Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Andriaus Neveros apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 172 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 50 MGL (1 883 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. birželio 7 d. iki 2015 m. birželio 23 d., kas atitinka 34 MGL (1 280,44 eurų) baudos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad papirkdamas trukdė Lietuvos Respublikos piliečiams realizuoti savo teisę rinkti ir dalyvauti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų bei tiesioginiuose merų rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merus, o būtent: jis, 2015 m. birželio 7 d., 15.45 val., (duomenys neskelbtini), pažadėjęs materialinį atlygį R. G., Ž. B. ir R. S. už tai, kad jie balsuotų už jo nurodytą politinę (duomenys neskelbtini) partiją ir jos kandidatą į merus - V. Z., padavė R. G., Ž. B. ir R. S. po lankstinuką su (duomenys neskelbtini) partijos kandidatų sąrašu Nr. (duomenys neskelbtini) bei į kiekvieną iš jų įdėtą po 10 eurų kupiūrą ir automobiliu Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė minėtus asmenis atiduoti savo balsus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės rinkiminės apygardos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), tačiau buvo sustabdytas patikrinimui policijos pareigūnų. Taip papirkdamas R. G., Ž. B. ir R. S., trukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti - atiduoti balsą rinkimuose į 2015 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybas bei tiesioginiuose merų rinkimuose.

Iš kaltinimo kaip neįrodytos pašalintos aplinkybės, kad A. S. 2015 m. birželio 7 d., apie 12.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasiūlė R. S. už materialinį atlygį balsuoti už jo nurodytą politinę (duomenys neskelbtini) partiją ir jos kandidatą į merus - V. Z. ir padavė 8 (aštuonis) eurus bei lankstinuką su (duomenys neskelbtini) partijos kandidatų sąrašu Nr. (duomenys neskelbtini). R. S. sutikus, automobiliu Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) rajono rinkimų apygardos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kur R. S. atidavė savo balsą už A. S. nurodytą (duomenys neskelbtini) partiją ir jos kandidatą į merus - V. Z..

Apeliaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Andrius Nevera prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. S. pripažintas kaltu pagal BK 172 straipsnio 1 dalį, ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus bei nepašalino visų abejonių dėl A. S. inkriminuotos veikos padarymo, netinkamai taikė materialinės teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kas sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 172 straipsnio 1 dalį

Apeliantas pažymi, kad BK 172 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume, arba organizavo tokį trukdymą. Tačiau ši BK norma nenustato baudžiamosios atsakomybės tam, kas papirkdamas trukdė Lietuvos Respublikos piliečiams dalyvauti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų bei tiesioginiuose merų rinkimuose. Būtent tokia formuluotė naudojama skundžiamame nuosprendyje ir tai daroma ne izoliuotai, o kartu su BK 172 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika. Pastaroji išvada daroma todėl, kad nuosprendyje BK 172 straipsnio 1 dalyje aprašyta pavojinga veika su aukščiau nurodyta ir BK nenumatyta formuluote sujungta jungtuku "ir", o tai įpareigoja jungiamas formuluotes pripažinti viena nuo kitos neatsiejamomis. Todėl visiškai neaišku, už kokios nusikalstamos veikos padarymą A. S. yra nuteistas. Pastaroji išvada daroma vertinant ir formuluotę, kad papirkdamas R. G., Ž. B. ir R. S., A. S. trukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti - atiduoti balsą rinkimuose į 2015 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybas bei tiesioginiuose merų rinkimuose. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog A. S. neatliko nei vieno veiksmo, kurį galima būtų vertinti kaip trukdymą atiduoti savo balsą. Atvirkščiai, bylos duomenys liudija, kad jis ragino R. G., Ž. B. ir R. S. dalyvauti rinkimuose. Jis juos savo automobiliu net vežė iki (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės rinkiminės apygardos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkės Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, byloje nėra duomenų, kad A. S. atitinkamus veiksmus atliko R. G. atžvilgiu, šis asmuo nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme, jis nenurodytas ir kaltinamajame akte.

