- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-18
- Bylos Nr.
- AS-756-714-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00214-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. K. su 2012 m. rugsėjo 7 d. skundu (teisme gautas 2012 m. rugsėjo 12 d.) (b. l. 3) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas: iš Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad neturtinė žala jam padaryta nesuteikus jam teisinės pagalbos, kurios prašė 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. T1-4.31-375.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (b. l. 6) pareiškėjui nustatytas terminas iki 2012 m. spalio 10 d. pašalinti skundo trūkumus: nurodyti atsakovą, jo pavadinimą, buveinę, nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. pateikė 2012 m. rugsėjo 24 d. prašymą (b. l. 9), kuriuo prašė pratęsti terminą skundo trūkumams šalinti. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartimi (b. l. 14) pareiškėjui iki 2012 m. spalio 25 d. pratęstas terminas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nurodytų skundo trūkumų pašalinimui.
2012 m. spalio 19 d. pareiškėjas patikslino skundą (b. l. 17) ir nurodė, kad neturtinė žala jam padaryta ir 2012 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 50-398, nesuteikiant pirminės teisinės pagalbos pagal jo 2012 m. rugsėjo 1 d. prašymus. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 26 d. nutartimi (b. l. 18) pareiškėjo G. K. skundą dėl žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui, nes jis nepašalino Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nurodytų trūkumų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs G. K. 2012 m. lapkričio 2 d. atskirąjį skundą, kuris teisme buvo gautas 2012 m. lapkričio 7 d., 2013 m. sausio 23 d. nutartimi (b. l. 38–40) Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi (b. l. 42–43) G. K. skundą dėl 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės priėmė; atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės atstovu laikė Panevėžio miesto savivaldybės administraciją.
II.
Pirmosios instancijos teismui 2013 m. gegužės 21 d. vykusio teismo posėdžio metu (administracinė byla Nr. I-176-283/2013) pareiškėjas G. K. pateikė patikslintą skundą, kurį pavadino „Papildau 2012-09-07, 2012-09-24, 2012-10-19 skundus“ (b. l. 85). Šiame rašte pareiškėjas nurodė naujas aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (2012 m. spalio 24 d., 2012 m. lapkričio 5 d. bei kitais prašymais pareiškėjas kreipėsi dėl teisinės pagalbos, tačiau ji jam nebuvo suteikta). 2013 m. gegužės 21 d. papildytame skunde pareiškėjas atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Panevėžio miesto savivaldybės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi (b. l. 113–114) nustatė, jog pareiškėjo patikslintas skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundo turiniui, formai ir jo priedams nustatytus reikalavimus, todėl įpareigojo G. K. iki 2013 m. birželio 14 d. pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus 2013 m. gegužės 21 d. pateikto patikslinto skundo trūkumus.
Pareiškėjas, vykdydamas minėtą teismo nutartį, 2013 m. birželio 12 d. Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą (b. l. 125–126).
III.
Panevėžio apygardos administracinis teismas, susipažinęs su pareiškėjo 2013 m. birželio 12 d. patikslintu skundu, 2013 m. birželio 19 d. nutartimi (b. l. 128–130) G. K. 2013 m. gegužės 21 d. pateiktą patikslintą skundą, pavadintą „Papildau 2012-09-07, 2012-09-24, 2012-10-19 skundus“, laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus tiek 2013 m. gegužės 21 d., tiek 2013 m. birželio 12 d. patikslintą skundą su pridėtais dokumentais grąžinti pareiškėjui.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė teiginiais, kad neturtinė žala buvo padaryta, nesuteikus jam pirminės teisinės pagalbos, kurios jis prašė 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 1-4.31-375, taip pat 2012 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 50-398 nesuteikiant pirminės teisinės pagalbos pagal jo 2012 m. rugsėjo 1 d. prašymą. Pareiškėjas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. posėdyje pateiktame patikslintame skunde nurodė naujas aplinkybes, kuriomis jis grindė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjas teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi buvo įpareigotas patikslintame skunde išsamiai ir detaliai nurodyti, kokiu konkrečiu laikotarpiu jam buvo padaryta neturtinė žala; išvardinti visus prašymus ir nurodyti, kada pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją dėl pirminės teisinės pagalbos; nurodyti, kokią konkrečią pirminę teisinę pagalbą prašė suteikti kiekvienu prašymu ir kaip buvo suteikta prašoma pagalba, t. y. kokius atsakymus pareiškėjas gavo į savo pateiktus prašymus; išvardinti visas konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžiamas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos kiekvieną kartą suteiktos pirminės teisinės pagalbos neteisėtumas; įvardinti, kaip konkrečiai pasireiškė pareiškėjo patirta neturtinė žala bei kokiais argumentais grindžiamas prašomas priteisti neturtinės žalos dydis ir pan.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas įvykdė 2013 m. gegužės 23 d. nutartyje suformuluotą nurodymą ir administracinėje byloje kaip atsakovą nurodė Panevėžio miesto savivaldybę, atstovaujamą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos.
