Kauno apylinkės teismo įsakymas

2018-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2112-725/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-05-23
Bylos Nr.
1-2112-725/2018
Teisminio proceso Nr.
1-03-6-00023-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Kaltinamasis
S. B., A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2112-725/2018Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00023-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.2.18.11; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 23 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsilavinimas aukštasis, išsituokęs, dirba „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, teistas 2013 m. sausio 24 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 78 MGL dydžio bauda,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsilavinimas aukštasis, netekėjusi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos vadove, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2016 m. kovo 30 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Kaune, direktoriumi ir kasininku, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, pagal BAĮ 21 straipsnio (redakcija 2012-04-24 Nr. IX-1988) 1 ir 2 dalis būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeidė BAĮ 12 straipsnio (redakcija 2012-04-24 Nr. XI-1988) 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-27 nutarimu Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir operacijų atlikimo taisyklių 22 punktą (redakcija 2002-07-01 Nr. 1021) „Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo“, nes nepateikė 22 773,49 Eur sumai pateisinančių išlaidas dokumentų. Taip aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

A. V. laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d., dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Kaune, buhaltere, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ 2 str. 22 d. turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus tvarkyti Bendrovės buhalterinę apskaitą, pagal BAĮ 11 straipsnio 1,2 dalis būdama atsakinga už buhalterinių įrašų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, pagal BAĮ 14 str. 2 d. būdama atsakinga už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, pažeidė BAĮ 13 straipsnio 1 dalies (redakcija 2003-07-01 Nr. IX-1668) „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai“ 6 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad „asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės). parašas (-ai) ir pareigos“, to paties straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, nes į kasos operacijų apskaitos registrą, išankstinių apmokėjimų apskaitos registrą įtraukė nepasirašytą ir juridinio pagrindo neturintį 2015-10-02 kasos išlaidų orderį Nr. 0040 22773,49 Eur sumai, pagal kurį buvo iš kasos nurašyta 22 773,49 Eur kaip avansinis mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nepatvirtino piniginių lėšų gavimo pagal minėtą kasos išlaidų orderį. Taip aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose dirbo nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2016 m. kovo 30 d. Jį įdarbino pažįstamas E. S., nurodęs, kad yra rimtas projektas (duomenys neskelbtini) fabrike. Iš pat pradžių jį norėjo įdarbinti vadybininku, tačiau atleidžiant buvusią direktorę L. L., E. B. prašymu jis tapo direktoriumi ir kasininku. Į jo pareigas įėjo visi darbai ir kaip direktoriaus, ir kaip vadybininko. Grynus pinigus, už kuriuos buvo perkamas kuras, kitos paslaugos ar prekės, paimdavo iš įmonės sąskaitos bankine kortele arba pačiame banke iš sąskaitos. Mėnesio pabaigoje įmonės buhalterėms pateikdavo pinigų (paimtų iš banko sąskaitos grynais) išlaidas patvirtinančius dokumentus, tai yra PVM sąskaitas faktūras, kasos čekius už kurą ir panašiai. Pasirašydavo jam pateiktuose kasos pajamų ir išlaidų orderiuose. Orderius išrašydavo įmonės buhalterė I. J., o vėliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė A. V.. Jam tapus direktoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal perdavimo priėmimo aktą perdavė buhalterinius apskaitos dokumentus. Kažkur tai apie 2015 m. pabaigą, kiek jam žinoma, pasikeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai. Juo tapo vienintelis akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jos direktoriumi buvo M. D.. M. D. pareikalavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių apskaitos dokumentų. Tik po tam tikro laiko apie 2016 m. sausio mėn. pabaigoje (duomenys neskelbtini) mieste, tikslaus adreso neprisimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, dalyvaujant E. J., M. D., jam pačiam, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. V., buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Jie buvo perduoti jam pagal dokumentų priėmimo perdavimo aktą, taip pat buvo perduotas ir antspaudas. Perduotus dokumentus M. D. sutikrino ir pasirašė priėmimo perdavimo akte. Akte pasirašė ir jis pats. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė dalyvavo todėl, kad pas ją buvo laikomi dokumentai, todėl perdavė ji jam, o jis pats – M. D.. Perduodant M. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, neperdavė kasoje buvusio buhalterinio pinigų likučio 22 773,49 Eur, kadangi šios sumos grynais pinigais kasoje ir nebuvo. Šie pinigai buvo išleisti įmonės reikmėms: pirko kurą, įvairias paslaugas, susijusias su tiesioginiu įmonės darbu. Šios sumos išlaidų patvirtinančių dokumentų buhalterėms nepateikė, nes jų neturi. 2017 m. spalio 30 d. su bankroto administratoriumi sudarė taikos sutartį dėl 22 773,49 Eur skolos sumokėjimo įmonei. Kaip apskaitoje atsirado kasos išlaidų orderis Nr. 0040, išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino. Patvirtina, kad į kasos operacijų apskaitos registrą, sąskaitų aktyvumo ataskaitos apskaitos registrą, išankstinių mokėjimų tiekėjams apskaitos registrą galėjo būti įrašytas juridinio pagrindo neturintis kasos išlaidų orderis Nr. 0040 UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šių pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo, nes šis orderis be parašų, jo visai kita forma nei kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderių. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi (t. 4, b. l. 44-46).

