- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-21
- Bylos Nr.
- T-67/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02430-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- F. R.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo F. R. (F. R.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir sudaryti su pareiškėju sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Pagrįsdamas skundo reikalavimą pareiškėjas paaiškino, kad siekia įregistruoti nuosavybės teisę į 1976 m. duomenys neskelbtini) gatvėje pasistatytą gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Tačiau valstybės institucijos nurodo, kad be nuosavybės teisės į žemės sklypą, pastatai negali būti įteisinti. Žemės sklypas taip pat negali būti suformuotas, nesant įregistruotų pastatų. Pareiškėjas prašė pratęsti terminą skundui paduoti, kadangi tuo metu, kai gavo NŽT 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 1SS-1375-(8.5.), jį atstovaujanti advokatė atostogavo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas galimai skundžia NŽT 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 1SS-1375-(8.5.), tačiau tokio reikalavimo teismui pateiktame skunde pareiškėjas nesuformulavo. Be to, iš skundo turinio bei pareiškėjo skunde išreikšto reikalavimo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės siekia, kad su juo būtų sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, todėl, teismo vertinimu, šioje byloje vyrauja civilinis teisinis santykis.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Ginčas šioje byloje keliamas dėl NŽT įpareigojimo suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių ir sudaryti su pareiškėju sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Iš pareiškėjo skundo taip pat matyti pareiškėjo siekis apskųsti NŽT 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1375-(8.5.), kuriame nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jų eksploatacijai negali būti suformuojamas žemės sklypas ir pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareiškėjas negali būti šio žemės sklypo formavimo iniciatoriumi.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo reikalavimai yra susiję su žemėtvarkos planavimo procedūra, kuri yra pagal Žemės reformos įstatymą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių bei kitus specialiuosius teisės aktus vykdoma įgaliotų viešojo administravimo subjektų veikla. Ginčas šiuo atveju iš esmės kyla dėl tam tikrų administracinių procedūrų, o pareiškėjo reikalavimas įpareigoti sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį yra išvestinis iš aukščiau minėtų reikalavimų, nes savarankiško ginčo dėl jo nekyla. Todėl Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad keliamame ginče iš esmės dominuoja administraciniai teisiniai aspektai, dėl ko jis turi būti sprendžiamas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis; Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjo F. R. (F. R.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys