- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-20
- Bylos Nr.
- I-89-283/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00214-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- G.K.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybei, Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei
atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei atstovaujančios Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovui Aušriui Valkūnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal G.K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G.K. skundu ir patikslintais skundais kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas iš Panevėžio miesto savivaldybės priteisti 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjo skundai nagrinėti teisme buvo priimti 2013 m. vasario 7 d. ir 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimis (t. 1, 42-43 b. l.; t. 2, 36-37 b. l.). Pareiškėjas skunde ir patikslintuose skunduose tvirtino, kad jam neturtinė žala padaryta Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriui (toliau – Teisės skyrius) nesuteikiant pirminės teisinės pagalbos arba ją teikiant netinkamai. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2009-2013 metais keletą kartų raštu kreipėsi į Teisės skyrių, prašydamas suteikti jam reikalingas teisines konsultacijas, atsakyti į rūpimus teisinio pobūdžio klausimus. Pareiškėjo aiškinimu, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos tarnautojai, elgdamiesi neatidžiai ir nerūpestingai, Teisės skyriui priskirtą funkciją teikti pirminę teisinę pagalbą vykdė netinkamai arba visiškai jos nevykdė. Pareiškėjas savo teiginius apie neturtinę žalą, padarytą skunde ir patikslintuose skunduose išvardintais Teisės skyriaus ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos parengtais atsakymais, grindė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Teisinės pagalbos įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus nuostatų teisės normų pažeidimais. Apibrėždamas neturtinę žalą, pareiškėjas tvirtino, kad Panevėžio miesto savivaldybės institucijų pateikti atsakymai jį dvasiškai sukrėsdavo, versdavo išgyventi nepatogumus ir jausti fizinius skausmus, sukeldavo dirglumą, baimę, nerimą, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, mažino bendravimo galimybes (t. 1, 3 ir 17 b. l.; t. 2, 2-8 b. l.). Teismo posėdyje G.K. prašė tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teikdamas paaiškinimus dėl reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių, pareiškėjas iš esmės pakartojo skunde ir patikslintuose skunduose išdėstytas aplinkybes ir argumentus. Pareiškėjas, pateikęs savo paaiškinimus, paliko posėdžių salę ir tolimesniame bylos nagrinėjime bei teisminiuose ginčuose nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei atstovaujanti Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimais prašė G.K. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Panevėžio miesto savivaldybės administracija nurodė, kad pareiškėjui pirminė teisinė pagalba buvo suteikta tinkamai, remiantis Teisinės pagalbos įstatymo normomis ir vadovaujantis jame įtvirtintais principais, laikantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Informacijos įstatymas) nustatytų terminų. Atsakovės atstovė, remdamasi Teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje išdėstyta teisinės informacijos sąvoka, teigė, kad nurodytas įstatymas pirminę teisinę pagalbą teikiančio subjekto neįpareigojo spausdinti ar kopijuoti pareiškėjo pageidaujamus gauti teisės aktus ar teisminę praktiką. Panevėžio miesto savivaldybės administracija teigė, kad Informacijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 4 punktas suteikia teisę atsisakyti teikti informaciją, jeigu ši informacija yra viešai paskelbta. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimai, aktuali šio teismo praktika yra prieinama tinklalapyje www.lat.lt, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika“. Pažymėjo, jog pareiškėjas, atliekantis paskirtą laisvės atėmimo bausmę, su jį dominančiais teisės aktais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika turėjo galimybę susipažinti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje. Pageidaudamas gauti tokią informaciją, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į pataisos įstaigos administraciją, prašydamas gauti reikiamų dokumentų kopijas, už jų darymo išlaidas atlyginęs, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtinta Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka. Atsakovės atstovo teigimu, Teisinės pagalbos įstatymas nenustato jokių išimčių dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo tvarkos suimtiems ar paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims. Panevėžio miesto savivaldybės administracija tvirtino, kad į visus pareiškėjo prašymus buvo atsakyta, pareiškėjui atsakymai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Teisės skyrius 2012-10-16 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui pateikė jo prašytų dokumentų kopijas. Atsakovės atstovas, įvertinęs pareiškėjo per 2009-2013 metus pateiktų prašymų skaičių, tvirtino, jog G.K., pažeisdamas Teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą, piktnaudžiavo savo teise gauti teisinę informaciją. Be to, Panevėžio miesto savivaldybės atstovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartimi, pažymėjo, kad pareiškėjo patirti rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė, o pareiga atlyginti neturtinę žalą gali atsirasti tik tuo atveju, jei bus nustatyta, kad šie rūpesčiai peržengė įprastas pastangas, ir konstatuotas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos asmens garbės ir orumo pažeidimo faktas. Panevėžio miesto savivaldybės administracija mano, kad pareiškėjo teiginiai apie jam padarytą neturtinę žalą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais (t. 1, 45-47 b. l.; t. 2, 51-56 b. l.). Teismo posėdyje Panevėžio miesto savivaldybei atstovaujančios Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovas A. Valkūnas prašė G.K. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Teikdamas paaiškinimus, A. Valkūnas iš esmės rėmėsi atsiliepimuose nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais argumentais ir motyvais bei pateiktu ginčą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu.
Žemesnės instancijos teismas
Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl vietos savivaldybės prievolės atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimas kildinamas iš šiam viešojo administravimo subjektui Teisinės pagalbos įstatymu pavestos funkcijos teikti pirminę teisinę pagalbą netinkamo vykdymo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Teisinės pagalbos įstatymas. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys. Teisinės pagalbos įstatymo 8 straipsnis nustato, kad pirminės teisinės pagalbos teikimas yra valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija (2 dalis), ją vykdydama savivaldybės institucija organizuoja ir (ar) teikia pirminę teisinę pagalbą (1 dalies 1 punktas). Pagal Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. A-1222 patvirtintus Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus nuostatus, šiam vietos savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui yra pavesta teikti pirminę teisinę pagalbą Panevėžio miesto gyventojams (t. 1, 81-82 b. l.). Pagal Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. A-242 patvirtintą Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.5 punktą, nurodytą funkciją vykdo šis vietos savivaldybės tarnautojas (t. 1, 78 ir 79 b. l.).
Pareiga atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmais, kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis numato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama konkretaus savo darbuotojų kaltės (1 dalis). Atsižvelgus į to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, daroma išvada, kad savivaldybė atsako prieš asmenį tik už tokią jo žalą, kuri atsirado dėl neteisėtų valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmų (veikimo, neveikimo), kurie tiesiogiai darė įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus aktus, žalos pareiškėjui padarymo faktą bei priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų aktų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, CK 6.271 straipsnyje numatyta prievolė atlyginti žalą neatsiranda. Lietuvos Aukščiausiais Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantys vieningą teismų praktiką, laikosi nuoseklaus aiškinimo, kad neturtine žala pripažįstami tik žalingo poveikio asmeniui sukelti nevienkartiniai ir netrumpalaikiai išgyvenimai ar emocijos, o pats žalingas poveikis turi būti ne bet koks, o pakankamai intensyvus.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas G.K. nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio (toliau – ir ginčo laikotarpis) raštu kreipdavosi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją, prašydamas suteikti jam pirminę teisinę pagalbą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2009-10-20 prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-10-29 prašymu kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją, prašydamas išaiškinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnyje numatytos atsakomybės už narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą nedideliais kiekiais taikymą bei atsiųsti teismų praktikos išaiškinimus ir konsultacijas šiuo klausimu. Pareiškėjas 2009-10-29 prašymu prašė jo prašymą, į kurį Teisės skyrius atsakė 2009-10-12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), persiųsti advokatui R. Kurkliečiui. Taip pat prašė kartu su atsakymu atsiųsti ir jo užregistruoto 2009-10-29 prašymo patvirtintą kopiją (t. 2, b. l. 59-60). Atsakydamas į šiuos prašymus, Teisės skyrius, remdamasis Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta informacija, 2009-11-02 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pirminės teisinės pagalbos“ pareiškėjui nurodė, kad jo prašymuose nurodytais klausimais konsultaciją suteiks antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas R. Kurklietis. Prie rašto pridėjo Panevėžio VGTPT raštą dėl gynėjo paskyrimo ir G.K. 2009-10-29 prašymo kopiją (t. 2, 61 b. l.). G.K. 2009-10-09 ir 2009-10-29 prašymų kopijas Teisės skyrius 2009-11-04 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Panevėžio VGTPT advokatui R. Kurkliečiui ( t. 2, 62 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos teismų informacinės sistemos – Liteko duomenys patvirtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme 2008-08-27 buvo gauta baudžiamoji byla Nr. 1-92-184/2009, kurioje G.K. pateikti kaltinimai įvykdžius dvi nusikalstamas veikas, tarp jų - ir numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje už neteisėtą narkotinės medžiagos metamfetamino įgijimą, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, jos neteisėtą gabenimą ir neteisėtą laikymą. Panevėžio miesto apylinkės teismas nurodytą baudžiamąją bylą išnagrinėjo 2009 m. kovo 3 d. ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, padaręs BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos Panevėžio apygardos teismas baudžiamąją bylą gavo 2009-04-14 ir ją nagrinėjo 2009 m. birželio 17 d., rugpjūčio 31 d., spalio 5 d. ir 28 d., gruodžio 11 d. ir 2010 m. sausio 14 d. teismo posėdžiuose. Šiame teisme G.K. gynė du advokatai, tarp jų - ir Teisės skyriaus 2009-11-02 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas advokatas R. Kurklietis. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir tai, kad pareiškėjas aukščiau nurodytais prašymais pageidavo gauti teisinę informaciją apie veiksmų kvalifikavimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir ATPK 44 straipsnį, teismų praktiką taikant teisės normas, numatančias atsakomybę už narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą nedideliais kiekiais, daroma išvada, kad jo pageidaujama gauti teisinė informacija buvo reikalinga baudžiamojoje byloje, kurioje nustatyta tvarka buvo teikiama antrinė teisinė pagalba.
Šalies argumentai
Be to, G.K. 2012-08-09 prašymu, gautu 2012-08-10, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), prašė pranešti ir, esant galimybei, atsiųsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimų dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso, baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (BPK 443-450 straipsniai), dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 451-455 straipsniai), taip pat dėl teismų praktikos taikant BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktą – pavadinimus, numerius, datas, kada jie buvo priimti ir pildomi (t. 1, 19, 50 b. l.). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės skyrius 2012 m. rugpjūčio 22 d. atsakymu „Dėl nuteistojo G.K. 2012-08-09 prašymo“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui nurodė, kad prašomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimų pareiškėjui neteiks, kadangi pagal Teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnį, jo prašymas dėl tokio turinio ir apimties teisinės informacijos suteikimo į pirminės teisinės pagalbos sąvoką nepatenka (t. 1, 4 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad pirminė teisinė pagalba – šio įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Be to, ši teisinė pagalba apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą. Pirminė teisinė pagalba neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo. Pagal šiame straipsnyje pateiktą aiškinimą, teisinė informacija suprantama kaip informacija apie teisės sistemą, įstatymus ir kitus teisės aktus, teisinės pagalbos teikimą (5 dalis), o teisinė konsultacija – patarimai teisės klausimais (6 dalis). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnis nustato, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Tam Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: 1) skelbia skyrių plenarinių sesijų nutartis, taip pat trijų ir išplėstinių septynių teisėjų kolegijų nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma atitinkamo skyriaus teisėjų. Į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus; 2) analizuoja teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus (2 dalis). Remiantis nurodytomis teisės normų nuostatomis bei įvertinus pareiškėjo prašomos suteikti pagalbos pobūdį ir apimtį, konstatuojama, kad Teisės skyriaus išvada, jog pareiškėjo prašyta suteikti informacija ir jos pateikimo būdas nepatenka į pirminės teisinės pagalbos, kurią teikti priskirta vietos savivaldybei, sąvoką, yra pagrįsta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją kreipėsi ir 2012-08-09 prašymu, gautu 2012-08-22, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas suteikti informaciją apie šalyje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius sulaikymo, suėmimo, laisvės atėmimo bausmės, paskirtų baudžiamojoje byloje, kurioje yra priimtas išteisinamasis nuosprendis, laiko įskaitymą į kitoje baudžiamojoje byloje nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo laiką. Pareiškėjas nurodė duomenis apie jo atžvilgiu priimtą 2009-03-20 nuosprendį, kuriuo jam buvo paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, ir šioje byloje jam skirtą sulaikymą 2 paroms bei suėmimą vieneriems metams. Pareiškėjas, nurodęs, kad atlikus laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo, o apeliacinės instancijos teismas panaikino 2009-03-20 nuosprendį ir pareiškėjo atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, klausė, ar jo sulaikymo, suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės laikas pagal 2009-03-20 nuosprendį bus įskaityti į 2009-11-23 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo laiką (t. 1, 89-90 b. l.).
Teisės skyrius parengtame 2012-08-22 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo G.K. 2012-08-09 prašymo“ pareiškėjui išdėstė BK 54 ir 66 straipsnių nuostatas, nustatančias, į kokias aplinkybes atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, ir pateikė išaiškinimą, kad asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), teismas, skirdamas bausmę, privalo nurodytą laiką įskaityti į paskirtą bausmę. Vertindamas šią Teisės skyriaus atsakymo dalį, teismas sprendžia, kad joje pateikta teisinė informacija apie bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir kardomojo kalinimo įskaitymo į paskirtą bausmę taisykles atitinka BK 54 ir 66 straipsniuose įtvirtintas nuostatas. Dėl šios priežasties nėra pagrindo minėtą informaciją vertinti kaip klaidinančią ir neteisingą.
