- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-21
- Bylos Nr.
- e2-75-962/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01483-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Ieškovas
- BUAB „Ekolija“
- Atsakovas
- A. K., M. Ž.
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.5.2.14Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Ekolija“ patikslintą ieškinį atsakovams M. Ž. ir A. K., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė BUAB „Ekolija“ patikslintu ieškiniu prašo solidariai priteisti iš atsakovų 1654,68 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje bei patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Ekolija” įsteigta 2008-01-04. M. Ž. nuo 2010-07-24 ėjo UAB „Ekolija“ vadovo pareigas. Bendrovės akcininkais buvo atsakovai, M. Ž. – 50 akcijų ir A. K. – 50 akcijų. Kauno apygardos teismas 2016-04-08 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Ekolija”, bankroto administratoriumi paskirta S. G.. Kauno apygardos teismas 2016-08-17 nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus viso: 11509,10 Eur. Iškėlus bendrovei bankroto bylą, įmonės vadovas M. Ž., finansinės atskaitomybės neparengė ir nepateikė administratoriui. Paskutinė įmonės rengta ir juridinių asmenų registrui pateikta finansinė atskaitomybė buvo už 2011 metus, tuomet įmonė deklaravo turinti 265943,00 Lt (77022,42 Eur) vertės turtą, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 287879,00 Lt (83375,52 Eur). Nuo 2012-02-28 visos sąskaitos bankuose – areštuotos. Įmonė per visus 2012 metus nedeklaravo jokios veiklos. Po 2012 metų pabaigos atsakovai iš viso nesprendė finansinės atskaitomybės tvirtinimo klausimo, pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams įmonė privalėjo parengti ir pateikti visuotiniam narių susirinkimui finansinių ataskaitų rinkinį, o jeigu įmonė neparengė ir nepateikė finansinių ataskaitų rinkinio – tai akcininkai – atsakovai M. Ž. ir A. K. privalėjo pareikalauti iš įmonės, bet to nepadarė, nes galimai žinojo, kad įmonė yra nemoki ir siekė neviešinti įmonės finansinės atskaitomybės duomenų. Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ekolija“ kreipėsi ne atsakovai, o kreditorius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius. Dėl nesavalaikio bankroto bylos iškėlimo, nuo 2012-05-01 susidarė naujos skolos, kurių nėra iš ko padengti, nes atsakovai jokio turto administratorei neperdavė. Abu atsakovai dirbo įmonėje, buvo socialiai apdrausti, atsirado naujos skolos, VSDFV Alytaus skyriui – 815,95 Lt (236,32 Eur). Skola dėl nesavalaikio bankroto bylos kėlimo nuo 2015-05-01 išaugo dėl priteistų 6 % metinių palūkanų R. M. IĮ – 1418,36 Eur (nuo 2012-05-01 iki 2016-04-19). Jeigu atsakovai būtų tinkamai vykdę jiems įstatyme nustatytas pareigas, nebūtų atsiradę naujų skolų dėl VSD įmokų, palūkanų skaičiavimo už uždelstą atsiskaityti laiką priskaičiavimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šiuo atveju iki bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, todėl ir žala būtų buvusi mažesnė. Tokiu atveju nebūtų buvę neteisėtų atsakovų veiksmų, todėl jiems nebūtų taikoma civilinė atsakomybė. BUAB „Ekolija“ galėjo būti nemoki jau 2011 metais, nes per vienerius metus mokėtinos sumos viršijo pusę turto vertės. Toks atsakovų, kaip akcininkų elgesys, gali būti vertinamas sąmoningu įmonės blogos turtinės padėties ir nemokumo slėpimu. Atsakovai po 2011 metų iš viso nesprendė finansinės atskaitomybės tvirtinimo klausimo. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonė į nemokumo būklę pateko dėl M. Ž. nesėkmingo sandėrio statybų srityje. Dėl to sandėrio susidarė skola R. M. IĮ. Statybų srityje M. Ž. veikė vienvaldiškai, nesolidariai su juo, kaip akcininku. Jis dirbo atskirai maisto srityje ir neturėjo jokios informacijos apie statybų srityje vykstančią veiklą. M. Ž., kaip įmonės direktorius ir 50 proc. akcininkas, sprendimus priiminėjo nederindamas su juo ir neteikė jokios informacijos jam, kaip akcininkui. Išreikalauti iš įmonės direktoriaus informacijos apie vykdomus sandėrius negalėjo, nes jis jam jos neteikė. Iš statybų srities jis, kaip akcininkas, niekada negavo jokios finansinės naudos Iš šios veiklos patyrė tik nuostolius. Sužinojęs, kad įmonė turi problemų su kreditoriumi, pareikalavo iš M. Ž., kad skelbtų įmonei bankrotą. Bet M. Ž., kaip įmonės direktorius ir 50% akcininkas, griežtai atsisakė tai padaryti ir tikino, kad viską sutvarkys taip, kaip reikia pagal įstatymus. Jis kaip akcininkas turintis tik 50 proc. akcijų ir neturėdamas pagrindimo, jokių įrodančių dokumentų, kurie turi būti pateikiami prie pareiškimo, negalėjo keiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo. Jis kaip mažasis akcininkas, pagal įstatymą neprivalo mokėti nuostolingo sandėrio kreditorinių įsipareigojimų. Dėl susidariusios skolos Sodrai nežinojo, kadangi jokių įmonės dokumentų neturėjo, o M. Ž. teigė, kad viskas sutvarkyta, jis M. Ž. pasitikėjo. Jis įmonės neprivedė prie bankroto, elgėsi sąžiningai, ragino M. Ž. tvarkyti įmonės reikalus. A. K. turi aukštąjį įsilavinimą, įmonėje dirbo vadybininku, sutinka Sodrai skolą padengti dalinai, t.y. pusę susidariusios sumos – 118,16 Eur.
Atsakovas M. Ž. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie galimybę pateikti atsiliepimą ir apie teismo posėdžio vietą ir laiką jis informuotas tinkamai CPK 123 str. 1 d. nustatyta tvarka, įteikiant jam asmeniškai ieškinį bei pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo (b.l. 121), vėlia atsakovui M. Ž. procesiniai dokumentai įteikti CPK 130 str. nustatyta tvarka (b.l. 146, 178). Atsižvelgiant į tai, civilinė byla išnagrinėta atsakovui M. Ž. nedalyvaujant (CPK 130 str., 246 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad UAB „Ekolija” įsteigta 2008-01-04. M. Ž. nuo 2010-07-24 ėjo ieškovės vadovo pareigas (b.l. 14). Įmonės akcininkais buvo atsakovai, M. Ž. – 50 akcijų ir A. K. – 50 akcijų (b.l. 20). Kauno apygardos teismas 2016-04-08 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Ekolija”, bankroto administratoriumi paskirta S. G. (b.l. 11-13). Ieškovės direktorius ir akcininkas M. Ž. bei akcininkas A. K. dėl įmonės bankroto iškėlimo nesikreipė, tai 2016-03-03 pareiškimu padarė VSDFV Alytaus skyrius (b.l. 47-48). Iškėlus įmonei bankroto bylą, įmonės vadovas M. Ž., finansinės atskaitomybės neparengė ir nepateikė administratoriui. Kauno apygardos teismas 2016-08-17 nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus viso: 11509,10 Eur (b.l. 13a). Dėl nesavalaikio bankroto bylos iškėlimo, nuo 2012-05-01 susidarė naujos skolos. Abu atsakovai dirbo įmonėje, buvo socialiai apdrausti, atsirado naujos skolos VSDFV Alytaus skyriui – 815,95 Lt (236,32 Eur) (b.l. 119) ir skola dėl nesavalaikio bankroto bylos kėlimo nuo 2015-05-01 išaugo dėl priteistų 6 % metinių palūkanų R. M. IĮ – 1418,36 Eur (nuo 2012-05-01 iki 2016-04-19 (b.l. 38-39, 119).
Lietuvos Aukščiausiojo teismo yra išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t.y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėse bylose Nr. 3K-3-130/2011 ir Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).
Pagal ĮBĮ 8 str. 1 d. įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 str. 4 p. (t.y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), t.y. įmonei tapus nemokiai. Pagal ĮBĮ 2 str. 8 d. įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įstatymas kalba apie aplinkybių visumą: 1) įsipareigojimų nevykdymas, pasireiškiantis skolų nemokėjimu arba iš anksto apmokėtų darbų neatlikimu; 2) pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtu.
