- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-29
- Bylos Nr.
- 2YT-1810-983/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- J. R., M. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų J. R. ir M. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos J. R. ir M. Š. po savo motinos Z. Š. mirties, (duomenys neskelbtini) priėmė ir paveldėjo jų motinai priklausančią turto dalį - žemės sklypą ½ dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), po ¼ dalis ir faktiškai jas valdo.
Pareiškėjos pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas J. Š.. 1999-04-21 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimais Nr. 79-5776 ir Nr. 79-5777 buvo atkurtos teisės į jų tėvo J. Š. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise J. R. 1,99 ha, Z. Š. 1,99 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai. Pareiškėjos nurodė, kad 2001-12-23 mirė jų motina, Z. Š. (mergautinė pavardė – K.), a.k. (duomenys neskelbtini) Kadangi motina Z. Š. testamento nepaliko, pareiškėja M. Š. į minėtą žemės sklypo dalį nepretendavo, todėl dėl neišprusimo ir nežinojimo, nei pareiškėja J. R., nei pareiškėja M. Š., pas notarą dėl paveldėjimo, nesikreipė. Teigė, kad pareiškėja J. R. buvo įsitikinusi, kad kadangi į minėtą žemės sklypą nuosavybės teisės buvo atstatytos tik jai ir jų motinai Z. Š., žemės sklypui buvo suteiktas vienas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), natūroje jis niekada nebuvo padalintas, tai yra vientisa teritorija, vienas sklypas, naudojimosi tvarka juo niekada nebuvo nustatinėjama (nustatyta), todėl po motinos mirties nuosavybė „automatiškai" perėjo J. R. nuosavybėn. Nurodė, kad minėto sklypo bendrasavininkėmis buvo tik ji ir jos motina, todėl ji tvarkė žemės sklypą, prižiūrėjo, faktiškai jį valdė tiek motinai esant gyvai, tiek po jos mirties. Taip pat nurodė, kad po (duomenys neskelbtini) (motinos mirties) niekas žemės sklypo dalimi nesidomėjo, jokia valstybinė organizacija į J. R. nesikreipė, todėl ji buvo įsitikinusi, kad ji teisėtai tvarko ir prižiūri, valdo visą žemės sklypą. Tokį suklaidinimą parėmė ir UAB „Geonetas“ matininkas M. M., kuris J. R. 2018-04-27 raštu informavo, kaip minėto žemės sklypo savininkę, apie būsimus atliekamus kaimynų žemės sklypų kadastrinius matavimus, kuriuose ji negalėjo dalyvauti dėl ligos.
Teigė, kad 2018 m. lapkričio mėnesį pareiškėja J. R. kreipėsi į Trakų rajono 2-ąjį notarų biurą norėdama surašyti testamentą ir palikti jai nuosavybės teisėmis priklausantį turtą savo vaikui, tačiau notarė atsisakė atlikti notarinius veiksmus, nes ji praleidusi palikimo priėmimo terminą bei išaiškino, kad pagal LR Civilinį kodeksą ji ir jos sesuo gali kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad jos faktiškai priėmė palikimą.
Nurodė, kad Z. Š. testamentu valstybei turto nepaliko, ji turi įpėdinius pagal įstatymą - pirmos eilės įpėdines dukras J. R. ir M. Š.. 2018-12-14 pareiškėja J. R. kreipėsi į antstolių kontorą pasitikslinti, ar nebuvo atliktas motinos turto aprašas, ar neliko po jos mirties skolų, kur buvo informuota, kad turto aprašas nebuvo surašytas, skolų motinos vardu nėra, minėtas žemės sklypas iki šiol yra registruotas motinos Z. Š. vardu.
Nurodė, kad palikimą sudaro žemės sklypo unikalus N r. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis, esanti (duomenys neskelbtini).
Teigė, kad pagal 2012-01-01 galiojančias Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 ir 57 straipsnių nuostatas, pareiškėja J. R. 1995 m. lapkričio mėnesį sulaukė pensijinio amžiaus, o pareiškėja M. Š. 1998 m. birželio mėnesį sulaukė pensijinio amžiaus, todėl nuo nuosavybės teisių atstatymo žemės mokesčiu jos nebuvo apmokestintos, todėl įrodymų, kad mokėjo žemės mokestį pateikti teismui negali.
Suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškėjų pareikšimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Nagrinėjamoje byloje iš pateikto Stakliškių Rkb 1941-05-05 gimimo įrašo Nr. 56 nustatyta, kad pareiškėja J. R. (Š.) yra Z. Š. (K.) dukra, o iš gimimo liudijimo AB Nr. 019133 nustatyta, kad pareiškėja M. Š. (Š.) taip pat yra Z. Š. dukra. Minėtą informaciją, t.y. kad Z. Š. turėjo dvi dukras patvirtina ir į bylą pateikta VĮ Registrų centro 2019-02-07 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.1A-883. Iš Pateikto Trakų raj. Lentvario sen. (duomenys neskelbtini) mirties įrašo Nr. 159 matyti, kad palikėja Z. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš į bylą pateikto Mirties liudijimo AD Nr. 026965 matyti, kad pareiškėjų tėvas J. Š. mirė (duomenys neskelbtini).
Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 1999-04-21 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimais Nr. 79-5776 ir Nr. 79-5777 buvo atkurtos teisės į pareiškėjų tėvo J. Š. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise J. R. 1,99 ha, Z. Š. 1,99 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai.
VI Registrų centro 2019-02-08 išrašas patvirtina, kad po palikėjos Z. Š. mirties nėra įregistruotų nei palikėjos palikimo priėmimo faktų, nei palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruotų ir testatoriaus sudarytų testamentų. Tai reiškia, kad po palikėjos Z. Š. mirties per įstatymo nustatytą terminą dėl palikėjos palikimo priėmimo niekas į notarą nesikreipė ir jos palikimo nepriėmė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas taip pat patvirtina, kad palikėjos paveldimą turtą sudaro ½ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos pareiškime teigė, kad po palikėjos jų motinos Z. Š. mirties palikimą jos priėmė faktiškai pradėję jį valdyti. Nurodė, kad pareiškėja J. R. aktyviais veiksmais iš karto po motinos mirties rūpinosi likusiu motinos turtu: tvarkė žemės sklypą, prižiūrėjo, faktiškai jį valdė. Šiuos veiksmus jai padėjo atlikti ir sesuo pareiškėja M. Š.. Taip pat nurodė, kad po (duomenys neskelbtini) (motinos mirties) niekas žemės sklypo dalimi nesidomėjo, jokia valstybinė organizacija į J. R. ar M. Š. nesikreipė, todėl jos buvo įsitikinusios, kad jos teisėtai tvarko ir prižiūri, valdo visą žemės sklypą.
Taigi, teismo vertinimu po palikėjos Z. Š. mirties jos dukros pareiškėjos J. R. ir M. Š., būdamos pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą, per įstatymo nustatytą terminą (CK 5.50 str. 3 d.) į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, tačiau atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą nekilnojamą turtą, pradėdamos valdyti palikėjos Z. Š. turtą kaip savo.
Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs kitus byloje pateiktus įrodymus bei įvertinęs tai, kad jokie kiti potencialūs įpėdiniai (įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius asmenis) neginčijo aplinkybės, kad palikėjos dukros pradėjo palikėjos savo motinos Z. Š. turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties; taip pat nėra jokių kitų potencialių įpėdinių ir niekas nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjų teisės paveldėti palikėjos turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo, konstatuoja, kad po palikėjos Z. Š. mirties (duomenys neskelbtini), jos dukros pareiškėjos J. R. ir M. Š. priėmė palikėjos palikimą, pradėję faktiškai jį valdyti (CK 5.51 str. 1 d.).
Pareiškėjos prašo nustatyti juridinį faktą, nurodant palikėjos palikimą sudarantį turtą. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, teismų praktikoje“ 13 p., Teismų praktika Nr. 24, psl. 188). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų pareiškimas tenkintinas iš dalies, t.y. juridinis faktas nustatytinas, tačiau nenurodant paveldimo turto kiekio, jo dalių ir vietos.
Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d.).
Kadangi pareiškėjos negali kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, kurie patvirtintų minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str., CK 5.50 str. 2 d., 3 d., 5.51 str. 1 d.).
Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 88, 96, 177-178, 270, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos J. R. ir M. Š. po savo motinos Z. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.