Iš pareiškėjo 2012-08-09 prašymo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad jis siekė gauti teisinę informaciją dėl jam teismo nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių subendrinimo. Teisės skyrius pareiškėjui nurodė, jog BK normos nenustato, kad sulaikymo, suėmimo ir laisvės atėmimo laikas, paskirtas baudžiamojoje byloje, kurioje paskirtas išteisinamasis nuosprendis, būtų įskaitomas į laisvės atėmimo bausmės, paskirtos kitoje baudžiamojoje byloje, laiką (t. 1, 88 b. l.). Lietuvos teismų informacinės sistemos – Liteko duomenimis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G.K. baudžiamąją bylą pagal jo kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 14 d. nutarties, 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi kasacinį skundą atmetė (baudžiamoji byla Nr. 2K-555/2010). Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos – Liteko duomenys patvirtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. I-453-229/2009 ir priėmė 2009 m. lapkričio 23 d. nuosprendį, kuriuo G.K. pripažino kaltu, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą pagal G.K. apeliacinį skundą, 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nuosprendį pakeitė: panaikino nuosprendžio dalį, kuria G.K. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį prieš jį nutraukė; panaikino nuosprendžio dalį, kuria G.K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį: G.K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisino. Tuo pačiu nuosprendžiu buvo panaikintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių subendrinimas su kitomis nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, o, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie bausmės, paskirtos pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, pridėjus dalį bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, G.K. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. vasario 7 d. nutartimi G.K. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžių atmetė (baudžiamoji byla 2K-1/2012), o 2012 m. lapkričio 23 d. atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos teismų informacinės sistemos – Liteko duomenimis, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi išsprendė G.K. keliais nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių subendrinimo klausimą. Panevėžio miesto apylinkės teismas šia nutartimi G.K. 2009-03-20 nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrino su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-23 nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2011-06-06 nuosprendžiu, paskirta bausme ir galutinai G.K. paskyrė laisvės atėmimą šešeriems metams. Panevėžio miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 66 straipsniu, G.K. į paskirtą bausmę įskaitė laiką, jo išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2008-03-06 iki 2008-07-31 ir nuo 2008-11-15 iki 2009-03-20, bei laisvės atėmimo bausmės laiką, atliktą pagal 2009-03-20 nuosprendį. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi G.K. skundą dėl aukščiau nurodytos nutarties atmetė, ištaisęs 2011 m. spalio 21 d. nutartyje nurodytą 2009 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio paskelbimo datą. Teismo vertinimu, Panevėžio apygardos teismui priėmus 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį, BK nustatyta teismine tvarka buvo išspręstas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendžiu ir to paties teismo 2009-11-23 nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2011-06-06 nuosprendžiu, paskirtų bausmių subendrinimo ir galutinai nustatomos laisvės atėmimo bausmės klausimas. Apibendrinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Teisės skyriaus 2012-08-22 atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo G.K. 2012-08-09 prašymo“ pareiškėjui pateikta informacija apie sulaikymo, suėmimo ir laisvės atėmimo laiko įskaitymą į teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką žalingų neturtinio pobūdžio padarinių negalėjo sukelti.
Šalies argumentai
G.K. Panevėžio miesto savivaldybei 2012-09-01 pateikė du prašymus, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais prašė: 1) pateikti informaciją, ar Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį atmesti kasacinį skundą, priimtą baudžiamojoje byloje, remiantis BPK 382 straipsnio 1 punktu. Pareiškėjas nurodė, jog kasaciniame skunde nebuvo surašyti BPK 369 straipsnio 3 dalies pažeidimai, o buvo surašyti tik BPK 369 straipsnio 2 dalies pažeidimai, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neišeidamas iš skundo ribų, netikrino bylos dėl BPK 369 straipsnio 3 dalies pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį atmesti pareiškėjo kasacinį skundą, išaiškėjo, kad advokatas, pateikęs kasacinį skundą, tyčia nesurašė jame BPK 369 straipsnio 3 dalies esminių pažeidimų. Teigė, kad tai patvirtino teisėsaugos institucijos. Klausė, ar esant pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, galima prašyti pagal BPK 443-450 straipsnius atnaujinti baudžiamąją bylą ir patikrinti BPK 369 straipsnio 3 dalies pažeidimus ir taip siekiant, kad būtų panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, panaikinant apeliacinio teismo nutartį dėl BPK 369 straipsnio 3 dalies pažeidimų ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (t. 1, 54-55 b. l.); 2) paaiškinti 2012-08-22 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą išaiškinimą, kur yra įskaitomas laikinas sulaikymas ir suėmimas 3 metams, jei vėliau toje byloje buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis; pranešti, kam yra skundžiamas Teisės skyriaus 2012-08-22 atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), ar gali kas nors jį panaikinti; kas atstovauja Panevėžio miesto savivaldybės administracijai administracinėse ir civilinėse bylose pagal pateiktą prašymą priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus neveikimo ar veiksmų; į kokios apygardos administracinį teismą paduodamas prašymas ir ieškinys apylinkės teismui dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos neatliekamų pareigų, netinkamai suteikiant teisės aktų išaiškinimą, dėl kurio padaryta žala ( t. 1, 56 ir 57 b. l. ).