G. K. 2013 m. birželio 12 d. skundo papildyme išvardino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsakymus, parengtus į jo raštus. Pareiškėjas išvardino raštus, kuriais Panevėžio miesto savivaldybės administracija pateikė, jo vertinimu, klaidingą arba aplaidžiai suteiktą informaciją, taip pat raštus, kuriais minėta institucija, G. K. teigimu, apskritai atsisakė teikti informaciją. Tai: 2012 m. rugpjūčio 22 d. atsakymas Nr. 50-364 į pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. Tl-4.31-375; 2012 m. rugsėjo 19 d. atsakymas Nr. 50-398 į pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. Tl-4.31-410; 2012 m. gruodžio 26 d. atsakymas Nr. 50-484 į 2012 m. spalio 22 d. raštą Nr. Tl-4.31-513; nenurodytos datos ir registracijos atsakymas į 2012 m. spalio 23 d. raštą Nr. Tl-4.31-514; 2012 m. gruodžio 3 d. atsakymas Nr. 50-435 į 2012 m. spalio 24 d. raštą Nr. Tl-4.31-532; 2012 m. gruodžio 3 d. atsakymas Nr. 50-495 į 2012 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. Tl-4.31-533; 2013 m. gegužės 29 d. atsakymas Nr. 50-137 į 2013 m. gegužės 22 d. raštą Nr. T1-4.31-266.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundo papildyme trumpai apibūdino tiek savo teiktų prašymų, tiek ir gautų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsakymų esmę. Tačiau iš Skundo papildymo teksto nėra visiškai aišku, kuo pareiškėjas grindžia Panevėžio miesto savivaldybės administracijos kiekvieną kartą suteiktos pirminės teisinės pagalbos neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas nėra nurodęs jokių konkrečių paaiškinimų ir argumentų, kuriais jis įrodinėja savo teiginius, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui aukščiau išvardintuose raštuose pateikta informacija teisiniais klausimais buvo klaidinga ir kad nurodyto pobūdžio informacija buvo teikta aplaidžiai. Išanalizavus Skundo papildymo tekstą, matyti, jog pareiškėjas, vertindamas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos veiklą, kaip neteisėtą, apsiriboja abstraktaus pobūdžio teiginiais: „atsakė formaliai"; „galėjo suteikti ir turėjo suteikti (informaciją)“; „ nesuteikė".
Taip pat pareiškėjas buvo įpareigotas įvardinti, kaip konkrečiai pasireiškė jo patirta neturtinė žala bei kokiais argumentais grindžiamas prašomas priteisti neturtinės žalos dydis. Vykdydamas šį nutarties nurodymą, pareiškėjas nurodė, kad dėl nesuteiktos ir nesuteikiamos teisinės pagalbos, dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos neveikimo bei jos aplaidaus, nerūpestingo ir tendencingo veikimo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimus, bendravimo galimybių sumažėjimus, emocines depresijas, fizinius skausmus, juto apmaudą, nerimą, baimę, liūdesį, paniką, nusivylimą, neviltį, pyktį, jautė negerbimą, niekinimą, nevertinimą („nesiskaitymą"); sumenkėjo valstybės tarnautojo prestižas, atsirado nepasitikėjimas jais. Teigė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija siekė, jog pareiškėjas nežinotų teisės aktų, negerbtų įstatymų, slėpė informaciją apie juos. Nesuteikus prašomos teisinės informacijos bei dokumentų, pareiškėjas negalėjo tinkamai bendrauti su valstybės įstaigomis, pateikti prašymų, skundų motyvų, pagrindų, patyrė reputacijos pablogėjimus, kadangi teismuose negalėjo remtis teisės aktais.
Įvertinus pareiškėjo išvardintas aplinkybes, kuriomis jis grindžia patirtą neturtinę žalą, daroma išvada, kad G. K. naudojasi abstrakčiais neturtinės žalos apibūdinimais – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, nurodytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje yra pateikiama neturtinės žalos samprata. Teismo vertinimu, pareiškėjas, teigdamas, kad jis patyrė tam tikro masto neturtinę žalą, privalėjo išsamiai ir detaliai nurodyti visus jam žinomus duomenis, patvirtinančius, kaip, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis pareiškėjas galimai jautė fizinį skausmą; kokius konkrečius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą galimai patyrė; kuo konkrečiai pasireiškė pareiškėjo galimai patirta emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Kita dalis paaiškinimų, kuriais pareiškėjas grindžia neturtinę žalą, taip pat yra susijusi su apskritai bet kurio žmogaus patiriamų emocijų ir būsenų – apmaudo, nerimo, baimės, liūdesio, panikos, nusivylimo, nevilties, pykčio – nurodymu. Pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis, kokiose konkrečiose situacijose pareiškėjas patyrė įvardintas emocijas ir būsenas. Be to, pareiškėjas Skundo papildyme nurodė, kad jis jautė jo negerbimą, niekinimą, nevertinimą („nesiskaitymą“). Tačiau tokių teiginių pagrindimui pareiškėjas jokių duomenų taip pat nenurodė: neįvardino konkrečių aplinkybių bei nenurodė konkrečių situacijų, kuriomis dėl jo įvardinto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos neveikimo jis patyrė nepagarbą, jo asmens niekinimą ir nevertinimą.
Pareiškėjui nutartimi buvo išaiškinta, kad nustatant pareigą aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundo reikalavimą, išvardinti visas jį pagrindžiančias aplinkybes bei įrodymus, yra siekiama ne tik užtikrinti paties pareiškėjo galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimą, bet ir kitų bylos proceso dalyvių, konkrečiu atveju – Panevėžio miesto savivaldybei atstovaujančios Panevėžio miesto savivaldybės administracijos. Tokiu būdu, Skundo papildyme nesant visų duomenų, iš kokio konkretaus vietos savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų neveikimo ar netinkamo veikimo pareiškėjas kildina neturtinės žalos atsiradimą, bei visų duomenų apie šios žalos pobūdį ir mastą, atsakovo atstovui nėra galimybių tinkamai įgyvendinti ABTĮ numatytą pareigą pateikti išsamų, motyvuotą, nustatytais įrodymais pagrįstą atsiliepimą į skundą bei pateikti visus su reikalavimu susijusius įrodymus.
