- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-02
- Bylos Nr.
- 2S-414-883/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00063-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- M. N.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. N. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-317-671/2017 pagal pareiškėjo M. N. skundą dėl antstolio V. D. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Snoro rizikos kapitalo valdymas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas M. N. skundu kreipėsi į antstolį V. D., kuriuo prašė panaikinti 2016 m. gruodžio 14 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), toje dalyje, kurioje yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje; įpareigoti antstolį vykdyti išieškojimą iš pinigų sumos dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (toliau – ir MMA); įpareigoti antstolį grąžinti nusavintas lėšas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitos. Nurodė, kad pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išskaitomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Nurodė, kad mokosi profesinėje mokykloje, todėl išieškojimas negali būti nukreiptas į mokymuisi skirtas priemones ir lėšas. Antstolis V. D. išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2017 m. sausio 10 d. patvarkymu nusprendė jo netenkinti, vykdomąją bylą su skundu perduoti Telšių rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio nuostatos aktualios tik išieškant iš skolininko turto, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo nereglamentuoja CPK LI skyriaus normos, t. y. lėšų, likusių iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA.Suinteresuotas asmuo UAB „Snoro rizikos kapitalo valdymas“ atsiliepimo į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, byloje esančius duomenis ir atitinkamu klausimu formuojamą teismų praktiką, konstatavo, kad priimdamas skundžiamą patvarkymą antstolis pagrįstai vadovavosi CPK 736 straipsnio nuostatomis, todėl jokios vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos pažeistos nebuvo.Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog antstolio būtų areštuoti skolininkui priklausantys daiktai – mokymosi reikmenys ir kitas turtas, kurie būtini mokymuisi.Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog išieškojimas iš skolininko lėšų, pervedamų iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neturtinei žalai atlyginti, vykdomas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, todėl pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas M. N. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti, o jo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 formuojamos praktikos, pagal kurią išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, nedarant jokio skirtumo tarp nuteisto ir nenuteisto asmens.Teismas netinkamai įvertino argumentus dėl antstolio veiksmų, nukreiptų į mokymosi reikmenis.Pareiškėjas teismui pateikė įrodymus, jog mokosi profesinėje mokykloje, todėl jam reikia įsigyti priemonių mokymuisi, kurių dėl antstolio arešto jis negali įsigyti.Skundžiamu atveju, išieškojimas yra nukreiptas į visas pareiškėjo lėšas, įskaitant ir skirtas įsigyti mokymosi priemonėms, nepaisant viršija ar ne vieno MMA pinigų sumą.Dėl antstolio arešto iš pareiškėjo yra atimta galimybė mokytis ir tai yra CPK bei jo konstitucinių teisių pažeidimas.Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą antstolis V. D. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Išieškojimas iš skolininko gaunamų kitų pajamų yra galimas atliekant išskaitas pagal CPK 736 straipsnį, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, jog išieškojimas galimas tik iš pinigų sumos viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.Jei išieškojimas iš skolininko turto būtų vykdytinas tik iš pinigų sumos viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, jis būtų praktiškai neįmanomas iš lėšų, kurias skolininkas gali gauti į pataisos namų sąskaitą.Įstatymas draudžia areštuoti pačias mokymosi priemones, o ne lėšas, kurias skolininkas gali panaudoti ne tik mokymosi priemonėms įsigyti.Išieškojimas vykdomas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, vadovaujantis CPK 733 – 743 straipsnių normomis, tokiu būdu skolininkas gali naudotis atitinkama pinigų suma kiekvieną mėnesį savo nuožiūra, tuo pačiu ir mokymosi priemonėms įsigyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas atmetamas.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo M. N. skundas dėl antstolio V. D. veiksmų, areštuojant ir vykdant išieškojimą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, dėl ko jis negali įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, įskaitant ir mokymosi priemones, kalėjimo parduotuvėje nuteistiesiems, pagrįstumo ir teisėtumo. Byloje nustatyta, kad antstolis V. D. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-238-671/2010 dėl 1844,37 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. N. išieškotojo UAB „Snoro rizikos kapitalo valdymas“ naudai. Vykdydamas pateiktą vykdomąjį dokumentą antstolis 2016 m. gruodžio 14 d. patvarkymu areštavo skolininkui M. N. priklausančias pinigines lėšas 2 384,25 Eur sumai esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šiame patvarkyme antstolis nurodė, kad areštas taikomas visoms skolininko gautoms pajamoms per vieną kalendorinį mėnesį, išskaičiuojant 70 proc. iš skolininko gautų per mėnesį lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA, ir 50 proc. nuo gautų lėšų dalies, neviršijančios MMA, taip pat Vilniaus pataisos namų pareikalavo areštuotas lėšas nedelsiant pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pagal minėtą patvarkymą 2016 m. gruodžio 21 d. pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą 370 Eur sumą. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pagal kurią išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, nedarant jokio skirtumo tarp nuteisto ir nenuteisto asmens. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu nesutinka.Pažymėtina, kad kasacinio teismo nutartyje (Nr. 3K-154-313/2016, 22 p.), kuria remiasi apeliantas savaip interpretuodamas joje formuojamą teismų praktiką, yra išdėstyta išieškojimo iš asmens darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintų pajamų tvarka. CPK 733 – 743 straipsniuose yra reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Taigi, išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia apelianto poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas yra negalimas. CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino argumentus dėl antstolio veiksmų, nukreiptų į mokymosi reikmenis, kadangi jis teismui pateikė įrodymus, jog mokosi profesinėje mokykloje, todėl jam reikia įsigyti priemonių mokymuisi, kurių dėl antstolio arešto jis negali įsigyti.CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, nesant duomenų, kad apelianto, atliekančio bausmę pataisos įstaigoje, asmeninėje sąskaitoje yra piniginės lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į apelianto laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančias pinigų sumas. Byloje nustatyta, kad iš skolininko neišskaitoma 100 proc. jo pajamų (nutarties 11 p.), todėl likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, tarp jų ir susijusiomis su mokymosi priemonių įsigijimu. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų ir nepagrindė jam tenkančių būtiniausių išlaidų, jų dydžio, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis (CPK 178 str.). Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016, kuri, pastarojo nuomone, nagrinėjamu atveju yra aktuali. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka, kadangi minėtoje civilinėje byloje analizuotos faktinės aplinkybės nesutampa su šioje civilinėje byloje esančiomis faktinėmis aplinkybėmis.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą bei sprendė, kad antstolis tinkamai taikė Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias išieškojimo tvarką. Tuo tarpu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.