Teisės skyrius į pareiškėjo nurodytus prašymus atsakė 2012-09-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo G.K. 2012-09-01 prašymų“. Šiuo raštu pareiškėjui buvo išaiškinta pirminės teisinės pagalbos samprata, pateikta Teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnyje. Be to, šiame rašte buvo nurodyta, kad jis, manydamas, jog Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojas, teikiantis pirminę teisinę pagalbą, pateikdamas teisinę informaciją, netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko pareiškėjas patyrė didelę žalą, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl šio fakto ištyrimo. Be to, pareiškėjui buvo išaiškinta, kad įsiteisėjusios teismo nutartys, vadovaujantis BPK 443 straipsniu, panaikinamos dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir išvardino naujai paaiškėjusias aplinkybes, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą. Teisės skyrius nurodė, kad kiti pareiškėjo prašymai nėra suprantami ir pasiūlė juos sukonkretinti (t. 1, 51-52 b. l.). Įvertinęs įvardinto rašto turinį, teismas daro išvadą, kad Teisės skyriaus pareiškėjui pateikta teisinė informacija yra pagrįsta BK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame valstybės tarnautojo atsakomybę už jam pavestų pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą dėl neatsargumo, jei dėl to asmuo patyrė didelės žalos, bei BPK 443 ir 443 straipsniuose, reglamentuojančiuose įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarties panaikinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, įtvirtintomis teisės normomis. Įvertinus pareiškėjo prašymą pateikti teisinę informaciją, susijusią su pareiškėjo baudžiamojoje byloje kasacine tvarka priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, daroma išvada, kad Teisės skyrius pagrįstai nustatė, kad tokio turinio teisinės informacijos teikimas negali būti vertinamas kaip pirminės teisinės pagalbos teikimas. Teismo nuomone, tik teikiant asmeniui kvalifikuotą antrinę teisinę pagalbą ir susipažinus su baudžiamąja byla, joje priimtais teismų nuosprendžiais ir nutartimis, galima parengti išsamų atsakymą, paremtą bylos aplinkybių bei duomenų analize ir jų teisiniu įvertinimu. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad nėra pagrindo Teisės skyriaus veiksmų, susijusių su nurodyta pareiškėjui parengto 2012-09-19 atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo G.K. 2012-09-01 prašymų“ dalimi, pripažinti neteisėtais. Vertindamas Teisės skyriaus pateiktą informaciją, susijusią su ginču dėl savivaldybės įgaliotų subjektų veiklos teikiant pirminę teisinę pagalbą, teismas mano, kad šis vietos savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys buvo patekęs į interesų konfliktą. Teismo vertinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) įtvirtintais objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo principais bei Teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 8 dalimi, Teisės skyrius privalėjo pareiškėjui pranešti apie kilusį interesų konfliktą ir, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba būna kardomojo kalinimo vietose, remiantis Teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, išaiškinti, kad dėl teisinės pagalbos suteikimo kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal laisvės atėmimo vietą arba į antrinę teisinę pagalbą teikiančią instituciją.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, 2012-09-01 parengtu raštu prašydamas suteikti teisinę informaciją, susijusią su ginču dėl savivaldybės tarnautojų veiklos teikiant jam pirminę teisinę pagalbą, Panevėžio apygardos administraciniam teismui 2012-09-12 pateikė skundą, o 2012-09-26 – patikslintą skundą, atsakove nurodydamas Panevėžio miesto savivaldybę, dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Teisės skyriaus 2012-08-22 atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-09-19 Nr. (duomenys neskelbtini), atlyginimo. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad nors Teisės skyriaus 2012-09-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui pateikta teisinė informacija nebuvo pakakamai tiksli, tačiau tai nesudarė kliūčių pareiškėjui nustatyta tvarka kreiptis į administracinį teismą. Daroma išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės pareiškėjo teiginių apie aukščiau nurodytu Teisės skyriaus atsakymu padarytą neturtinę žalą nepatvirtino.
Pareiškėjas 2012-09-26 raštu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), prašė atsiųsti jo prašymo, užregistruoto savivaldybėje, kopiją ir pateikti informaciją apie pareiškėjo nuo 2012-07-01 iki 2012-09-24 Panevėžio miesto savivaldybei pateiktus prašymus, nurodant jų turinį ir atsakymus (datas, registravimo numerius) arba pateikti prašymų ir atsakymų kopijas (t. 1, 92-93 b. l.). Teisės skyrius 2012-10-24 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl atsakymo į Jūsų prašymą”, pareiškėjui pranešė, kad jo pateiktų prašymų kopijos buvo išsiųstos 2012-10-16 raštu Nr. (duomenys neskelbtini); nurodė, kokia pirminė teisinė pagalba gali būti teikiama pagal Teisinės pagalbos įstatymą; išaiškino, kokia tvarka pareiškėjas gali apskųsti Teisės skyriaus darbuotojų netinkamai atliktas jiems pavestas funkcijas, veiksmus bei patį atsakymą; kartu su atsakymu pateikė 10 lapų dokumentų (t. 1, 91 ir 94 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad šiais dokumentais pareiškėjas disponavo nuo 2012-10-18 (t. 1, 18 b. l.). Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjo prašymas buvo patenkintas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateiktu 2012-10-22 prašymu, gautu 2012-10-25, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), prašė: 1) supažindinti su šalyje galiojančiais įstatymais, nurodydamas būdą – atsiunčiant Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems įstatymo kopiją, nes jis yra sulaikytas; 2) supažindinti su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis ir sprendimais, priimtais nuo 2011-01-01 iki 2012-10-25 administracinėse bylose dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl bausmės vykdymo, kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų, pareigūnų veiksmų, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-10-25, atsiunčiant jų kopijas; 3) suteikti teisinę pagalbą susipažinti su Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-405-289/2012, atsiunčiant jo kopiją (t. 1, 102 ir 103 b. l.). Be to, pareiškėjas 2012-10-23 prašymu, gautu 2012-10-25, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), prašė išaiškinti, ar gali vienoje baudžiamojoje byloje galioti du nuosprendžiai ir klausė, kuris nuosprendis galioja. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nuosprendį pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir galutinai paskyrė laisvės atėmimą 7 metams, o apeliacinės instancijos teismas priėmė nuosprendį, kuriuo pareiškėją pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį išteisino, paliko galioti nuosprendį dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį bei paskyrė galutinę laisvės atėmimo 3 metams bausmę (t. 1, 104 ir 105 b. l.). Teisės skyrius į šiuos prašymus pareiškėjui atsakė 2012-12-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, 106 b. l.).
