Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam T. R., jo gynėjui advokatui Eugenijui Šuliokui, jo atstovei pagal įstatymą A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nesimokantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. R. 2022 m. gegužės 31 d., apie 16.00 val., kieme prie ten esančio garažo, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,90 promilių girtumas, žodinio konflikto metu, ne mažiau kaip du kartus tyčia sudavė J. S. pistoletu į veidą ir galvą, padarydamas pastarajam muštines pakaušio ir kaktos žaizdas, sužalojimai pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto medicininių dokumentų apžiūrą vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais T. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, T. R. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 31 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir nešiojo pistoletą, priskiriamą D kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams, iki 2022 m. gegužės 31 d. 16.00 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais T. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

3. Kaltinamasis T. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jo šeimoje yra dar du broliai, kurių senelis yra J. S. Jis taip pat manė esantis J. S. anūkas, tačiau J. S. jo nepripažįsta ir jo vengia, T. R. dėl to skaudu. Kaltinamasis teigia, kad norėjo išsiaiškinti jo nepripažinimo priežastis ir J. S. vengimą su juo bendrauti, todėl būdamas neblaivus apsilankė pas J. S. pasišnekėti. T. R. prieš apsilankydamas pas J. S. dalyvavo savo draugo gimtadienyje, kuriame jis kartu su dar dviem asmenimis suvartojo du litrus sidro. Jam atvykus prie J. S. namo esančio garažo, J. S. ant jo pradėjo šaukti ir nenorėjo jo klausyti. J. S. pasiėmė į rankas geležinį daiktą, tai pastebėjęs T. R. pamanė, kad J. S. jam trenks, todėl pirmas jam sudavė smūgį su pistoletu į galvą, nurodydamas, kad tai buvo savigyna. Sudavęs smūgį nukentėjusiajam su pistoletu, norėdamas pakenkti savo tėvui, T. R. kumščiu sudaužė galinį automobilio stiklą, manydamas, kad automobilis priklausė jo tėvui, teigia, kad tai padarė dėl pykčio, tačiau ne specialiai. Į įvykio vietą prisistatė kaimynė D., kuri vedė T. R. pas jo močiutę, su kuria jis kartu ir gyvena. Kaimynei D. T. R. lydint pas močiutę, jis galimai bandė išsilaisvinti, tačiau tiksliai neprisimena. T. R. teigimu, policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko po maždaug 15 min. T. R. vėliau suprato, kad J. S. yra netikras jo senelis. Kaltinamasis teigia, kad ginklą nusipirko Gariūnų turgavietėje, nes norėjo pašaudyti į stiklainius ir panašiai, siekiant patikrinti taiklumą, kadangi dabar vyksta karas, pardavėjo kontaktų neturi. Įtariamojo močiutė atlygino J. S. turtinę žalą už sudaužytą automobilį, kadangi pats T. R. savo pajamų neturėjo. T. R. atsiprašė J. S. už savo poelgį ir su juo susitaikė, savo poelgį T. R. vertina labai negerai ir apgailestauja. Kaltinamasis ketina mokytis automechaniko specialybės. Kaltinamasis T. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, kad pasielgė spontaniškai ir neapgalvotai.

4. Kadangi kaltinamasis T. R. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymu, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

5. Nukentėjusysis J. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 31 d., apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jam būnant garaže, atėjo kaimynas T. R. su pretenzijomis, kad J. S. posūnis nepripažįsta jo kaip sūnaus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas ir konflikto metu T. R. iš kišenės ištraukė daiktą, panašų į pistoletą, ir trenkė J. S. į pakaušį, po to į kaktą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Kiek kartų trenkė – pasakyti negali. Po kurio laiko T. R. atbėgo prie J. S. remontuojamo automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sudaužė automobilio galinio dangčio stiklą. Su kuo sudaužė – pasakyti negali (b. l. 15). Papildomai apklaustas kaip liudytojas J. S. parodė, kad dėl 2022 m. gegužės 31 d. įvykio, kurio metu jam buvo sužalota kakta ir apgadintas automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pretenzijų T. R. neturi, civilinio ieškinio neteiks (b. l. 37). Paprašė T. R. močiutės atlyginti jam žalą, žala buvo atlyginta. Atvažiavo T. R. močiutės A. sūnus, vardu K. R. ir pakeitė jam automobilio langą. Pageidauja pasirašyti su T. R. susitaikymo protokolą (b. l. 42).

