- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-26
- Bylos Nr.
- eI3-1063-931/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02661-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, I. P., T. V.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. V., L. V., S. R., L. K., B. K. skundus atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, I. P. ir T. V. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. V., L. V., S. R., L. K., B. K. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundais, prašydami:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (šiuo metu – prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – NŽT Vilniaus skyrius, Skyrius) 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 49SDŽ-217-(14.49.22.) (toliau – ir NŽT Vilniaus skyriaus sprendimas); 2) panaikinti NŽT direktoriaus pavaduotojo 2018 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 1SS-1364-(8.5.) (toliau – ir NŽT sprendimas); 3) įpareigoti NŽT išspręsti prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo.
Pareiškėjai skunduose nurodo, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1856/6662 dalys 0,6662 ha bendro ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorijos. Pareiškėjai kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Geo Planum“, kuris parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas), kurio tikslas – padalyti Žemės sklypą į atskirus žemės sklypus. Projekto sprendinių brėžinį pasirašytinai suderino Žemės sklypo savininkai ir valstybinės žemės naudotojas, kuris yra vienas iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Žemės sklype, butų savininkas, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas.
Pareiškėjai su prašymu suderinti Projektą taip pat kreipėsi į atsakovą, tačiau NŽT Vilniaus skyrius byloje skundžiamu 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu atsisakė suderinti Projektą. Skyrius nurodė, kad: 1) Projektas neatitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 32, 33 ir 42 punktų nuostatų; 2) nenustačius Žemės sklypo naudojimosi tvarkos bus pažeisti Žemės sklypo bendrasavininkų ir valstybės interesai, o nustačius minėtą tvarką ir išskyrus bendro naudojimo dalį, nebūtų būtinybės nustatyti servituto; 3) Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Žemės sklype yra 12 Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų, tačiau patikrinus nurodytą informaciją valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre, nustatyta, kad Žemės sklype yra įregistruotas tik vienas pastatas; 4) Projektas pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas, nes jo 12 straipsnyje nenurodytas valstybės dalinės nuosavybės atsiradimo pagrindas – žemės sklypo padalijimas.
NŽT direktoriaus pavaduotojas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą dėl NŽT Skyriaus atsisakymo suderinti Projektą, byloje skundžiamu 2018 m. liepos 10 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjų skundo argumentai dėl atsisakymo derinti Projektą nevertinami, nes NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 31 sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 yra neteisėtas, nes Žemės sklypas viršija 0,20 ha ploto dydį ir yra suformuotas pažeidžiant Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, Taisyklių 4–6 punktų reikalavimus, todėl Projekto derinimas pažeistų principą „iš ne teisės neatsiranda teisė“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigė, kad NŽT sprendimas yra nemotyvuotas. Projektą buvo atsisakyta derinti tik dėl to, kad Žemės sklypas suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pažeidžiant Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies ir Taisyklių 4 ir 5 punktų reikalavimus, nes viršija 0,20 ha ploto dydį ir suformuotas nesivadovaujant teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos planais, ar inventorinėje byloje pažymėtomis žemės sklypo ribomis, taip pat gali būti dalijamas, suformuojant individualiai statybai atskirus žemės sklypus ir neatitinka namų valdoms keliamų formavimo reikalavimų. Pareiškėjai pažymėjo, kad NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 (toliau – ir 2014 m. liepos 31 d. sprendimas), kuriuo patvirtintas Žemės sklypo planas ir Žemės sklypo ribos, nebuvo nuginčytas teismine tvarka. Todėl nebuvo pagrindo teigti, kad Žemės sklypas buvo suformuotas neteisėtai. Taip pat NŽT sprendime nebuvo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. gegužės 22 d. skundo argumentai dėl NŽT Vilniaus skyriaus sprendimo nepagrįstumo.
NŽT Vilniaus skyriaus sprendime nurodytos teisinės normos nesudarė pagrindo atsisakyti derinti Projekto. Atsakovas nepagrįstai teigė, kad Projektas prieštarauja Taisyklių 32, 33 ir 42 punktų nuostatoms, todėl sprendimas yra nemotyvuotas, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Atsakovas nepagrįstai reikalavo nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką, nes minėtos tvarkos nustatymas yra bendraturčių teisė, o ne pareiga. Aptariama tvarka nustatoma kai bendraturčiai nesutaria dėl žemės sklypo naudojimo ir kai ketina bendrai naudotis nekilnojamuoju daiktu ateityje. Tačiau nagrinėjamu atveju Žemės sklypas yra dalinamas ir bendraturčiai neturi tikslo bendrai naudotis tuo pačiu Žemės sklypu ateityje.
