- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- e2S-2805-863/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12360-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Kristina Lysionok (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Belgijos Karalystės Nacionaliniai antstolių rūmai
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Belgijos Karalystės Nacionaliniai antstolių rūmai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. L. 2022 m. gegužės 30 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos jam (A. L.) iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 7 nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Minėtoje nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad teikiamame pareiškime nurodomas suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) tik vykdo sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės (Belgijos) prašymą; pažymėta, kad pareiškėjas nenurodė tikrojo pradinio kreditoriaus, kuriam ir priklauso reikalavimo teisė dėl pareiškime nurodytos skolos, taip pat pažymėta, jog pareiškėjas nenurodė - neatskleidė savo skolinių įsipareigojimų atsiradimo pagrindo, įvykdymo terminų ir kitų faktinių aplinkybių, kurie gali būti teisiškai reikšmingi sprendžiant, be kita ko, dėl pareiškėjo sąžiningumo ar nesąžiningumo Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, taip pat sprendžiant, ar toks kreditorinis reikalavimas gali būti nurašomas FABĮ 29 straipsnio 7 dalies prasme; pareiškėjui pasiūlyta nurodyti ir argumentus, dėl kurių aptariamas pareiškimas reiškiamas būtent Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjui pateikus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino, skundžiamą 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikino ir nustatė pareiškėjui terminą pašalinti pareiškimo trūkumus, t. y. pateikti kreditoriui Belgijos Karalystėje išsiųsto pranešimo kopiją ir nurodyti-įvardyti šį kreditorių. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 21 d. pateikė patikslintą pareiškimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė ir atskirųjų skundų argumentai
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi konstatavęs kad teikiamame patikslintame pareiškime nurodomas suinteresuotas asmuo Belgijos Karalystės Nacionaliniai antstolių rūmai (kurio nebuvo nurodoma anksčiau teiktame pradiniame pareiškime), tačiau prie pareiškimo nepridėta nei pareiškimo, nei jo priedų vertimų į šiam suinteresuotam asmeniui suprantamą kalbą, nustatė pareiškėjui terminą pašalinti šį pareiškimo ir jo priedų trūkumą.
6. 2022 m. spalio 25 d. pareiškėjui pateikus patikslintą pareiškimą, su pareiškimo vertimu į vokiečių kalbą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjo A. L. pareiškimą laikė nepaduotu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 25 d. pateikė pareiškimą, prie kurio pridėtas tik pareiškimo vertimas, tačiau nepridėta pareiškimo priedų vertimo, kurių nepateikimas riboja suinteresuoto asmens galimybes susipažinti su visa teisiškai reikšminga bylos medžiaga ir, atitinkamai, riboja šio asmens procesinę teisę dalyvauti tiriant rašytinius įrodymus (pareiškimo priedus). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino (netinkamai šalino) 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartyje nurodytus trūkumus.
7. Pareiškėjas A. L. 2022 m. lapkričio 7 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties pateikti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. ir 2022 m. spalio 28 d. nutartis ir priimti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
7.1. Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjo kreditorius yra Belgijos Karalystė – Nacionaliniai antstolių rūmai (Chambre Nationale des Huissiers de Justice), o VMI yra kreditoriaus atstovė, kas nustatyta ir 2022 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nagrinėjamoje byloje ir 2022 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1610-545/2022.
7.2. Pažymi, jog byloje yra įrodymai, kad VMI pranešė, jog informaciją apie gautą jo (pareiškėjo) pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo Belgijos kreditoriui perdavė. Kreditorius Belgijos Karalystė turi atstovą, kuris atsakingas už veiksmų, susijusių su kreditoriaus gynimu, įgaliotojo viso ar dalies turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokių teisinių veiksmų atlikimą, įskaitant už informacijos apie vykstantį teismo procesą perdavimą kreditoriui. Todėl mano, jog jam negali kilti pareiga versti visus pareiškimo priedus į kreditoriui suprantamą kalbą – šią ir kitą su teisminiu procesu susijusią informaciją pagal aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą kreditoriui turi pateikti jo atstovė – VMI. Mano, kad jau perteklinai teismo nurodymu išvertė į kreditoriui suprantamą kalbą pareiškimo kopiją.
