Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-10-11 · Civilinė byla Nr. 2A-758-252/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-11
Bylos Nr.
2A-758-252/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-09262-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė
Atsakovas
V. T.
Ieškovas
D. M.
Išvadą teikia
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-758-252/2017

Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09262-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.4.5.16; 3.3.1.14; 3.3.1.20; 3.3.1.18.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės, Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-631-837/2017 pagal ieškovės D. M. ieškinį dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo atsakovui V. T., institucijai teikiančiai išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė D. M. prašė pripažinti atsakovą jos dukros A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) tėvu; tėvystei nustatyti skirti ekspertizę bei priteisti iš atsakovo V. T.:1) išlaikymą A. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300 Eur dydžio išmokomis iki jos pilnametystės, indeksuojant jį Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant ieškovei disponuoti uzufrukto teise šiomis lėšomis; 2) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir pavesti jai disponuoti uzufrukto teise šiomis lėšomis; 3) bylinėjimosi išlaidas ir išlaikymo teikimo įsiskolinimui steigti atsakovo žemės sklypui, kurio unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) žemės sklypui, kurio unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) raj. sav., hipoteką (b.l.59-61). Nurodė, kad su atsakovu kartu gyveno, tvarkė buitį daugiau kaip trejus metus, turėjo ketinimų kurti šeimą, tačiau ieškovei tapus nėščiai, atsakovas pabūgo atsakomybės ir ją paliko. Šalių dukra A. M. gimė (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas prie jos išlaikymo neprisidėjo. Ieškovės vertinimu taupant, perkant tik tai kas būtina ir ne pačiomis aukščiausiomis kainomis dukros išlaikymas sudaro apie 400-500 Eur per mėnesį.Atsakovas bylos nagrinėjimo metu vaiko tėvystę pripažino. Su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo sutiko iš dalies, nurodė, kad pagal šiuo metu esamą turtinę padėtį vaiko išlaikymui gali skirti 130 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove. Nustatė, kad atsakovas V. T. turi teisę dalyvauti vaiko A. M., auklėjime ir bendrauti su vaiku be apribojimų. Priteisė iš V. T. išlaikymą vaikui - A. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 190 Eur dydžio išmokomis nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš V. T. vaikui - A. M. 570 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Paskyrė ieškovę D. M. vaiko A. M. turto tvarkytoja uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės. Netenkino prašymo dėl hipotekos nustatymo. Priteisė D. M. iš V. T. 41 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 600 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidų bei priteisė iš atsakovo valstybei 20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 85 Eur žyminio mokesčio.Teismas pasisakė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad yra A. M. tėvas, jos gimimo įraše tėvais nurodyti D. M. ir V. T..Nors ieškovė neprašė nustatyti jos nepilnametės dukros gyvenamosios vietos su ja, tačiau teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 2 dalimi, viršijo pareikštus reikalavimus ir sprendė, kad byloje ištirtų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų visuma leidžia daryti išvadą, kad nepilnametės A. M. interesus atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku, todėl jokių apribojimų dėl dalyvavimo vaiko auklėjime ir bendravime nenustatė. Įvertinęs vaiko poreikius, interesus ir abiejų tėvų turtinę padėtį, turimus įsipareigojimus ir kitas vaiko materialinio išlaikymo klausimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendė, kad A. M. tėvų galima teikti išlaikymo suma negali būti mažesnė už 1 MMA, t.y. 380 Eur per mėnesį ir yra pagrįsta nustatyti atsakovo dalį šioje išlaikymo prievolėje 190 Eur dydžio mėnesinėmis išmokomis. Tokio dydžio išlaikymą iš atsakovo teismas priteisė nuo 2016 m. gruodžio 14 d. (ieškinio padavimo teismui dienos).Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas dukrai išlaikymo neteikė, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. įskaitytinai (190 Eur×3 mėn.=570 Eur). Nepilnamečio šalių vaiko turto tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę ir nurodė, kad sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai.Kadangi atsakovui priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra nustatyta hipoteka, teismas atmetė, kaip perteklinį ir nepagrįstą, ieškovės reikalavimą išlaikymo teikimo įsiskolinimui steigti atsakovui priklausantiems žemės sklypams hipoteką. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalis nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo. Tokią išvadą teismas argumentavo netinkamu atsakovo procesiniu elgesiu, t.y., kad nors iki vaiko gimimo atsakovas 2016 m. gegužės 12 d. pervedė būsimo naujagimio apsipirkimui, vėliau tėvystę pripažino tik bylos nagrinėjimo metu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. T. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio, sumažinant jį iki 130 Eur per mėnesį; dėl išlaikymo įsiskolinimo sumažinant jo dydį iki 380 Eur ir dėl bylinėjimosi išlaidų, sumažinant jų dydį proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.Pažymėjo, kad į bylą pateikti duomenys, susiję su jo gaunamu atlyginimu, finansiniais įsipareigojimais, turimu turtu, patvirtina, kad jis priteisto išlaikymo dydžio mokėti neturi galimybių. Teismas, priteisdamas 190 Eur išlaikymo dydį neanalizavo vaiko poreikių. Ieškovės pateikti vaiko išlaikymo įrodymai – suvestinės ir prekių pirkimo kvitai, atmetus pozicijas, kurioms pagrįsti ieškovė nepateikė jokių dokumentų, įrodo, kad vaiko išlaikymui ji kas mėnesį patiria ne daugiau nei 200-300 Eur (aritmetiškai paskaičiavus). Apelianto vertinimu, priteistas išlaikymo dydis nėra teismo sprendime motyvuotas ir nėra atskleista kodėl A. M. išlaikymo suma negali būti mažesnė nei 1 MMA, t.y. 380 Eur. Pažymėjo, kad galiausiai išlaikymo dydį – 130 Eur nustatė Panevėžio apygardos teismas, kai 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi, vadovaudamasis tais pačiais įrodymais, kokie buvo nagrinėjami šioje byloje, konstatavęs, kad toks išlaikymo dydis, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų ir leis užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius. Apelianto nuomone, reikia paisyti aukštesnės instancijos teismo tais pačiais įrodymais paremto procesinio sprendimo ir pakeisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio. Apeliantas nesutinka ir su bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimu. Pažymi, kad pervesdamas pinigus būsimo naujagimio apipirkimui, jis dar nebuvo jokio proceso šalimi, todėl nesielgė sąlygotas proceso ir negalėjo žinoti, kad jo veiksmas gali būti vertinamas kaip tam tikras procesinis elgesys. Teigia, kad ieškinio nepripažinimas negali būti vertinamas kaip netinkamas procesinis elgesys, kai dar nebuvo gauti medicininiai duomenys, patvirtinantys atsakovo tėvystę. Mano, kad vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti pakeista atitinkamai jas perskirstant. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. M. prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad neigiamai vertina apelianto procesinį elgesį. Byloje pateikti duomenys patvirtina dukrai būtinų išlaidų dydį. Atsakovas teisminių ginčų pripažino, kad visos išlaidos yra būtinos, racionalios ir tokias pat išlaidas būtų daręs ir jis. Tokioje situacijoje teismas pagrįstai rėmėsi procesine norma, įtvirtinta CPK 187 straipsnyje ir nustatančia, kad atsakovas turėjo teisę pripažinti faktus, kuriais kita šalis grindžia reikalavimą ar atsikirtimą. Nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neanalizavo vaiko poreikių. Teigia, kad apeliantas vienas gyvena keturių kambarių bute, jo tėvas yra transporto bendrovės akcininkas, o jis - direktorius, todėl sumenkindamas gaunamų pajamų dydį ir turimo turto vertę, atsakovas ignoruoja vaiko teisių prioriteto principus. Pabrėžia, kad darbo rinkoje apelianto užimamose pareigose ir veiklos srityje dirbantys asmenys uždirba ne mažiau kaip 2000 Eur, todėl išlaikymo dydis turėjo būti nustatinėjamas atsižvelgiant į šiuos skaičius. Mano, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti įvertintos ne tik tėvo ar motinos gaunamos pajamos, bet ir tai, kokias pajamas pagal amžių ir išsilavinimą gali gauti tėvai. Skirtas 130 Eur dydžio išlaikymas, priešingai nei teigia apeliantas, niekaip neįtakoja galutinio teismo sprendimo vien todėl, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos bylos iš esmės neišnagrinėjus, todėl jis būna žymiai mažesnis už išlaikymo dydį, nustatytą galutiniu teismo sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo dukra A. M. gimė (duomenys neskelbtini) nuo šios dienos atsirado jos teisė į išlaikymą ir kilo tėvų pareiga šį išlaikymą teikti. 