Apibendrinus tai, kas buvo nurodyta, konstatuojama, kad Skundo papildyme pareiškėjo nurodyti teiginiai neleidžia aiškiai apibrėžti nagrinėjamo ginčo dėl žalos atlyginimo ribų, individualizuoti asmens galimai patirtos neturtinės žalos pobūdžio ir masto. Atsižvelgus į pareiškėjo suformuotą teiginį „Skundą labiau paaiškinsiu teisme“, daroma išvada, kad G. K. visų jam žinomų aplinkybių, susijusių su Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 19 d. – 2013 m. gegužės 29 d. laikotarpiu teikta pirmine teisine pagalba, sąmoningai nėra nurodęs. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas 2013 m. gegužės 23 d. nutarties nurodymų neįvykdė. Teismo vertinimu, tai užkerta kelią ne tik aiškiai apibrėžti byloje nagrinėjamo ginčo apimtį ir ribas, bet ir atlikti kitus su tuo susijusius procesinius veiksmus: įpareigoti atsakovą pateikti atsiliepimą į konkrečiai apibrėžtą skundo dalyką ir pagrindą, rinkti su bylos aplinkybėmis susijusius įrodymus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas buvo įpareigotas patikslintame skunde suformuluoti visus savo prašymus dėl reikiamų įrodymų, kuriais jis įrodinės skundo reikalavimą ir kurių jis negali gauti, išreikalavimo, nurodant konkrečias institucijas, kurios disponuoja šiais dokumentais ar duomenimis. Taip buvo siekiama užtikrinti tinkamą pasiruošimą bylos nagrinėjimui, ekonomišką bylos procesą ir kuo skubesnį bylos išnagrinėjimą. Teismo nutartyje pareiškėjui buvo nurodyta, kad teismo posėdžio metu pareikšti prašymai dėl įrodymų ir duomenų išreikalavimo bus išspręsti, gavus jo patikslintą skundą ir sprendžiant jo priėmimo klausimą. Pareiškėjas teismo nutartimi nustatytos pareigos neįvykdė, kadangi pateiktame Skundo papildyme jokių prašymų išreikalauti byloje reikalingus įrodymus nesuformulavo. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nurodęs, kad jam neturtinė žala padaryta ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 29 d. atsakymu Nr. 50-137 į jo 2013 m. gegužės 22 d. prašymą Nr. T1-4.31-266, prie skundo papildymo šio dokumento nepridėjo.
Nustačius, kad G. K. per teismo nustatytą terminą visų 2013 m. gegužės 21 d. pateikto patikslinto skundo, pavadinto „Papildau 2012-09-07, 2012-09-24, 2012-10-19 skundus“ trūkumų nepašalino, jis laikomas nepaduotu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalis).
IV.
Pareiškėjas G. K. nesutinka su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo 2013 m. gegužės 21 d. patikslintą skundą, pavadintą „Papildau 2012-09-07, 2012-09-24, 2012-10-19 skundus“, todėl pateikė atskirąjį skundą (b. l. 133–135), kuriuo prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti.
Paaiškina, kad 2013 m. birželio 12 d. Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateiktame patikslintame skunde jis detaliai nurodė prašymų suteikti pirminę teisinę pagalbą datas, jų turinį, atsakymų į šiuos jo prašymus datas bei turinį, registracijos numerius. Šie prašymai ir atsakymai buvo pateikti atsakovo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, todėl jie yra byloje, jų turinys (o kartu ir tai, kokios teisinės pagalbos pareiškėjas prašė ir dėl ko ji nesuteikta ar netinkamai suteikta) teismui buvo žinomas. Be to, patikslintame skunde pareiškėjas detaliai išvardijo tai, kuo pasireiškė jo patirta neturtinė žala (nurodė, ką jautė dėl jo atžvilgiu padarytų veiksmų). Pareiškėjo teigimu, tokios informacijos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, priėmusiam 2013 m. sausio 23 d. nutartį, pakako ir teismas pripažino, kad jo 2012 m. rugsėjo 7 d. skundas (teisme gautas 2012 m. rugsėjo 12 d.) surašytas pakankamai aiškiai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, t. y. 2013 m. gegužės 21 d., patikslintame skunde pareiškėjas tik papildė tam tikras aplinkybes ir pateikė daugiau duomenų, todėl teismas turėjo jo patikslintą skundą priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo G. K. 2013 m. gegužės 21 d. pateiktą patikslintą skundą, pavadintą „Papildau 2012-09-07, 2012-09-24, 2012-10-19 skundus“, laikyti nepaduotu jam nepašalinus Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartyje nurodytų patikslinto skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą, reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymas. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 37 straipsnyje inter alia numatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti ir jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Pabrėžtina, jog nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai gali būti vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (žr. LVAT 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012). Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tiek atskiruoju skundu skundžiamos nutarties, tiek ir nutarties, kuria buvo nustatyti pareiškėjo skundo trūkumai, turinį, daro išvada, kad šios nutartys atitinka aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką – yra aiškios ir išsamios – teismas nurodė pareiškėjui ne tik kurių ABTĮ nustatytų reikalavimų neatitinka pateiktas patikslintas skundas, bet ir detaliai paaiškino, kaip pareiškėjas turėtų šiuos trūkumus pašalinti.
