Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) P. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Sostinė“ ieškinį atsakovui P. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Mano Būstas Sostinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš P. R. (toliau – atsakovas) 328,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui. Nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. liepos 30 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas yra 328,40 Eur.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su skola sutinka, tačiau su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad skola ir nemokumas atsirado dėl konkrečių aplinkybių, kai prieš penkerius metus turėjo nesusipratimą su tuometiniu būsto administratoriumi, kai po ieškinio atšaukimo mokėjimo pranešimuose atsirado grafa „atiduota teismui -2,5 Eur“, kuri kelia atsakovui abejonių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo tenkintas.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise priklausė M. S., kuri 2019 m. kovo 20 d. mirė. Iš Testamentų registro 2020 m. liepos 28 d. išrašo nustatė, kad palikimą po M. S. mirties priėmė atsakovas, todėl įpėdiniui, 2019 m. kovo 20 d. priėmusiam palikimą po M. S. mirties, turėjo būti žinomi palikėjos turtiniai įsipareigojimai, nes atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. buvo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkas ir po palikėjos mirties toliau tame bute gyveno.

6. Teismas nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas pagal ieškovės pateiktą skolų valdymo ataskaitą už per laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. liepos 30 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas yra 328,40 Eur.

7. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog atsakovas su ieškove už ginčo laikotarpį būtų atsiskaitęs, kad skolos esama, atsakovas neginčijo ir teismo posėdžio metu.

8. Teismas, įvertinęs atsakovo prieštaravimus apie mokėjimo pranešimuose esantį įrašą „atiduota teismui -2,5 Eur“, nustatė, jog nėra duomenų, kad nurodyta suma būtų mažinama ar didinama atsakovo skola ieškovei ginčui aktualiu laikotarpiu.

9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, priėmęs palikimą po M. S. mirties, ginčo laikotarpiu buvo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl jis privalėjo sumokėti ieškovei už suteiktas namo administravimo, eksploatavimo, komunalines paslaugas ir įmokėti kaupiamąsias lėšas. Dėl nurodyto ieškovei iš atsakovo priteisė 328,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

10. Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas: ieškovės sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), jos patirtas 60,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), 0,87 Eur išlaidas už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 0,84 Eur išlaidas už Gyventojų registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane ir 2,32 Eur už Testamento registro išrašo peržiūrą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), iš viso – 79,03 Eur. Teismo vertinimu, patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir pagrįstos.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliantas (atsakovas) P. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Atsakovas skolą pripažino ir dar iki ieškinio pateikimo ėmėsi visų teisėtų būdų apmokėti skolą ar jos dalį, t. y. kreipėsi su skundu į administracinį teismą.

11.2. Dėl tam tikrų aplinkybių negalėjo skolos sumokėti anksčiau, nes yra nepasiturintis asmuo ir priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės bei dirbtinai užkeltos. Prašo atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

12. Ieškovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Ieškovė nurodė, jog atsakovo turtinė padėtis neatleidžia jo nuo pareigos apmokėti už teikiamas ieškovės paslaugas. Pažymėjo, jog ieškovė suteikia galimybę išsimokėti dalimis, tačiau atsakovas tuo nenori pasinaudoti, o tiesiog siekia išvengti mokesčių mokėjimo.

12.2. Atsakovo ne visai aiškiai išdėstytos aplinkybės prieštarauja civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai bendrajai taisyklei, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Teisinis reglamentavimas nenumato išimčių, atsižvelgiant į bendrasavininkių turtinę padėtį. Buto ar kitos patalpos savininko pareiga yra išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius ir ši pareiga kyla iš įstatymo.

12.3. Pažymėjo, kad 79,03 Eur bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis yra atsakovo veiksmai dėl laiku neapmokėtų pateiktų sąskaitų už suteiktas komunalines bei kitas paslaugas. Atsakovui tinkamai neapmokėjus pateiktų sąskaitų ir susidarius įsiskolinimui, ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą, ko pasėkoje įgijo teisę reikalauti iš atsakovo savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

12.4. Teismas akivaizdžiai teisingai nusprendė, jog atsakovas turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Ir ieškovė sutinka su tokia teismo pozicija, nes priešingas vertinimas šioje situacijoje pažeistų ieškovės interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

3. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

4. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 328,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčo dėl priteistos skolos dydžio nėra. Byloje kilo ginčas dėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 15 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, 60,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, 0,87 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 0,84 Eur išlaidos už Gyventojų registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane ir 2,32 Eur išlaidos už Testamento registro išrašo peržiūrą, iš viso – 79,03 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo nuomone, kadangi jis yra nepasiturintis, iš jo iš viso neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Su tokiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo.

7. CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

8. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

9. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe 60,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Ieškovės turėtas atstovavimo išlaidas patvirtina 2019 m. liepos 8 d. tarp ieškovės ir advokatų profesinės bendrijos „Triniti Lt“ sudaryta atstovavimo sutartis, kurioje nurodyta, jog už ieškinio parengimą mokėtina 60 Eur suma su PVM; 2020 m. rugpjūčio 31 d. paslaugų priėmimo perdavimo aktas, kuriame išskirta, jog už ieškinio parengimą P. R. mokėtina suma yra 49,59 Eur be PVM, 2020 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaita faktūra VV 2020415, 2020 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymas Nr. 740, patvirtinantis, jog advokatų profesinei bendrijai už teisines paslaugas iš viso buvo pervesta 2 009,86 Eur suma. Taigi, ieškovė pateikė jos patirtų teisinių išlaidų detalizaciją ir realumą, t. y. tiek išlaidų pobūdį, tiek jų dydį, tiek patyrimo faktą pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė papildomų išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, t. y. nors pateikė Nekilnojamojo turto registro, Gyventojų registro ir Testamento registro išrašus, tačiau nepateikė už šių registrų peržiūrą patirtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus, dėl ko, esant ginčui dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir nesant tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tokias išlaidas priteisti. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslinamas, minusuojant iš priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos 4,03 Eur sumą už papildomas paslaugas. Tokiu atveju iš atsakovo ieškovei priteistina 75 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

10. Vertindamas, ar ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, teismas pažymi, kad civilinio proceso teisės normos nenumato draudimo juridiniams asmenims naudotis ir advokato pagalba. Šiuo atveju pastebėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad galimybės priteisti už advokato ir advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovė neturi jokių apribojimų kreiptis į advokatą dėl teisinės pagalbos.

11. Apeliantas nurodo, kad teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai išpūsta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija.

12. Kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 2 punkte.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatė, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir pagrįstos. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą nurodytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už ieškinio parengimą civilinėse bylose paslaugų suteikimo metu, t. y. 2020 m. rugsėjo mėn. (ieškinio rengimo metu), sudarė 1454,8 Eur. Akivaizdu, kad iš apelianto šioje byloje priteistinas atlyginimas advokatui (60,00 Eur) ne tik neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, bet ir žymiai mažesnis, nei rekomenduotinų priteisti sumų maksimumas.

14. Nors byla nėra sudėtinga, paruoštas ieškinys yra tipinis, tačiau ginčo situacijos faktinių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų analizė ir įvertinimas, jų kvalifikavimas, ieškinio parengimas pareikalavo atitinkamų advokato laiko ir darbo sąnaudų. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, jog 60,00 Eur suma už advokato teisinę pagalbą nėra per didelė ar neadekvati, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šių bylinėjimosi išlaidų sumos nepriteisti.

15. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl ieškovė turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą atlyginimą (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju, būtų pažeista ieškovės teisė ginti savo teises ir turėti byloje atstovą, kartu toks patirtų bylinėjimosi išlaidų ribojimas prieštarautų bendriesiems teisės principams ir iškreiptų atstovavimo teisme esmę (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis, 51 straipsnio 1 dalis).

16. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovės sumokėtą žyminį mokestį, t. y. įstatymo nustatytą sumą, kurią privalo sumokėti asmuo, kad būtų pradėtas teismo procesas. Kadangi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies pastarosios patirtas išlaidas, todėl ieškovės už ieškinį sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis, nesant jokių duomenų apie tai, jog atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pagrįstai buvo priteistas iš atsakovo.

17. Apelianto argumentai, susiję su tuo, jog apeliantas yra nepasiturintis, dėl to negali sumokėti priteistos sumos, yra atmestini, nes tokiu atveju ieškovė, kuri kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo, negautų veiksmingos teisinės gynybos ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, naikinti kurio, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, patikslinant sprendimo dalį dėl papildomų išlaidų nepriteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos, tuo tarpu kita šalis nepateikė duomenų ir įrodymų apie savo galimai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto (atsakovo) P. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodant, jog iš atsakovo P. R. ieškovei UAB „Mano būstas Sostinė“ priteistina 75 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.