Kaltinamoji A. V. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose buvo įdarbinta nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. ir dirbo maždaug iki 2015 m. gruodžio mėnesio pabaigos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla buvo apskaitos tvarkymas juridiniams asmenims. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis dėl buhalterijos tvarkymo. Ji buvo paskirta tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Jai apskaitą žodiniu susitarimu padėjo tvarkyti buvusi buhalterė I. J.. Nebuvo jokios raštiškos sutarties ir už tai nebuvo mokėta. Realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą sutarties laikotarpiu tvarkė ji. Tačiau 2015 m. gruodžio 17 d. balansą sudarinėjo turimų dokumentų pagrindu buvusi buhalterė I. J., dalyvaujant E. S. ir jai. Visa buhalterijos tvarkymo programa ir duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą nuo metų pradžios buvo pas I. J. kompiuteryje, todėl ir buvo priimtas sprendimas balansą paruošti I. J. namuose. Natūroje dokumentai būdavo pas A. V.. Ji vedė darbo užmokesčio skaičiavimus, deklaracijų pateikimą VMI, įdarbinimą, atleidimus, E. S. nurodymu išrašydavo PVM sąskaitas faktūras. Į 2015 m. gruodžio 17 d. balansą buvo įtraukta suma, nurodyta 2015 m. spalio 2 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0040, kuriuo neva yra išmokėta 22 773,49 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šį orderį pateikė ir nurodė įtraukti į apskaitą E. S., kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Kadangi kasos išlaidų orderis buvo be parašų, ji jame irgi nepasirašė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininku buvo paskirtas S. B., tačiau realus kasininkas buvo E. S.. Ji tai tvirtina todėl, kad žino, jog jis buvo tikrasis kasininkas, kadangi matė darant bankinius pavedimus, mokant darbuotojams atlyginimus darbų atlikimo objektuose. S. B. turėjo būti atsakingas už darbų atlikimo kontrolę, tačiau, jos manymu, jis ir tų pareigų neįvykdydavo. Jis buvo pasamdytas E. S., norint jam padėti išbristi iš alkoholio liūno. Jis anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) ir kažkada E. S. buvo padėjęs. Todėl E. S. norėjo atsidėkoti tuo pačiu. Tačiau dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesusitvarkė su savo pareigomis. S. B. tik pasirašydavo reikiamuose dokumentuose. Ji nežino, ar pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0040 pinigai buvo realiai išmokėti. Šį kasos išlaidų orderį įtraukė į registrus. Dėl jai pareikšto įtarimo pilnai prisipažįsta, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, sutinka (t. 4, b. l. 34-37).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- 2017 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/162/2017 nurodyta, kad sutikrinus tyrimui pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo vedama nesivadovaujant LR įstatymų ir norminių aktų reikalavimų – 13 straipsnio (redakcija 2003-07-01 Nr. IX-1668) 1 dalies „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai“ 6 punkto nuorodos. kurioje nurodyta: „6) asmens (-ų). kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės). parašas (-ai) ir pareigos“, ir to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta: „3. Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, nes į kasos operacijų apskaitos registrą, sąskaitų aktyvumo ataskaitos apskaitos registrą, išankstinių mokėjimų tiekėjams apskaitos registrą įrašė juridinio pagrindo neturinčius kasos išlaidų orderius Nr. 0031, Nr. 0036, Nr. 0037, Nr. 0039, Nr. 0040. Kadangi pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0040 nuo kasos nurašė 22 773,49 Eur kaip avansinį apmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatvirtino piniginių lėšų gavimo pagal minėtą kasos išlaidų orderį, be to, kasininko ir direktoriaus pareigose dirbęs S. B. 2017 m. spalio 30 d. taikos sutartyje nurodė, kad neišsaugojo kasos likučio 22 773,49 Eur, t. y. pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kur buvo panaudotos nuo kasos nurašytos lėšos 22 773,49 Eur, todėl iš dalies negalima nustatyti bendrovės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą tiriamuoju laikotarpiu. Pažeista BAĮ 12 straipsnio (redakcija 2012-04-24 Nr. XI-1988) 1 dalis, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-27 nutarimu Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir operacijų atlikimo taisyklių 22 punktas (redakcija 2002-07-01 Nr. 1021) „Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo“, nes nepateikti 22 773,49 Eur sumai pateisinančių išlaidas dokumentai (t. 2, b. l. 42–79),