6. Liudytoja A. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). T. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos anūkas. Tai yra dukros G. R., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus. Dukra šiuo metu gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jai yra nustatyta kepenų cirozė ir vėžys, todėl anūką prižiūri A. B. Anūko tėvas yra V. P., gimimo metų nežino. V. P. gyvena kaimynystėje, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena. V. P. su anūku nebendrauja nuo pat jo gimimo, todėl, kad V. P. nepripažįsta anūko dėl A. B. nežinomų priežasčių. Dukra su V. P. nebuvo susituokusi, jų bendravimas nutrūko po anūko gimimo. Anūkas T. R. šiuo metu gyvena kartu su ja, nurodytu adresu. Anūką prižiūriu ji, šiek tiek padeda jam finansiškai. Finansiškai prisideda ir anūko motina. Anūkas mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, (duomenys neskelbtini) klasėje. Tai yra (duomenys neskelbtini) mokykla. Kodėl anūkas mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje – ji nežino, atsakyti negali. Anūkas nesigydė psichiatrijos ligoninėje, nėra įrašytas į įskaitą pas psichiatrą, tačiau A. B. žino, kad anūkas jau porą metų lankosi pas psichologą, kas jam nustatė tuos lankymus, ji taip pat nežino. J. S. yra V. P. patėvis, jis taip pat, kaip ir V. P., nepripažįsta jos anūko ir vengia su juo bendrauti. Anūkas pergyvena dėl susiklosčiusios situacijos, kadangi A. B. pastebi, kad jis mielai bendrautų tiek su savo tėvu, tiek su seneliu, tačiau jie to nenori, o anūkas labai dėl to pyksta. 2022 m. gegužės 31 d. A. B. pačio įvykio nematė, nematė, kaip anūkas konfliktavo ar smūgiavo J. S. Tuo metu ji dirbo sode, kuris yra netoli namų. Vakare, tikslaus laiko neatsimena, A. B. kaimynė D. K. atvedė iki sodo, kuriame dirbo, jos anūką. Pastebėjo, kad jis buvo išgėręs. Kaimynė jai nieko nepaaiškino, tiesiog atvedė anūką ir liepė jį pasiimti. Anūkas irgi jai nieko nepapasakojo. Netrukus ji išėjo iš sodo ir jai artėjant iki namų, pastebėjo susirinkusius kaimynus ir iš jų kalbų sužinojo, kad jos anūkas sužalojo J. S. Netrukus atvažiavo policijos ekipažas, jai buvo oficialiai surašytas vaiko perdavimo aktas ir įteiktas šaukimas. Po įvykio kalbėjo su J. S. ir atlygino jam turtinę žalą, įvykio metu anūkas sudaužė jo mašinos galinį stiklą, todėl susitarė su J. S. ir padengė jam turtinę žalą (b. l. 49).

7. Iš 2022 m. birželio 8 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistų išvados matyti, kad tirti pateiktas objektas, panašus į pistoletą (žr. nuotrauką Nr. 1). Jis susideda iš šių pagrindinių dalių: rėmo su pistoletine rankena, vamzdžio, paleidžiamojo mechanizmo, dujų dozatoriaus su vožtuvu ir kriaunų. Pagrindiniai objekto duomenys yra šie: bendras ilgis – 160 mm; aukštis – 122 mm; vamzdžio kanalo skersmuo laibgalyje – 4,5 mm. Pateikto objekto kriaunos yra rudo plastiko, kitos jo dalys pagamintos iš juodo plastiko ir metalo. Ant rėmo yra gamykliniai žymenys: kairėje pusėje: „PM-X“ (žr. nuotrauką 2); dešinėje pusėje: „F“ penkiakampio formos rėmelyje, „cal. 4.5 mm ( .177)“, apskritime esanti „S“ raidė, „(duomenys neskelbtini)“ (žr. nuotrauka Nr. 3–4). Ant abiejų kriaunų yra penkiakampės žvaigždės žymuo. Objekto vamzdis nejudamai įtvirtintas rėme. Vamzdžio kanalas lygus, be graižtvų. Rėme yra sumontuotas paleidžiamasis mechanizmas. Kairėje rėmo pusėje, virš rankenos, yra saugiklis. Rankenoje yra suformuota ertmė energijos šaltiniui (vienam 12 g suspaustų CO2 dujų balionėliui) įdėti. Tirti objektas pateiktas su energijos šaltiniu (vienu 12 g suspaustų CO2 dujų balionėliu). Dėtuvė yra integruota į pistoletinę rankeną, jos talpa – 16 BB tipo kulkų. Kulkos kryptingas judėjimas atsiranda dėl suspaustų dujų (anglies dvideginio) jėgos poveikio. Gamintojas (firma „Borner“ (JAV)) nurodo, kad iššautų kulkų energija yra iki 3 J. Nustatyti tirti pateikto objekto, panašaus į pistoletą, požymiai ir jų palyginimas su LPKTC turimais duomenimis leidžia teigti, kad tirti pateiktas objektas yra pramoninės gamybos (gamintojas – firma „Borner“, JAV) 4,5 mm kalibro, Makarov PM-X modelio pneumatinis pistoletas Borner Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro pneumatiniams ginklams skirtomis BB tipo kulkomis. Šio pistoleto sviedinio kinetinė energija yra iki 3 J. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas pistoletas yra pneumatinis nešaunamasis ginklas ir priskiriamas D kategorijos ginklams. Sprendžiant pneumatinio pistoleto tinkamumo šaudyti klausimą nustatyta, kad jis yra tinkamas šaudyti (b. l. 90).

8. Iš 2022 m. birželio 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad pistoletas perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, adresu Birželio 23-iosios g. 16, LT-03205 Vilnius (b. l. 93).

9. Iš 2022 m. birželio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „2022_0531_164414_001“. Trukmė – 5.01 min. Įrašo apačioje iš kairės pusės nurodytas pavadinimas „VLN_MK_5F6F36“ ir data su laiku 2022 m. gegužės 31 d. 16:44:13, laikas kas sekunde keičiasi. Filmuojama lauke, galbūt adresu (duomenys neskelbtini). Įraše užfiksuoti du policijos uniformą vilkintys vyrai prie automobilio, pažymėto užrašu „policija“. Įraše uniformuoti vyrai bendrauja su ten esančiais asmeniais. Vienas iš jų atlieka jaunuolio, galbūt įtariamojo, paviršutinę drabužių apžiūrą. Filmuojantis asmuo rusų kalba bendrauja galbūt su nukentėjusiu vyru, kuriam ant kaktos matosi kraujuojanti žaizda. Minėto nukentėjusio vyro parodymai yra užfiksuoti 2022 m. gegužės 31 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką. Įraše taip pat užfiksuotas garaže stovintis ir įvykio metu apgadintas automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o būtent užfiksuotas sudaužytas automobilio galinio dangčio stiklas. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0531_170911_006“, kurio trukmė 5.00 min. Įrašo apačioje iš kairės pusės nurodytas pavadinimas „VLN_MK_5F6F36“ ir data su laiku 2022 m. gegužės 31 d. 17:09:09, laikas kas sekunde keičiasi. Nufilmuota, kaip greitosios medicinos pagalbos darbuotojai greitosios pagalbos automobilyje apžiūri galbūt nukentėjusįjį. Nufilmuota, kaip filmuojantis asmuo bendrauja su galbūt įtariamuoju ir jo močiute. Nufilmuotas alkotesterio prietaisas su jame matomais 1.90 skaičiais. Vyksta bendravimas tarp filmuojančio asmens ir galbūt įtariamojo.

10. Iš 2022 m. liepos 5 d. užpildyto medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad specialistas J. M. P. pateikė išvadą, jog J. S. 2022 m. gegužės 31 d. GMP nustatytos muštinės pakaušio ir kaktos žaizdos, kurios padarytos kietu buku ar bukabriauniu daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 63).

11. Iš 2022 m. birželio 27 d. valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados matyti, kad T. R. teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (b. l. 85).

12. Iš 2022 m. rugpjūčio 4 d. gauto atsakymo į paklausimą nuo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ įmonės serviso vadovo matyti, kad automobilio Audi A4, pirmą kartą registruoto Lietuvoje 1993 metais, 66 kw, kuras – dyzelinas, galinio stiklo kaina svyruoja tarp 40–50 eurų (b. l. 95).

13. Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad T. R. 2022 m. balandžio 29 d. nustatytas 1,9 prom. girtumas (b. l. 30–31).

III. Teismo argumentai ir išvados

Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

14. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

15. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo T. R. kaltė 2022 m. gegužės 31 d., apie 16.00 val., prieš nukentėjusįjį J. S. padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

16. Iš kaltinamojo T. R. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jis visiškai pripažįsta savo kaltę dėl šioje kaltinimo dalyje jam pareikšto kaltinimo. Paaiškino, kad supykęs ant J. S. dėl to, kad J. S. jo nepripažįsta anūku, nuėjo pas J. S. išsiaiškinti to priežastis. Nuėjęs ir pamatęs, kad J. S. agresyviai nusiteikęs eina link jo ir lygtai paima metalinį strypą, jis išsigando, supanikavo, spontaniškai išsitraukė turėtą pistoletą ir juo du kartus trenkė J. S. į galvą. Tokios kaltinamojo nurodytos įvykio aplinkybės visiškai atitinka ir nukentėjusiojo nurodytą konflikto su kaltinamuoju versiją, t. y., kad nukentėjusiajam būnant garaže atėjo kaltinamasis, kuris jam du kartus sudavė daiktu, panašiu į pistoletą, į galvą. Jam iš kaktos pradėjo bėgti kraujas. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės atitinka ir kitą baudžiamosios bylos rašytinę medžiagą. Iš baudžiamojoje byloje esančios fotolentelės matyti, kad nukentėjusiajam kraujuoja kakta (b. l. 19–20). Analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos ir 2022 m. gegužės 31 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 29), iš kurio matyti, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams J. S. paaiškino, kad tarp jo ir T. R. įvykus konfliktui, T. R. jam du kartus trenkė daiktu, panašiu į pistoletą, trenkė į kaktą ir į pakaušį. Policijos pareigūnai apytiksliai už 30 metrų žolėje rado airsoft pistoletą. Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad T. R. 2022 m. balandžio 29 d. 16.25 val. nustatytas 1,9 prom. girtumas (b. l. 30–31).

17. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad T. R. 2022 m. gegužės 31 d., apie 16.00 val., kieme prie ten esančio garažo, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,90 promilių girtumas, žodinio konflikto metu, ne mažiau kaip du kartus tyčia sudavė J. S. pistoletu į veidą ir galvą, padarydamas pastarajam muštines pakaušio ir kaktos žaizdas, sužalojimai pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto medicininių dokumentų apžiūrą, visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

18. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo T. R. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį

19. Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. BK 258 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali. Nusižengimas laikomas baigtu nuo ginklo nešiojimo ne namų sąlygomis pradžios, o pasekmės nėra būtinasis veikos požymis. Svarbu, kad kaltininkas suvokia aplinkybes, kurios sudaro nusikalstamos veikos dalyką bei objektyviąją pusę ir nori taip veikti. Norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nukreipimas nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2005 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334/2005). Pirmiau nurodyti BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį, t. y. siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, būtina nustatyti arba 1) neteisėtą nešaunamojo ginklo įgijimą, arba 2) neteisėtą kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto įgijimą, arba 3) neteisėtą nešaunamojo ginklo nešiojimą, arba 4) neteisėtą kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto nešiojimą. Analizuojant šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymą, teismo vertinimu, nėra galimybės įžvelgti kaltinamojo tyčios siekiant neteisėtai įgyti nešaunamąjį ginklą.

20. Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti ne tik objektyvųjį nešaunamojo ginklo įsigijimo neteisėtumą, bet ir šiam baudžiamajam nusižengimui būdingą tyčią, t. y. kad asmuo suvokė, jog jo veiksmai yra neteisėti ir pavojingi įstatymo saugomai vertybei (įstatymo reglamentuotai ginklų ir šaudmenų apyvartai, visuomenės saugumui), ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312-788/2018). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos nėra pagrindo konstatuoti kaltinamojo T. R. sąmoningą siekį įsigyti ginklą neteisėtai.

21. Nors iš kaltinamojo T. R. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jis visiškai pripažįsta savo kaltę dėl šioje kaltinimo dalyje jam pareikšto kaltinimo, tačiau apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad kaltinime nurodytą pneumatinį nešaunamąjį ginklą jis įsigijo Gariūnų turgavietėje. Tiesiog vaikščiodamas turgavietėje pamatė parduodamą ginklą ir nusprendė įsigyti. Ginklo įsigijimo kvitą jam pardavėjas gal ir davė, tačiau nežino kur jis dabar yra. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad pardavėjas, parduodamas T. R. ginklą, jo amžiaus nepaklausė, sakė tik būti atsargiam. Pats kaltinamasis tikina, jog nežinojo, kad ginklas yra draudžiamas. Ginklą įsigijo, nes prasidėjo karas, jis norėjo patobulinti savo taiklumo įgūdžius, jeigu tektų ginti tėvynę, artimuosius. Taigi, iš išdėstytų aplinkybių, ypač jas įvertinus atsižvelgiant į labai jauną kaltinamojo amžių – įstatymo uždraustos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo tik (duomenys neskelbtini) metų – akivaizdu, kad kaltinamasis nesuvokė, jog turgavietėje įsigydamas nešaunamąjį ginklą jis elgėsi neteisėtai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) nuostatos ginklais prekiaujantiems asmenims nustato tam tikrus įpareigojimus, be kita ko ir pareikalauti iš fizinio asmens, norinčio įsigyti D kategorijos ginklą, jo šaudmenis, pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, patvirtinančius, kad pirkėjui yra ne mažiau kaip 18 metų (13 straipsnio 10 dalis). Šiuo konkrečiu atveju atsakomybė turėtų kilti ne (duomenys neskelbtini) metų asmeniui, nesuvokiančiam, kad, turgavietėje įsigydamas pistoletą, priskiriamą D kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams, pažeidžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus, o tokiais ginklais prekiaujančiam asmeniui, kuris parduodamas tokius ginklus asmenims, neturintiems teisės jų įsigyti, visuomenei yra žymiai pavojingesnis, nei tas asmuo, kuris tokį ginklą įsigyja turėdamas tikslą patobulinti savo taiklumo įgūdžius, kad, esant poreikiui, galėtų apginti savo šeimą ir tėvynę. Taigi, teismo vertinimu, kaltinamasis T. R., būdamas ypač jauno amžiaus, D kategorijos nešaunamąjį ginklą įsigijęs tiesiog turgavietėje, kai ginklais prekiaujantis asmuo jo neprašė asmens tapatybės dokumento, kurio pagrindu būtų galėjęs įsitikinti, kad T. R. neturi teisės įsigyti minėtą ginklą, neturėjo tyčios neteisėtai įgyti ginklą, t. y. nėra pagrindo išvadai, kad T. R. suvokė, kad jo veiksmai yra neteisėti ir pavojingi įstatymo saugomai vertybei (įstatymo reglamentuotai ginklų ir šaudmenų apyvartai, visuomenės saugumui), ir norėjo taip veikti, o remiantis šio nuosprendžio 20 punkte nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, tyčios nebuvimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 252 straipsnio 2 dalį, todėl aplinkybė, kad kaltinamasis T. R. neteisėtai įgijo pistoletą, priskiriamą D kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams, šalinama iš T. R. pareikšto kaltinimo.

22. Kaltinamajam be neteisėto pistoleto, priskiriamo D. Kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams, įgijimo taip pat yra inkriminuojamas šio ginklo nešiojimas. Minėta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 252 straipsnio 2 dalį kyla už bet kurios šio straipsnio dispozicijoje nurodytos alternatyvios veikos padarymą, be kita ko baudžiamoji atsakomybė gali kilti ir už neteisėtą nešaunamojo ginklo nešiojimą.