7.3. Nurodo, kad teismo prašomas pareiškimo priedų vertimas kainuoja virš 2 000 Eur. Vien pareiškimo vertimas kainavo 200 Eur, kas pareiškėjui yra didelė finansinė našta. Pažymi, kad yra nemokus ir todėl nėra pajėgus apmokėti tokias vertimo išlaidas. Mano, kad skundžiama nutartimi yra nepagrįstai ribojama teisė į teisminę gynybą.
7.4. Paaiškina, kad vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu, 2022 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis nebuvo skundžiama, o buvo iš dalies įvykdyta. Pareiškėjas pagrįstai galvojo, kad, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą (jog kreditorius turi atstovą, o versti pareiškimo priedus nemokiam pareiškėjui yra pernelyg didelė našta), įvykdyti 2022 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį pakaks pateikti pareiškimo vertimą. Todėl yra priverstas teikti atskirąjį skundą ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties ir prašyti atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.
8. Pareiškėjo atskirasis skundas dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 28 d. nutarties buvo priimtas, tačiau kitoje dalyje – dėl 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties - Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo ir atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties atsisakė priimti. Teismas sprendė, kad nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Viena vertus, pareiškėjo teigimu, pareiškimo priedų vertimas kainuoja virš 2 000 Eur, kas pareiškėjui yra didelė finansinė našta. Kita vertus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normos nustato bendruosius bei specialiuosius reikalavimus teismui paduodamo pareiškimo formai ir turiniui (CPK 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis). Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų turi paisyti visi asmenys. Nagrinėjamu atveju, tik tinkamai pateikus reikalingus informavimo pareigai įvykdyti dokumentus (aktualios CPK nuostatos, susijusios su procesinių dokumentų kalba), būtų užtikrinta kitos šalies teisė pagal įstatymą būti informuotai apie procesą ir, atitinkamai, jos teisė pateikti savo poziciją dėl bylos esmės. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė, jog buvo susiklosčiusios tokios aplinkybės, kurios objektyviai sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą pateikti procesinį dokumentą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį.
9. 2022 m. lapkričio 18 d. pareiškėjas A. L. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį, atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties pateikti ir pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priimti. Šiame atskirajame skunde iš esmės pateikiami analogiški kaip 2022 m. lapkričio 7 d. atskirajame skunde motyvai ir argumentai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
11. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties, kuria pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo laikytas nepaduotu, ir 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo bei atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties buvo atsisakyta priimti, priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
12. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas dar 2022 m. gegužės 30 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismui sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis), po ko, pareiškėjui pateikus patikslintą pareiškimą, 2022 m. rugpjūčio 22 d. jis buvo priimtas, tačiau 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi teismas nusprendė palikti pareiškimą nenagrinėtą. Pareiškėjui pateiktus atskirąjį skundą dėl minėtos 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atskirąjį skundą patenkino ir vėlgi nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti (pateikti kreditoriui Belgijos Karalystėje išsiųsto pranešimo kopiją ir įvardyti šį kreditorių). Pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 21 d. pateikus patikslintą pareiškimą, 2022 m. rugsėjo 29 d. pirmosios instancijos teismas vėl nustatęs pareiškimo trūkumus (prie pareiškimo nepridėta nei pareiškimo, nei jo priedų vertimų į patikslintame pareiškime nurodomam suinteresuotam asmeniui Belgijos Karalystės Nacionaliniams antstolių rūmams suprantamą kalbą), nustatė terminą šiems trūkumams pašalinti. 2022 m. spalio 25 d. pareiškėjui pateikus patikslintą pareiškimą kartu su pareiškimo vertimu į vokiečių kalbą, pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjo A. L. pareiškimą laikė nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino (netinkamai šalino) pareiškimo trūkumus, nes nepridėjo pareiškimo priedų vertimo.
13. Apeliantas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi, iš esmės kvestionuoja teismo įpareigojimą išversti pareiškimo priedus į dalyvaujančiam byloje asmeniui Belgijos Karalystės Nacionaliniams antstolių rūmams suprantamą kalbą, tokį nesutikimą motyvuodamas aplinkybe, kad minėtas kreditorius Lietuvoje turi atstovę VMI, kuri visą su teismo procesu susijusią informaciją ir turi pateikti kreditoriui, tuo pačiu mano, kad pertekliniai teismo nurodymu pateikė ir pareiškimo vertimą; taip pat aplinkybe, kad pareiškėjas yra nemokus, todėl nepajėgus apmokėti pareiškimo priedų vertimo išlaidas, kurios, pareiškėjo duomenimis sudaro daugiau nei 2 000 Eur.