- specialistės Z. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jos specialisto išvados 22, 38 lape nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio apmokėjimo apskaitos registre (23 priedas) yra įtrauktas kasos išlaidų orderis Nr. 0040, išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip avansinis mokėjimas 22 773,49 Eur sumai. Šis kasos išlaidų orderis neturi juridinės galios, kadangi nepasirašytas nei vienos iš šalių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad pinigai negauti, be to, tyrimo metu S. B. taikos sutartyje nurodė, kad neišsaugojo šiai sumai kasos likučio ir nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų. Todėl dėl nepateiktų šiai sumai dokumentų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros tiriamuoju laikotarpiu tai yra už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Nesivadovauta šiais teisės aktais: 1) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 (Žin., 2001, Nr. 99-3515) nuostatų 13 straipsnio 1 dalies (redakcija 2003-07-01 Nr. IX-1668) „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai“ 6 punkto nuorodos reikalavimu, kuriame nurodyta „6) asmens (-ų). kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės). parašas (-ai) ir pareigos“, ir to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“ – į kasos operacijų apskaitos registrą, įtrauktas nepasirašytas ir juridinio pagrindo neturintis 2015 m. spalio 2 d. kasos išlaidų orderis Nr. 0040, kuriuo nuo kasos nurašyti 22 773,49 Eur kaip avansinis mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra gavusi piniginių lėšų pagal minėtą kasos išlaidų orderį. S. B. eidamas kasininko ir direktoriaus pareigas nurodė, kad pinigines lėšas 22 773,49 Eur sumai išleido įmonės reikmėms, tačiau tam pateisinančių dokumentų tyrimui pateikti negali. 2017 m. spalio 30 d. dėl 22 773,49 Eur sumos tarp S. B. ir bankroto administratoriaus sudaryta taikos sutartis, kuria patvirtino, kad 22 773,49 Eur sumai pateisinančių išlaidas dokumentų neturi; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-27 nutarimu Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir operacijų atlikimo taisyklių 22 punkto (redakcija 2002-07-01 Nr. 1021), kuriame nurodyta, kad “Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo“, nes neišsaugoti 22 773,49 Eurai ir nepateikti išlaidas pateisinantys dokumentai (t. 3, b. l. 126-127, 129-132),

- specialaus liudytojo E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis niekam neliepė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtraukti kasos išlaidų orderio Nr. 0040, išrašyto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 22 773,49 Eur sumai (t. 3, b. l. 182-183),

- liudytojos I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose dirbo nuo 2015 m. kovo 15 d. iki 2015 m. rugpjūčio 26 d. Apskaitą tvarkė savo namuose ir kompiuterine programa „Rivile“ ir joje buvo išsaugota visa bendrovės buhalterinė apskaita. Dėl šios priežasties ji padėjo sudaryti 2015 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. balansus E. S. prašymu. Ji nepamena UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansinio apmokėjimo pagal 2015 m. spalio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 0040. Ši suma neįtraukta į registrus, o pats kasos išlaidų orderis nepasirašytas. Pamena, kad E. S. rodė kažkokius dokumentus (t. 3, b. l. 187-188).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas siejamas su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingu ir/ar netinkamu vykdymu. Taip pat pažymėtina, kad aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu.

Nagrinėjamu atveju teismo ištirtų įrodymų visuma (liudytojų parodymai, registro duomenys, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga), o taip pat pačių kaltinamųjų visiškas prisipažinimas, patvirtina, kad:

- kaltinamasis S. B. laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2016 m. kovo 30 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi ir kasininku, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, pagal BAĮ 21 straipsnio (redakcija 2012-04-24 Nr. IX-1988) 1 ir 2 dalis būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeidė BAĮ 12 straipsnio (redakcija 2012-04-24 Nr. XI-1988) 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-27 nutarimu Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir operacijų atlikimo taisyklių 22 punktą (redakcija 2002-07-01 Nr. 1021) „Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo“, nes nepateikė 22 773,49 Eur sumai pateisinančių išlaidas dokumentų. Taip aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl S. B. inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal minėtą baudžiamojo įstatymo straipsnį;

- kaltinamoji A. V. laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d., dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhaltere, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ 2 str. 22 d. turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus tvarkyti Bendrovės buhalterinę apskaitą, pagal BAĮ 11 straipsnio 1,2 dalis būdama atsakinga už buhalterinių įrašų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, pagal BAĮ 14 str. 2 d. būdama atsakinga už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, pažeidė BAĮ 13 straipsnio 1 dalies (redakcija 2003-07-01 Nr. IX-1668) „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai“ 6 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad „asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės). parašas (-ai) ir pareigos“, to paties straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, nes į kasos operacijų apskaitos registrą, išankstinių apmokėjimų apskaitos registrą įtraukė nepasirašytą ir juridinio pagrindo neturintį 2015-10-02 kasos išlaidų orderį Nr. 0040 22773,49 Eur sumai, pagal kurį buvo iš kasos nurašyta 22 773,49 Eur kaip avansinis mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nepatvirtino piniginių lėšų gavimo pagal minėtą kasos išlaidų orderį. Taip aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Šie kaltinamosios veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl A. V. inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal minėtą baudžiamojo įstatymo straipsnį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis S. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (t. 4, b. l. 56-58, 60).

Kaltinamoji A. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Esant galimybei prašo skirti mažesnę baudą, nes viena augina mažametį vaiką (t. 4, b. l. 48-50, 52).

Skiriant bausmes, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

S. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 10, 11 straipsniai). Jis vieną kartą teistas, administracine tvarka nebaustas, dirba.

A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

A. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 10, 11 straipsniai). Ji neteista, administracine tvarka nebausta, dirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamuosius charakterizuojančius duomenis, jų atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti juos, kad atlikę bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamiesiems už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtinos prokuroro siūloma minėto straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.

BK 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu (kasacinės nutartys Nr. 2K-64/2011, Nr. 7-3/2006, Nr. 2K-7-495/2007). Šiuo atveju nusikalstama veika padaryta 2015-2016 metų laikotarpiu, todėl taikomas nuo 2008 m. sausio 22 d. galiojantis bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris nuo 2015 m. sausio 1 d. yra 37,66 Eur.

Prokuroro siūlomas baudų dydis, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, yra adekvatus, todėl nemažintinas.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmes, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 MGL, t. y. 2 259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 40 MGL, t. y. 1 506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų 40 centų), dydžio baudą.

Įpareigoti S. B. per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti, paskirtą baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentą/-us, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

A. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 15 MGL, t. y. 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 10 MGL, t. y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct), dydžio baudą.

Įpareigoti A. V. per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti, paskirtą baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentą/-us, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

Išaiškinti S. B. ir A. V., kad nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį (-ąją) kaltu (-a), teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamasTeisėja Živilė Bliūdžiuvienė