23. Nors neribotas nešaunamųjų ginklų nešiojimasis kelia pavojų, kad ginklai gali būti neatsakingai naudojami įvairiose konfliktinėse situacijose, taip sukeliant grėsmę visuomenės saugumui, o ginklo panaudojimo atveju kyla padidinta rizika padaryti žalą žmogaus gyvybei ar sveikatai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341-511/2015), tačiau pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis T. R. turėjo pistoletą, priskiriamą D kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams, kurio nešiojimas yra uždraustas (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 punkto 2 papunktis), taigi T. R. pažeidė ginklų nešiojimo tvarką (nesilaikė draudimo nešiotis pistoletą).

24. Atsakomybė už ginklų ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimą yra numatyta ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 229 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti nereikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki trisdešimt eurų. Šioje baudžiamojoje byloje nekyla ginčas dėl aplinkybės, kad kaltinamojo turėtam pistoletui, priskiriamam D kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams, įsigyti ir (ar) nešioti nereikalingas leidimas. Pagrindinis kriterijus, skiriantis baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės, yra padarytos veikos pavojingumo laipsnis.

25. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis įstatymo uždraustos veikos padarymo metu buvo ypač jauno amžiaus, į tai, kad jis nesuvokė, kad pistoletą įsigijo neteisėtai, į tai, kad, nors Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus 2022 m. birželio 8 d. specialisto išvadoje (b. l. 90–91) konstatuota, kad tirtas ginklas yra tinkamas šaudyti, tačiau kaltinamojo turėtas pistoletas nebuvo užtaisytas, nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų turėjęs turimam pistoletui užtaisyti tinkančių šovinių, į tai, kad jis, manydamas, kad jam kaimynas J. S. kelia pavojų ir reikia gintis, pistoletą panaudojo tik kaip pirmą po ranka pasitaikiusį daiktą, kuriuo galima apsiginti smūgiuojant, o ne pagal tiesioginę jo paskirtį (šaudyti), konstatuotina, kad T. R. nesuvokė ir aplinkybės, kad nešiodamasis ginklą, kurį tiesiog turgavietėje laisvai gali įsigyti bet kuris asmuo (minėta, pardavėjas neprašė kaltinamojo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, kad įsitikintų, jog kaltinamasis turi teisę tokį ginklą įsigyti), jis pažeidžia įstatyme įtvirtintą draudimą nešiotis tokį ginklą ir, tuo labiau, nesuvokė, kad daro nusikalstamą veiką. apibendrinus išdėstytus motyvus darytina išvada, kad šios konkrečios baudžiamosios bylos atveju kaltinamojo T. R. padarytos veikos pavojingumo laipsnis yra žymiai mažesnis, negu kitose baudžiamosiose bylose nagrinėjamų analogiškų nusikalstamų veikų, kuriose asmenys yra nuteisiami už BK 258 straipsnio 2 dalies saugomų vertybių pažeidimą, nes įvairius nešaunamuosius ginklus ar kitokius žmonėms žaloti pritaikytus daiktus (pvz., teleskopines lazdas, kastetus ir pan.) įsigyja turėdami tikslą juos sąmoningai panaudoti pagal tikslinę šių daiktų paskirtį, t. y. žaloti žmones. Todėl, teismo vertinimu, T. R. pažeidė ne BK 258 straipsnio 2 dalimi, o ANK 229 straipsnio 1 dalimi saugomą vertybę, t. y. pažeidė ginklo, kuriam įsigyti, laikyti ar nešioti nereikalingas leidimas, nešiojimo taisykles, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 229 straipsnio 1 dalyje, o ne baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, todėl dėl BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kaltinamasis T. R. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

26. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad kaltinamasis yra susitaikęs su nukentėjusiuoju, todėl, gynėjo nuomone, yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo pateiktas kaltinamojo atstovės pagal įstatymą A. B. prašymas dėl kaltinamojo perdavimo laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą.