14. Iš bylos duomenų matyti, kad byloje suinteresuotas asmuo yra Belgijos Karalystės Nacionaliniai antstolių rūmai. VMI viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Belgijos Karalystės sutartimi dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo bei užsienio valstybės kompetentingos institucijos pateiktu 2014 m. birželio 16 d. prašymu vykdyti reikalavimą ir 2014 m. birželio 16 d. Suvienodintu dokumentu, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, 2014 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka išieškoti iš mokesčių mokėtojo A. L. 3 005 054,61 Lt sumą (šio VMI sprendimo pagrindu pradėtas ir vykdomas išieškojimas priverstine tvarka). Iš pirmosios instancijos teismo nutarčių, sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, matyti, jog teismas vertino aplinkybę, kad tiek VMI, tiek kreditoriui Belgijos Karalystės Nacionaliniams antstolių rūmams, buvo pranešta apie pareiškėjo kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, tačiau primosios instancijos teimo vertinimu aptariamu atveju privalėjo būti pateiktas pareiškimo ir jo priedų vertimas į minėtam suinteresuotam asmeniui suprantamą kalbą.
15. CPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai procesinio dokumento priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims. Visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus (CPK 113 straipsnio 3 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, vaudovaudamasis minėtu CPK 113 straipsnio reglamentavimu sprendė, jog yra tikslinga išversti pareiškėjo pareiškimą su priedais į užsienio valstybės suinteresuotam asmeniui suprantamą kalbą. Nors formaliai pirmosios instancijos nutartis atitinka CPK reikalavimus dėl procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nutartyje nustatyti reikalavimai nepagrįstai užkerta kelią proceso eigai, todėl šioje proceso stadijoje yra pertekliniai.
17. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).
18. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui priėmimo klausimas neturi būti sprendžiamas pernelyg formaliai, taip pat neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad užsienio valstybės kreditoriaus reikalavimą pareiškėjui iš esmės vykdo sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą priėmusi VMI, kuri yra įtraukta į šį procesą, ir kuriai bus pateikta visa bylos medžiaga. Pareiškėjas pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie tai, jog užsienyje esantis jo kreditorius yra tinkamai informuotas apie pareiškėjo ketinimą bankrutuoti. Taigi, pirmosios instancijos teismui nusprendus, jog, nepaisant fakto, jog užsienio kreditoriaus reikalavimas Lietuvoje nuo 2014 metų yra vykdomas per VMI, būtina apie iškeltą civilinę bylą tiesiogiai informuoti ir patį kreditorių Belgijoje, pareiškėjo išversto pareiškimo išsiuntimas kreditoriui nagrinėjamu atveju yra pakankamas tinkamam kreditoriaus papildomam informavimui apie bylą, o pareiškimo priedų vertimų nebuvimas, pareiškėjui pareiškus, jog neturi pakankamai lėšų jų apmokėjimui, neturi būti vertinamas kaip kliūtis proceso eigai. Priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą bankrutuoti ketinančio ir galimai nemokaus asmens teisės į bankroto bylos jam iškėlimą suvaržymą.
20. Aptariamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo (CPK 78 straipsnio 1 dalis) atnaujinti termino skundui dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties pateikti (tokio pagrindo nesudaro apelianto nurodytas motyvas, jog minėtos nutarties laiku neskundė dėl proceso ekonomiškumo), visgi atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, tai, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta nutartimi nustatytas reikalavimas dėl pareiškimo priedų vertimo į užsienio valstybės suinteresuotam asmeniui suprantamą kalbą šiuo atveju šioje proceso stadijoje laikytinas nepagrįstu, siekiant užtikrinti pareiškėjui teisę į teisminės ginybos prieinamumą, yra pagrindas pirmosiosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. ir 2022 m. spalio 28 d. nutartis panaikinti, atitinkamai panaikinant ir 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį, kadangi pastaroji priimta dėl pirmosios apskundimo galimybių, o pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo A. L. atskiruosius skundus patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d., 2022 m. spalio 28 d., 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.