Be to, pareiškėjas 2012-10-24 prašymu, gautu 2012-11-07, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), prašė pateikti išaiškinimus, nurodydamas, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas ji nuteisė dviem - 2009-03-10 ir 2009-11-21 – nuosprendžiais, paskirdamas laisvės atėmimo bausmes, kurias 2011-10-21 nutartimi subendrino. Klausė, kiek teistumų jis turi šioje situacijoje, ir prašė atsiųsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimus, teiktus panašiose situacijose (t. 1, 97 ir 98 b. l.). Be to, pareiškėjas 2012-11-05 prašyme, gautame 2012-11-07, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-11-23 nuosprendžiu paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę, o apeliacinės instancijos Panevėžio apygardos teismas 2011-06-06 nuosprendžiu minėtą nuosprendį panaikino ir paskyrė jam galutinai laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams. Klausė, nuo kurio momento – nuo Panevėžio apygardos teismo 2011-06-06 nuosprendžio ar nuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-23 nuosprendžio ir ar vienoje baudžiamojoje byloje gali galioti du nuosprendžiai. Prašė pateikti nurodytu klausimu išaiškinimus, paremtus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato teismų praktikos išaiškinimais. Taip pat prašė kartu su atsakymu atsiųsti ir jo užregistruoto prašymo nustatyta tvarka patvirtintą kopiją ( t. 1, 99 ir 100 b. l.).
Nustatyta, kad Teisės skyriaus raštas „Dėl nuteistojo G.K. prašymų“, kuriam suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini), yra parengtas 2012-12-03, o ne 2012-10-03. Šiame atsakyme Teisės skyrius nurodė, kad pareiškėjo aprašytu atveju galioja aukštesnio teismo priimtas nuosprendis, o teismo sprendimai dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, suėmimo bei priverčiamosios medicinos priemonės įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas, nurodomi nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Be to, Teisės skyrius, remdamasis Teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsniu, nurodė, kad pareiškėjo prašymo atsiųsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimus ir teismų praktiką baudžiamosiose bylose netenkins, nes tai nepatenka į šiame straipsnyje apibrėžtą pirminės teisinės pagalbos sąvoką (t. 1, 1 b. l.).
Teismas, vadovaudamasis sisteminiu Teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 6, 9 ir 10 dalyse pateiktų pirminės teisinės pagalbos, teisinės informacijos, teisinės konsultacijos sąvokų aiškinimu, sprendžia, kad Teisės skyrius pagrįstai pareiškėjui neteikė jo pageidaujamų gauti konkretaus įstatymo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato išaiškinimų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių ir Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarčių kopijų. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos apimties ir pobūdžio informacijos suteikimas į vietos savivaldybės teikiamos pirminės teisinės pagalbos sąvoką nepatenka.
BPK 311 straipsnis nustato, kad baudžiamąsias bylas dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apeliacine tvarka nagrinėja apygardų teismai kaip apeliacinė instancija ir Lietuvos apeliacinis teismas (1 dalis). Be to, šis straipsnis nurodo, jog apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėja apylinkės teisme išnagrinėtas bylas (2 dalis), o Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėja pirmąja instancija apygardos teisme išnagrinėtas bylas (3 dalis). BPK 336 straipsnis, reglamentuojantis nuosprendžio įsiteisėjimą, nustato, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas, o jei yra paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos; apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos. Reikalavimus, keliamus teismo priimamo nuosprendžio turiniui, nustato BPK 304, 305 ir 307 straipsniai.
Teismas, įvertinęs 2012-12-26 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo G.K. prašymų“ ir 2012-12-03 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteitojo G.K. prašymų“ turinį, sprendžia, kad juose pateikta informacija apie pirmosios ir apeliacinės instancijų priimtų procesinius dokumentus, nuosprendžio turinį atitinka aukščiau nurodytas baudžiamojo proceso teisės normų nuostatas. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti neteisėtais Panevėžio miesto savivaldybės administracijos veiksmus, parengiant pareiškėjui aukščiau įvardintus raštus ir jais suteikiant teisinę informaciją. Be to, teismas sprendžia, kad teisinė informacija ir konsultacijos dėl asmeniui teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių sudėjimo, subendrinimo, vykdymo, kardomojo kalinimo įskaitymo į paskirtą bausmę patenka į antrinės teisinės pagalbos, teikiamos baudžiamosiose bylose, sampratą. Lietuvos teismų informacinės sistemos – Liteko duomenimis, Panevėžio miesto apylinkės teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. I-92-184-2009 G.K. antrinę teisinę pagalbą teikė advokatai J. Stauskas, Č. Petronis ir M. V. Kazlauskas, o nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr I-453-229/2009 – advokatai R. Kurklietis ir M. V. Kazlauskas. Panevėžio apygardos teismui nagrinėjant G.K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutarties, kuria buvo išspręstas keliais nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių subendrinimo klausimas, G.K. gynė advokatas M. V. Kazlauskas, o šiam teismui 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi sprendžiant G.K. prašymą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d. nuosprendžių vykdymo atidėjimo, pareiškėją gynė advokatė R. Butnevičienė (baudžiamoji byla Nr. I-453-229/2012). Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas pageidaujamą teisinę informaciją ir konsultacijas dėl jam teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių sudėjimo, subendrinimo, vykdymo, kardomojo kalinimo įskaitymo į paskirtą bausmę turėjo teisę ir galimybes gauti, naudodamasis jam skirta antrine teisine pagalba ir bendradarbiaudamas su ją teikiančiais advokatais.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2013-05-20 prašymu, gautu 2013-05-22, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją, prašydamas plačiau išaiškinti BK 290 straipsnio sąvokas, atsiunčiant šio straipsnio komentarą iš Baudžiamojo kodekso komentaro, ir pranešti, kokiame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime yra BK 290 straipsnio taikymo teismuose apžvalga, ir ją atsiųsti pareiškėjui (t. 2, b. l. 33-34). Teisės skyrius į šį prašymą atsakė 2013-05-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo G.K. prašymo“ (t. 2, b. l. 31-32). Šiame atsakyme Teisės skyrius nurodė BK 290 straipsnio dispoziciją, šiame straipsnyje naudojamų sąvokų „valstybės tarnautojas“, „viešasis administravimas“, „viešojo administravimo funkcijas vykdantis asmuo“, „valstybės tarnyba“, „įžeidimas“ aiškinimą. Teismas, įvertinęs pateiktą teisinę informaciją, daro išvadą, kad ji atitinka BK, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymų nuostatas ir nėra klaidinanti. Vertinant Teisės skyriaus 2013-05-29 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria pareiškėjui pranešta, kad nebus teikiami BK 290 straipsnio komentaras, išaiškinimai, teismų praktika ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimai, vadovaujamasi Teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 6, 9 ir 10 dalyse pateiktų pirminės teisinės pagalbos, teisinės informacijos, teisinės konsultacijos sąvokų aiškinimu, ir daroma išvada, kad pirminę teisinę pagalbą teikti įgaliotas subjektas pagrįstai įvertino, jog tokio pobūdžio informacija nepatenka į Teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtą pirminės teisinės pagalbos sąvoką.
Pareiškėjas 2013-05-27 prašymu, gautu 2013-06-03, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją, prašydamas išaiškinti ATPK 187 straipsnio dispozicijoje naudojamų žodžių „policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, veiksmu ar kitokiu elgesiu“ reikšmę; nurodyti, kokie konkretūs žodžiai, judesiai vertinami kaip toks teisės pažeidimas; atsiųsti komentarą bei teismų praktikoje priimtų nutartis, sprendimus, priimtus viešose teismo procedūrose, ar yra Liteko informacinėje ar kitoje bazėje, kuriuose yra išaiškinama įvardinto straipsnio taikymas praktikoje; prašė pateikti išaiškinimo pavyzdžius, kuriuose asmuo pripažintas nekaltu, nesant asmens žodžiuose, elgesyje pagal ATPK 187 straipsnio numatyto teisės pažeidimo sudėties. Be to, prašė išaiškinti, kokiais atvejais kyla atsakomybė pagal ATPK 187 straipsnį, BK 290 straipsnį ir BK 155 straipsnį, išaiškinti šių straipsnių dispozicijas, nes jos labai panašios; nurodyti, kaip šį klausimą sprendžia teismai, kai procesas pagal BK 290 straipsnį teisme nutraukiamas ir siūloma nukentėjusiajam kreiptis privataus kaltinimo tvarka pagal BPK 407 straipsnį ir BK 155 straipsnį; kada procesas pagal BK 290 straipsnį nutraukiamas ir byla perduodama nagrinėti administracine tvarka pagal ATPK 187 straipsnį; prašė atsiųsti kaip galima daugiau teismų priimtų procesinių sprendimų pavyzdžių, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimus ir kasacine tvarka priimtas nutartis, ir esant galimybei, informaciją pateikti pareiškėjo pateiktoje CD-R laikmenoje arba raštu (t. 2, 30 b. l.). Teisės skyrius į šį pareiškėjo prašymą atsakė 2013-06-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo suteikti pirminę teisinę pagalbą“ (t. 2, 28 ir 29 b. l.).
Įvertinus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo suteikti pirminę teisinę pagalbą“ dalį, kurioje Teisės skyrius pareiškėjui išdėstė ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispoziciją, pateikė išaiškinimus dėl teisinės atsakomybės už šiame bei BK 155 ir 290 straipsniuose numatytas veikas atsiradimo sąlygas, pateikė šiuose straipsniuose naudojamų sąvokų apibrėžimus, baudžiamųjų bylų pagal BK 155 straipsnį ir 290 straipsnį proceso nutraukimo sąlygas, teismas sprendžia, kad joje pateikta teisinė informacija atitinka aukščiau išvardintų teisės normų turinį. Kitoje aukščiau nurodyto atsakymo dalyje pareiškėjui išaiškintos Teisinės pagalbos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pirminės teisinės pagalbos sampratą ir jos teikimo tvarką, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios informacijos apie savo veiklą teikimo tvarką. Be to, šioje atsakymo „Dėl prašymo suteikti pirminę teisinę pagalbą“ dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašomi pateikti teismų sprendimai, nutarimai, nutartys bylose, komentarai su Panevėžio miesto savivaldybės administracijos veikla ir priskirtomis funkcijomis nėra susiję, tokia informacija savivaldybėje nėra kaupiama, todėl tokio turinio informacijos ir jo pageidaujama forma pareiškėjui nesuteiks.
Minėta, kad pagal Teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, pirminė teisinė pagalba suprantama kaip šio įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas; ši teisinė pagalba apima ir patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą. Įvertinus pareiškėjo prašomos suteikti informacijos pobūdį, turinį ir apimtį, daroma išvada, kad Teisės skyrius pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo prašoma suteikti informacija į Teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą pirminės teisinės pagalbos sąvoką nepatenka. Teismas sprendžia, kad teisinę informaciją apie įvykdytų teisei priešingų veikų kvalifikavimą pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, BK 155 ar 290 straipsnius, šiuose straipsniuose numatytų veikų atribojimą asmuo gali būti gauti teikiant jam antrinę teisinę pagalbą konkrečioje administracinio teisės pažeidimo ar baudžiamojoje byloje. Asmuo, bendradarbiaudamas su jį ginančiu advokatu, turi plačias ir realias galimybes išsamiai ir visapusiškai aptarti bylos aplinkybes, joje surinktus įrodymus, taikytiną teisminę praktiką bei, atsižvelgęs į advokato suteiktas konsultacijas ir patarimus, pasirinkti vienokią ar kitokią gynybinę poziciją.
Pareiškėjas 2013-05-30 skundu, gautu 2013-06-05, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją, skųsdamas Teisės skyriaus 2013-05-29 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (originale - 2013-05-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)). Pateikė siūlymą į darbą priimti kompetentingus darbuotojus, galinčius kvalifikuotai suteikti pirminę teisinę pagalbą ( t. 2, 17 ir18 b. l.). Panevėžio miesto savivaldybės administracija pareiškėjui atsakė 2013-07-04 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo“, nurodydama, kokia Teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka Teisės skyrius teikia pirminę teisinę pagalbą ir kaip ši pagalba suprantama; kokia tvarka vietos savivaldybė teikia informaciją pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą ir kokia tvarka pareiškėjas gali susipažinti su teisės aktais ir gauti jų bei teismų sprendimų kopijas (t. 2, b. l. 15-16).
Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnis nustato, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (1 dalis). Pagal Taisyklėse pateiktą išaiškinimą, asmens prašymas suprantamas kaip su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą. Tačiau pagal Taisyklių 2 punktą, asmuo į institucijas gali kreiptis ir kitais klausimais: išdėstydamas savo nuostatas tam tikru klausimu, pranešdamas apie institucijos veiklos trūkumus ir pateikdamas pasiūlymus, kaip juos ištaisyti, informuodamas apie pareigūnų, valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, atkreipdamas dėmesį į tam tikrą padėtį. Taigi, pagal Taisyklių 41 punkte įtvirtintas nuostatas, viešojo administravimo subjekto rengiamo atsakymo turinį nulemia asmens pateikto prašymo turinys, t. y. į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu. Išanalizavus pareiškėjo pateikto rašto, įvardinto kaip skundas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), turinį, daroma išvada, kad pareiškėjas Panevėžio miesto savivaldybės administracijai pateiktame rašte išdėstė savo asmenines nuostatas konkrečiu klausimu, pranešė apie institucijos veiklos trūkumus ir pateikė pasiūlymus, kaip juos ištaisyti. Teismo vertinimu, tokio turinio pareiškėjo raštas atitinka Taisyklių 2 punkte nurodytą kreipimąsi. Dėl šios priežasties Panevėžio miesto savivaldybės administracijos parengtas atsakymas savo turiniu atitinka Taisyklių 41.4 punkto nuostatas.
Teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis nustato terminus, per kuriuos asmeniui turi būti suteikta pirminė teisinė pagalba. Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygomis, todėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijai prašymus dėl pirminės teisinės pagalbos teikdavo ir atsakymus į juos gaudavo per Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Išanalizavus pareiškėjo prašymų gavimo ir atsakymų į juos parengimo datas, daroma išvada, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos įgalioti tarnautojai atsakymus į pareiškėjo prašymus rengė per protingus terminus, iš esmės laikydamiesi Viešojo administravimo įstatymo, Taisyklių, Informavimo įstatymo nustatytų reikalavimų.
Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus ir vadovaudamasis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir jos įgaliotų tarnautojų atliktus veiksmus, parengiant 2009-11-02 - 2013-07-05 laikotarpiu pareiškėjui atsakymus į jo pateiktus prašymus pripažinti neteisėtais ar sukėlusiais pareiškėjui jo nurodyto masto ir pobūdžio neturtinę žalą.
Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, konstatuojama, kad nagrinėjant bylą, aplinkybių, patvirtinančių Panevėžio miesto savivaldybės viešosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nenustatyta. Dėl šios priežasties pareiškėjo G.K. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstas ir atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo G.K. skundą ir patikslintus skundus dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.