- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-04
- Bylos Nr.
- T-3/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02661-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- A. V., L. V., S. R., L. K., B. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų A. V., L. V., S. R. (S. R.), L. K., B. K. (B. K.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ Nr. 49SDŽ-217-(14.49.22.);
2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus pavaduotojo 2018 m. liepos 10 d. sprendimą „Dėl Jūsų skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1364-(8.5.);
3) įpareigoti NŽT išspręsti prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo.
Pareiškėjai nurodė, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1856/6662 dalys 0,6662 ha bendro ploto žemės sklypo. UAB „Geo Planum“ pareiškėjų prašymu parengė minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – padalinti žemės sklypą į atskirus žemės sklypus. Projekto sprendinių brėžinį pasirašytinai suderino žemės sklypo savininkai ir valstybinės žemės naudotojas V. G., kuris yra vienas iš gyvenamojo namo, esančio žemės sklype, butų savininkas, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas. Pareiškėjai kreipėsi į atsakovą, prašydami suderinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius skundžiamu 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 49SDŽ-217-(14.49.22.) atsisakė suderinti projektą. Atsisakymas motyvuojamas šiais argumentais: 1) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti derinamas, nes neatitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 32, 33 ir 42 punktų nuostatų; 2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalimi ir 4.81 straipsnio 1 dalimi, nenustačius žemės sklypo naudojimosi tvarkos bus pažeisti žemės sklypo bendrasavininkų ir valstybės interesai, o nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką ir išskyrus bendro naudojimo dalį, nebūtų būtinybės nustatyti servituto; 3) projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Žemės sklype yra 12 Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų, tačiau patikrinus nurodytą informaciją VĮ Registrų centre, nustatyta, kad žemės sklype yra įregistruotas tik vienas pastatas; 4) projektas pažeidžia Žemės įstatymo nuostatas tuo aspektu, kad šio įstatymo 12 straipsnyje nėra numatytas valstybės dalinės nuosavybės atsiradimo pagrindas – žemės sklypo padalijimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad ginčo žemės sklypas priklauso bendraturčiams Lietuvos Respublikai, S. R., L. K. ir B. K., L. V. ir A. V.. Dalį šio žemės sklypo patikėjimo teise valdo NŽT. Vadovaujantis Taisyklių 66 punktu, parengtam žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui turi raštiškai pritarti iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Teismo vertinimu, nors byloje pareiškėjai prašo panaikinti administracinius aktus, kuriais atsisakyta suderinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau pareiškėjai siekia gauti atsakovo, kaip žemės sklypo bendraturčio, pritarimą projektui, kuriuo siekiama atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nagrinėjant bylą teisme turės būti sprendžiami klausimai dėl atsakovo pareigos pritarti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui buvimo ir dėl projekto atitikties teisės aktų nuostatoms. Teismas nurodo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 49SDŽ-217-(14.49.22.) atsisakydamas derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių santykių dalyvis, įgyvendindamas atitinkamas turtines teises bei pareigas, kurios susijusios su valstybei, kaip civilinių teisinių santykių subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai, kuriais remiantis darytina išvada, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsisakydamas derinti projektą, gina potencialaus žemės sklypo savininko interesus kaip lygiateisis žemės sklypo bendrasavininkis. Todėl vien tai, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsisakymas pritarti projektui buvo išdėstytas raštu, kuris, kaip bet kurio viešojo administravimo subjekto priimamas sprendimas, turi turėti administraciniam aktui būdingus elementus, nepaneigia aplinkybės, kad ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių ir turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas teismingas administraciniam teismui.
Specialioji teisėjų kolegija yra išaiškinusi, jog žemėtvarkos planavimo procedūra pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles bei kitus specialiuosius teisės aktus yra vykdoma įgaliotų viešojo administravimo subjektų veikla, todėl ginčai dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų derinimo ar atsisakymo juos derinti yra administracinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjami administraciniuose teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-35/2018, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-67/2016).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. balandžio 30 d. atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir NŽT 2018 m. liepos 10 d. sprendimo, priimto išnagrinėjus pareiškėjų skundą dėl minėto atsisakymo, teisėtumo bei įpareigojimo NŽT iš naujo išspręsti prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo.
Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija dėl reikalavimų panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugsėjo 28 d. atsisakymą derinti tą patį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir NŽT 2017 m. vasario 1 d. sprendimą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjų skundą dėl minėto atsisakymo, rūšinio teismingumo yra pasisakiusi 2017 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje teismingumo byloje T-88/2017. Minėtoje nutartyje Specialioji teisėjų kolegija išaiškino, kad NŽT sprendimai suderinti arba atsisakyti derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio teritorijoje (ar jos dalyje) yra jos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės, yra priimami įgyvendinant teisės aktuose nustatytas funkcijas, todėl ginčai dėl tokių sprendimų teisėtumo yra administracinio teisinio pobūdžio.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamoje byloje keliamas ginčas dėl atsisakymo derinti žemės sklypo, kurio teritorijoje (ar jos dalyje) yra NŽT patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės, formavimo ir pertvarkymo projektą yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas administraciniame teisme.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ginčas teismingas administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjų A. V., L. V., S. R. (S. R.), L. K., B. K. (B. K.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys