- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- II-99-311/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00204-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Pareiškėjas
- D. B.
- Nukentėjusysis
- D. S.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovei R. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. B. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. sausio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-98-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 2019 m. sausio 3 d. priėmė nutarimą skirti D. B. nuobaudą – 10 eurų baudą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Nutarime nurodyta, kad D. B. 2018 m. rugsėjo 3 d., 14 val. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę automobilį „BMW 330D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, neatsižvelgė į kelio ir priekyje važiavusios transporto priemonės ypatumus, išvažiuodamas iš teritorijos, kur važiavimo tvarka aptarta, įvažiavo į išvažiavimą į magistralinį kelią, kai prieš tai jau buvo įvažiavusi kita transporto priemonė „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. B., nesutikdamas su Institucijos 2019 m. sausio 3 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. sausio 3 d. priimtą nutarimą ir šią administracinio nusižengimo teiseną D. B. atžvilgiu nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodė, kad institucija priėmusi nutarimą, administracinio nusižengimo nutarime konstatuoja, jog pagal transporto priemonių išsidėstymą po eismo įvykio, užfiksuotą eismo įvykio schemoje ir fotonuotraukose, atliktus matavimus (užfiksuotas automobilio BMW priekinės ašies iš dešinės pusės atstumas, kuris yra 2,4 m nuo važiuojamosios dalies krašto, vertinant važiuojamosios dalies plotį, bei automobilio plotį) galima spręsti apie abiejų automobilių judėjimo trajektorijas prieš susidūrimą, kurios įrodo, kad automobilis BMW, atlikdamas posūkio manevrą į dešinę, nesilaikė įtinkamo krašto KET punktas), nevykdė KET punkto reikalavimų, todėl nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus. Su tokiais institucijos argumentais nesutinka, jie prieštarauja administracinio nusižengimo byloje surinktiems įrodymams. Be to, institucija, formuodama administracinį kaltinimą, teikdama nuorodą į KET punktą išeina už administracinio nusižengimo bylos ribų. Apskritai toks administracinis kaltinimas yra suformuluotas neteisingai ir klaidinančiai, t. y. negalima sutikti su tuo, kad jam, kaip administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, vairuojančiam BMW markės transporto priemonę, kuri eismo įvykio schemoje atvaizduota kaip nutolusi nuo važiuojamosios dalies krašto išsukant iš degalinės į išvažiavimą į magistralinį kelią, privalėjo palikti tarpą iš šono sukančiam gretima eismo juosta nukentėjusiajam D. S. (toliau - nukentėjusysis), kuris išsukinėjo dar toliau nuo važiuojamosios dalies krašto, t. y. priešinga eismo judėjimo juosta. Mano, kad nutarime nuoroda į KET punktą yra neteisinga bei nepagrįsta. Nors šis punktas reglamentuoja vairuotojams palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, tačiau nereikėtų šio punkto vertinti plečiamai, t. y., jog vairuotojui sukančiam į kelią savo judėjimo kryptimi šis turi palikti tokį tarpą iš šono, vairuotojui sukančiam ta pačia kryptimi, tačiau priešingo judėjimo eismo juosia, kuris tokiu atveju akivaizdžiai pažeidžia KET punkto nuostatas, reglamentuojančias, jog reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama išjos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Pareiškėjas nesutinka su nutarime nurodytu KET 9 punkto pažeidimu (bendrosios eismo dalyvių pareigos). Šiuo atveju pats nukentėjusysis buvo neatidus, nerūpestingas, neatsakingas, atlikdamas pavojingą manevrą su sunkiasvore transporto priemone, neatsižvelgė į galimas pasekmes, joms buvo abejingas ir išsukinėjo sau palankiu būdu ir trajektorija, neįsitikinęs ir neapgalvojus, kad darydamas lokį manevrą gali išsukinėti kita transporto priemonė ir su ja susidurti. KET 9 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio eismo dalyvių pareiga, kurių privalo laikytis visi eismo dalyviai, o siekiant nustatyti dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto pažeidimo kaltą asmenį, būtina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole bei nutarime, kuriuo pripažįstama asmens kaltė padarius administracinį nusižengimą, nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkrečią KET specialiosios dalies normą, kuri buvo pažeista. Nustačius, jog be KET 9 punkto pažeidimo, jam inkriminuotas KET punkto pažeidimas padarytas nebuvo, nes sukdamas iš degalinės link išvažiavimo į magistralinį kelią, neprivalėjo palikti tokio tarpo iš šono, kad nesusidurtų su šalia sukančia, tačiau priešinga eismo juosta, transporto priemone, todėl jam nekilo pareiga laikytis KET punkto, todėl šiuo atveju administracinio nusižengimo protokole ir jo atžvilgiu priimtame institucijos nutarime nelieka nei vienos jam inkriminuotos specialiosios normos, kurią savo elgesiu būtų pažeidęs (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-12-557/2018). Vertinant nukentėjusio veiksmus galima įžvelgti ir KET punkto pažeidimą, kuris nurodo, kad kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taigi, netgi ir vertinant tą aplinkybę, jog nukentėjusiajam dėl jo vairuojamos sunkiasvorės transporto priemonės gabaritų buvo sunku išsukti iš degalinės į kelią link magistralinio kelio, ši turėjo atlikdama manevrą pilnai įsitikinti, ar šiai sukant į išvažiavimą į magistralinį kelią nebus sukliudyta kitai transporto priemonei, ar išsukinėjant nebus sudaryta galimybė kitai transporto priemonei įvažiuoti į tarpą ir pan., todėl nukentėjusysis atlikdamas šį padidinto pavojingumo manevrą, kaip posūkis yra atliekamas ne iš kraštinės padėties buvo abejingas galimiems padariniams ir jų atsiradimui. Teismų formuojamoje praktikoje sakoma, kad tokio manevro metu yra didesnė tikimybė, jog toks posūkis bus netikėtas kitiems eismo dalyviams, juos suklaidins, suglumins. Todėl įstatymų leidėjas KET punktu numato didesnio atidumo reikalavimą šį manevrą atliekančiam vairuotojui. Jis turi įsitikinti, jog manevras nesudarys kliūties kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams, įskaitant iš paskos arba greta važiuojančias transporto priemones (nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-11-900/2018). Be to, galimybę išsukti iš degalinės sunkiasvorėms transporto priemonėm neatliekant manevro, kuomet yra atliekamas posūkis toliau nuo važiuojamosios dalies krašto, patvirtina ir degalinės detalus planas (priedas Nr. 1), kuriame padaryti detalūs skaičiavimai, kokia trajektorija ir kaip reikalaujama išsukti iš degalinės į išvažiavimą į magistralinį kelią, kad nebūtų pažeistos taisyklės ir užtikrintas saugus eismas kelyje. Todėl galima daryti išvadą, kad nukentėjusysis išvažiuodamas į išvažiavimą link magistralinio kelio buvo neatsargus, neatidus ir nerūpestingas, išsukinėjo sau palankia trajektorija, neatsižvelgdamas į kitų eismo dalyvių egzistavimą, dėl ko ir kilo eismo įvykis. Reikėtų įvertinti ir KET punktą, kuris numato, jog kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Šiuo atveju, reikėtų įvertinti ir tą aplinkybę, kuomet nukentėjusysis ir jis artėjo prie išvažiavimo iš degalinės, kur važiavimo tvarka dar nebuvo aptarta, nukentėjusysis privalėjo prieš pajudant nuo degalų kolonėlės įsitikinti, ar link išvažiavimo iš degalinės neatvažiuoja kita transporto priemonė, kuriai galimai sudarys kliūtį, bei privalėjo praleisti jo vairuojamą transporto priemonę, artėjančią iš dešinės ir įsitikinus, jog jo transporto priemonė išvažiavo link magistralinio kelio ir kelias laisvas, atlikti savo manevrą. Vertinant priežastinį ryšį reikėtų atsižvelgti į tai, kad šis nustatomas ne tarp vairavimo kaip veiksmo, kas, be abejonės, taip pat yra veika, o tarp tokių eismo dalyvių veikų, kurios įvertintos kaip KET pažeidimas, nurodant konkretų taisyklių punktą. Šioje byloje priežastiniam ryšiui tinkamai nustatyti yra reikšmingos nukentėjusiojo padarytos veikos įvertinimas KET požiūriu dėl visumos anksčiau nurodytų pažeidimų. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens galbūt padarytas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga, t. y. ar yra priežastinis ryšys taip jo padaryto pažeidimo bei kilusių padariniu. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus - sprendžiamas klausimas, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė institucijos ir teismo kompetencija. Akivaizdu, kad būtent nukentėjusysis turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, asmenų ar jų turto saugumui, privalėjo važiuoti atsakingai, išsukinėti j magistralinį kelią arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kaip tokia galimybė yra objektyviai galima, o atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės gabaritus bei eismo intensyvumą, atlikdamas pavojingą manevrą turėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų bet kokiu atveju sustabdyti vairuojama automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jeigu to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, turėjo sulėtinti važiavimo greitį ir prireikus sustoti. Be to, nebuvo vertinama, nukentėjusiojo vairuotojo veiksmai, jog sukdamas į įšvažiavimą link magistralinio kelio, išsukinėjo tokia trajektorija, kad jo vairuojama transporto priemonė atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje, kas prieštarauja saugaus eismo reikalavimams, buvo priežastiniame ryšyje ir sąlygojo eismo įvykio kilimą. Teismų praktikoje kelių eismo saugumo taisyklių bylose turi būti tiksliai nurodyti kelių eismo taisyklių pažeidimų punktai, kurie buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Bylų dėl KET pažeidimo specifika yra ta, kad galimi atvejai, kai KET pažeidžia vienas eismo dalyvis, kitais atvejais KET pažeidžia keli eismo dalyviai. Jei KET pažeidžia keli eismo dalyviai, teismų sprendimuose turi būti nurodyti kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Tai yra preliminari sąlyga spręsti priežastinio ryšio klausimams tarp eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus, svarbu taikyti būtinosios sąlygos taisyklę ir ja remiantis nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susijęs būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-47-696/2017). Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas leidžia daryti išvadą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Ji nustatoma modeliuojant situaciją tokiu būdu: paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvio KET pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimą, ir sprendžiamu, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais. Taigi, pareiškėjo manymu, teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimui šioje byloje buvo svarbu nustatyti, vienas ar abu eismo dalyviai pažeidė kelių eismo taisykles. Nagrinėjamoje byloje į šį svarbų klausimą neatsakyta ir nepagrįstai priimtas nutarimas administracinėje nusižengimo byloje, visiškai neatsižvelgus į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, kitų liudytojų parodymus ir kt. duomenis.
Atsiliepimas
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau – Institucija) atsiliepime į pareiškėjo D. B. skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas įvertinus byloje esančius įrodymus, įvertinus nustatytas eismo įvykio aplinkybes, atsižvelgiant į automobilių išsidėstymą po eismo įvykio ir jų važiavimo trajektoriją prieš eismo įvykį. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, t. y. foto lentelių ir įvykio schemos, susidūrimas įvyko kelių sankirtoje, t. y., išvažiavimo iš degalinės ir pravažiavime į magistralinį kelią susikirtime. Minėtoje vietoje važiavimo tvarka aptarta kelio ženklais. Išvažiuojant iš degalinės ir įvažiuojant į pravažiavimą privalu duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, bei leidžiama važiuoti tik į dešinę. Pravažiavime link kelio A5 eismas vyksta į abi puses po vieną eismo juostą, todėl minimoje kelių sankirtoje nenumato nei kelio ženklai, nei kelio ženklinimas, kad eismas galimas dviem eismo juostomis. Pagal BMW automobilio vairuotojo paaiškinimą, į sankirtą turėjo įvažiuoti kartu, tik krovininis automobilis važiavo didesniu greičiu, todėl nespėjo išvažiuoti iš sankryžos, buvo priverstas stabdyti ir naudoti garsinį signalą, nors BMW automobiliui iš dešinės pusės buvo pakankamai vietos, kad jis galėtų netrukdomas išvažiuoti iš sankirtos. VOLVO automobilio vairuotojas paaiškinimo, kad artėjant prie sankirtos ir į ją įvažiuojant BMW automobilio nebuvo. Į sankirtą įvažiavo palikdamas tarpą iš dešinės, kad darant posūkį į dešinę, priekabos ratai nekliudytų dešinio kelkraščio ir darant manevrą pajuto, kad atsitrenkė į gretą dešinėje pusėje važiavusį automobilį BMW. Eismo įvykį matęs asmuo paaiškino, kad krovininis automobilis pirmas įvažiavo į išvažiavimą ir pradėjus sukti tik tuo metu BMW automobilis bandė pravažiuoti pro tarpą, tačiau nespėjo. Vertinant tai, kad išdėstyta, teigia, kad apeliantas neatsižvelgė į kelio ypatumus, kad minimoje vietoje važiavimo tvarka aptarta ir privaloma važiuoti į dešinę viena eile, nes įvažiavus į pravažiavimą link kelio A5 ta kryptimi viena eismo juosta 3 m pločio bei neatsižvelgė į krovininio automobilio ypatumus, kuris važiuodamas privalomai pagal kelio ženklo reikalavimus, dėl didelių transporto priemonės gabaritų, negali važiuoti prie pat dešinio krašto, nes manevro metu priekabos galiniai ratai užvažiuotų ant kelio bortelio, taip pat pastebėta, kad apeliantas nevažiavo prie dešinio kelio krašto, o važiavo prie pat krovininio automobilio nepalikdamas tarpo iš šono, dėl ko ir įvyko susidūrimas. Prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. B. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su Institucijos nutarimu nesutinka, nes nebuvo vertinamas priežastinis ryšys, buvo vertinami tik nukentėjusiajam palankaus liudytojo parodymai, kitų liudytojų parodymai nevertinti. 2018 m. rugsėjo 3 d. jis automobiliu „BMW330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į mokslus Kauno mieste. Sustojo degalinėje ir užsipylęs degalų pradėjo išvažiavimu judėti į magistralinį kelią. Tuo metu pajudėjo ir nukentėjusiojo D. S. vairuojamas sunkiasvoris automobilis. Buvo neaišku, ar jis ketina išvažiuoti iš degalinės teritorijos ar tik ketina pasitaisyti trajektoriją degalams užsipilti, todėl jis, pareiškėjas, toliau važiavo link išvažiavimo. Tikėjosi, kad vairuotojas įsitikins, jog lengvasis automobilis greičiau pravažiuos, išvažiavime jį praleis, todėl pradėjo daryti manevrą ir išvažiavo į išvažiavimą. Per veidrodėlį pamatė, kad sunkiasvorė transporto priemonė yra ganėtinai arti jo automobilio. Tada jis sustojo ir pradėjo signalizuoti, bandė įsijungti atbulinį bėgį. Jo automobilis yra su mechanine pavarų dėže, iš išgąsčio užgeso ir po kelių sekundžių įvyko įvykis. Degalinėje yra atskiros kolonėlės sunkiasvorėms mašinos arčiau išvažiavimo. Išvažiuojant iš degalinės sunkiasvorė mašina jam buvo iš kairės. Jis matė, kad ši mašina pajudėjo, bet nebuvo įsitikęs, kur ji važiuos. Žino, kad jam reikėjo važiuoti arčiau krašto, tačiau važiuojant nuo degalinės yra labai status kampas, todėl įsukti prie pat krašto neįmanoma. Pareiškėjo nuomone, dėl įvykio kaltas nukentėjusysis, nes neįsitikino, ar prie jo artėja transporto priemonė, išsukinėdamas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kai galėjo važiuoti arčiau dešinio krašto, paliko tokį tarpą, kad kitos transporto priemonės yra suklaidinamos. Mano, kad sunkiasvorio automobilio vairuotojas buvo neatsakingas, neapdairus, kas sąlygojo eismo įvykio kilimą. Jis su eismo įvykio vietos schema susipažinęs, ją pasirašė būdamas šoko būsenoje iš karto po įvykio. Schemoje nenurodyta, kad išvažiavime yra priešingo eismo juosta, dėl ko jis reiškė pretenzijas. Mano, kad jam nekilo pareiga įvertinti transporto priemonės gabaritų. Sunkiasvorio automobilio vairuotojas turėjo įvertinti, kad lengvasis automobilis pravažiuos greičiau ir jam pravažiavus galėjo atlikti savo manevrą. Nesutinka, kad sunkiasvoris automobilis važiavo 0,5 km/h greičiu, nes tai reikštų, kad einama greičiau.
Nukentėjusysis D. S. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. transporto priemone „Volvo“ važiuodamas į Vokietiją, užsuko į kolonėlę užsipilti kuro. Išvažiuodamas apsidairė, nematė jokios lengvosios mašinos. Išvažiavimas jam buvo tiesiai. Išvažiavimu iš degalinės galima tik išvažiuoti, įvažiavimas į degalinę yra kitur. Išvažiuodamas jau užsukęs kabiną, suko plačiau iš kairės pusės, kad ratai neliptų per bortą, darė manevrą. Per veidrodį dar pasižiūrėjo į priekabos galą, nieko atvažiuojančio nematė. Paskui pajuto smūgį ir sustojo. Išlipęs pamatė „BMW“ automobilį, atsimušusį į jo sunkiasvorės mašinos ratą. Iš 20 metų patirties jis, darydamas posūkį, žiūri per veidrodį, kad priekabos galas „eitų“, kad nebūtų mažesnė jos trajektorija. Darant posūkį, ratai jau buvo susukti, jau pusė manevro padaryta ir tada įvyko eismo įvykis. Ar tuo išvažiavimu vienu metu gali išvažiuoti du automobiliai, priklauso nuo to, kokie tie automobiliai: du lengvieji automobiliai išvažiuotų. Skiriamosios juostos išvažiavime nėra, tai paprasčiausias išvažiavimo kelias. Atvažiavusio pareiškėjo automobilio prieš einant susimokėti į degalinę jis nematė. Degalinėje lengvųjų mašinų buvo. Per veidrodėlį jis mato priekabos galą ir bortą. Vaizdo registratoriaus jo transporto priemonėje nėra. Vairuotojo kortelę, kurioje užfiksuotas judėjimo greitis, turi. Duomenis dabar iš jos turbūt gali atspausdinti transporto policija, jis pats tai galėtų padaryti per mėnesį nuo įvykio.
Liudytojas J. V. parodė, kad pareiškėjo nepažįsta. Jis dirba vairuotoju. 2018 m. rugsėjo 3 d. jis pylėsi degalus degalinėje. Matė, kaip krovininio automobilio vairuotojas užsipylė degalų ir pajudėjo išvažiavimu. Tada jam atsivėrė vaizdas. Iš dešinės pusės pamatė automobilį „BMW“, kurio vairuotojas, turbūt tikėjosi pravažiuoti. Pamatęs, kad nespėja, jis sustojo. Tada įvyko įvykis. Pirmiausia iš degalinės išvažinėjo krovininė mašina ir tik jai pravažiavus pamatė įstrižai nuo kolonėlės atvažiuojantį lengvąjį automobilį. Krovininis automobilis tuo metu suko link greitkelio. Išvažiavimas yra toks, kad juo važiuoti gali dvi mašinos, bet posūkį gali daryti tik viena. Krovininiam automobiliui jau sukant, nuo kolonėlės atvažiavo lengvasis automobilis. Iš kurios kolonėlės jis važiavo, negali pasakyti. Krovininis automobilis išsukinėjo apie 10 km/h greičiu. Kai automobilis, pamatęs, kad nepravažiuos, sustojo, jis signalizavo.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. sausio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu D. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą buvo paskirta 10 eurų bauda už tai, kad D. B. 2018 m. rugsėjo 3 d., 14 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę automobilį „BMW 330D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, neatsižvelgė į kelio ir priekyje važiavusios transporto priemonės ypatumus, išvažiuodamas iš teritorijos, kur važiavimo tvarka aptarta, įvažiavo į išvažiavimą į magistralinį kelią, kai prieš tai jau buvo įvažiavusi kita transporto priemonė „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktus.
KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.
Pareiškėjas D. B. nesutinka su jam paskirta nuobauda, nurodo, kad jokio nusižengimo jis nepadarė, eismo įvykio kaltininku turi būti pripažintas D. S.. Savo skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad jam ir nukentėjusiajam išvažiuojant iš degalinės, sunkiasvorio automobilio vairuotojas neįsitikino, ar prie jo artėja transporto priemonė, išsukinėdamas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kai galėjo važiuoti arčiau dešinio krašto, paliko tokį tarpą, kad kitos transporto priemonės yra suklaidinamos. Mano, kad sunkiasvorio automobilio vairuotojas buvo neatsakingas, neapdairus, kas sąlygojo eismo įvykio kilimą. Pareiškėjo manymu, sunkiasvorio automobilio vairuotojas, darydamas posūkio manevrą, turėjo pagalvoti, kad lengvasis automobilis iš degalinės į greitkelį išvažiuos greičiau ir turėjo jį praleisti. Be to, jis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą.
