Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, dalyvaujant skundą padavusiam D. B. ir jo atstovui advokatui Ruslanui Mazurovui (Ruslan Mazurov), Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atstovui Andrejui Bondarenko, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-05-29 nutarimo Nr. VDI-ANR N-429-2024 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Inspekcija 2024-05-06 surašė D. B. administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodoma, kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), vadovu pažeidė Užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 str. 1 d. 1 p., Darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 str. 2 d., kadangi esant darbo santykių požymiams nuo 2023-10-(duomenys neskelbtini) iki 2024-03-(duomenys neskelbtini) leido dirbti E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir neužtikrino, kad apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui būtų pranešta teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad D. B. darbuotojui E. B. mokėjo darbo užmokestį grynais pinigais, tuo pažeidžiant DK 139 str. 3 d. numatytas darbo užmokesčio mokėjimo sąlygas. Be to, D. B. kliudė Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriui įgyvendinti jo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jam nustatytas teises ir atlikti jam pavestas pareigas. D. B. nevykdė 2024-04-02 ir 2024-04-17 siųstų nurodymų pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus Nr. SD-1-8555 ir Nr. SD-1-10074, t. y. per nustatytą terminą nepateikė Inspekcijai nurodytų dokumentų (darbo laiko apskaitos dokumentų, darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentų). Tokiais savo veiksmais D. B. kliudė Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriui tinkamai, ir iš esmės atlikti tyrimą, nevykdė teisėtų darbo inspektoriaus nurodymų ir taip pažeidė Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str.1 d. 2 p., 11 str. 6 d. nuostatas bei Valstybinės darbo inspekcijos 19 ir 20 p. numatytų nuostatų. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, D. B. Kauno apylinkės teismo 2018-03-09 nutarimu pripažintas kaltu dėl ANK 95 str. pažeidimo, Kauno apylinkės teismo 2019-12-05 nutarimu pripažintas kaltu dėl ANK 95 str. 2 d. pažeidimo, Kauno apylinkės teismo 2020-05-29 nutarimu pripažintas kaltu dėl ANK 95 str. 2 d. pažeidimo, nutarimai yra įsiteisėję ir neapskųsti, paskirtos baudos neapmokėtos, todėl vadovaujantis ANK 40 str. laikytina, kad pažeidimas padarytas pakartotinai. Už šiuos pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 95 str. 2 d., 99 str. 1 d., 505 str. 1 d.

Inspekcijos vyresnysis darbo inspektorius 2024-05-29 priėmė nutarimą Nr. VDI-ANR N-429-2024 (toliau – ir Nutarimas), kuriame nurodoma, kad Institucijos Vilniaus teritoriniame skyriuje atliktas įmonės, (duomenys neskelbtini), patikrinimas pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2024-03-26 raštą Nr. (7.2E) DVS-23I33 dėl draudėjo įmonės pateiktų dokumentų persiuntimo (toliau – ir Raštas) vedėjo R. R. (duomenys neskelbtini) pavedimą Nr. 623. VSDFV pateiktame Rašte nurodoma, kad draudėjas UAB (duomenys neskelbtini) 2024-02-(duomenys neskelbtini) Fondo valdybos Vilniaus skyriuj per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) pateikė pranešimą apie apdraustojo E. B., gim. (duomenys neskelbtini), valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo (duomenys neskelbtini)(PT- l-SD pranešimas), nurodydamas; duomenų tikslinimo priežastį „dėl draudėjo apskaitos klaidos“. Fondo valdybos Vilniaus skyrius pareikalavo draudėjo pateikti dokumentus, įrodančius pavėluotai įrašomų duomenų teisingumą ir pagrįstumą. Išnagrinėjus 2024-02-(duomenys neskelbtini), 2024-03-(duomenys neskelbtini), 2024-03-(duomenys neskelbtini) ir 2024-03-(duomenys neskelbtini) pateiktus įmonės dokumentus, nustatyta, kad draudėjo apdraustajam 2023 m. spalio – lapkričio mėnesiais darbo užmokestis mokėtas grynaisiais pinigais, t. y. nesilaikyta DK 139 str. 3 d. reikalavimų. VSDFV Vilniaus skyrius prašo įvertinti įmonės pateiktus dokumentus (dokumentus VSDFV persiuntė VDI ir pagal kompetenciją priimti atitinkamus sprendimus, apie priimtus sprendimus informuoti VSDFV Vilniaus skyrių. Vertinant VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktą informaciją bei vadovaujantis 2024-04-08 įmonės apdraustųjų asmenų išrašu bei VSDFV Vilniaus skyriaus 2024-04-23 pateiktu PT-1SD pranešimu nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. VRE SP1E-4950 „Dėl apdraustojo duomenų tikslinimo pagal UAB (duomenys neskelbtini), draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), PT prašymą“ VSDFV Vilniaus skyrius 2024-03-21 į įmonės apdraustųjų asmenų sąrašą įrašė duomenis apie E. B. (duomenys neskelbtini) darbo pradžią. 2024-04-08 iš įmonės apdraustųjų asmenų išrašo nustatyta, kad draudžiamojo laikotarpio pradžia – (duomenys neskelbtini), pabaiga – (duomenys neskelbtini). Įmonės pateiktas PT-1SD pranešimas pasirašytas įmonės vadovo D. B. el. parašu. Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad nuo 2014-07-21 įmonei vadovauja direktorius D. B., gim. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 2024-04-08 ir 2024-04-10 VSDFV išrašų duomenimis taip pat nustatyta, kad įmonės direktoriaus D. B. įmonės apdraustųjų asmenų sąraše nėra. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktų dokumentų, susijusių su E. B. įdarbinimu, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp įmonės ir E. B. buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis Nr. 1, darbo sutartį pasirašė darbdavio atstovas, įmonės direktorius D. B. ir priimamas darbuotojas E. B. Darbo sutartimi šalys susitarė dėl 1000 Eur per mėnesį darbo užmokesčio (p. 1.3.), E. B. priimtas dirbti plataus profilio (duomenys neskelbtini) pareigoms (p. 1.2.). Darbo sutarties 7 p. numatyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti (duomenys neskelbtini). Iš įmonės VSDFV Vilniaus skyriui pateiktų ir direktoriaus D. B. pasirašytų 2023 m. spalio - 2024 m. sausio mėnesių darbo užmokesčio žiniaraščių matyti, kad E. B. buvo priskaitomas darbo užmokestis už atliktą darbą. Iš įmonės VSDFV pateiktų darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentų nustatyta, kad už darbą 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais E. B. darbo užmokestis išmokėtas grynais pinigais – atitinkamai 2023-12-15 Kasos išlaidų orderis Nr. 001, (duomenys neskelbtini) Eur sumai ir 2024-01-12 Nr. 002, (duomenys neskelbtini) Eur sumai. Abu kasos išlaidų orderiai pasirašyti tiek D. B., tiek ir darbuotojo E. B. Taip pat įmonės vadovas pateikė dviejų bankinių pavedimų išrašų kopijas, 2024-03-13 pavedimas (duomenys neskelbtini) Eur sumai su prierašu „atlyginimas uab (duomenys neskelbtini) 12 men” ir 2024-03-15 pavedimas (duomenys neskelbtini) Eur sumai su prierašu “atlyginimas uab (duomenys neskelbtini) 01 men’’. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) pateiktų pranešimų dėl draudžiamųjų pajamų (PT-SAM su priedais PT- SAM3SD, pateiktas (duomenys neskelbtini)) bei E. B. atleidimo (2SD, pateiktas (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad visus pranešimus pasirašė direktorius D. B. Iš Įmonės (duomenys neskelbtini) pateikto informacinio pranešimo nustatyta, kad įmonė atnaujino savo veiklą nuo 2023 m. paskutinio ketvirčio. Įmonė užsiima (duomenys neskelbtini) darbais, atlieka (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbus. Pranešime taip pat nurodoma, kad per kovo mėnesį įmonė planuoja priimti ne mažiau kaip 3 darbuotojus. Nurodoma, kad veikla vykdoma Lietuvoje. 2024-04-02 ir 2024-04-17 įmonės direktoriui el. paštais (duomenys neskelbtini) (nurodytas JAR) ir (duomenys neskelbtini) (nustatytas iš įmonės teiktų paaiškinimų) buvo išsiųsti nurodymai pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus Nr. SD-1-8555 ir Nr. SD-1-10074, nustatyta pateikimo data atitinkamai – 2024-04-09 iki 14 val., ir 2024-04-24 iki 14 val., tačiau įmonės vadovas per nustatytus terminus jokios informacijos nepateikė, su Inspekcijos Vilniaus teritoriniu skyriumi nesusisiekė, nebendradarbiavo, nebendradarbiavimo priežasčių nenurodė. Todėl D. B., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvią asmenų įdarbinimo tvarką, o būtent: (duomenys neskelbtini)sudaręs rašytinę darbo sutartį Nr. 1 su E. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) leido jam nelegaliai dirbti įmonės naudai, t. y. atlikti plataus profilio (duomenys neskelbtini) darbines funkcijas, tačiau neužtikrino ir nekontroliavo, kad apie E. B. įdarbinimą būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Be to, jis nesiėmė veiksmų, kad įmonės veikloje būtų laikomasi imperatyvių DK 139 str. 3 d. reikalavimų, t. y. neužtikrino ir nekontroliavo, kad nuo 2023-12-15 iki 2024-01-12 įmonės darbuotojui E. B. darbo užmokestis būtų mokamas pavedimu į jo nurodytą banko sąskaitą. Nustatyta, kad 2023-12-15 ir 2024-01-12 darbo užmokestis E. B. buvo išmokėtas grynais pinigais. Taip pat, jis kliudė inspektoriams atlikti jiems pavestas funkcijas, o būtent: nuo 2024-04-09 iki 2024-04-24 neteikė Inspekcijai 2024-04-02 nurodymu Nr. Nr. SD-1-8555 ir 2024-04-17 nurodymu Nr. SD-I-10074 reikalautų dokumentų, t. y. nustatytais terminais dėl nežinomų priežasčių neužtikrino, kad Inspekcijos Vilniaus skyriui būtų pateikti šiuose nurodymuose išvardinti tyrimui atlikti ir procesiniam sprendimui priimti būtini dokumentai. Tokiais veiksmais D. B. pažeidė DK 42 str. 2 d., 139 str. 3 d. ir 23 str. 1 d. nuostatas, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. 1 d. 3 p., 11 str. 6 p., VDI nuostatų 19, 20 p. reikalavimus ir padarė ANK 95 str. 1 d., 99 str. 1 d. ir 505 str. 1 d. numatytus administracinius nusižengimus. Už tai, D. B. paskirta galutinė 3 000 Eur baudą.

D. B. atstovas teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Nutarimą, taip pat priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas. Pagrįsdamas savo prašymą nurodė, kad bet kokios darbo sutarties sudarymo taisyklės ar taisyklių pažeidimas savaime nereiškia, kad yra įvykdyta pažeidimas – nelegalus darbas. Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, svarstytina, ar konkretus darbo sutarties sudarymo taisyklės pažeidimas turėjo įtakos ANK 95 str. sudėties objektui (teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos. Administracinių teismų praktika, Nr.7, Vilnius, 2005). Teismų praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šie veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (kasacinio teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25-942/2018, 2AT-27-942/2020, 2AT-16-489/2023).

Nekyla jokio ginčo, kad E. B. iš tikrųjų dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kad su juo buvo sudaryta darbo sutartis, jam realiai buvo mokėtas atlyginimas. Administracinio nusižengimo tesena kilo tik dėl to, kad nebuvo įvykdyta pareiga laiku apie tai informuoti VSDFV teritorinį skyrių. Kaip nurodyta skundžiamame nutarime, administracinio nusižengimo protokolas po atlikto tyrimo dėl galimai nelegalaus darbo D. B. surašytas 2024-05-06. Priimant nutarimą buvo neatsižvelgta į šiuos VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus: 2024-03-21 NR.VRE_SP IE-4950; 2024-03-21 NR.VRE_SPlE-4968; 2024-03-22 NR.VRE_SPlE-4987. Šiais sprendimais dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo buvo patikslinti visi UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo E. B. apdraustojo duomenys, neliko jokio įsiskolinimo dėl VSD įmokų, t. y. valstybei nebuvo padaryta jokios realios žalos.

