Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Tomo Blinstrubio, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. V. ir L. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Uždarajai akcinei bendrovei „Geo Planum“, L. K., B. K. (B. K.), S. R. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016-09-28 rašto Nr. SFP-573-(14.49.36.) ir NŽT 217-02-01 rašto Nr. 1SS-264-(8.5) teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, jog NŽT 2016-09-28 raštu Nr. SFP-573-(14.49.36.) (t. I, . l. 196–197) išnagrinėjo prašymą dėl žemės sklypo Projekto derinimo. Nurodė, jog Aprašo 16 p. įtvirtinta, kad žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos – žemės sklypai, skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, o 17 p. įvirtina, jog žemės sklypams, skirtiems trijų ir daugiau butų (daugiabučiams) gyvenamosios paskirties pastatams ir įvairių socialinių grupių (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai) gyvenamiesiems pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais nustatomas žemės sklypų naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Atsižvelgiant į tai, pažymėjo, jog žemės sklypo naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, o pastato – gyvenamojo namo pagrindinė paskirtis gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), t. y. žemės sklypo naudojimo būdas neatitinka Apraše nustatytam žemės sklypų naudojimo būdo turiniui. Be to, atkreipė dėmesį, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog žemės sklype yra 12 pastatų, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tuo tarpu patikrinus nurodytą informaciją, nustatyta, kad minėtame žemės sklype įregistruotas tik vienas pastatas. Pažymėjo, jog formuojamas 405 kv. m. ploto servitutas yra reikalingas keliui įrengti ir inžineriniams tinklams tiesti prie projektuojamų žemės sklypų, todėl jo plotas turėtų būti paskaičiuotas proporcingai projektuojamiems žemės sklypams. Taip pat, sprendinių brėžinyje turėtų būti nurodytos bendro naudojimo žemės sklypo dalys, tenkančios kiekvienam žemės sklypo savininkui. Atsižvelgiant į tai, informavo, jog atsisako derinti Projektą.

NŽT 2017-02-01 raštu Nr. 1SS-264-(8.5) (t. II, b. l. 31–33) išnagrinėjo pareiškėjų, L. K., B. K. ir S. R. 2016-10-20 prašymą (t. I, 198–199). Nurodė, jog fiziniams asmenims žemės sklypo dalys buvo parduotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės) pastatui - gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti. Pagal Taisyklių 2.1 papunkčio 2 pastraipą namų valdų žemės sklypams priskiriami žemės sklypai prie daugiabučių namų. Šie žemės sklypai parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo savininkams (butų ir negyvenamųjų patalpų savininkams). Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad miestuose ir iki 1995-06-01 miestams priskirtose teritorijose, išskyrus Neringos miestą, parduodami namų valdų žemės sklypai, kurių ribos nustatytos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, tačiau šie žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,2 hektaro Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 hektaro – kituose miestuose. Jeigu naudojamas namų valdos žemės sklypas didesnis kaip atitinkamai 0,2 hektaro ir 0,3 hektaro, rengiant teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, nustačius naudojamą žemės plotą, gyvenamojo namo savininko (bendraturčių) pageidavimu, teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte parduodamo namų valdos žemės sklypo plotas gali būti padidinamas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 hektaro ir iki 0,4 hektaro, jeigu tos žemės sklypo dalies, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą, nenumatoma panaudoti individualiai statybai ar visuomenės poreikiams. Taigi, žemės sklypo plotas yra didesnis, negu nustatyta Taisyklių 5 punkte, t. y. viršija didžiausią leistiną - 0,30 ha Vilniaus mieste formuojamo žemės sklypo plotą. Pagal pateiktą Projektą nustatyta, kad žemės sklypas yra dalijamas į penkis sklypus, iš kurių trijuose žemės sklypuose nėra pastatų, o viename yra pastatas, kuris Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Projekte atidalijamų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra galimybė padalinti žemės sklypą ir ateityje atidalintuose žemės sklypuose pastatyti dar 4 pastatus, kurių galima paskirtis - gyvenamoji (vieno buto ir dviejų butų pastatai). Todėl darytina išvada, kad suformuotas žemės sklypas gyvenamajam namui eksploatuoti yra per didelis. Taisyklių 4 punkte nustatyta, jeigu namų valdos naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nenustatyti pagal įstatymus ir nėra parengtų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų, parduodama namų valdos žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Parduodamas žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje, atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus, jo ribos turi būti nustatytos teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Projekto sprendinių brėžinyje žemės sklypo dalyje yra pažymėtos miško naudmenos ir krūmai. Tai neatitinka Taisyklių 4 punkte nurodyto namų valdos apibrėžimo, nes žemės sklypas yra tik mažoje dalyje užstatytas pastatu, o daržo ar sodo jame galimai iš viso nėra. Apibendrinant, darytina išvada, kad 0,6662 ha dydžio žemės sklypas Vilniaus mieste yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas, pažeidžiant Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies ir Taisyklių 4 ir 5 punkto reikalavimus, nes viršija 0,30 ha ploto dydį, gali būti dalijamas, neatitinka namų valdoms keliamų formavimo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, prašymas netenkintinas ir argumentai dėl Projekto derinimo nevertinami, nes priešingu atveju būtų pažeistas esminis teisės principas - „iš neteisės neatsiranda teisė“ (ex injuria non oritur jus).

