- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-18
- Bylos Nr.
- 2YT-47199-433/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40280-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Suinteresuotas asmuo
- SĮ „Susisiekimo paslaugos“, UAB „4finance“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos (skolininkės) Z. R. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys SĮ „Susisiekimo paslaugos“, UAB „4finance“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio M. D. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 1 dalis; Suėmimo vykdymo 28 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Šio straipsnio pakeitimas, numatantis ribojimus konkrečiai sumai, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, įsigalios tik 2017 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad tokia teisė negali būti ribojama labiau, nei tai įtvirtinta įstatymu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą, išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos – 350 Eur. Šios normos turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų. Toks teisinis reguliavimas yra reikšmingas ir skundžiamo patvarkymo požiūriu, nes skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. BVK 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji (suimtieji). Be to, tenka patiems už savo pinigus mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Svarbu ir tai, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas. Šio įsakymo vykdymo užtikrinimas pavestas laisvės atėmimo vietos direktoriams. Tai šalina bet kokius motyvus, kad esą, nuteistiesiems (suimtiesiems) užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, gaunamas maistas pagal fiziologines mitybos normas. Jau pats faktas, kad teisės aktais reglamentuojamas privalomas būtiniausių reikmenų sąrašas reiškia, jog valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis. Pažymi, kad minėtas teisinis reguliavimas aptartas ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2012-03-27 Pažymoje Nr. Nr. 4D-2012/1- 171; 173; 174; 175; 176; 185; 186; 187; 204; 208; 209; 210; 211; 228; 229; 230; 428, kuria 17 bausmę atliekančių nuteistųjų skundai pripažinti pagrįstais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. (Civilinė byla Nr. 2S-988-254/2016). Tuo atveju, jeigu lėšos buvo nurašytos kaip darbo užmokestis vadovaujamasi CPK LI skyriuje (733-743 straipsniai) numatytu reglamentavimu išieškojimo iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro apskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Skundžiamu atveju pagal antstolio nusiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininkės yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Atkreipia dėmėsį, kad antstolis, susipažinęs ir įvertinęs skolininko ar kreditoriaus pareikštą motyvuotą prieštaravimą, turi motyvuotai išspręsti klausimą keliama skunde. Pažymi, kad nors šis reikalavimas expressis verbis CPK nenustatytas, tačiau jį suponuoja bendrieji vykdymo proceso principai, taip pat antstoliui nustatyta pareiga veikti teisėtai, siekiant kuo geriau patenkinti skolininko bei išieškotojo interesus. Jeigu nustatoma, kad tam tikras antstolio veiksmas neatitiko teisės normų reikalavimų, teismas tą veiksmą pripažįsta neteisėtu ir įpareigoja antstolį jį atlikti iš naujo. Pažymi, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir areštuojant skolininko sąskaitą, ir / ar nurašant pinigus. Kaip numato CPK 510 ir 512 straipsniai, dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti gali būti paduodamas skundas raštu antstoliui, kurio veiksmai aratsisakymas juos atlikti skundžiami. Jeigu antstolis atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su patvarkymu ir vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Antstolis M. D. 2016 m. lapkričio 2 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų Nr. S226345. Nurodė, kad jo kontoroje vykdomi SĮ Susisiekimo paslaugos 2011 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 1325323-3 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. vykdomasis raštas Nr. 2-5333-871/2014, dėl bendros 236,75 Eur sumos išieškojimo iš Z. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojams SĮ Susisiekimo paslaugos, UAB „4finance“. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą nustatyta, kad skolininkė atlieka bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje, todėl 2016-10-04 priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-16-28-18779 ir 2016-10-04 patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-l 6-28-18780, kurie skolininkei įteikti 2016-10-10. 2016-10-31 antstolio M. D. kontoroje gautas 2016-10-25 skolininkės skundas su priedais, kuriuo prašoma panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems bei gražinti skolininkui nurašytas lėšas. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininkė įkalinimo įstaigoje nedirba. Tai patvirtina prie skolininkės skundo pridėtas 2016-10-24 Panevėžio pataisos namų raštas Nr. 01/10-351. Prie skundo pridėta Panevėžio pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos pažyma Nr. 08/2-19, kurioje nurodyta, kad skolininkė serga įvairiomis ligomis, tačiau gydymo pacientė atsisako. Vykdomosios bylos duomenimis lėšų iš skolininkės sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigoje, nurašyta nebuvo. Areštuotos skolininkės banko sąskaitos, tačiau lėšų jose nėra. CPK 668 straipsnyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesio algos savaime nereiškia, kad iš skolininko sąskaitų negali būti nurašomos lėšos, neviršijančios įstatymo nustatyto dydžio – CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas išieškojimo draudimas taikomas tik vienintelėms skolininko lėšoms, neviršijančios vienos minimalios mėnesinės algos. Priešingu atveju, skolininko sąskaitoje laikant ne didesnę nei viena minimali mėnesinė alga sumą ir tą sąskaitą pildant pinigų įnašais, neviršijančiais Vyriausybės nustatytos MMA sumos, išieškojimas taptų neįmanomas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktas nurodo, kad negalima nukreipti išieškojimo į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos. Tai reiškia, kad antstoliui nustatytas draudimas areštuoti grynuosius pinigus, esančius pas skolininką ir neviršijančius Vyriausybės nustatytos 1 MMA. Tokia situacija galimai susiklostytų vykstant antstoliui pas skolininką į namus ir areštuojant jo turimus grynuosius pinigus. Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamu atveju skolininkui priklausančios piniginės lėšos, kaip teigiama skunde, yra gautinos iš trečiųjų asmenų (skolininko artimųjų). CPK 688 straipsnio 1 dalyje numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris reikalingas patenkinti būtiniausius (esminius ir gyvybiškai svarbius) skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Turtas, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas, detalizuojamas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte. Į šį sąrašą patenka namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, rūbai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims, maisto produktai, kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo laikotarpį bei asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai ir pagalbinės priemonės. Pažymėtina, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis buitnis aprūpinimas reglamentuotas BVK 173 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; neturintys rūbų nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punktas reglamentuota, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, kardomojo kalinimo vietose esančių amsneų bei nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra. Be to, neturintiems drausminių nuobaudų nuteistiesiems yra skiriamos išmokos, todėl atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių tenkinimas. CPK 739 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių negalimas priverstinis išieškojimas, o pareiškėjos laisvės atėmimo vietos įstaigoje gaunamos lėšos iš artimųjų ar iš įstaigos administracijos nė vienai iš šių kategorijų nepriklauso, todėl išieškojimas yra galimas. Pažymi, kad laisvės atėmimo įstaigai nusiųstame 2016-10-04 patvarkyme dėl skolos išieškojimo Nr. S-16-28-18780, vadovaujantis CPK 733-743 straipsnių normomis nurodyta iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Taigi antstolis nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjos pajamas, laikėsi įstatymo nuostatų, kadangi iš skolininkės neišskaitoma 100 procentų pajamų, likusią dalį ji tui teisę naudoti savo reikmėms, todėl 2016-10-04 patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vetos įstaigos sąskaitoje Nr. S-16-28-18779 yra pagrįstas. Pareiškėja skundu prašo grąžinti jai visas nurašytas areštuotas lėšas. Pažymėtina, kad skolininkė įkalinimo įstaigoje nedirba, jokios lėšos iš jos sąskaitos, esančios įalinimo įstaigoje, nurašytos nebuvo, bankų sąskaitose skolininkė pinigų neturi, todėl skolininkės reikalavimas grąžinti nurašytas lėšas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Pinigai įteikiami tik tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę turėti grynų pinigų. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolinino pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi (CPK 668 straipsnio 1 dalis). Be to, išieškojimas negali būti nukreipamas pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. CPK 739 straipsnyje taip pat nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš pinigų sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos be pašalpos, išeitinės išmokos. Remiants aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, į asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Draudimas nukreipti išieškojmą į lėšas, neviršijančias 1 MMA taikomas vienkartiniam išieškojimui. Todėl lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenaka į CPK 739 straipsnyje ir 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Be to, lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir, kaip minėta, įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai yra teisėti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Viliaus apskrities VMI atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai).
Iš vykdomųjų bylų Nr. 0028/14/01115 ir Nr. 0028/11/03233 medžiagos nustatyta, kad 2011-07-05 antstolio M. D. kontorai buvo pateiktas SĮ Susisiekimo paslaugos 2011 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 1325323-3 bei 2014-04-23 – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. vykdomasis raštas Nr. 2-5333-871/2014, iš viso dėl bendros 236,75 Eur sumos išieškojimo iš skolininkės Z. R., atitinkamai, išieškotojams SĮ Susisiekimo paslaugos ir UAB „4finance“ (vykdomosios bylos Nr. 0028/14/01115, lapai 2-3 ir vykdomosios bylos Nr. 0028/11/03233, lapas 1). Nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomuosius dokumentus priimti, antstolis 2011-07-05 ir 2014-04-23 patvarkymais priėmė juos vykdyti (vykdomosios bylos Nr. 0028/14/01115, lapas 6 ir vykdomosios bylos Nr. 0028/11/03233, lapas 5) ir buvo užvestos vykdomosios bylos Nr. 0028/14/01115, Nr. 0028/11/03233. Antstolis, patikrinęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis (vykdomosios bylos Nr. 0028/14/01115, lapas 20), nustatė, jog skolininkė atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose, ir 2016-10-04 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-16-28-18779 bei patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-l 6-28-18780 (vykdomosios bylos Nr. 0028/14/01115, lapai 23, 24), kurie skolininkei įteikti 2016-10-10 (vykdomosios bylos Nr. 0028/14/01115, lapas 26). Vykdomosios bylos Nr. 0028/14/01115 medžiaga nustatyta, kad skolininkė įkalinimo įstaigoje nedirba (vykdomosios bylos Nr. 0028/14/01115, lapas 28). Iš Panevėžio pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos pažymos Nr. 08/2-19 (vykdomosios bylos Nr. 0028/14/01115, lapas 29) matyti, kad skolininkė serga įvairiomis ligomis, tačiau gydymo atsisako. Vykdomosios bylos Nr. 0028/14/01115 duomenimis – lėšų iš skolininkės sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigoje, nurašyta nebuvo. Areštuotos skolininkės banko sąskaitos, tačiau lėšų jose nėra (vykdomosios bylos Nr. 0028/14/01115, lapai 14-15, 18-19). Antstolio M. D. kontoroje 2016-10-31 gautas 2016-10-25 skolininkės skundas (vykdomosios bylos Nr. 0028/14/01115, lapai 28-35). Šiuo skundu skolininkė prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama jos teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkei priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininkės teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).
CPK XXXI normose nedetalizuota, kaip formuluojamas reikalavimas skunde dėl antstolio veiksmų, bet pareiškimą paduodantis asmuo turi atsižvelgti į paduodamo skundo esmę, išsprendimo pagrindą ir asmens teisių apgynimo būdus. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų asmuo siekia apginti savo teisę, kuri pažeista antstolio neteisėtais veiksmais. Vadinasi, teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas. Jeigu padaroma išvada, kad antstolio veikimas neatitinka įstatymo, tai pagal CPK 510, 513 straipsnius yra priimamas teismo procesinis sprendimas neteisėtą veiksmą panaikinti arba įpareigoti antstolį atlikti tam tikrą veiksmą. Vienas asmens teisių gynimo būdų yra asmens teisių pripažinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 punktas). Jis apima ir asmens teisės pažeidimo pripažinimą, kaip vieną iš teisinių satisfakcijų. Nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teismas sprendžia, ar antstolio veiksmai atitinka įstatymą, t. y. teismo procesinio sprendimo motyvuose daro išvadą, ar antstolio veiksmai buvo teisėti, o gautos išvados pagrindu teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, esant pagrindui tenkinti skundą, išdėsto, kad konkretūs antstolio veiksmai panaikinami arba antstolis įpareigojamas veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
Antstolis 2016 m. spalio 4 d. patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-16-28-18779 bei 2016 m. spalio 4 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-l 6-28-18780 paliko skolininkei teisę disponuoti gaunamomis piniginėmis lėšomis pagal CPK 611, 733-743 straipsnius. Skolininkė nenurodė su kuriuo konkrečiai antstolio patvarkymu ji nesutinka, tačiau prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama jos teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) bei tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkei priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininkės teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).
CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.
Nagrinėjamu atveju, vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad į skolininkės sąskaitą būtų gaunamos CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Vykdomojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad skolininkė per nustatytą terminą būtų pateikusi nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, taip pat nesant įrodymų, kad antstolis išieškojo iš skolininkės piniginių lėšų, iš kurių negalima išieškoti, skolininkės skundas atmestinas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolis yra viešosios teisės subjektas ir privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų. CPK 634 straipsnis įpareigoja antstolį veikti vykdymo procese taip, kad būtų užtikrintas atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumas. Taigi, antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis savo iniciatyva privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kaip minėta, iš šioje byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis, neviršydamas savo įgaliojimų bei nepažeisdamas CPK, priėmė vykdyti vykdomuosius dokumentus – SĮ Susisiekimo paslaugos 2011 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 1325323-3 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-5333-871/2014 ir užvedė vykdomąsias bylas Nr. Nr. 0028/14/01115 ir Nr. 0028/11/03233, taip pat atliko aukščiau minėtus vykdymo veiksmus. Vykdomosiose bylose nesant duomenų, jog išieškojimas būtų vykdomas iš skolininkės Z. R. sąskaitoje esančių CPK 739 straipsnyje nurodytų lėšų, darytina išvada, kad antstolio M. D. veiksmai, vykdant vykdomąsias bylas Nr. 0028/14/01115 ir Nr. 0028/11/03233 yra teisėti ir pagrįsti.
Kiti skundo argumentai neturi reikšmės ginčo išsprendimui.
Teismas nenustatė antstolio vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų (CPK 626 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjos Z. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 25 d. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.