Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, ieškinį atsakovui A. Z. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovui ieškinys su priedais įteiktas elektroninio ryšio priemonėmis (per EPP), tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, patvirtindamas, kad iš atsakovo prašo priteisti 76 942,22 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovės atstovas papildomai pažymėjo, kad žalą prašo atlyginti dviem pagrindais – dėl pavėluoto bankroto bylos inicijavimo ir dėl neperduotų dokumentų. Nemokumo administratoriui nebuvo perduoti jokie įmonės dokumentai, tačiau iš VĮ Registrų centrui pateiktos informacijos galima spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki 2022 m. rugsėjo mėn. Atsakovas neperdavė ir įmonės turto, tačiau ji jo ir neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 5 d. nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 15 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratore šiuo metu yra paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino paskutinį įmonės kreditorių sąrašą, pagal kurį bendra finansinių reikalavimų suma sudaro 69 322,22 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2022 m. gegužės 9 d. buvo A. Z., kuris ir kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo 2023 m. lapkričio 17 d.

6. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

7. Pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas turi imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti. Iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis (JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas) taip pat visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8. JANĮ 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, privalo atlyginti juridinio asmens vadovas.

9. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas.

10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, bet ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).

11. Ieškovės nemokumo momento nustatymą apsunkina tai, kad atsakovas nėra perdavęs nemokumo administratoriui jokių įmonės dokumentų. Atsižvelgdamas į tai, teismas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo momentui nustatyti vadovausis byloje esančiais įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais. Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d. įmonės turto vertė sudarė 58 815 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 218 600 Eur, nuostoliai – 9 855 Eur. Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. įmonės turto vertė sudarė 133 979 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 177 516 Eur, nuostoliai – 17 612 Eur. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. pabaigoje jau tikrai buvo nemoki.

12. Šiuo atveju taip pat svarbu įvertinti, nuo kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo laiku vykdyti savo turtinių prievolių, nes tai taip pat yra vienas iš požymių nemokumui nustatyti. Įvertinus teismo patvirtintus kreditorių reikalavimus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje ir jų atsiradimo datas, teismas sprendžia, kad įmonė tapo nemokia 2022 m. rugsėjo 27 d., kai jai atsirado 19 243,48 Eur prievolė mokėti PVM už 2022 m. rugpjūčio mėn., tačiau šio mokesčio ji nemokėjo.

13. Kaip minėta, atsakovas į teismą dėl bankroto bylos savo vadovaujamai įmonei iškėlimo kreipėsi tik 2023 m. lapkričio 17 d., taigi darytina išvada, kad atsakovas pažeidė JANĮ įtvirtintą pareigą nedelsiant kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad žala bendrovės vadovui pažeidus pareigą kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3130/2011, 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

15. Ieškovės teigimu, žalą sudaro teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai ir nemokumo administratoriaus atlygis bei išlaidų atlyginimas.

16. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2022).

17. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad laikotarpiu po 2022 m. rugsėjo 27 d. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo ieškovės įsiskolinimas kreditoriams padidėjo 46 153,52 Eur (27 357,86 Eur skola UAB „Finpro rent“, 18 367,75 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), 223,42 Eur skola UAB „Švaros broliai“, 204,49 Eur skola UAB „Meso Group“). Teismo vertinimu, 3 799,92 Eur skola LUAB „Nord Investment“ į žalos dydį negali būti įskaičiuojama, nes minėtas kreditorinis reikalavimas susidarė pagal UAB „Nord Investment“ 2021 m. lapkričio 25 d., t. y. iki nemokumo atliktus mokėjimus už UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, į padidėjusius įsikalinimus negali būti įtraukiama 19 243,48 Eur, nes tik po šios prievolės atsiradimo atsakovui kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat 125,30 Eur delspinigių VMI suma, kuri susidarė iki 2022 m. rugsėjo 27 d.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovo delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai, tolesnis veiklos vykdymas didinant skolas, juridinio asmens turto ir dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų ir kitos juridinio asmens informacijos neperdavimas jau po bankroto bylos iškėlimo, apsunkinęs galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį, kiekį, likutinę vertę, jo panaudojimo teisėtumą sukėlė ieškovei bei jos kreditoriams 46 153,52 Eur žalą, kurią sudaro išaugusios skolos. Tarp ieškovei padarytos žalos (nuostolių) ir neteisėtų atsakovo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti.

19. Ieškovė į žalos dydį taip pat įtraukia atlygį administratoriui (4 620 Eur) ir bankroto administravimo išlaidas (3 000 Eur). Asmenys, turintys teisę gauti administravimo išlaidų atlyginimą iš bankrutuojančios įmonės, plačiąja prasme taip pat laikytini bankrutuojančios įmonės kreditoriais (CK 6.1 straipsnis), kurie, be kita ko, turi pirmumo teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020, 31 punktas). Vis dėlto, šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. pavėluoto kreipimosi į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ar įmonės dokumentų neperdavimo bankroto administravimo išlaidos išaugo 7 620 Eur suma. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartimi nustatė minimalų 5MMA bazinį atlygį nemokumo administratoriui, kuris bankroto bylos iškėlimo metu sudarė 4 620 Eur. Jei bankroto byla būtų buvusi iškelta 2022 m., bazinis atlygis nemokumo administratoriui taip pat būtų nustatytas, tačiau toks minimalus bazinis dydis būtų sudaręs 3 650 Eur (5 x 730 Eur), taigi žala dėl pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo šiuo atveju sudaro 970 Eur (4 620 Eur – 3 650 Eur).

20. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtino 3 000 Eur administravimo išlaidų sumą. Ieškovė šiuo atveju neįrodė, kad ši administravimo išlaidų suma būtų buvusi daug mažesnė, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo pareigas, taigi nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, nes tokio dydžio išlaidos būtų patirtos ir tuo atveju, jei atsakovas į teismą būtų kreipęsis laiku ir pateikęs visus dokumentus.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės patirta žala dėl neteisėtų atsakovo veiksmų šiuo atveju sudaro iš viso 47 123,52 Eur (970 Eur + 46 153,52 Eur), todėl ši suma ieškovei priteistina iš atsakovo. Ieškovei iš atsakovo taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

22. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 379 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kadangi ieškinys patenkintas 61,25 proc., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 845 Eur dydžio žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. 305592950) iš atsakovo A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 47 123,52 Eur (keturiasdešimt septynių tūkstančių vieno šimto dvidešimt trijų eurų 52 ct) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (47 123,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 845 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, išaiškinant, kad nurodyta suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, o mokėjimo kvitas pristatytas į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.