- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- e2S-1689-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03018-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Suinteresuotas asmuo
- T. G.
- Pareiškėjas
- A. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotasis asmuo – T. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11025-647/2018 patenkino pareiškėjų A. G. ir T. G. prašymą ir nutraukė pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5 punktu šalys susitarė, jog T. G. šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį moka po 200 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 20 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja A. G. 2020 m. rugpjūčio 25 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, jog suinteresuotasis asmuo T. G. nesumokėjo teismo sprendimu patvirtinto išlaikymo nepilnamečiui vaikui už 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, taip pat nemoka išlaikymo indeksavimo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotasis asmuo T. G. nesutiko su prašymu, prašė jį atmesti, sustabdyti prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimą iki tol, kol įsiteisės Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2360-892/2020. Bylos nagrinėjimą atnaujinus, prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, jog pareiškėja 2020 m. vasario 4 d. pareiškė suinteresuotajam asmeniu ieškinį dėl 400 Eur išlaikymo įsiskolinimo už 2018 m. lapkričio-gruodžio mėnesius priteisimo. Tačiau suinteresuotasis asmuo su šiuo reikalavimu nesutiko, nes nurodytu laikotarpiu šalys kartu gyveno tame pačiame name. Todėl suinteresuotasis asmuo prie vaiko poreikių prisidėjo mokėdamas už šilumą ir namo išlaikymą, pirkdamas vaikui rūbus ir maistą. Šalims pradėjus gyventi atskirai nuo 2019 m. sausio mėnesio, suinteresuotasis asmuo kiekvieną mėnesį perveda vaikui teikiamą išlaikymą į pareiškėjos banko sąskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjos A. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2YT-11025-647/2018.
5. Teismas nustatė, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra patvirtinta 2018 m. spalio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu, sprendimas įsiteisėjo. Pareiškimas atitinka CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatytus pareiškimo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrindus. Teismas nepripažino suinteresuotojo asmens nurodytų aplinkybių reikšmingomis, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo klausimą. Todėl nutarė išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Suinteresuotasis asmuo T. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir grąžinti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismo nutartis yra be motyvų. Teismas visiškai nepasisakė ir neįvertino suinteresuotojo asmens nurodytų aplinkybių, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo indeksavimo buvo visiškai įvykdyta, o klausimas dėl išlaikymo įsiskolinimo egzistavimo buvo sprendžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2360-892/2020. Teismas taip pat visiškai neįvertino suinteresuotojo asmens prašymų sustabdyti bylą iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2360-892/2020 įsiteisėjimo, o bylos nagrinėjimą atnaujinus, prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kadangi teismas nepasisakė nei dėl vieno suinteresuotojo asmens argumentų, teismo motyvai yra neišsamūs, deklaratyvūs, visiškai nesusiję su bylos faktinėmis aplinkybėmis ir kilusiu ginču, darytina išvada, kad teismo nutartis turėtų būti panaikinta, kaip nemotyvuota.
6.2. Teismas netyrė, ar šalių patvirtintas taikus susitarimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu yra vykdomas. Be to, teismas vykdomąjį raštą išdavė įpareigojimui dėl išlaikymo priteisimo, nors pareiškėja prašė išduoti vykdomąjį raštą tik dėl išlaikymo indeksavimo ir 400 Eur skolos išieškojimo. Taigi teismas nenustatė, kokia taikos sutarties dalis yra neįvykdyta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismui 2020 m. rugpjūčio 24 d. posėdyje iš esmės nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-2360-892/2020 pareiškėja pripažino, kad 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais šalys gyveno tame pačiame name, kuriame kartu gyveno ir nepilnametis vaikas, pripažino aplinkybes apie pareiškėjo prisidėjimą prie vaiko išlaikymo. Šios teismo nustatytos aplinkybės gali turėti prejudicinę reikšmę, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
6.3. Teismas nevertino suinteresuotojo asmens nurodytos aplinkybės, jog jis sumokėjo išlaikymo indeksavimą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punktą skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui.
Atsiliepimas
7. Pareiškėja A. G. atsiliepimu nesutinka su suinteresuotojo asmens T. G. atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas visiškai aiškiai ir pagrįstai nurodė, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra patvirtinta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimu, sprendimas įsiteisėjo. Pareiškimas atitinka CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatytus pareiškimo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrindus. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendime nurodė, kad teismo sprendimu nustačius išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovui nevykdant pareigos jį teikti už laikotarpį po teismo sprendimo įsiteisėjimo negali būti nagrinėjamas. Atsakovui neteikiant teismo sprendimu nustatyto išlaikymo, ieškovė savo teises turi ginti teikdama prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 646 straipsnis). Todėl teismas bylos dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutraukė pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą.
7.2. Suinteresuotasis asmuo nepagrįstai nurodo, jog nagrinėjama byla turėjo būti sustabdyta, kadangi išlaikymo įsiskolinimo klausimas negalėjo būti sprendžiamas civilinėje byloje Nr. e2-2360-892/2020. Teismas neprivalėjo tikrinti, ar teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra vykdoma. Teismas išdavė vykdomąjį raštą pagal pateiktą prašymą. Kilus ginčui dėl įsiskolinimo, suinteresuotasis asmuo galės pateikti antstoliui įrodymus, patvirtinančius išlaikymo, jo indeksavimo sumokėjimą. Teismo sprendime civiline byloje Nr. e2-2360-892/2020 nebuvo pasisakyta dėl išlaikymo įsiskolinimo, nes teismas šią bylos dalį nutraukė, taip pat nenustatė jokio prejudicinio fakto.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo išduotas vykdomasis raštas dėl teismo sprendimu patvirtintoje šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5 punktu suinteresuotasis asmuo įsipareigojo nepilnamečio vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėti po 200 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta pareiškėja. Teismo sprendimas įsitesėjo 2018 m. lapkričio 20 d.
10. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 25 d. pateikė prašymą teismui išduoti vykdomąjį raštą, kadangi suinteresuotasis asmuo nesumokėjo nustatyto išlaikymo vaikui už 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, taip pat nėra mokamas išlaikymo indeksavimas. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuriame nurodyta, jog suinteresuotasis asmuo vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį moka po 200 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.
11. Pareiškėja iki prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo taip pat buvo pateikusi teismui ieškinį, kuriuo prašė iš suinteresuotojo asmens priteisti 400 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą už 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisti iš suinteresuotojo asmens išlaikymą po 350 Eur. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2360-892/2020 atmetė pareiškėjos reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo, kitą bylos dalį nutraukė.
12. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu. Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimu buvo patvirtintas ir šalių susitarimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo formos ir dydžio. Todėl šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, jis tapo vykdytinas, kartu tapo vykdytina ir jo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo. Taigi pareiškėja, suinteresuotajam asmeniui neteikiant išlaikymo, turėjo ne teikti tapatų ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, o kreiptis dėl vykdomojo rašto nagrinėjamoje byloje išdavimo.
13. Nors suinteresuotasis asmuo atsiliepimu į pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir prašė sustabdyti šio klausimo nagrinėjimą iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2360-892/2020, tačiau pirmos instancijos teismas pagrįstai šio prašymo netenkino. Kaip jau buvo minėta šios nutarties 12 punkte, išlaikymo nepilnamečiam vaikui forma ir dydis buvo nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimu. Todėl pareiškėjos naujo ieškinio dalis dėl šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo įsiskolinimo priteisimo buvo pareikšta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako tokį ieškinį priimti arba, jį priėmęs, pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą – nutraukia bylą. Būtent tokį sprendimą ir priėmė Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2360-892/2020.
14. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2360-892/2020 34 punkte tik pacitavo suinteresuotojo asmens nurodytas aplinkybes, jog jis iki 2019 m. sausio mėnesio gyveno tame pačiame name su pareiškėja, veždavo vaiką į mokyklą, pirkdavo maistą, su pareiškėja buvo susitarę, jog jis tuo metu mokės paskolą bankui ir neperves pareiškėjai į sąskaitą vaikui skirtų lėšų. Tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, bet konstatavo, jog teismo sprendimu nustačius išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovui nevykdant pareigos jį teikti už laikotarpį po teismo sprendimo įsiteisėjimo negali būti nagrinėjamas.
15. Taigi civilinėje byloje Nr. e2-2360-892/2020 nebuvo nustatyti jokie prejudiciniai faktai, pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą galintys turėti įtakos nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taip pat dėl nurodytos bylos iškėlimo nebuvo nustatyta jokių CPK 163-164 straipsniuose numatytų klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo sprendimo sustabdymo pagrindų. Pažymėtina, jog pareiškėja yra pateikusi apeliacinį skundą tik dėl tos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2360-892/2020 dalies, kuria buvo atsisakyta padidinti nagrinėjamoje byloje priteisto išlaikymo dydį. Taigi ta teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalis, kuria bylos dalis dėl pareiškėjos prašymo priteisti išlaikymo įsiskolinimą buvo nutraukta, yra įsiteisėjusi ir jokios įtakos, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, daryti negali.
16. Suinteresuotasis asmuo su pirmos instancijos teismo nutartimi išduoti vykdomąjį raštą nesutinka ir dėl to, jog teismas jo nurodytų aplinkybių apie faktiškai teiktą išlaikymą vaikui maistu, rūbais bei mokesčiais už namui teikiamas šildymo ir kitas administravimo paslaugas tinkamai neįvertino. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, jog pagal CK 3.192 straipsnį tėvų pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra imperatyvi. Todėl nutraukiant šalių santuoką turi būti tinkamai išspręstas klausimas dėl vaiko išlaikymo formos ir dydžio.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų sutartis dėl vaikų išlaikymo tvirtinama teismo ir jos sąlygos perkeliamos į teismo sprendimą, todėl sutarties nevykdymas reiškia ir teismo sprendimo nevykdymą. Pagal CK 3.193 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tai reiškia, išlaikymas išieškomas priverstine tvarka. Taigi akivaizdu, kad tiek teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo CK 3.194 straipsnyje nustatytais atvejais, tiek ir teismo sprendimas, kuriuo patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tarp jų – ir dėl vaiko išlaikymo atitinkama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nustatyta forma, įgyja vienodą res judicata galią, turi būti vykdomi, priešingu atveju įvykdomi priverstine tvarka CPK reglamentuoto vykdymo proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).
18. Nagrinėjamoje byloje teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė dėl išlaikymo teikimo vaikui konkrečia 200 Eur suma per mėnesį. Todėl būtent tokiu būdu ir turėjo būti teikiamas išlaikymas ir 2018 m. lapkričio bei gruodžio mėnesiais. Aplinkybės, jog suinteresuotasis asmuo gyveno kartu su pareiškėja bei pirko vaikui rūbus ir maistą, nepanaikina jo pareigos teikti teismo sprendimu patvirtinto išlaikymo.
19. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014). Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas į vykdomąjį raštą tiksliai įrašė šalių susitarimu nustatyto vaikui teiktino per mėnesį išlaikymo dydį.
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
21. Pareiškėja pateikė prašymą dėl 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatui už atsiliepimą į atskirąjį skundą parengimą priteisimo iš suinteresuotojo asmenes. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio už dokumento, kuriame pateikti atsikirtimai, pateikimą. Todėl pareiškėjai iš suinteresuotojo asmens priteisina 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
22. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai A. G. iš suinteresuotojo asmens T. G. 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.