Apeliantas teigia, kad A. S. niekuomet neneigė fakto, kad jis R. G., Ž. B. ir R. S. davė po 10 eurų tikslu paskatinti juos dalyvauti 2015 metų birželio mėnesį vykusiuose Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų bei tiesioginiuose merų rinkimuose. Nuo pat pirmos apklausos A. S. teigė, kad dėl to iš dalies pripažįstą savo kaltę. Tačiau BK 172 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta ne už papirkimo faktą, kadangi būtina nustatyti, kad papirkdamas rinkėją (rinkėjus) jis taip trukdė rinkėjui (rinkėjams) realizuoti savo teisę rinkti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad trukdymas asmeniui realizuoti jo turimą teisę rinkti yra tada, kai veikiant šio straipsnio dispozicijoje nurodytu būdu bent vienam tokią teisę turinčiam asmeniui visiškai neleidžiama ja pasinaudoti arba šios teisės įgyvendinimas pasunkinamas (kasacinės nutartys Nr. 2K-393/2013, 2K-52/2014, 2K-256/2014). Šis išaiškinimas paneigia nuosprendžio nuostatą, kad trukdymas asmeniui realizuoti savo teisę rinkti apima ir rinkėjo palenkimą dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose. Be to, toks nuosprendyje dėstomas požiūris neatitinka ir pačios trukdymo asmeniui realizuoti savo teisę rinkti prigimties, nes net ir už atlygį skatinant kurį nors asmenį dalyvauti rinkimuose, nedaroma jokia įtaka jo teisei rinkti, nes pastaroji įgyvendinama tik balsavimo metu.

Apeliantas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog A. S. neleido R. G., Ž. B. ir R. S. pasinaudoti jų turima teise rinkti ar pasunkino jiems šią teisę įgyvendinti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. S. apklausos protokolų negalėjo perskaityti ir juos pasirašė tik vykdydamas tyrėjos nurodymą. Be to, šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra niekiniai, kadangi jis apklausos metu buvo neblaivus. Vertinant liudytojų R. G. ir Ž. B. parodymus duotus teisme, darytina išvada, kad A. S. skambino ne į Ž. B., o į R. G. mobilų telefoną. Taip pat Ž. B. bei R. G. pirmų apklausų metu duoti parodymai buvo surašyti jiems esant neblaiviems. Neįtikėtina yra R. S. ikiteisminio tyrimo metu pasakota istorija dėl balsavimo kartų. Pastarasis aiškiai parodė, jog 2015 m. birželio 7 d. jis iš vis nebalsavo, nors pirmos apklausos metu teigė, kad tai turėjo padaryti net du kartus. Be to, tam tikra apimtimi jo 2015 m. birželio 7 d. duotais parodymais suabejojo ir nuosprendį priėmęs teismas, nes vienareikšmiškai pasisakė apie tai, kad jie nėra pakankami visam kaltinimui pagrįsti. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktų visuma bei paties teismo atliktas R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų vertinimas, liudija, jog nėra duomenų, kad A. S. neleido R. S. pasinaudoti turima teise rinkti arba pasunkino jam šią teisę įgyvendinti.

Apeliantas teigia, kad nagrinėjant bylą išaiškėjo, kad ir R. G. nebuvo eliminuota ar kaip nors apsunkinta teisė rinkti. Šis liudytojas teisme aiškiai parodė, kad nuėjo ir prabalsavo po to, kai buvo paleistas iš policijos ir niekas jam jo teisės rinkti neapribojo. Atitinkamos išvados darytinos vertinant ir liudytojos Ž. B. parodymus, nors teismo įsitikinimu, vien tik pastarosios supratimas už ką reikės balsuoti pagal perduotą lankstinuką yra pagrindas išvadai, kad A. S. padarė BK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Be to, Ž. B. parodymai, kuriuos patvirtina policijos pareigūnų parodymai, suteikia galimybę įsitikinti tuo, kad A. S. jai nebuvo nurodęs už ką reikia balsuoti, juolab, kad (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėje Nr. (duomenys neskelbtini) ji negalėjo balsuoti, nes yra įtraukta visai į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Taip pat Ž. B. parodė, kad ji apie lankstinuke esančius pinigus sužinojo tik tada, kai policijos pareigūno nurodymu jį ištraukė iš kišenės ir išlankstė.