2016 m. gruodžio 14 d. ieškovė kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 300 Eur per mėnesį, taip pat išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas iki teismo proceso, o tiksliau iki Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria priteistas iš jo nepilnamečiam vaikui A. M. laikinas materialinis išlaikymas po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. gruodžio 14 d., išlaikymo dukrai neteikė. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti. Tačiau šiuo klausimu kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad teismas nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi papildomų išlaidų, kitų išlaikomų asmenų bei atsižvelgti į šio asmens sveikatos būklę.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas aukščiau aptartus kriterijus įvertino netinkamai ar atliktas vertinimas buvo paviršutiniškas. Ieškovė pateikė į bylą dukros išlaikymui būtinų išlaidų sąrašą, iš dalies šias išlaidas pagrįsdama rašytiniais įrodymais. Byloje nustatyta, kad šalių dukra yra beveik vienerių metų amžiaus, šiuo metu mamos auginama namuose. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavo ir įvertino šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus dėl A. M. kas mėnesį reikalingo išlaikymo sumos dydžio, atsižvelgė į abiejų šalių turtinę padėtį, jų darbingumą, sveikatos būklę vaiko kasdienių poreikius, nustatydamas 190 Eur išlaikymo dydį, teiktiną vaikui kiekvieno iš tėvų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo įvertinimu. Mažesnio, kaip to siekia apeliantas, dydžio išlaikymas šiuo atveju neleistų pripažinti, kad minimalūs vaiko poreikiai yra užtikrinami. Tai, kad apeliantė nepateikė visų vaiko poreikiams įsigyjamų prekių ir paslaugų kvitų, kurie aritmetiškai ir tiksliai pagrįstų išlaikymo dydį, skirtingai nei interpretuoja apeliantas, nesudaro pagrindo teigti, kad elementarių vaiko poreikių patenkinimui pakaktų jo nurodomos 130 Eur sumos. Šalių dukros poreikiai įvertinus jos vystymosi spartą yra pakankamai kintantys, išlaikymas priteisiamas ne konkretaus vaiko momentiniam poreikių tenkinimui, todėl kasdienius, augančio vaiko poreikių vertinimas išimtinai aritmetiškai ir formaliai neatitiktų pačios vaiko poreikių prioriteto principo esmės. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad jo turtinė padėtis leidžia teikti priteistą išlaikymo dydį. Bylos duomenys apie tėvų turtinę padėtį patvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. gavo motinystės pašalpą - 2847,37 Eur (4 mėn. po 711,84 Eur), šiai dienai ieškovė augina dukrą ir jos pajamas sudaro valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokama vaiko priežiūros išmoka, ji turi 1 kambario butą ir transporto priemonę. Ieškovė ne tik prižiūri ir auklėja ginčo šalių vaiką, bet ir patiria papildomų išlaidų, susijusių su gyvenamųjų patalpų išlaikymu, kuriose ji gyvena su dukra. Taigi ieškovei tenka didesnė išlaikymo dalies našta nei atsakovui. Atsakovas yra darbingas, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų nėra, kitų išlaikytinių jis neturi. Ieškovės išsakytos abejonės dėl atsakovo teismui pateiktų pajamų dydžio realumo, apelianto nurodomi duomenys apie gaunamas pajamas per mėnesį ir aplinkybės dėl atsakovo buto paskolos, pragyvenimo kaštų, teismui leidžia abejoti, kad jo gaunamas uždarbis per mėnesį tesudaro - 440,75 Eur. V. T. gaunamos pajamos įvertinant, kad bankas jam suteikė 38 000 Eur paskolą keturių kambarių butui įsigyti ir paskolos kasmėnesinės įmokos – 178,69 Eur, įvertinus, dar ir buto mokesčių ir išlaikymo išlaidas, suponuoja išvadą, kad atsakovas nevisiškai atskleidė gaunamų pajamų dydį, juolab, kad jis dirba įmonės direktoriumi, kurios vieninteliu akcininku yra jo tėvas, yra įgijęs nuosavybės teises į du žemės sklypus (vienas iš jų (duomenys neskelbtini) mieste, kitas (duomenys neskelbtini) r., esantis paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos zonoje) bei patvirtina ieškovės teiginius apie tai jog, jo reali finansinė situacija yra kur kas geresnė. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (LAT 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009). Byloje nėra pateikta jokių duomenų kokių priemonių ėmėsi atsakovas, kad su tokiais apelianto valia pasirinktomis pragyvenimo išlaidomis jis deda pastangas susirasti geriau apmokamą darbą.Tai, kad apeliantas savo buičiai pagerinti yra gavęs banko paskolą keturių kambarių butui įsigyti ar, kad jo turimų nekilnojamojo turto objektų šiai dienai kaina rinkoje, juos parduodant, neatitiktų jo lūkesčių gauti didesnį pelną, neeliminuoja jo pareigos patenkinti elementarius vienintelio išlaikomo asmens – dukros poreikius. Apeliantas teigia, kad jam nėra aišku kodėl priteistas išlaikymo dydis jo dukrai buvo siejamas su MMA. Pažymėtina, kad teismas tenkindamas ieškinį iš dalies ir, sumažindamas ieškovės prašomą, priteisti išlaikymo dukrai dydį nuo 300 Eur iki 190 Eur be aptartų duomenų vadovavosi ir kasacinio teismo praktika, kuria pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas <...> (LAT 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad toks išlaikymo dydis yra nepagrįstai uždidintas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad apylinkės teismą, sprendžiant išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui klausimą saistė Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatytas laikino išlaikymo dydis. Priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus, tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui, iš esmės nesprendžiamas. Toks klausimas išspendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje ginčo dalyje yra motyvuotas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydžio teisingumo. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą ir nenukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos išaiškinimų šios kategorijos bylose, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje neišsprendė 2017 m. birželio 8 d. (b.l. 119) ieškovės pateikto prašymo priimti atsisakymą nuo dalies ieškinio dėl tėvystės nustatymo ir išvestinių reikalavimų, susijusių su prašymu skirti ekspertizę tėvystei nustatyti ir užduoti atitinkamus klausimus ekspertui. Iš sprendimo turinio akivaizdu, kad teismas šį atsisakymą priėmė, tačiau bylos šioje dalyje nenutraukė. Iš esmės teisingas ir pagrįstas sprendimas negali būti naikinamas formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis). Todėl kolegija iš esmės palikdama sprendimą nepakeistą atsižvelgdama į aptartas aplinkybes papildo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydama, kad byla ieškinio reikalavimo dalyje dėl tėvystės nustatymo nutraukiama CPK 293 straipsnio 4 punktu pagrindu. Apeliantas nesutinka ir su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu pirmosios instancijos teisme ir mano, kad pagrindo nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nebuvo. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad ieškinys buvo tenkintas iš dalies, pripažino, kad atsakovo procesinis elgesys buvo netinkamas ir iš jo priteisė visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad atsakovo procesinis elgesys pripažįstant tėvystę tik bylos nagrinėjimo metu, t.y. 2017 m. gegužės 26 d. (po ieškinio pareiškimo praėjus daugiau nei 5 mėnesiams), kai byloje yra duomenys, kad jis dar iki gimstant dukrai - 2016 m. gegužės 12 d. finansiškai parėmė ieškovę, nurodydamas, kad jo pervedamos lėšos skirtos būsimam kūdikiui, negali būti vertinamas kaip tinkamas. Skirtingai nei interpretuoja apeliantas mokėjimo pavedimo atlikimas, t.y. paramos būsimam kūdikiui suteikimas šiuo atveju nebuvo vertinamas kaip procesinis elgesys. Apelianto pasyvus elgesys savalaikiai nepripažįstant tėvystės ir tapo priežastimi, dėl ko iš esmės susidarė ieškovės bylinėjimosi ir dėl ko buvo pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės ir priteisti ieškovei iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atmetus apeliacinį skundą apeliantui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė pateikė prašymą ir prašo jai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo surašymą į apeliacinį skundą. Šiam prašymui pagrįsti pridėjo pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina, kad advokatui ieškovė sumokėjo 650 eurų. Patirtos išlaidos yra pagrįstos, jos neviršija nustatytų maksimalių dydžių už atsiliepimo surašymą todėl priteistinos pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Papildyti sprendimo rezoliucinę dalį ir bylą ieškinio reikalavimo dalyje dėl tėvystės nustatymo nutraukti.

Priteisti iš V. T. 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme D. M..

Teisėjai Margarita DzelzienėZina MickevičiūtėNijolė Danguolė Smetonienė