Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deimera“ atstovams D. S. ir advokato padėjėjui Ramūnui Vilimavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deimera“ ieškinį atsakovei Nerijaus Bučio įmonei, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys 2010 m. sausio 27 d. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti jai priklausančias Sutartyje ir jos prieduose nurodytas prekes atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti šias prekes ir sumokėti už jas ieškovei šioje sutartyje numatytą pinigų sumą, atsižvelgiant į Sutartyje nustatytus terminus (Sutarties 1.1 punktas). Atsakovė už prekes įsipareigojo atsiskaityti per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, jeigu kitaip nenumatyta PVM sąskaitoje faktūroje (Sutarties 2.2 punktas) (b. l. 6-7). Ieškovė vykdydama sutartį, tiekė atsakovei prekes ir jas transportavo pagal PVM sąskaitas faktūras: pagal 2017 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą serija A Nr. 1153 – 8 949,14 Eur sumai ir 1 879,32 Eur PVM, 2017 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija A Nr. 1222 – 3 771,20 Eur sumai ir 791,95 Eur PVM, 2017 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija A Nr. 1243 – 9 854,50 Eur sumai ir 2 069,45 Eur PVM. Aptariamose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad pirkėjas atsiskaito per 15 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo (b. l. 8-10).

Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog atsakovė pagal pateiktas tris PVM sąskaitas faktūras prekes gavo, pretenzijų dėl jų kokybės nereiškė, pagal 2017 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą serija A Nr. 1153 – atsiskaitė ir liko skolinga pagal 2017 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija A Nr. 1222 ir 2017 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija A Nr. 1243, viso 13 625,70 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovės.

Kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (6.314 straipsnio 5 dalis). Už pavėlavimą sumokėti kainą pirkėjas privalo mokėti palūkanas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo daikto perdavimo ar šalių sutarto termino, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita (CK 6.344 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Sutarties 5.2 punktu, atsakovė įsipareigojo laiku nesumokėjus bet kurio iš Sutartyje nustatytų mokėjimų, mokėti ieškovei delspinigius po 0,2 procento nuo bendros prekių kainos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl ieškovė apskaičiavo 2 739,72 Eur delspinigius: pagal 2017 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija A Nr. 1222 ieškovė paskaičiavo 867,37 Eur dydžio delspinigius už 115 pradelstų dienų, o pagal 2017 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija A Nr. 1243 – 1 872,35 Eur delspinigius už 95 pradelstas dienas (b. l. 3-4, 6-7). Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas paaiškino, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, jog kartu su prekėmis atsakovei yra pateikiamas krovinio važtaraštis ir PVM sąskaita faktūra. Atsakovė sutikrina prekes ir jeigu neturi pretenzijų, priima prekes bei PVM sąskaitą faktūrą ir atsiskaito nurodytu terminu. Ieškovės atstovo nurodytų aplinkybių atsakovės atstovas neginčijo, jas patvirtina ir į bylą ieškovės pateikti krovinio važtaraščiai bei šalių susirašinėjimo duomenys (b. l. 30-32). Taigi įvertinus, jog prekių pagal PVM sąskaitas faktūras serija A Nr. 1222 ir Nr. 1243 pristatymo data krovinio važtaraščiuose nurodyta 2017 m. balandžio 18 d. ir 2017 m. gegužės 10 d., atsakovei tą pačią dieną pateiktos ir PVM sąskaitos faktūros, pripažintina, jog ieškovė tinkamai apskaičiavo tiek pradelstų dienų skaičių, tiek delspinigių sumą.

Atsakovė taip pat ginčija sutartinių netesybų dydį, t. y. 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, nurodo, kad sutartis buvo sudaryta seniai, tokio dydžio delspinigiai neatitinka teisingumo, sąžiningumo principų bei teismų suformuotos praktikos.

Šiuo aspektu akcentuotina, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų (baudos, delspinigių) tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys). Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, kita paskirtis – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2015; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013, 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2010; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009).

Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, šių sąrašas nebaigtinis. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas), taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010, 2012 m. liepos 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).

Nagrinėjamu atveju šalys yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, Sutarties 5.2 punkto nuostata jos abipusiškai išreikšta valia susitarė dėl delspinigių dydžio, Sutartyje nėra susitarta dėl išlygų, taip pat dėl kitokių nuostatų, kuriomis galėtų būti mažinamas delspinigių dydis arba skolininkas nuo jų atleidžiamas. Šalių sudaryta sutartis nebuvo sudaryta prisijungimo būdu, taigi atsakovė turėjo galimybę tartis dėl sutarties sąlygų, taip pat ir dėl delspinigių dydžio. Byloje nustatyta, kad atsakovė pažeidė Sutarties sąlygas, jau ilgą laiką neatsiskaito su ieškove pagal Sutartį už pateiktas prekes. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad atsakovė nebendradarbiauja su ieškove dėl skolos grąžinimo (nevykdė šalių susitarimo dėl skolos grąžinimo dalimis ar pan.), įsiskolinimo suma yra didelė tiek ieškovei, kuri yra juridinis asmuo ir jai reikalingos lėšos ūkinei-komercinei veiklai vykdyti, tiek atsakovei. Atsakovė savo sunkią turtinę padėtį grindžia 2017 m. birželio 30 d. balanso ir pelno nuostolių ataskaitos (b. l. 23-24) duomenimis bei aplinkybe, kad atsakovė šiuo metu negali atsiskaityti su ieškove dėl krovinių gabenimo paslaugų tarpininkės kaltės, kuri prarado atsakovei priklausantį krovinį, tačiau šių duomenų nurodytam argumentui pagrįsti nepakanka. Taigi įvertinęs bylos faktines aplinkybes kasacinio teismo praktikoje nurodytų kriterijų aspektu, teismas sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad 0,2 procento dydžio netesybos yra neprotingai didelės ir nesąžiningos, todėl ieškovės apskaičiuota 2 739,72 Eur delspinigių suma priteistina iš atsakovės.

Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditorius įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Taigi ieškovės reikalavimas priteisti 40,00 Eur išieškojimo išlaidas yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkintinas.

Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio procesinės palūkanas yra pagrįstas įstatymu, todėl taip pat tenkintinas.

Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytus duomenis, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė tinkamai ir laiku neįvykdė Sutarties ir PVM sąskaitų faktūrų pagrindu atsiradusią piniginę prievolę, t. y. už gautas prekes su ieškove iki šiol neatsiskaitė ir liko skolinga 13 625,70 Eur, todėl ieškinys tenkintinas visiškai (CK 6.37, 6.59, 6.63, 6.210, 6.314, 6.344 straipsniai). Iš atsakovės ieškovei priteistina 13 625,70 Eur skola, 2 739,72 Eur delspinigiai, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur išieškojimo išlaidas. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – sumokėtas 492,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis) (b. l. 14) bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 100,00 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (b. l. 33-34). Šios išlaidos neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos Respublikos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 30 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokatų ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Iš atsakovės valstybės naudai taip pat priteistinos 3,30 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsakovė prašo, atsižvelgiant į šiuo metu esančią jos sunkią turtinę padėtį, ieškovės naudai priteistą pinigų sumą išdėstyti dalimis, mokant kas mėnesį po 1 000,00 Eur iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti jo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai, kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, yra aktualūs ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje ir 1.5 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taigi turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas, sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, pripažintina, kad klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.

Nagrinėjamu atveju atsakovės byloje pateikti duomenys nepakankamai atskleidžia atsakovės turtinę padėtį (atsakovė nepateikė duomenų apie tai, ar atsakovės ilgalaikis turtas įgytas nuosavomis ar skolintomis lėšomis, bei duomenų, kas konkrečiais sudaro atsakovės mokėtinas sumas ir įsipareigojimus), tačiau net ir iš esamų duomenų negalima daryti išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis yra sunki ar susidarė labai nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą. Remiantis atsakovės pateiktais 2017 m. birželio 30 d. balanso (b. l. 23-24) duomenimis, atsakovė turi 266 912,00 Eur vertės ilgalaikio turto, iš kurių pastatų vertė – 196 990, Eur, žemės vertė – 69 509,00 Eur, atsakovės trumpalaikį turtą sudaro – 6 537,00 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai, 44 984,00 Eur atsargos, atsakovė turi ir 79 168,00 Eur nepaskirstyto pelno.

Akcentuotina ir tai, jog sunki turtinė padėtis gali būti sprendimo įvykdymo išdėstymo pagrindu tik konstatavus, jog ji susiklostė dėl objektyvių priežasčių, t. y. nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių, jai elgiantis sąžiningai ir imantis visų būtinų priemonių, siekiant pagerinti susidariusią sunkią turtinę padėtį. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodo, kad šiuo metu negali atsiskaityti su ieškove dėl krovinių gabenimo paslaugų tarpininkės kaltės, kuri prarado atsakovei priklausantį krovinį. Daugiau jokių kitų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad esama situacija susiklostė dėl objektyvių priežasčių ir jos turtinė padėtis ateityje pagerės, atsakovė nenurodė, nenurodė ir tai kokios pastangos yra dedamos tam, kad atsakovė ateityje galėtų įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Taigi, įvertinus atsakovės pateiktus įrodymus bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, galima būtų daryti prielaidą, kad atsakovės turtinė padėtis apriboja galimybę iš jos priteistą sumą sumokėti iš karto, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės ir savaime pakankamos teismo sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, patenkinus atsakovės prašymą dėl sprendimu priteistos skolos mokėjimo išdėstymo, būtų pažeisti ieškovės teisėti interesai, šalių lygiateisiškumo principas. Todėl atsakovės prašymas ieškovės naudai priteistą pinigų sumą išdėstyti dalimis, mokant kas mėnesį po 1 000,00 Eur iki visiško teismo sprendimo įvykdymo netenkinamas (CPK 185 straipsnis, 284 straipsnis).

Atsakovei išaiškintina, jog tokio prašymo išsprendimas šioje proceso stadijoje neužkerta kelio atsakovei pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, nepažeidžiant nei vienos iš šalių interesų. Atsakovė dėl skolos mokėjimo išdėstymo taip pat gali kreiptis tiesiogiai į ieškovę ir tartis dėl priteistos skolos mokėjimo grafiko sudarymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270, 284 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Nerijaus Bučio įmonės, juridinio asmens kodas 258888760, 13 625,70 Eur (trylikos tūkstančių šešių šimtų dvidešimt penkių eurų 70 ct) skolą, 2 739,72 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų trisdešimt devynių eurų 72 ct) delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 16 365,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) išieškojimo išlaidas, 492,00 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį bei 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovės – uždarosios akcinės bendrovės „Deimera“, juridinio asmens kodas 301151848, naudai.

Priteisti iš atsakovės Nerijaus Bučio įmonės, juridinio asmens kodas 258888760, 3,30 Eur (trijų eurų 30 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.