Įvertinus pareiškėjo 2013 m. birželio 12 d. Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikto patikslinto skundo turinį, matyti, jog nors pareiškėjas ir ištaisė vieną iš Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. administracinėje byloje kaip atsakovą nurodė Panevėžio miesto savivaldybę, atstovaujamą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, tačiau kitų 2013 m. gegužės 23 d. nutartyje išvardintų trūkumų pareiškėjas nepašalino. Nors pareiškėjas yra teisus, teigdamas, jog skundo papildyme išvardino savo teiktų prašymų bei gautų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsakymų datas ir registracijos numerius bei trumpai apibūdino jų esmę, teisėjų kolegijos vertinimu, iš tokio apibūdinimo nėra visiškai aišku, kuo pareiškėjas grindžia Panevėžio miesto savivaldybės administracijos kiekvieną kartą suteiktos pirminės teisinės pagalbos neteisėtumą. Patikslintame skunde nurodyti teiginiai, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija „atsakė formaliai“, „galėjo suteikti ir turėjo suteikti (informaciją)“ ar „nesuteikė informacijos“ yra abstraktūs ir neaiškūs, nes kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių paaiškinimų ir nepateikė argumentų, kuriais pagrįstų teiginį, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui pateiktuose raštuose pateikta informacija teisiniais klausimais buvo klaidinga, ar kad nurodyto pobūdžio informacija buvo teikta aplaidžiai. Be to, aplinkybė, jog šie prašymai ir atsakymai buvo pateikti atsakovo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, yra byloje ir jų turinys, o kartu ir tai, kokios teisinės pagalbos pareiškėjas prašė ir dėl ko ji nesuteikta ar netinkamai suteikta, teismui buvo žinomas, negali būti laikoma tinkamu pareiškėjo atžvilgiu padarytų teisės pažeidimų pagrindimu.
Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr. LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012). Teismui, sprendžiančiam skundo (patikslinto skundo) priėmimo klausimą, pateiktas skundas turi būti pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas bei ribos suprantamos. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos, todėl tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo, jo socialinės paskirties (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Neaiškūs ir nekonkretūs skundo reikalavimai daro pareiškėjo kreipimąsi į teismą ydingu. Taigi toks patikslinto skundo trūkumas, koks yra konstatuotas nagrinėjamu atveju, yra esminis ir trukdo pradėti administracinės bylos teiseną.
Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo reikalavimą priteisti jam padarytą neturtinę žalą, trūkumų šalinimo nutartimi įpareigojo pareiškėją įvardinti, kaip konkrečiai pasireiškė jo patirta neturtinė žala bei kokiais argumentais grindžiamas prašomas priteisti neturtinės žalos dydis. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal LVAT praktiką žalos atlyginimo bylose pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį, pateikti įrodymus (žr. LVAT 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011, 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011). Vis dėlto, skundo priėmimo stadijoje iš pareiškėjo taip pat neturėtų būti reikalaujama nepagrįstai detaliai išdėstyti aplinkybes, kaip pasireiškė prašoma priteisti žala, t. y. kokias neigiamas pasekmes pareiškėjas patyrė ir pateikti dėl jų įrodymus. Kadangi administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog neturtinės žalos pagrįstumo ar nepagrįstumo klausimas sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas privalėjo išsamiai ir detaliai nurodyti visus jam žinomus duomenis, patvirtinančius, kaip, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis pareiškėjas galimai jautė fizinį skausmą; kokius konkrečius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą galimai patyrė; kuo konkrečiai pasireiškė pareiškėjo galimai patirta emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Kita vertus, net ir konstatavus, kad pareiškėjas pakankamai tiksliai nurodė, kuo pasireiškė jo nurodyta patirta neturtinė žala, ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog pareiškėjas pakankamai aiškiai ir konkrečiai nesuformulavo patikslinto skundo, todėl nėra galimybės aiškiai ir tiksliai apibrėžti keliamą ginčą bei nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir tinkamas tokio pareiškėjo patikslinto skundo išnagrinėjimas teisme yra neįmanomas. Todėl apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui nepašalinus šių skundo trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu. Naikinti šią nutartį, tenkinant pareiškėjo atskirąjį skundą, nėra jokio pagrindo. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.