Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui G. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2011 m. gegužės 17, 19, 23 d. atsakovas ir pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Ominitel“ sudarė Sutartis dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo (toliau – ir Sutartys), pagal kurias pradinė kreditorė atsakovui Sutartyse numatytomis sąlygomis ir terminais suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo Sutartyse numatyta tvarka ir terminais apmokėti už suteiktas paslaugas bei vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus. Pradinė kreditorė už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas jų neapmokėjo. 2015 m. lapkričio 23 d. Skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutarties Nr. TR-2140-14688 pagrindu įsiskolinimo iš atsakovo reikalavimo teisę pradinė kreditorė perleido naujajai kreditorei – ieškovei. Ieškovė informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą, išsiųsdama jam rašytinius pranešimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.109 straipsnio 1 dalis) ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartis. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų ir jų dydžio nepareiškė ir duomenų, kad savo prievoles pradinei kreditorei ar ieškovei jau yra įvykdęs, nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl laikytina, kad atsakovas savo prievolės neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 718,02 Eur skolą tenkintinas ir ši suma priteistina iš atsakovo (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė reikalavimą priteisti 179,51 Eur palūkanas, apskaičiuotas už penkerius metus (už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 iki 2016 m. birželio 1 d.), grindžia CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.261 straipsniu.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006). Kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju pradinė kreditorė ir atsakovas, 2011 m. gegužės 17, 19, 23 d. sudarydami Sutartis, susitarė dėl prievolės neįvykdymo padarinių. P. S. sąlygas atsakovui nebuvo numatyta pareiga mokėti palūkanas. Be to, atsakovą ir pradinę kreditorę siejo vartojimo sutartiniai santykiai ir byloje taikytinos vartojimo santykius reglamentuojančios teisės normos. CK 6.716 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Pastarosios teisės normos redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d., nustatė, jog tais atvejais, kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai taikomos CK 6.188, 6.350-6.370 straipsnių, taigi ir CK 6.360 straipsnio 5 d. nuostatos, nustačiusios, kad palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. Įvertinus šį Sutarties sudarymo momentu galiojusį teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką bei Sutarties nuostatas, darytina išvada, jog sudarant sutartį galiojus įstatymo nuostatai, draudžiančiai fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, skaičiuoti palūkanas, pradinei kreditorei, su atsakovu sutartyje aptarus prievolės neįvykdymo padarinius, pradinė kreditorė negalėjo skaičiuoti atsakovui palūkanas, šiam praleidus mokėjimo terminus. Duomenų, kurie patvirtintų, kad už sutarties sąlygų nevykdymą pradinė kreditorė skaičiavo atsakovui tokias palūkanas, byloje nėra pateikta.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, reikalavimo perleidimu (cesija) (CK 6.101 straipsnis) pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kreditoriui perleidžiant reikalavimo teisę į pradelstą gautiną sumą kartu yra perleidžiamos ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės (teisė į palūkanas, pajamas, netesybas ir pan.). CK 6.101 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad perleidžiant reikalavimą, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, net jeigu tai ir nenurodyta cesijos sutartyje. Nurodyta teisės norma yra dispozityvi, todėl reikalavimo teisės perleidimo sutartyje šalys gali nustatyti pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės išimtis, išskyrus atvejus, kai papildomos teisės yra neatsiejamai susijusios su cesijos sutartimi perleidžiamu reikalavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 437/2014).

Iš ieškovės su pradine kreditore sudarytos 2015 m. lapkričio 23 d. Skolų portfelio pirkimo -pardavimo sutarties Nr. TR-2140-14688 bei Priedo Nr. 1 nustatyta, kad ieškovei pradinės kreditorės buvo perleistas reikalavimas į 718,02 Eur pagrindinę skolą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu atsakovas buvo skolingas pradinei kreditorei ir tam tikrą sumą palūkanų. Kaip minėta, sudarant sutartį galiojusios įstatymo nuostatos draudė fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, skaičiuoti palūkanas, ir pradinė kreditorė su atsakovu sutartyje aptarė prievolės neįvykdymo padarinius – numatė pareigą, pareikalavus, mokėti delspinigius, o dėl palūkanų mokėjimo nesusitarė. Todėl atsižvelgiant į nurodytą, vadovaujantis šiuo metu esama apeliacinės instancijos teismo praktika (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1037-755/2016, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-285-212/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-728-227/2017, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-150-227/2018), darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė reikalavimo priteisti jai 179,51 Eur dydžio kompensacines palūkanas ir neįrodė, jog, sudarydama Skolų portfelio pirkimo pardavimo sutartį, įgijo daugiau teisių, nei jų turėjo pradinė kreditorė (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad ieškovė gana ilgai delsė nesikreipdama į teismą dėl skolos išieškojimo, nors yra skolų administravimo bendrovė, turinti patirtį skolų išieškojimo ir rizikų valdymo srityje, todėl dėl tokio ilgo delsimo išieškoti skolą kilusios neigiamos pasekmės (pareiga mokėti palūkanas) negali būti perkeliamos atsakovui (skolininkui). Ieškovė, sudarydama Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, suvokė, kad atsakovas neatsiskaitė su paslaugų teikėja (pradine kreditore), kuri teikė atsakovui mobiliojo skaitmeninio ryšio tinklo paslaugas, todėl privalėjo imtis skolos išieškojimo veiksmų nedelsiant. Taigi nurodytų argumentų pagrindu, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti 179,51 Eur palūkanas iš atsakovo yra nepagrįsti, todėl netenkintinas.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkintinas.

Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinas 20,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos 3,00 Eur sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 718,02 Eur (septynių šimtų aštuoniolikos eurų 02 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 718,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,00 Eur (dvidešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“, juridinio asmens kodas 125026242, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.