Apeliantas taip pat nurodo, kad iš automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad ant automobilio galinės sėdynės guli 2 lankstinukai su (DUOMENYS NESKELBTINI) partijos pavadinimu sąrašas Nr. (duomenys neskelbtini) su kandidatų nuotraukomis, paskutiniuose lapuose sužymėti skaičiai. Taip pat ant tos pačios sėdynės guli 7 lankstinukai su tos pačios partijos pavadinimu bei tais pačiais numeriais. Automobilio daiktadėžėje guli 2 skrajutės su E. R. logotipu, kitoje pusėje nurodytas partijos Nr. (duomenys neskelbtini) su žymėtais skaičiais. Ant automobilio galinės sėdynės rastas ir (DUOMENYS NESKELBTINI) reklaminis laikraštis. Taigi, akivaizdu, kad A. S. automobilyje buvo rasti ne tik (DUOMENYS NESKELBTINI) lankstinukai, todėl jis negalėjo konkrečius asmenis orientuoti į tai, kad jie balsuotų tik už (DUOMENYS NESKELBTINI). Juolab, kad liudytojų R. S., Ž. B. ir R. G. parodymai patvirtina, kad jiems nebuvo duodami nurodymai balsuoti už konkrečią partiją ar konkrečius kandidatus. Juolab, kad A. S. parodė, kad jis siekė paskatinti asmenis dalyvauti rinkimuose ir niekam nedavė jokių nurodymų dėl balsavimo. Tai, kad A. S. netrukdė R. S., Ž. B. ir R. G. pasinaudoti turima teise rinkti ir neapsunkino jiems šią teisę įgyvendinti liudija ir tai, jog R. S. jau galėjo būti prabalsavęs, Ž. B. neturėjo teisės rinkti (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkę Nr. (duomenys neskelbtini), o R. G. balsavo po to, kai buvo paleistas iš policijos nuovados.

Apeliantas pažymi, kad nuosprendyje nenurodytas nei vienas objektyvus duomuo, kurį galima būtų vertinti kaip pagrindą A. S. veiksmus kvalifikuoti kaip baigtą nusikaltimą. Atitinkama išvada turi būti daroma neginčytinais ir teisme ištirtais įrodymais, o ne prielaidomis, kaip tai padaryta skundžiamame nuosprendyje. Byloje nėra nei vieno objektyvaus ir neginčytino įrodymo, kad A. S. papirkdamas iš R. S., Ž. B. ar R. G. reikalavo tokio elgesio, kuris neleistų jiems pasinaudoti turima teise rinkti arba pasunkintų jiems šią teisę įgyvendinti.

Be to, BK 172 straipsnio 1 dalyje aprašytas nusikaltimas yra formalus. Tai reiškia, kad jis padaromas tik tiesiogine tyčia. Todėl būtina nustatyti, kad A. S. suprato, jog papirkdamas R. S., Ž. B. ir R. G. trukdo šiems asmenims realizuoti jų turimą rinkimų teisę ir nori taip veikti, t. y. konkrečius asmenis papirkti ir taip trukdyti jiems realizuoti jų turimą teisę rinkti.

Dėl esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų pažeidimų

Aukščiau pateikti argumentai rodo, kad nuosprendį priėmęs teismas, grįsdamas savo poziciją dėl to, kad A. S. padarė BK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, rėmėsi paviršutinišku bylos aplinkybių nagrinėjimu, vadovavosi liudytojų manymais, nepašalino prieštaravimų. Nuosprendį priėmęs teismas esminių prieštaravimų neįžvelgė ir padarė išvadą, kad parodymai nuoseklūs ir papildantys vienas kitą. Netinkamą ir nemotyvuotą nuosprendį priėmęs teismas vertino ir pinigų įdėjimo į (DUOMENYS NESKELBTINI) lankstinukus faktą bei jų suradimą pas R. S., R. G., o ypač pas Ž. B.; nepaaiškino kitų lankstinukų buvimo pas A. S. prasmės. Be to, teismas ignoravo BPK 305 straipsnio reikalavimus, nes neišdėstė visų nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų, kurie susiję su kaltės ir jos turinio nustatymu. Kita vertus, nuosprendyje išdėstyti motyvai paremti ne išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o teismui palankių tam tikros dalies bylos aplinkybių akcentavimu.

Dėl bausmės skyrimo

Apeliantas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas, pripažinęs A. S. kaltu ir skirdamas jam bausmę, nesilaikė bausmių skyrimo taisyklių ir skyrė akivaizdžiai per griežtą bausmę. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad skiriant A. S. bausmę vertintina tai, jog jis įvykdė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie apysunkių, nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, A. S. Lietuvoje neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Tačiau teismas nemotyvavo baudos, kaip BK 172 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos vienos iš bausmių, pasirinkimo. Apeliantas mano, kad siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas privalėjo įvertinti tai, kad 2015 m. liepos 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis, kuria A. S. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 15 dienų, buvo panaikinta. Ši nutartis yra akivaizdus pagrindas pripažinti, kad suėmimo paskyrimas ir vykdymas be teisėto pagrindo yra aplinkybė, kuri leidžia daryti išvadą, jog A. S. turėjo būti skiriama švelniausia sankcijoje numatyta bausmė. Todėl akivaizdu, jog teismas skirdamas A. S. 50 MGL baudą, paskyrė akivaizdžiai per griežtą bausmę ir pažeidė teisingumo principą.

Teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjai advokatai Andrius Nevera bei Gintaras Kalinauskas prašė apeliacinį skundą patenkinti, Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Prokurorė Žana Sokolovska prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Andriaus Neveros apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog Trakų rajono apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo šioje byloje esančius įrodymus bei nepašalino visų abejonių dėl A. S. inkriminuotos veikos padarymo, netinkamai taikė materialinės teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kas sutrukdė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 172 straipsnio 1 dalį už tai, kad papirkdamas trukdė Lietuvos Respublikos piliečiams realizuoti savo teisę rinkti ir dalyvauti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų bei tiesioginiuose merų rinkimuose į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merus, o būtent: jis, 2015 m. birželio 7 d., 15.45 val., (duomenys neskelbtini), pažadėjęs materialinį atlygį R. G., Ž. B. ir R. S. už tai, kad jie balsuotų už jo nurodytą politinę (duomenys neskelbtini) partiją ir jos kandidatą į merus - V. Z., padavė R. G., Ž. B. ir R. S. po lankstinuką su (duomenys neskelbtini) partijos kandidatų sąrašu Nr. (duomenys neskelbtini) bei į kiekvieną iš jų įdėtą po 10 eurų kupiūrą ir automobiliu Renault Megane vežė minėtus asmenis atiduoti savo balsus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės rinkiminės apygardos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), tačiau buvo sustabdytas patikrinimui policijos pareigūnų. Taip papirkdamas R. G., Ž. B. ir R. S., trukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti - atiduoti balsą rinkimuose į 2015 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybas bei tiesioginiuose merų rinkimuose.

BK 172 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume arba organizavo trukdymą asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume. Trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise pasireiškia nurodytais alternatyviais būdais, t. y. psichinės prievartos naudojimu, papirkimu, apgaule. Tačiau pats savaime rinkėjo (rinkėjų) papirkimas dar nereiškia nusikalstamos veikos, numatytos BK 172 straipsnyje, padarymą. Pripažįstant asmenį kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą šiame BK straipsnyje, būtina nustatyti, kad dėl trukdymo asmeniui realizuoti jo turimą teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume jis visiškai negalėjo turima teise pasinaudoti arba šios teisės įgyvendinimas buvo apsunkintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393/2013, 2K-52/2014, 2K-256/2014, 2K-420-895/2016).

Iš apeliacinio skundo matyti, jog gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad A. S. sumokėjo liudytojams R. G., Ž. B. ir R. S. piniginį 10 Eur atlygį kiekvienam už tai, kad pastarieji 2015 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų bei tiesioginiuose merų rinkimuose balsuotų už jo nurodytą politinę (duomenys neskelbtini) partiją, kurios sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos kandidatą į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos merus V. Z., ir tokiu būdu trukdė minėtiems liudytojams realizuoti savo teisę rinkti.

Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog A. S. veiksmuose nustatytas liudytojų R. G., Ž. B. ir R. S. papirkimas, kad pastarieji 2015 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų bei tiesioginiuose merų rinkimuose balsuotų už jo nurodytus kandidatus, tačiau tokie jo veiksmai nesutrukdė minėtiems asmenims realizuoti savo teisės rinkti, neturėjo lemiamos įtakos jų apsisprendimui už ką balsuoti, dėl to nuteistasis nepadarė BK 172 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Nuteistasis A. S. paaiškinime Trakų rajono policijos komisariato viršininkui ir 2015 m. birželio 8 d. apklausos metu savo kaltę dėl piniginio atlygio davimo liudytojams pripažino iš dalies (t. 1, b. l. 65, 70), o vėliau viso proceso metu neigė papirkęs liudytojus R. G., Ž. B. ir R. S., kad pastarieji 2015 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų bei tiesioginiuose merų rinkimuose balsuotų už jo nurodytus kandidatus. Tačiau nuteistojo versiją, kad jis nedavė minėtiems asmenims piniginio atlygio kiekvienam už tai, kad balsuotų už jo nurodytą politinę partiją ir kandidatą į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos merus, paneigia liudytojų R. G., Ž. B. ir R. S. parodymai bei liudytojais apklaustų policijos pareigūnų A. T., K. N. ir V. V. parodymai.

Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015m. birželio 7 d., kai vyko rinkimai, jis su R. S. ir Ž. B. girtavo pastarosios namuose. Jam paskambino pažįstamas A. S. ir pasakė, kad reikia balsuoti. A. S. atvažiavo prie Ž. B. namų, jie visi trys įsėdo į A. S. automobilį ir nuvažiavo prie ambulatorijos. Ten esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje A. S. kiekvienam davė po lankstinuką ir po 10 Eur. Pinigus davė už tai, kad nueitų balsuoti. Už kokį asmenį reikia balsuoti, nesakė, tik liepė eiti balsuoti. Pinigai buvo jam duotame lankstinuke, viena 10 Eur kupiūra (t. 2, b. l. 96). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. G. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad A. S. pasiūlė už 10 eurų balsuoti už (duomenys neskelbtini) V. Z. (t. 1, b. l. 14, 18-20).

Liudytoja Ž. B. teismo posėdžio metu parodė, kad balsavimo dieną ji namuose girtavo su R. S. ir R. G.. Kažkas R. G. paskambino, o jam padėjus ragelį pastarasis pasakė, kad atvažiuos žmogus, nuveš juos balsuoti ir atveš atgal. Visi trys įsėdo į atvažiavusį automobilį ir nuvažiavo į stovėjimo aikštelę prie mokyklos. Automobilį vairavo A. S.. Ji atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės už keleivio, šalia sėdėjo R. S.. R. G. sėdėjo šalia vairuotojo. Automobilio vairuotojas jiems davė po lankstinuką, už ką balsuoti nesakė, tačiau ji suprato, kad atvertusi lankstinuką pamatys už ką balsuoti. Lankstinuko turiniu nesidomėjo, jo neskaitė, perlenkė ir įsidėjo į kišenę, kad lankstinuke yra pinigai pamatė tik tada, kai policijos pareigūnas jį išlankstė (t. 2, b. l. 96-98). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. B. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad A. S. pasakė balsuoti už (duomenys neskelbtini) V. Z. (t. 1, b. l. 23-24).

Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad būnant Ž. B. namuose R. G. paskambino A. S.. Tada R. G. pasakė eiti į kiemą, nes atvažiuos automobilis ir nuveš juos balsuoti. Už balsavimą A. S. pasiūlė po 10 Eur. Visi sulipo į automobilį ir nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos. Aikštelėje prie poliklinikos A. S. jiems davė lankstinukus su pinigais (t. 2, b. l. 98). Ikiteisminio tyrimo apklausos metu liudytojas R. S. davė iš esmės analogiškus parodymus ir papildomai nurodė, kad A. S. davė (duomenys neskelbtini) partijos lankstinuką ir sakė balsuoti už šią partiją bei už vyrą į merus, kurio nuotrauka buvo ant to lankstinuko pirmojo lapo (t. 1, b. l. 31).

Liudytojas policijos pareigūnas A. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nuosekliai parodė, kad 2015 m. birželio 7 d. patruliavo kartu su Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato viršininku V. V. ir vyr. patruliu K. N.. Tą dieną vyko pakartotiniai rinkimai į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merus bei į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius. Apie 15.45 val., (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo 4 asmenys. Buvo gauta informacija, kad galimai šiuo automobiliu vežiojami asmenys balsuoti. Tikrinant vairuotojo ir keleivių dokumentus paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. S., automobilio priekyje sėdėjo R. S., automobilio gale sėdėjo Ž. B. ir R. G.. Automobilyje gulėjo daug lankstinukų „Balsuok už (duomenys neskelbtini) sąrašą“. Paklausus minėtų piliečių ar balsavo, priekyje sėdėjęs R. S. pasakė, kad dar ne, tačiau automobilio vairuotojas jiems visiems trims davė lankstinukus „Balsuok už (duomenys neskelbtini) sąrašą Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriuose buvo įdėta po 10 Eur, ir nurodė balsuoti už V. Z. (t. 1, b. l. 50, t. 2, b. l. 95).

Liudytojas policijos pareigūnas K. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje parodė, kad priėjus prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio Renault Megane pamatė jame sėdinčius 4 asmenis. Prieš tai iš Trakų rajono policijos komisariato KPS pareigūnų buvo gauta informacija, kad galimai šiuo automobiliu vežiojami asmenys balsuoti už pinigus. Patrulių būrio vadas A. T. priėjo prie vairuotojo, o jis priėjo prie kairės pusės keleivio galinių durų, pro kurias išlipo moteris. Jos kairės pusės drabužių kišenėje pastebėjo pusiau išlindusį reklaminį lankstinuką. Paklausus kas čia, ji ištraukė sulankstytą (duomenys neskelbtini) partijos lankstinuką. Kai ji išlankstė lankstinuką, pamatė, kad lankstinuke yra pinigai - dvi kupiūros po 5 Eur. Paklausus iš kur ji gavo šitą lankstinuką ir pinigus, ji parodė į vairuotoją ir pasakė, jog jis davė. Kiti du keleiviai taip pat turėjo (duomenys neskelbtini) partijos lankstinukus, kuriuose buvo po 10 Eur. Vyrai taip pat sakė, kad šiuos lankstinukus su pinigais jiems davė vairuotojas. Šalia vairuotojo sėdėjęs keleivis patvirtino, kad jam šį lankstinuką su pinigais davė vairuotojas ir lankstinuke pažymėta už ką reikia prabalsuoti (t. 1, b. l. 52, t. 2, b. l. 95-96).

Liudytojas policijos pareigūnas V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir teisiamajame posėdyje patvirtino, kad patrulių būrio vadas A. T. priėjo prie automobilio Renault Megane vairuotojo (A. S.), o jis priėjo prie keleivio, sėdinčio ant galinės keleivių sėdynės iš dešinės bei paklausė, ką jie čia daro. Į tai keleivis (R. G.) pasakė, kad ruošiasi balsuoti. Jo rankose pastebėjo sulankstytą reklaminį (duomenys neskelbtini) partijos lankstinuką. Paėmęs iš R. G. lankstinuką ir jį išlankstęs jame rado dvi kupiūras po 5 Eur. Paklausus iš kur lankstinuke pinigai, R. G. parodė pirštu į vairuotoją ir pasakė, kad pinigai už tai, jog balsuotų už kandidatą rinkimuose ir pirštu parodė į V. Z. nuotrauką. Kiti keleiviai sakė tą patį. A. S. automobilio salone gulėjo nemažai reklaminių lankstinukų „Balsuokite už (duomenys neskelbtini) sąrašą Nr. (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 51, t. 2, b. l. 115-116).

Be to, šiuos liudytojų parodymus patvirtina rašytiniai bylos įrodymai. Iš automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad ant automobilio galinės sėdynės guli 2 lankstinukai su (DUOMENYS NESKELBTINI) partijos pavadinimu sąrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kandidatų nuotraukomis, paskutiniuose lapuose sužymėti skaičiai 2, 3, 21. Taip pat yra 7 vnt. lankstinukų su tos pačios partijos pavadinimu bei tais pačiais numeriais, daiktadėžėje guli 2 skrajutės su E. R. logotipu, kitoje pusėje nurodytas partijos Nr. (duomenys neskelbtini) su sužymėtais skaičiais 1, 8, 14, 24, 20 ir 1, 2, 3, 8, 14 (t. 1, b. l. 5-11). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad liudytojai Ž. B. ir R. S. atpažino nuotraukoje Nr. 3 esantį vyriškį, kuris juos vežė balsuoti. Nuotrauka Nr. 3 yra A. S. (t. 1, b. l. 25-26, 28-29). Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad liudytojas R. S. pateikė lankstinuką su (DUOMENYS NESKELBTINI) kandidatų sąrašu Nr. (duomenys neskelbtini) bei vieną 10 Eur kupiūrą, liudytojas R. G. pateikė lankstinuką balsuoti už (DUOMENYS NESKELBTINI) kandidatų sąrašą Nr. (duomenys neskelbtini) bei sužymėtus kandidatus 2, 3, 21 bei dvi kupiūras po 5 Eur, liudytoja Ž. B. pateikė lankstinuką balsuoti už (duomenys neskelbtini) sąrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir merą V. Z. bei dvi kupiūras po 5 Eur (t. 1, b. l. 32, 34, 36 ). Iš apžiūros protokolo matyti, kad iš R. G., Ž. B. ir R. S. paimtų (DUOMENYS NESKELBTINI) partijos lankstinukų viršutinėje pusėje yra visų kandidatų į savivaldybės tarybos narius nuotraukos bei kandidato į savivaldybės merus V. Z. nuotrauka, R. G. pateikto lankstinuko galinėje pusėje yra rankraštiniu įrašu, juodos spalvos rašikliu sužymėti numeriai pirmumo balsams: 2, 3, 21. Ž. B. ir R. S. pateiktų lankstinukų galinėje pusėje yra rankraštiniu įrašu, juodos spalvos rašikliu sužymėti numeriai pirmumo balsams: 3, 2 (t. 1, b. l. 38).

Aptarti įrodymai paneigia A. S. versiją, kad jis liudytojams R. G., Ž. B. ir R. S. nedavė 10 Eur piniginio atlygio kiekvienam už tai, kad pastarieji balsuotų už jo nurodytą politinę partiją ir kandidatą į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos merus. Iš aptartų įrodymų matyti, jog šiuos veiksmus A. S. atliko įteikdamas jiems lankstinukus su nurodyta politine partija ir kandidatu į savivaldybės tarybos merus, už kuriuos reikia balsuoti, bei įdėtu 10 Eur piniginiu atlygiu. Tai įrodo, jog A. S. veiksmuose yra BK 172 straipsnio 1 dalyje numatytas objektyvusis požymis – papirkimas.

Kaip jau minėta, pripažįstant asmenį kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 172 straipsnyje, būtina nustatyti, kad dėl trukdymo asmeniui realizuoti jo turimą teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume jis visiškai negalėjo turima teise pasinaudoti arba šios teisės įgyvendinimas pasunkėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393/2013, 2K-52/2014, 2K-256/2014, 2K-420-895/2016). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas išvadas dėl A. S. veiksmuose esant BK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą objektyvųjį požymį – trukdymą asmeniui realizuoti savo teisę rinkti – padarė formaliai, jų tinkamai nemotyvuodamas.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad aptarti A. S. veiksmai - piniginio atlygio liudytojams R. G., Ž. B. ir R. S. davimas už tai, kad balsuotų už jo nurodytą politinę partiją ir kandidatą į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos merus - nesutrukdė minėtiems asmenims realizuoti savo teisę rinkti. Tokią išvadą leidžia daryti liudytojų R. G., Ž. B. ir R. S. parodymai.

Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną jis nebalsavo, tačiau už ką balsuoti, jis turi savo nuomonę, jokia agitacija jam įtakos neturi (t. 2, b. l. 96). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. G. parodė, kad jis apskritai nebūtų ėjęs balsuoti, jei nebūtų pasiūlyti pinigai, tačiau tą dieną ir nebalsavo (t. 1, b. l. 18-20). Liudytoja Ž. B. teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 96-98) parodė, kad ji nėra deklaravusi gyvenamosios vietos, todėl nebūtų ten balsavusi. O apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 23-24) liudytoja parodė, kad ji negalėjo balsuoti už A. S. nurodytus kandidatus, kadangi toje rinkimų apylinkėje ji neregistruota, nes ji registruota (duomenys neskelbtini). Liudytojas R. S. teismo posėdyje (t. 2, b. l. 98) parodė, kad tą dieną jis nebalsavo, nes juos sulaikė policijos pareigūnai. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė, kad balsavo ryte (t. 1, b. l. 27). Be to, liudytojas R. S. teismo posėdyje nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jog balsavo už tą partiją ir vyrą, už kuriuos prašė balsuoti A. S., kadangi šių apklausų metu jis buvo neblaivus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja 2015 m. birželio 7 d. minėtų liudytojų apklausų protokolais, nes jie buvo neblaivūs, ką patvirtina anksčiau aptarti liudytojų parodymai. Be to, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. gruodžio 10 d. pateikta informacija patvirtina, kad Ž. B. gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini) ir įtraukta į Vilniaus miesto apygardos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkės Nr. (duomenys neskelbtini) rinkėjų sąrašus, tuo tarpu R. S. 2015 m. birželio 7 d. balsavo (duomenys neskelbtini) rajono apygardos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atvykimo balsuoti laikas nefiksuojamas (t. 1, b. l. 58).

Aptarti liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, jog nors jų ir buvo prašoma balsuoti už konkrečius kandidatus, tačiau nuteistojo prašymas neprivertė jų balsuoti prieš savo valią, jie galėjo laisvai pasirinkti, už ką balsuoti, tiesioginės įtakos jų apsisprendimui, už ką balsuoti, nuteistasis savo veiksmais nepadarė. Nei vienas iš minėtų liudytojų nenurodė, kad jie neturėjo galimybės laisva valia pasirinkti, už ką balsuoti. Liudytojai R. G., R. S. ir Ž. B., nesant nuteistojo pasiūlymo balsuoti, apskritai nebūtų vykę, balsuoti važiavo pasitaikius progai, kai atsirado vairuotojas. Nuteistojo veiksmai – pasiūlymas važiuoti balsuoti už atlygį – nebuvo intensyvaus pobūdžio, jis liudytojų neįkalbinėjo, jokios prievartos (nei fizinės, nei psichologinės) prieš juos nenaudojo, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip trukdymas pasinaudoti rinkimų teise.

