudvinavo g. 6-6, Vilniuje.

Vadovaujantis BK 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, paskirti T. R. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį dirbti arba mokytis, be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos.

Likusioje dalyje skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš T. R. 123,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.