27. Nepilnamečio kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tvarka ir sąlygos ir įtvirtintos BK 93 straipsnyje. Vadovaujantis minėto straipsnio 1 dalimi, nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones (BK 93 straipsnio 2 dalis).

28. Pažymėtina, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

29. Nagrinėjamu atveju T. R. padarė vieną nusikalstamą veiką (dėl BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kaltinamasis yra išteisinamas), priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis), praeityje jis nėra teistas (b. l. 145–146), nors yra baustas administracine tvarka (b. l. 138–143), tačiau įvertinus nusižengimų pobūdį (baustas už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, padarė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą bei vartojo alkoholį neturėdamas įstatymo nustatyto amžiaus), šie administraciniai nusižengimai nevertintini kaip ypač keliantys pavojų visuomenei, dėl kurių būtų galima išvada, kad kaltinamasis yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Kaltinamojo padarytus administracinius nusižengimus, teismo vertinimu, jaunatviškas pasekmių nesuvokimas, spontaniškumas, administraciniai nusižengimai nelaikytini logine jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekme. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

30. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra visi pagrindai atleisti kaltinamąjį T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės: nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu jis nėra sulaukęs pilnametystės, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą. Be to, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą (neteistas, nors administracine tvarka baustas, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nėra ypač pavojingi visuomenei, yra labai jauno amžiaus – (duomenys neskelbtini) metų, gyvena kartu su močiute ir sunkiai sergančia motina, kurioms buityje yra reikalinga pagalba, jis padeda, nors šiuo metu jokių pajamų kaltinamasis negauna, tačiau, paties teigimu, ieškosi darbo, nori būti savarankiškas, jam patinka taisyti automobilius, kartais padeda pažįstamam netoliese esančiame garaže), jo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, posėdžio metu parodė, kad atsiprašė nukentėjusiojo, jam padarytą žalą padedamas šeimos narių atlygino, aplinkybes, kad kaltinamasis yra jautraus būdo, teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip nepateisinamą poelgį, atliktą išsigandus ir pamanius, kad nukentėjusysis nusiteikęs prieš jį agresyviai ir gali jį patį sužaloti, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, teismas pagrįstai daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

31. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamasis T. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį mokytis arba dirbti (BK 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas

V. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir kitų klausimų

32. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, pneumatinis nešaunamasis pistoletas „Borner“ Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 93), kaip nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuotina ir perduotina Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

33. Perduodama teismui baudžiamąją bylą prokurorė kaltinamajame akte nurodė, kad tyrimo, kurio metu parengta 2022 m. birželio 8 d. specialisto išvada (b. l. 90–91), metu susidarė 196,41 Eur išlaidos, kurias prokurorė vertina kaip proceso išlaidas. BPK 103 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, jog proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Taigi, išlaidos, kurios yra patiriamos tais atvejais, kai ekspertas ar specialistas atlieka tyrimą kaip tarnybinę užduotį, negali būti vertinamos kaip proceso išlaidos. Nagrinėjamu atveju T. R. turėto pistoleto tyrimas, po kurio buvo pateikta 2022 m. birželio 8 d. specialisto išvada, buvo atliktas ikiteisminio tyrimo pareigūno iniciatyva (b. l. 87–88). Šį tyrimą kaip tarnybinę užduotį, vykdydami savo tarnybines pareigas, atliko Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyriausieji tyrėjai R. Š. ir J. S., todėl, vadovaujantis jau suformuota teismų praktika, šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir spręsti jų atlyginimo klausimą nėra pagrindo.

34. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2022 m. spalio 18 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais (b. l. 187–190), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam T. R. šioje baudžiamojoje byloje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš minėtos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už kaltinamajam T. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 206,66 Eur dydžio išlaidas.

35. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. R. tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nepilnametis, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašomos priteisti išlaidos dėl teisinės pagalbos T. R. teikimo nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. R. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

T. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, skirti T. R. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant T. R. per šį laikotarpį mokytis arba dirbti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, pneumatinį nešaunamąjį pistoletą „Borner“ Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, kaip nusikalstamos veikos priemonę konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Jeigu nepilnametis, kuriam paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo ar netinkamai ją vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.