Balanso duomenys yra vienas iš įrodymų, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl įmonės nemokumo būsenos, kaip ji apibrėžiama ĮBĮ 2 str. 8 d. Tačiau nustatyti momentą, kada įmonė tapo nemokia, yra svarbu kai sprendžiama dėl pasekmių, kylančių iš tokio nemokumo, taikymo (šiuo atveju – reikalaujama iš atsakovų žalos atlyginimo būtent dėl to, kad jie laiku neinicijavo įmonės bankroto), turi būti nustatyta, kada įmonės pradelstų įsipareigojimų suma viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės, taip pat – kada įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nebeatliko iš anksto apmokėtų darbų ir t.t.
Žemesnės instancijos teismas
Paskutinė įmonės rengta ir juridinių asmenų registrui pateikta finansinė atskaitomybė buvo už 2011 metus, tuomet įmonė deklaravo turinti 265943,00 Lt (77022,42 Eur) vertės turtą, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 287879,00 Lt (83375,52 Eur). Konstatuotina, kad BUAB „Ekolija“ galėjo būti nemoki jau 2011 metais, nes per vienerius metus mokėtinos sumos viršijo pusę turto vertės (b.l. 11). Bankroto byla įmonei buvo iškelta tik 2016-04-08, be to, tai 2016-03-03 pareiškimu padarė VSDFV Alytaus skyrius, o ne bendrovės direktorius ar akcininkai, kurie tokią pareigą turėjo pagal įstatymą.
Bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 str.). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (vadovas) (CPK 178, 182 str. 4 d.). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.
Anksčiau aptartais duomenimis neginčijama aplinkybė, jog atsakovas M. Ž., kaip šios bendrovės vadovas, nevykdė įstatyme (ĮBĮ 8 str. 1 d.) numatytos pareigos įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), t. y. bendrovei 2011 metais tapus nemokia kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (neteisėti veiksmai – neveikimas), tarp šio bendrovės vadovo veiksmų ir atsiradusios žalos (priskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir procesinių palūkanų) ir vadovo neteisėtų veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) yra priežastinis ryšys, nes laiku kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo žala nebūtų kilusi. Atsižvelgiant į tai, dėl įmonės vadovo veiksmų atsiradus žalai vadovas M. Ž. privalo ją atlyginti ĮBĮ 8 str. 4 d. pagrindu. Šioje teisės normoje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teismas pažymi, kad esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis. Bendrovių teisės doktrinoje vadovais laikomi vykdantieji (valdymo organų nariai) ir nevykdantieji (priežiūros organų nariai) vadovai. Atsižvelgiant į tai, vadovu laikytinas valdymo ar priežiūros organo narys, kurio veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir jos priežiūra. Dalyvis yra įmonės kapitalo teikėjas ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 str. 2 d.), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. Tačiau dalyvių susirinkimas sprendžia neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, todėl dalyvių veikla vadinama strateginiu bendrovės valdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-168/2009; Nr. 3K-3-19/2012; ir 3K-3-321-2014). Atsižvelgiant į šių funkcijų skirtumus, civilinės atsakomybės taikymo bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą taikymo atveju ši aplinkybė reikšminga, nustatant, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi).
Atsakovas A. K. nurodo, kad jis buvo tik bendrovės akcininkas ir nepriiminėjo sprendimų, neturėjo įmonės dokumentų, neturėjo prisijungimo prie vienos iš įmonės sąskaitų, todėl sužinojęs, kad įmonė yra prastoje finansinėje situacijoje negalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Jis pasitikėjo M. Ž. ir negalėjo įmonėje priimti sprendimų, nes turėjo tik 50 proc. akcijų. Teismas negali sutikti su tokiais atsakovo A. K. teiginiais, nes atsakovas jų nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas tokią atsakovo A. K., kaip atsakingo asmens – vieno iš dviejų bendrovės akcininkų, poziciją laiko bandymu išvengti jam, dėl nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos iškėlimo, kylančios atsakomybės. Teismas pažymi, kad atsakovas A. K. žinojo apie bendrovės veiklą, kaip pats nurodė savo atsiliepime ir teismo posėdžio metu, buvo atsakingas už vieno iš dviejų įmonės padalinių veiklą, turėjo priėjimą prie vienos banko sąskaitos AB „Swedbank“ banke, todėl matė bendrovės finansinę būklę, žinojo, kad įmonė tapo nemoki. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo teigti, kad abu atsakovai bendrovėje veikė visiškai atskirtai vienas nuo kito, nežinodami bendros bendrovės finansinės padėties. Atsakovas A. K. teismo posėdžio metu pats nurodė, kad areštavus bendrovės sąskaitas (2012-01-17 (b.l. 35-36)) sužinojo apie blogą bendrovės finansinę padėtį ir tuomet ragino M. Ž. spręsti bendrovės problemas, tačiau pats, būdamas protingas, apdarus, išsilavinęs, turintis aukštąjį išsilavinimą asmuo, jokių veiksmų nesiėmė, kurie būtų padėję bendrovei išvengti žalos, atsiradusios dėl nesavalaikio bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas A. K. jokių veiksmų žalai išvengti nesiėmė nuo 2012-01-17 (sužinojo apie blogą bendrovės padėtį) iki 2016-04-08 (iškelta bankroto byla). Aplinkybes, kad A. K., dar 2012 metais, žinojo apie blogą bendrovės finansinę padėtį, bet nesiėmė jokių veiksmų, kurie apsaugotų bendrovę nuo žalos kilimo, patvirtina paties A. K. teismo posėdžių metu pateikti garso įrašai, bei jų aprašymai (b.l. 154, 159-168), kuriuose atsakovas A. K. kalbasi su atsakovu M. Ž. ir aptarinėja blogą bendrovės finansinę padėtį.
Pažymėtina, kad atsakovas A. K. turėjo 50 proc. bendrovės akcijų, tiek pat kiek ir atsakovas M. Ž., todėl jie abu, kaip strateginiai bendrovės vadovai, turintys lygias teises valdyti bendrovę, turėjo ir lygias galimybes, bei pareigas kreiptis dėl bendrovės bankroto iškėlimo, kai tik sužinojo, jog bendrovė tapo nemoki t.y. 2012 metais, ir bendrovės vadovas, šiuo atveju direktorius M. Ž., nesikreipė dėl bendrovės bankroto iškėlimo. Tačiau nei vienas iš atsakovų savo pareigos neatliko (neteisėti A. K. veiksmai (neveikimas)) ir bendrovė nuo 2011 metų patyrė papildomų finansinių nuostolių, t.y. atsirado skola VSDFV Alytaus skyriui – 815,95 Lt (236,32 Eur), dėl atsakovų socialinio draudimo įmokų, kurių nebūtų reikėję mokėti jeigu laiku būtų iškelta bankroto byla, ir skola dėl priteistų 6 % metinių palūkanų R. M. IĮ – 1418,36 Eur (nuo 2012-05-01 iki 2016-04-19, kurios laiku iškėlus bendrovei bankroto bylą būtų buvusios neskaičiuotos (žala ir priežastinis ryšys dėl jos kilimo).
Jeigu nustatoma, kad pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas (šiuo atveju nustatytos visos UAB „Ekolija“ vadovo ir akcininko M. Ž. ir akcininko A. K. civilinės atsakomybės sąlygos), jie už padarytą žalą kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 str. 3 d. įtvirtintu pagrindu – kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu. Juridinio asmens atsakomybės atžvilgiu jų atsakomybė subsidiari (CK 2.50 str. 3 d., 6.245 str. 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-19/2012 ir Nr. 3K-3-581/2013), t. y. įmonės vadovas ir dalyvis už įmonei, kartu ir jos kreditoriams padarytą žalą atsako tiek, kiek neužtenka įmonės turto jos prievolėms įvykdyti. Ieškovė byloje nurodo, kad nuo 2011 metų, dėl atsakovų kaltės, t.y. nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradusiems finansiniams įsipareigojimams padengti nebeužtenka įmonės turto. Šios aplinkybės atsakovai byloje neginčija ir duomenų, kurie liudytų priešingai byloje nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo teigti priešingai, t.y. kad atsiradusi žala gali būti padengta iš likusio bendrovės turto. Atsižvelgiant į tai, atsakovai, solidariai atsako už 1654,68 Eur žalą, kurią bendrovė patyrė, dėl jų neteisėtų veiksmų, t.y. laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, nors abiems atsakovams buvo žinoma, kad bendrovės finansiniai įsipareigojimai dar 2011 m. viršijo pusę bendrovės turto.
LR CK 6.37 str. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi viena iš sutarties šalių yra fizinis asmuo, CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą procesinės palūkanos iš atsakovų priteistinos solidariai.
CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje ieškovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų, bei nepateikė tolias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.
Tenkinus ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 9,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str., 96 str.), iš kiekvieno atsakovo po 4,82 Eur.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės BUAB „Ekolija“ patikslintą ieškinį tenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB „Ekolija“, juridinio asmens kodas 301506007, 1654,68 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 68 ct) skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,82 Eur (keturis eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,82 Eur (keturis eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.