Atsiliepimas
Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad Projektas pažeidžia valstybės interesus. Visiems Žemės sklypo naudotojams pritarus Projektui valstybinės žemės patikėtinis neturėtų atsisakyti derinti Projekto dėl to, kad jis galbūt pažeidžia savininko interesus. Projekto rengimo metu Žemės sklype buvo 12 pastatų, Projekte buvo nurodyta tikroji faktinė situacija. Atsakovo argumentai, susiję su nuosavybės atsiradimo pagrindais, yra nepagrįsti, nes Žemės įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja bendrosios dalinės nuosavybės atsiradimo pagrindus, o ne žemės sklypo padalijimo tvarką.
Atsakovas NŽT Vilniaus skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime su skundais nesutiko ir prašė juos atmesti, rėmėsi šiais argumentais:
Projektas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl jam nebuvo pritarta. Atsisakymo motyvai išsamiai ir aiškiai išdėstyti skundžiamuose administraciniuose aktuose.
Šalies argumentai
Kilus abejonių dėl to, ar galėjo būti suformuotas būtent 0,6662 ha ploto Žemės sklypas (namų valda), Skyrius su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti administracinius aktus, kuriais Žemės sklypas buvo suformuotas, nustatytos jo dalys ir parduotos pareiškėjams, taip pat Žemės sklypo dalių pardavimo pareiškėjams sandorius. Atsižvelgiant į tai, atsiliepime buvo prašoma sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla.
Ne visi Žemės sklypo naudotojai yra išsipirkę dalį Žemės sklypo iš Lietuvos Respublikos. NŽT yra dalies Žemės sklypo patikėtinė, todėl ji atstovauja potencialių savininkų interesams. Vien aplinkybė, kad dabartinis buto savininkas sutiko su Žemės sklypo atidalinimu ir servitutu, nereiškia, kad būtent jis išsipirks konkrečią dalį iš valstybės. Pastarajam buto savininkui pardavus butą, naujajam savininkui tenkanti Žemės sklypo dalis būtų žymiai prastesnė.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. P. atsiliepime į pareiškėjų skundus prašė juos patenkinti, rėmėsi šiais argumentais:
Šalies argumentai
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2021 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, 2021 m. birželio 17 d. nutartimi civilinė byla buvo nutraukta, o šios administracinės bylos nagrinėjimas atnaujintas. Atitinkamai NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 31 d. sprendimas, kuriuo patvirtintas Žemės sklypo planas ir Žemės sklypo ribos, yra galiojantis ir teisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
Nėra nuginčyti ar ginčijami nei 2014 m. spalio 20 d. NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1263, kuriuo nustatytos 6662 kv. m. ploto Žemės sklypo dalys, apskaičiuotos atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią pagal nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus pastatų (statinių) dalį, nei NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo įsakymai dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo pareiškėjams. Taip pat nenuginčytos ar ginčijamos ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo T. V. atsiliepime į pareiškėjų skundus prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Papildomai pažymėjo, kad 2021 m. gegužės 14 d. įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir pradėjo valstybinės žemės išsipirkimo procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo priėmimo metu 0,6662 ha ploto Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė: 1) S. R. – 9105/66620 dalis (0,0915 ha); 2) L. K. ir B. K. – 91050/666200 (0,09105 ha) dalis; 3) L. V. ir A. V. – 1856/6662 (0,1856 ha) dalis; 4) Lietuvos Respublika – 29850/66620 (0,2985 ha) dalis.
Žemės sklype esančiame gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 4 butai kurie nuosavybės teise priklausė: 1) butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – po ½ dalį S. R. ir B. K.; 2) butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – Vilniaus miesto savivaldybei; 3) butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – A. V. ir L. V.; 4) butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – V. G.
Pareiškėjų prašymu, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 30-3090, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos 2015 m. lapkričio 12 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais Nr. A648-594/15(2.12.2.12-MP8), UAB „Geo Planum“ parengė Projektą, kurio tikslas – padalyti sklypą į 5 atskirus sklypus.
Pareiškėjai 2016 m. rugsėjo 21 d. NŽT Vilniaus skyriui pateikė prašymą dėl minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. SFP-573-(14.49.36.) atsisakė derinti Projektą, nurodydamas, kad sklypo naudojimo būdas neatitinka Apraše nustatytam žemės sklypų naudojimo būdo turiniui, pažymėdamas neatitikimus dėl Projekto aiškinamajame rašte nurodytų žemės sklype esančių 12 pastatų, taip pat Projekte nustatomo 408 kv. m kelio ir inžinerinių tinklų servituto, kuris suformuotas išimtinai valstybinėje žemės sklypo dalyje, taip neproporcingai suvaržant valstybei išskiriamą (atidalinamą) žemės sklypą. NŽT 2017 m. vasario 1 d. raštu taip pat buvo atsisakyta derinti Projektą kilus abejonėms dėl per didėlės suformuotos namų valdos.
Nesutikdami su minėtais raštais pareiškėjai (A. V. ir L. V.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2018 m. sausio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-149-426/2018 tenkino pareiškėjų skundą, panaikino skundžiamus raštus ir įpareigojo NŽT iš naujo spręsti dėl Projekto derinimo. Teismo sprendime pripažinta, kad ginčyti raštai neatitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimų keliamų individualiam administraciniam aktui.
NŽT Vilniaus skyrius iš naujo išnagrinėjo pareiškėjų prašymą ir šioje byloje ginčijamu 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu jo netenkino. Skyrius, atsisakydamas derinti Projektą, nurodė, kad: 1) tenkinus pareiškėjų prašymą ir padalinus Žemės sklypą prašomomis dalis, valstybei ir V. G. (nėra išsipirkęs dalies pagal buto užimamą plotą) liktų tik dalis po statiniu arba dalis, „suvaržyta“ servitutu; 2) Projektu formuojamas 408 kv. m ploto servitutas reikalingas įvažiavimui įrengti ir inžineriniams tinklams tiesti prie projektuojamų žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, todėl jo plotas turėtų būti paskaičiuotas proporcingai visiems projektuojamiems žemės sklypams, o ne tik vienam žemės sklypui Nr. 5; 3) Projekto aiškinamajame rašte pateikti duomenys apie pastatus turi atitikti išraše nurodytiems duomenims; 4) pagal pateiktą Projektą suformavus naujus žemės sklypus, t. y. padalijus privatiems asmenims ir Lietuvos Respublikai priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybė ir privatūs asmenys taptų šių žemės sklypų bendraturčiais. Pagal Žemės įstatymo 12 straipsnyje nustatytus valstybės ir savivaldybių arba kitų asmenų bendrosios dalinės žemės nuosavybės atsiradimo pagrindus, ar pagal kitus įstatymus, bendros valstybės ir privataus asmens nuosavybės atsiradimas, kai notariškai tvirtinama sutartimi padalijami valstybei ir privatiems asmenims priklausantys žemės sklypai, nenumatytas; 5) tik parengus Žemės sklypo naudojimosi tvarką ir nustačius visiems priklausančias konkrečias dalis, atsirastų prielaida rengti šio žemės sklypo Projektą.
Pareiškėjų skundą dėl Skyriaus sprendimo išnagrinėjusi NŽT 2018 m. liepos 10 d. sprendimu jo netenkino, nurodydama, kad namų valdos žemės sklypai Vilniuje negali būti didesni nei 0,2 ha (gali būti padidintas iki 0,3 ha), pareiškėjų siekis padalinti Žemės sklypą ir atidalintuose žemės sklypuose pastatyti dar 4 pastatus, kurių galima paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai) arba gyvenamoji (dviejų butų pastatai), patvirtina, kad parduota namų valda gyvenamojo namo eksploatacijai yra per didelė. Netenkindama pareiškėjų skundo NŽT nurodė, kad nevertina pareiškėjų skundo argumentų dėl Projekto derinimo, nes priešingu atveju būtų pažeistas principas – „iš neteisės neatsiranda teisė“.
NŽT pavedimu Skyrius su ieškiniu kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais individualius administracinius teisės aktus, kuriais remiantis buvo sudaryti Žemės sklypo dalių perleidimo sandoriai. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo, parduodamų dalių nustatymo ir pardavimo sprendimų panaikinimo bei valstybinės žemės sutarčių, kuriomis minėto žemės sklypo dalys parduotos šioje administracinėje byloje pareiškėjais dalyvaujantiems asmenims, pripažinimo negaliojančiomis. Nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta iki kol įsiteisės sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė patenkinus ieškovo NŽT pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.
Byloje nustatyta, kad V. G. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2021 m. birželio 23 d. pirkimo-pradavimo sutartimi perleido trečiajam suinteresuotam asmeniui I. P. Butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2021 m. gegužės 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise įsigijo trečiasis suinteresuotas asmuo T. V.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies ir: 1) panaikino NŽT 2018 m. liepos 10 d. sprendimą; 2) įpareigojo NŽT pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. gegužės 18 d. skundą dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo. Likusias skundo dalis teismas atmetė kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas taip pat iš dalies atlygino pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas: teismas iš NŽT pareiškėjo S. R. naudai priteisė 336 Eur; pareiškėjo A. V. naudai priteisė 1 210 Eur; trečiojo suinteresuoto asmens I. P. naudai priteisė 75 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-284-629/2023 pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalį prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu (ABTĮ 28 str. 1 d.). Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.), o tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016; kt.). Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad administracinių teismų praktikoje yra išaiškinta, jog esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020 ir kt.).
Atsižvelgiant į LVAT pateiktą išaiškinimą šioje byloje, teismas pažymi, kad ginčas nagrinėjamu atveju iš esmės kilęs dėl NŽT Vilniaus skyriaus atsisakymo derinti UAB „Geo Planum“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo Projektą ir įpareigojimo atsakovą išspręsti pareiškėjų prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 24 punktas nustato, kad kai priimamas sprendimas pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia projekto rengimo reikalavimus. Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnyje nurodytus valstybinės žemės patikėtinius, jei projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra jų patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės (24.3 papunktis). Pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 62 punktą, organizatorius projektą per ŽPDRIS teikia derinti institucijoms, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo. Taisyklių 66 punktas numato, kad parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai).
Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek 2016 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjams pateiktu prašymą dėl projekto derinimo, tiek skundžiamo sprendimo priėmimo metu, t. y. 2018 m. balandžio 30 d., Lietuvos Respublikai priklausė 29850/66620 (0,2985 ha) dalis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį patikėjimo teise valdė Nacionalinė žemės tarnybos Vilniaus skyrius. Taigi, pagal galiojantį reglamentavimą pareiškėjai ir kreipėsi dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo.
Remiantis VĮ Registrų centro 2024 m. vasario 14 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: T. P. (1856/6662 dalys, 2022 m. balandžio 29 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 277 pagrindu), I. P. (2795/6662 dalys 2021 m. lapkričio 23 d. Pirkimo pardavimo sutarties Nr. 12778 ir 2022 m. balandžio 15 d. Pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2404 pagrindu), L. K. ir B. K. (337/3331 dalys, įrašas galioja nuo 2022 m. kovo 17 d.) ir T. V. (1337/6662 dalys, įgytos 2022 m. sausio 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis Nr. 438). Iš Nekilnojamojo turto išrašo taip pat matyti, kad 2022 m. birželio 9 d. bendraturčių susitarimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.
Taigi byloje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra valstybinės žemės ir nacionalinė žemės tarnyba šio žemės sklypo patikėjimo teise nevaldo.
Nagrinėjamu atveju žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui Nacionalinės žemės tarnybos, kaip žemės sklypo patikėtinio raštiško pritarimo projektu (Taisyklių 66 punktas) nereikia. Pagal Taisyklių 66 punktą parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai) ir žemės sklypo (-ų) savininkas (ai).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-399/2010; 2011 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-2214/2011). Pagal LVAT formuojamą praktiką, išnykus ginčo dalykui, skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008; 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016).
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus pritarimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui, nereikalingas, darytina išvada, kad išnyko ginčo dalykas ir pareiškėjų skundo reikalavimo išnagrinėjimas bei teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio.
Pažymėtina, jog atsakovė 2022 m. sausio 26 d. pateiktame apeliaciniame skunde dėl Vilniaus administracinio teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimo nurodė, kad ginčo dalykas byloje išnyko, kadangi atsakovė nebėra šio žemės sklypo dalies patikėtinė.
Iš nekilnojamojo turto registro išrašo taip pat matyti, kad pareiškėjai A. V. ir L. V. pardavė savo žemės sklypo dalį. Tretieji suinteresuoti asmenys I. P. ir T. V. įsigijo valstybinės žemės dalis, kurias patikėjimo teise valdė Nacionalinė žemės tarnyba.
Tačiau pareiškėjai teismui pasikeitusių aplinkybių nenurodė. LVAT panaikinus Vilniaus administracinio teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pareiškėjai prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai iki teismo posėdžio nepateikė teismui patikslinto skundo ar pareiškimo dėl skundų atsisakymo. Kadangi pareiškėjai neatsisako skundo ir neprašo bylos nutraukti, teismas, esant minėtoms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, išnykus skundo dalykui, skundą atmeta kaip nepagrįstą (ABTĮ 57 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
ABTĮ 40 straipnio3 dalis numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. P. nagrinėjamoje byloje palaikė pareiškėjų skundus.
T. V. nagrinėjamu atveju prašė skundą spręsti teismo nuožiūrą, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų A. V., L. V., S. R., L. K. ir B. K. skundus atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.