Pažymėtina, jog skundžiamas NŽT 2016-09-28 raštas Nr. SFP-573-(14.49.36.) grindžiamas tik Aprašo 16 ir 17 punktais. Aprašo 16 punkte numatyta, jog vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, tai žemės sklypai, skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, tai žemės sklypai, skirti trijų ir daugiau butų (daugiabučiams) gyvenamosios paskirties pastatams ir įvairių socialinių grupių (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai) gyvenamiesiems pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais (Aprašo 17 p.).

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700-08).

Reikalavimas, kad individualus administracinis aktas būtų adekvatus, aiškus, apima ir šio akto priėmimo pagrindimą proporcingumo principo požiūriu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).

Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1440-14).

Pažymėtina, jog tarp šalių ginčo nėra, kad ginčui aktualus sklypui nustatytas vienbučių ir dvibučių gyvenamų teritorijų būdas bei, kad šiame sklype stovi pastatas – gyvenamasis namas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra gyvenamoji (trijų ir daugiau būtų – daugiabučiai pastatai), t. y. žemės sklypo naudojimo paskirtis neatitinka Apraše nustatytam žemės sklypų naudojimo būdo turiniui. Iš kitos pusės, Aprašo 16 ir 17 punktų nėra aiškiai ir nedviprasmiškai numatytas draudimas tokioje situacijoje, kaip susiklostė šioje byloje, sklypą padalinti į kelis sklypus. Taigi iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016-09-28 rašto šioje dalyje negalima suprasti jo motyvų, t. y. nepakankamai motyvuotas.

Be to, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016-09-28 rašte tvirtina, jog Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog žemės sklype yra 12 pastatų, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tuo tarpu patikrinus nurodytą informaciją, nustatyta, jog įregistruotas tik vienas pastatas. Pažymėtina, jog minėtame rašte nurodytos tik faktinės aplinkybės, tačiau jos visiškai nesusietos su teisiniu reglamentavimu. Taip pat, nėra aišku, ar anot NŽT Vilniaus miesto skyriaus, šioje dalyje Projekto trūkumas yra, jog aiškinamajame rašte nurodyta klaida (t. y. pareiškėjai turėtų nurodyti, jog tik vienas pastatas įregistruotas), ar jog pastatai yra neįregistruoti (įregistruoti duomenis Nekilnojamojo turto registre).

Taip pat, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016-09-28 rašte nurodo, jog, jo nuomone, formuojamas 408 kv. m ploto servitutas yra reikalingas keliui įrengti ir inžineriniams tinklams tiesti prie projektuojamų žemės sklypų, todėl jo plotas turėtų būti paskaičiuotas proporcingai projektuojamiems žemės sklypams. Taip pat, manytina, kad Projekto sprendinių brėžinyje turėtų būti nurodytos bendro naudojimo žemės dalys, tenkančios kiekvienam žemės sklypui. Pažymėtina, jog šioje dalyje nėra aišku ar NŽT Vilniaus miesto skyrius nurodo tik tam tikrą nuomonę šiuo klausimu (nurodoma „<...> Skyriaus nuomone<...“, „<...>manytina<...>“), ar išdėsto tam tikrą teisinį reglamentavimą (tačiau nenurodo konkrečiai kokį), kuris draudžia esant šioms aplinkybėms patvirtinta Projektą. Iš kitos pusės, NŽT atsiliepime nurodo, jog nepagrįstai suvaržomas valstybei išskiriamas (atidalijamas) žemės sklypas, tačiau minėtos aplinkybės NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016-09-28 rašte nebuvo detalizuotos.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016-09-28 raštas Nr. SFP-573-(14.49.36.) neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų keliamų individualiam administraciniam aktui, t. y. kad būtų pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės normomis, priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, bet ir asmeniui, kuriam jis skirtas. Atsižvelgiant į tai, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016-09-28 raštas Nr. SFP-573-(14.49.36.) naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.). Įvertinus į tai, jog NŽT 2017-02-01 raštu Nr. 1SS-264-(8.5.) padarė priešingas išvadas, minėtas raštas taip pat naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.). NŽT 2017-02-01 raštu pareiškėjų skundą atmetė iš esmės motyvuodama tuo, jog nepagrįstai buvo suformuotas ginčui aktualus žemės sklypas, todėl negali būti derinamas Projektas. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog ginčui aktualus sklypas buvo suformuotas neteisėtai. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nenustatyta, jog būtų kreiptasi į teismą dėl atitinkamų administracinių aktų, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo ir pan. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, nėra pagrindo laikyti, jog ginčui aktualus žemės sklypas suformuotas neteisėtai. Taigi šiuo metu, tokia NŽT pozicija nėra pagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Iš kitos pusės, dabartinė situacija nereiškia, jog ateityje negali būti pripažinta, kad nepagrįstai suformuotas ginčui aktualus žemės sklypas.

Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo priimtas aktas dėl to, jog jame neaiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. V. ir L. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016-09-28 raštą Nr. SFP-573-(14.49.36.).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-02-01 raštą Nr. 1SS-264-(8.5.).

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.