Pareiškėjo nurodytas įvykio aplinkybes paneigia nukentėjusiojo D. S. ir liudytojo J. V. parodymai. Nukentėjusysis D. S. nurodė, kad jam su krovininiu automobiliu išvažiuojant iš degalinės per veidrodį pasižiūrėjo į priekabos galą, tačiau jokio atvažiuojančio automobilio nematė. Paskui pajuto smūgį ir sustojo. Išlipęs pamatė „BMW“ automobilį, atsimušusį į jo sunkiasvorės mašinos ratą. Įvykis įvyko jau jam darant posūkį, sunkiasvorio automobilio ratai jau buvo susukti, padaryta pusė manevro.
Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojas J. V.. Jis taip pat degalinėje pylėsi kurą. Iš vietos pajudėjus sunkiasvoriui automobiliui, jam atsivėrė vaizdas ir tada, sunkiasvoriui automobiliui judant išvažiavimu, pamatė nuo kolonėlės atvažiuojantį automobilį „BMW“, kuris, jo manymu, tikėjosi pravažiuoti sunkiasvoriui automobiliui atliekant manevrą. Po to sustojo, signalizavo. Krovinis automobilis atlikdamas manevrą kliudė „BMW“ automobilį.
Iš šių nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų matyti, kad pirmas iš degalinės pajudėjo sunkiasvoris automobilis „Volvo“, kuris, norėdamas išvažiuoti, atsižvelgdamas į transporto priemonės ypatumus ir gabaritus, darė didesnį posūkį, kad priekabos ratai nekliudytų bortelio. Lengvasis automobilis „BMW“ judėti nuo kolonėlės pradėjo sunkiasvoriui automobiliui jau važiuojant, norėjo pirmesnis išvažiuoti link magistralinio kelio, tačiau šio veiksmo atlikti nespėjo. Tada sustojo, signalizavo. Krovininiam automobiliui tęsiant manevrą, jis kliudė automobilį „BMW“.
Šias aplinkybes patvirtina eismo įvykio vietos schema, kurioje akivaizdžiai nurodyta, kad sunkiasvoris automobilis yra įvažiavęs į išvažiavimą į magistralinį kelią ir atlieka posūkio manevrą. Taip pat schemoje užfiksuotas lengvasis automobilis, kuris atsitrenkė į dešinį krovininio automobilio ratą.
Nors pareiškėjas D. B. nurodo, kad dėl eismo įvykio kaltas D. S., tai paneigia aukščiau nurodyti byloje užfiksuoti duomenys. Be to, kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimų, jie yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Iš pradžių D. B. nurodė, kad pats nukentėjusysis buvo neatidus, nerūpestingas, neatsakingas, atlikdamas pavojingą manevrą su sunkiasvore transporto priemone, neatsižvelgė į galimas pasekmes, joms buvo abejingas ir išsukinėjo sau palankiu būdu ir trajektorija, neįsitikinęs ir neapgalvojus, kad darydamas tokį manevrą gali išsukinėti kita transporto priemonė ir su ja susidurti, tačiau tuo pat metu patvirtina, kad jam užsipylus degalų, pradėjo išvažiavimu judėti į magistralinį kelią. Tuo metu pajudėjo ir nukentėjusiojo D. S. vairuojamas sunkiasvoris automobilis. Buvo neaišku, ar jis ketina išvažiuoti iš degalinės teritorijos ar tik ketina pasitaisyti trajektoriją degalams užsipilti, todėl D. B. toliau važiavo link išvažiavimo, tikėdamasis, kad vairuotojas įsitikins, jog lengvasis automobilis greičiau pravažiuos, išvažiavime jį praleis, todėl pradėjo daryti manevrą ir išvažiavo į išvažiavimą.
Pareiškėjo nurodytos įvykio aplinkybės neatitinka byloje surinktų duomenų. Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad D. B. pažeidė KET 9, 126 punktus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 418 straipsnio 8 dalį ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. sausio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-98-2019 priimtas pagrįstai.
Skiriant nuobaudą Institucija atsižvelgė į tai, kad nėra pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pareiškėjas galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jam paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 10 eurų. Teismo manymu, pareiškėjui Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu administracinio nusižengimo byloje paskirta nuobauda už jo padarytą administracinį nusižengimą nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo D. B. skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. B. skundą atmesti.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. sausio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-98-2019 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.