Pats darbdavys kreipėsi dėl apdraustojo duomenų patikslinimo, sumokėjo VSD įmokas, kas patvirtina atsakomybėn patraukto asmens neturėjimą jokio tikslo padaryti pažeidimą. Todėl keliamas klausimas, ar tokiu atveju baudimas už nelegalų darbą yra proporcinga pažeidimui priemonė. Mano, kad nebuvo atliktas visapusiškas ir objektyvus aplinkybių ištyrimas, kaip to reikalauja įstatymas. Pagal teismų praktiką, nustatytų formų nepateikimas VSDFV teritoriniam skyriui vertintinas kaip labiau techninio pobūdžio klaida, o ne sąmoningas siekis nelegaliai įdarbinti asmenį (administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-20-697/2023 ir kt.) D. B. padaryta veika nėra pavojinga ir šiuo atveju neigiamų padarinių nekilo. Todėl skundžiama nutarimo dalis yra paremta tik deklaratyviais formaliais teiginiais, psichologiniais pamąstymais ir prielaidomis, trūksta teisinių argumentų ir konkrečių aplinkybių vertinimo.

Pažymėjo, kad D. B. kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas visokeriopai bendradarbiavo su Inspekcija ir teikė visus būtinus duomenis. Neturi supratimo, kokių dokumentų nepateikimas galėjo sutrukdyti atlikti tyrimą ir priimti procesinį sprendimą. Institucija turėjo visus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoją E. B., t. y. jo darbo sutartį, darbo užmokesčio išmokėjimą patvirtančius dokumentus. Duomenys iš VSDFV Institucijai yra laisvai prieinami.

Teismo posėdžio metu D. B. parodė, kad E. B. darbo sutartis buvo pateikta pavėluotai, nes kitu atveju socialinis skyrius negavęs reikalingų dokumentų negalėjo asmens įdarbinti. Jį įdarbino tik tuomet, kai visi reikalingi dokumentai buvo gauti. Negalėjo nurodyti darbo sutarties sudarymo datos, todėl teismo posėdžio metu buvo pagarsinta, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis su E. B. Nurodė, kad apie minėto asmens įdarbinimą, Sodrai pranešė vėliau negu po mėnesio. Taip pat paaiškino, kad minėtajam asmeniui darbo užmokestis buvo mokamas tiek grynais, tiek pavedimu nors jam buvo žinoma įstatymo numatyta atsiskaitymo su darbuotojais tvarka. Paaiškino, kad grynaisiais mokėjo todėl, kad E. B. nepateikė savo banko sąskaitos. Be to nurodė, kad turi problemų su alkoholio vartojimu. Kuomet nesaikingai pavartoja alkoholio, netvarko jokių dokumentų, tačiau kai nustoja gerti – pradeda dirbti ir kokybiškai atlieka darbdavio funkcijas. Už nelegalų darbą yra baudžiamas ne pirmą kartą, nors mano, kad nagrinėjamu atveju tai buvo techninė klaida. Jam yra žinoma įstatymų numatytą įdarbinimo tvarka. Paaiškino, kad jeigu nėra atskiro įsakymo, už įdarbinimą yra atsakingas vadovas. Patvirtino, kad buvo atsakingas už E. B. įdarbinimą ir žinojo, kad Sodrai perduoti informaciją apie sudarytą darbo sutartį buvo jo atsakomybė. Nėra pilnai susipažinęs su Darbo kodeksu. Mano, kad dar nėra susipažinęs su VDI pateiktais nurodymais, nes el. paštą pasitikrina ne kiekvieną dieną. Galimai negavo dokumentų, nes Bendrovės el. paštas galimai keitėsi. Kai susipažino su bylos medžiaga, pateikė visus prašomus dokumentus.

D. B. atstovas advokatas R. Mazurovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad, vadovaujantis teismų praktika, nustatytų formų nepateikimas Sodrai vertinamas, kaip labiau techninio pobūdžio klaida, o ne sąmoningas siekis nelegaliai įdarbinti asmenį (byla Nr. 2AT-20-697/2023). Taip pat atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės įstatymų rekomendacijose Nr. 7/2005, pažymėta, kad kiekvienu atveju atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes svarstytina, ar konkretus darbo sutarties sudarymo taisyklių pažeidimas turėjo įtakos nelegalaus darbo sudėties objektui. Šiuo atveju jo atstovaujamasis ištaisė techninio pobūdžio klaidas. Darbo užmokestis asmeniui yra sumokėtas. Jo draudiminis laikotarpis yra ištaisytas ir valstybė gavo visus privalomus mokesčius. Jokios žalos nepadaryta. Todėl prašo skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Inspekcijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad D. B. teismo posėdžio metu teikti parodymai patvirtina netinkamą darbo organizavimo tvarką. Įmonės atsakingas asmuo ar darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojo darbas būtų legalus. Darbdavio pareiga yra užtikrinti tinkamą įmonės darbo organizavimą ir korespondencijos skirtos įmonei priėmimą. Pažymėjo, kad atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai apie tai, kad Sodrai buvo pateikti dokumentai, niekaip neatleidžia nuo pareigos pateikti tyrimą atliekantiems pareigūnams būtinus dokumentus. Nurodymuose dar buvo suformuluoti ir klausimai, į kuriuos darbdavio atsakingas asmuo privalėjo atsakyti. Mano, kad buvo įvertintos visos aplinkybės, t. y. su inspekcija D. B. tyrimo metu nebendradarbiavo ir dokumentų neteikė, dalis dokumentų buvo pateikta iš Sodros, įvertintas nelegalaus darbo laikotarpis. Nebuvo nustatyta D. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nurodė, kad pareiškėjas už ANK 95 str. baustas net 3 kartus. Įdarbinimo tvarka jam yra žinoma, tačiau jis ir toliau daro tuos pačius pažeidimus; jam paskirtos sankcijos vidurkį atitinkančios baudos.

Skundas netenkintinas.

Dėl ANK 95 str. 1 d. numatyto nusižengimo

ANK 95 str. 1 d., be kita ko, numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo 1 500 iki 5 000 Eur. Minėto str. 2 d., numatyta, kad šio str. 1 d. numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 5 000 iki 6 000 Eur.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad ANK 95 str. 1 d. dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jai taikyti būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. DK 42 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš 1 darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pagal Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taigi nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Sprendžiant klausimą, ar buvo dirbama nelegaliai ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal ANK 95 str. 1 d., administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti šių aplinkybių visumą: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Nenustačius bent vienos iš šių aplinkybių, asmeniui nekyla administracinė atsakomybė pagal ANK 95 str. 1 d.. Atsakomybė pagal ANK 95 str. 1 d. galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta ir nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog tarp UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus D. B., ir E. B. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta darbo sutartis dėl plataus profilio (duomenys neskelbtini) darbo; sutarta darbo pradžia – (duomenys neskelbtini)(b. l. 20). E. B. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 31).

Tačiau valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui DK 42 str. 2 d. nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, pranešta nebuvo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apie E. B. darbo pradžią D. B. per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pranešė tik 2024-02-(duomenys neskelbtini), vėliau teiktus duomenis tikslino (b. l. 27–32).

D. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad už duomenų pranešimą apie darbuotojo įdarbinimą valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui buvo atsakingas jis pats. Duomenų sodros skyriui nepateikė galimai dėl to, jog buvo „užgėręs“. Taigi, jo nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviai pateisinančiomis duomenų nepateikimą DK 42 str. 2 d. nustatyta tvarka.

Teismas taip pat nesutinka su skundo motyvais, jog pagal teismine praktiką dokumentų apie įdarbintą asmenį nepranešimas valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, vėliau šiuos dokumentus pateikiant, turėtų būti vertinamas kaip techninė klaida. Čia pirmiausiai pažymėtina, kad iš paties D. B. teisminio nagrinėjimo metu teiktų paaiškinimų, matyti, kad DK 42 str. 2 d. nustatytu terminu ginčo duomenų nepateikimas buvo sąlygotas ne objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, o paties pareiškėjo neatsakingumo, nerūpestingumo atliekant darbdavio pareigas. Be to, skunde cituotoje teisminėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2AT-20-697/2023) buvo kilęs ir sprendžiamas ginčas dėl tinkamo atsakomybės subjekto ANK 95 str. 1 d. numatyto nusižengimo atveju. Taigi, nagrinėjamoje ir pareiškėjo atstovo skunde cituojamojoje byloje faktinės aplinkybės nėra tapačios ir jo nurodytoje teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai ginčo atveju nėra teisiškai reikšmingi.

Be to, ANK 95 str. 1 d. numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. atsakomybė taikytina ir nesukėlus realių neigiamų padarinių. Taigi, skundo motyvai, jog D. B. veiksmai nebuvo padaryta jokios realios žalos, nes socialinio draudimo įmokos dėl E. B. dirbto darbo buvo sumokėtos, nepaneigia pareiškėjo padaryto nusižengimo.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju D. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriu ir tinkamai, laiku nepranešdama apie E. B. darbo pradžią bendrovėje, pažeidė DK 42 str. 2 d., Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. numatytus reikalavimus ir šiais veiksmais įvykdė ANK 95 str. 1 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Dėl ANK 99 str. 1 d. numatyto nusižengimo

ANK 99 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 300 iki 1 450 Eur.

Taigi, ANK 99 str. 1 d. numatyto nusižengimo dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus.

DK 139 str. 3 d., be kita ko, nustatyta, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 ir 140⁸ str. nurodytus prieglobsčio prašytojus ir užsieniečius, kurie turi teisę dirbti.

Byloje esantys įrodymai – paties D. B. teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, kasos išlaidų orderiai, bankiniai pavedimai (b. l. 21–23) – patvirtina ir nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog E. B. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tačiau darbo užmokestis jam už 2023 m. spalio – gruodžio mėn. buvo mokamas ne į bankinę sąskaitą, o grynais pinigais; vėliau E. B. atlyginimas už darbą buvo sumokėtas 2024-03-(duomenys neskelbtini) ir 2024-03-(duomenys neskelbtini) bankiniais pavedimais.

D. B. teismui pateiktame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurias vertinant galėtų būti pateisinamas DK 139 str. 3 d. imperatyviai numatyto reikalavimo mokėti darbuotojui darbo užmokestį į mokėjimo sąskaitą pažeidimas. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad E. B. darbo užmokestis buvo mokamas grynais dėl to, jog šis nenurodė savo banko sąskaitos, tokie jo paaiškinimai niekuo nepagrįsti. D. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir žinodamas teisės aktų nustatytą darbo užmokesčio mokėjimo tvarką, privalėjo E. B. paprašyti pateikti savo bankinės sąskaitos duomenis ir darbo užmokestį mokėti į sąskaitą bankiniais pavedimais. Pareiškėjas nenurodė, kad E. B. buvo prašoma, o šis būtų atsisakęs pateikti savo bankinės sąskaitos numerį. Taip pat nenurodė kokiomis aplinkybėmis jis vėliau vis tik sužinojo E. B. bankinės sąskaitos duomenis. Taigi, pareiškėjo paaiškinimai dėl ANK 99 str. 1 d. numatyto nusižengimo yra deklaratyvūs ir vertintini kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad D. B. administracinėn atsakomybėn už ANK 99 str. 1 d. numatytą nusižengimą patrauktas pagrįstai ir teisėtai.

Dėl ANK 505 str. 1 d. numatyto nusižengimo

ANK 505 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, jog kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams ir visuomeniniais pagrindais veikiantiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkams – neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams – įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas, išskyrus šio kodekso 224 str. 1 d., 317, 318, 322, 5051, 506 str. nurodytus atvejus, užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo 390 iki 1 950 Eur.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-05-12 įsakymu Nr. A1-316 patvirtintų Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatų) 19 p., be kita ko, nustatyta, kad valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus reikalavimai ir nurodymai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui, ar savarankiškai dirbančiam asmeniui yra privalomi.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius 2024-04-02 nurodymu UAB (duomenys neskelbtini) vadovas D. B. buvo įpareigotas iki 2024-04-09 pateikti paaiškinimus apie E. B. įdarbinimo, darbo bei pranešimo socialinio draudimo teritoriniam skyriui apie darbuotojo įdarbinimą ir draudžiamąsias pajamas aplinkybe; darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus (b. l. 33). D. B. nepateikus 2024-04-02 nurodyme prašomų dokumentų bei paaiškinimų nustatytu terminu, jam buvo 2024-04-17 buvo siųstas pakartotinis analogiško turinio nurodymas, tačiau pareiškėjas ir jo neįvykdė.

Nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad D. B. minėti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyriaus 2024-04-02 ir 2024-04-17 nurodymai dėl duomenų ir paaiškinimų pateikimo buvo siųsti el. paštu adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. Juridinių asmenų registre nurodytu bei UAB (duomenys neskelbtini) naudojamu el. paštu adresais (b. l. 18, 21).

Čia pažymėtina, kad ANK 573 str. 1 d. nustatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Minėto straipsnio 4 d. nustatyta, kad šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

D. B. nepaneigė, kad minėtais el. paštu adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jis naudojasi, tvirtino, kad ne visąlaik pasitikrina el paštu gautus dokumnetus, o su Vilniaus teritorinis skyriaus darbo inspektoriais jis bendradarbiavo. Todėl pripažintina, kad 2024-04-02 ir 2024-04-17 nurodymai dėl duomenų ir paaiškinimų pareiškėjui buvo įteikti tinkamai.

Be to, teismui pateiktame skunde nurodyti motyvai bei D. B. teisminio nagrinėjimo metu teikti paaiškinimai, kad jis bendradarbiavo su darbo inspekcijos pareigūnais, o iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad šie turėjo visus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoją E. B., vertintini kritiškai. Kaip minėta, vadovaujantis Nuostatų 19 p., valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus reikalavimai ir nurodymai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui yra privalomi. Taigi, pareiga teikti darbo inspekcijos inspektoriui prašomą informaciją ir dokumentus nustatyta nepriklausomai nuo to, ar tokie duomenys (informaciją, dokumentai) gali būti surenkami iš kitų šaltinių. Nagrinėjamu atveju, kaip ir pagrįstai nurodo D. B., darbo inspekcijos pareigūnai surinko nurodymuose nurodytus dokumentus, tačiau paties pareiškėjo paaiškinimai nebuvo pateikti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad D. B. nevykdė teisėtų darbo inspekcijos reikalavimų dėl duomenų ir paaiškinimų pateikimo, todėl administracinėn atsakomybėn už ANK 505 str. 1 d. numatytą nusižengimą patrauktas pagrįstai ir teisėtai.

Dėl D. B. paskirtos nuobaudos

Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad nenustačius D. B. administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių jam paskirtos tokio dydžio nuobaudos: pagal ANK 95 str. 1 d. kiek mažesnė negu sankcijoje numatyta vidutinio dydžio, t. y. 3000 Eur, bauda (baudos vidurkis – 3 250 Eur); pagal ANK 99 str. 1 d. sankcijoje numatyta vidutinio dydžio, t. y. 875 Eur, bauda; pagal ANK 505 str. 1 d. sankcijoje numatyta vidutinio dydžio, t. y. 1 170 Eur, bauda. Galutinė administracinė nuobauda paskirta sunkiausiojo iš padarytų ir ANK 95 str. 1 d. numatyto nusižengimo sankcijos ribose.

Taigi, skundžiamu Nutarimu D. B. administracinėn atsakomybėn už ANK 95 str. 1 d., 99 str. 1 d., 505 str. 1 d. numatytus nusižengimus patrauktas pagrįstai ir teisėtai, jam galutinė administracinė nuobauda paskirta iš esmės laikantis ANK 34 str. 2 d., 38 str. 2 d. numatytų nuobaudos skyrimo taisyklių, todėl skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl prašymo priteisti atstovavimo išlaidas

D. B. atstovas advokatas R. Mazurovas prašė priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ANK 666 str. 1 d., administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos.

BPK 106 str. 3 d., nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismui pripažinus, kad skundžiamu Nutarimu D. B. už ANK 95 str. 1 d., 99 str. 1 d. ir 505 str. 1 d. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai, nėra pagrindo taikant BPK 106 str. 3 d. nuostatas priteisti jo naudai administracinio nusižengimo byloje patirtų atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-05-29 nutarimą Nr. VDI-ANR N-429-2024 nepakeistą ir D. B. skundo netenkinti.

Atmesti D. B. prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

Ši nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.