Remdamasi aptartais įrodymais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors ir buvo nustatyta, kad nuteistasis siūlė liudytojams atlygį už tai, kad jie balsuotų už jo nurodytus kandidatus, tačiau realiai tokie jo veiksmai (pinigų sumokėjimas) jokios įtakos liudytojų apsisprendimui už ką balsuoti, nepadarė, nes R. G. 2015 m. birželio 7 m. (duomenys neskelbtini) rajono apygardos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėje Nr. (duomenys neskelbtini) nebalsavo, Ž. B. šioje rinkimų apylinkėje neturėjo galimybės balsuoti, nes įtraukta į Vilniaus miesto apygardos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkės Nr. (duomenys neskelbtini) rinkėjų sąrašus, o R. S. parodė, kad iki 15.45 val. jau buvo prabalsavęs. Taigi, byloje nenustatyta, kad nuteistojo elgesys sutrukdė liudytojams R. G., R. S. ir Ž. B. laisvai apsispręsti, už ką balsuoti, ir pasinaudoti savo rinkimų teise. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, kad A. S. veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, nenustatyta, kad minėti liudytojai negalėjo turima rinkimų teise pasinaudoti arba šios teisės įgyvendinimas buvo kaip nors apsukintas, todėl nuteistojo veiksmai nagrinėjamu atveju neatitinka visų BK 172 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik tais atvejais, kai teismas nustato nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius kaltinamojo veikoje ir kai įrodo, kad kaltinamasis yra kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tuo tarpu šioje byloje pirmosios instancijos teismas, ištyręs inkriminuojamo nusikalstamo veiksmo aplinkybes, padarė netinkamas išvadas, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą veiką.

Esant tokioms aplinkybėms A. S. pagal BK 172 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Kadangi skundžiamas Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (dėl skundžiamame nuosprendyje padarytų techninių rašymo klaidų rašant pavardes, paskirtos bausmės ir kitų).

Pažymėtina ir tai, kad už balsavimo rinkimuose tvarkos pažeidimus numatyta ir administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 207⁷ straipsnio 3 dalyje, nuo 2017-01-01 įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 90 straipsnio 5 dalyje už siūlymą ar kurstymą balsuoti už atlygį rinkimuose. ATPK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priėmus išteisinamąjį teismo nuosprendį, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. To paties straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, jog šio straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. ANK 592 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu BPK numatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. O ANK 39 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Kaip matyti, tiek ATPK, tiek ANK numatytas 2 metų terminas, skaičiuojamas nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, administracinei atsakomybei taikyti. Šis terminas šio nuosprendžio priėmimo metu dar nepasibaigęs. Teisėjų kolegijos nuomone, A. S. veiksmai galimai atitinka ANK 90 straipsnio 5 dalyje (ATPK 207⁷ straipsnio 3 dalyje) numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl baudžiamoji byla perduotina prokuratūrai spręsti dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad R. S., R. G. ir Ž. B. A. S. sulaikymo metu policijos pareigūnams pateikė pinigus – 30 Eur (keturias kupiūras po 5 Eur ir vieną 10 Eur kupiūrą), kurie saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje (t. 1, b. l. 39-42). Kadangi šiuo nuosprendžiu A. S. išteisinamas, nesant pagrindo šiuos pinigus konfiskuoti, pinigai grąžinami teisėtam savininkui – A. S..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: A. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Daiktinius įrodymus: 9 vnt. (DUOMENYS NESKELBTINI) lankstinukų, (DUOMENYS NESKELBTINI) reklaminį laikraštį, 2 vnt. lankstinukų su E. R. atvaizdu, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato saugojimo kameroje, sunaikinti; 3 lankstinukus su (DUOMENYS NESKELBTINI) kandidatų sąrašu Nr. (duomenys neskelbtini), įsiūtus į bylą (t. 1, b. l. 33, 35, 37), palikti byloje; R. S., R. G. ir Ž. B. pateiktus pinigus – 30 Eur (keturias kupiūras po 5 Eur ir vieną 10 Eur kupiūrą), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje, grąžinti A. S..

Baudžiamąją bylą perduoti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai spręsti dėl A. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn.