Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-12-06 · Byla Nr. N2-8945-323/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-06
Bylos Nr.
N2-8945-323/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06605-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Genovaitė Vaizgėlienė
Ieškovas
V. L.
Atsakovas
K. N.
Advokatai
Gediminas Žlioba
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. N2-8945-323/2012(Proceso Nr. 2-06-3-06605-2012-3)Procesinio sprendimo kategorija 76.4.; (S) 78.2.1.; 116.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovei V. L., atsakovui K. N., jo atstovui advokatui Gediminui Žliobai, išvadą byloje teikiančios institucijos atstovei A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui K. N. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo nustatyti, kad atsakovas yra nepilnametės V. L., gim. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, nustatyti V. L., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko V. L., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 600,00 Lt periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį nuo 2010-01-01 iki vaiko pilnametystės bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2000 m. darbe. 2003 m. gegužės mėn. kartu išvažiavo į komandiruotę Vokietijoje, nuo to laiko pradėjo artimai bendrauti, atsakovas vakarais pradėjo ateiti į namus, adresu (duomenys neskelbtini). 2005 m. sausio mėn. pabaigoje suprato, kad laukiasi, apie tai iš karto pranešė atsakovui. Nurodė, kad atsakovas pripažino ir sutiko, kad yra vaiko tėvas, davė 600,00 Lt gimdymui bei kraiteliui. Gimus dukrai, vaiką aplankydavo 1-2 kartus per metus, jos išlaikymui skyrė po 400,00 Lt kiekvieną mėnesį, tačiau išlaikymo lėšas mokėjo iki 2009 m. gruodžio mėn., nuo 2010 m. sausio mėn. vaiko išlaikymui pinigų neskiria. Paaiškino, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikia ne mažiau nei 1000,00 Lt. Prašo priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 600,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jau ilgą laiką išlaikymo vaikui neteikia, nesirūpina dukra nei materialiai, nei moraliai, vienai ieškovei tenka rūpintis dukters išlaikymu, jos doroviniu auklėjimu (b. l. 2-3).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad sutinka, jog yra nepilnamečio vaiko V. L., gim. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Taip pat nurodė, kad nesutinka, kad būtų priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 600,00 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2010-01-01 iki vaiko pilnametystės. Paaiškino, kad nedirba, negauna jokių pajamų ir neturi jokio nekilnojamojo turto, santaupų, nuosavybės teise priklauso tik du automobiliai. Laiko, kad atsižvelgiant į savo turtinę padėtį objektyviai gali teikti ne didesnį nei 400,00 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters V. pilnametystės. Nurodė, kad tokio dydžio išlaikymas būtų proporcingas vaiko poreikiams ir atsakovo finansinėms galimybėms (b. l. 43-45).

Teismo posėdžio metu ieškovė prašo teismo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas tėvystę į V. L., gim. (duomenys neskelbtini), pripažino nuo pat pradžių, teikė vaikui išlaikymą, 1-2 kartus per metus aplankydavo ir duodavo atitinkamą sumą išlaikymui. Tačiau nuo 2010 m. sausio mėn. vaiko išlaikymui lėšų neskyrė, į skambučius nereagavo. Laiko, kad atsakovas turi finansines galimybes skirti vaiko išlaikymui po 600,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nes ilgą laiką gavo dideles pajamas ir nors jo valdoma įmonė šiuo metu bankrutuoja, neabejoja, kad atsakovas turi santaupų, iš kurių gali teikti pakankamą išlaikymą vaikui.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad sutinka, jog yra biologinis vaiko V. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Taip pat nurodė, kad išlaikymą vaikui teikė gera valia, kol 2010 m. nepašlijo sveikata, apie pusė metų buvo nedarbingas. Paaiškino, kad nuo 2011 m. balandžio mėn. nedirba, negauna jokių pajamų, santaupų, nekilnojamojo turto neturi, jį išlaiko suaugę vaikai. Nurodė, kad dėl sveikatos būklės ir sugadintos reputacijos dėl bankrutavusios įmonės neranda darbo. Laiko, kad yra pajėgus mokėti ne didesnį nei 300,00 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis iki dukters V. pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė V. L., gimimo liudijime jos motina nurodyta ieškovė V. L., tėvas nenurodytas (b. l. 7). Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad atsakovas K. N. yra biologinis V. L. tėvas.

Dėl tėvystės nustatymo

Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.). Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Taigi, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai, bet ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje atsakovas ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo pripažįsta (b. l. 43-45, 89), ginčo byloje dėl atsakovo tėvystės į V. L., gim. (duomenys neskelbtini), nėra, vaiko teisių apsaugos institucija neprieštarauja ieškinio dėl tėvystės nustatymo patenkinimui. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė atleidžiama nuo tolimesnio ieškinio šioje dalyje įrodinėjimo ir teismas laiko įrodyta, kad atsakovas K. N. yra V. L., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas (CPK 187 str., 182 str 1 d. 5 p., 268 str. 5 d., CK 3.146 – 3.148 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnametės V. L., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ja, vaiko motina. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena su motina, atsakovas sutinka, kad nepilnametės dukters V. L., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, byloje nenustatyta, kad vaiko gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams, ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnametės V. L., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove V. L. (CK 3.169 str. 1 d., CPK 268 str. 5 d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės V. L., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 600,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2010-01-01 iki vaiko pilnametystės. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka iš dalies, nurodo, kad finansinės galimybės leidžia vaiko išlaikymui skirti ne daugiau nei po 300,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis (b. l. 89).

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt.. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, kaip minėta, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametės V. L., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvieną mėnesį preliminariai reikia 1200,00 Lt (b.l. 38). Vaikas yra sveikas ir specialių poreikių neturi (b.l. 89). Ieškovės mėnesines pajamas sudaro apie 2290,00 Lt motinystės pašalpa (b. l. 8-9), ji išlaiko ne tik nepilnametę dukterį V. L., gim. (duomenys neskelbtini), bet ir mažametę A. L., turi nekilnojamojo turto – butą, esantį (duomenys neskelbtini), automobilį (b.l. 2-3, 88). Vertinant atsakovo finansinę padėtį bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b.l. 49-50), banko sąskaitose lėšų taip pat neturi (b.l. 57), turi dvi menkavertes transporto priemones (b.l. 52-53), bankrutuojančios įmonės akcijų (b.l. 81-82). Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, vaikai suaugę (b.l. 90), šiuo metu nedirba ir dėl pablogėjusios sveikatos būklės turi apsunkintas galimybes susirasti darbą ir produktyviai dirbti (b.l. 89-90). Tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji V. išlaidų ir rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikas, o atsakovas apie trejus metus išlaikymo vaikui nebeteikia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Pažymėtina, kad sunki vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės, kadangi nepilnametis yra nedarbingas, tėvų teikiamas išlaikymas yra vienintelis jo gyvenimo šaltinis, todėl išlaikymas gali būti priteisiamas ir iš tėvų, kurie gauna minimalias pajamas ar jų neturi.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas sutinka dukters V. L., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvieną mėnesį skirti po 400,00 Lt (b.l. 43-45), teismo posėdžio metu nurodo, kad yra pajėgus teikti ne didesnį nei 300,00 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis (b.l. 89, 91). Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikantis teismų praktikos, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo sveikatos būklė yra pablogėjusi ir teismas neturi pagrindo šiomis aplinkybėmis netikėti, todėl atsakovas turi apsunkintas galimybes susirasti darbą ir būti produktyvus, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnametei V. L. išlaikymą tenkintinas iš dalies – iš atsakovo nepilnametės V. L., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistina 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismas konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo dukters V. L., gim. (duomenys neskelbtini) ugdymui ir vystymuisi tėvas pagal savo turtinę padėtį gali skirti ne daugiau kaip po 400,00 Lt per mėnesį. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad mažinti vieno iš tėvų išlaikymą nepilnamečiam vaikui kito iš tėvų sąskaita galima tuomet, kai tai pateisinama to asmens darbingumo lygiu ir sveikatos būkle (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011). Taigi išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė nurodė, jog atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2010-01-01. Atsakovas šių aplinkybių neginčija (b .l. 89, 91). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2010-01-01, šis laikotarpis neviršija trejų metų, todėl išlaikymas nepilnamečiam vaikui V. L. iš atsakovo priteistinas nuo 2010-01-01 iki jos pilnametystės (CK 3.200 str.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė V. L. (CK 3.185 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidos

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie 50,00 Lt bylinėjimosi išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą (b .l. 4). Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 1800,00 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 59, 83). Nagrinėjamoje byloje reikalavimai dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkinti visiškai, ir nors reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal teismų praktiką pripažįstama, jog nepriklausomai nuo to, kokia apimtimi tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, laikomasis nuostatos, kad teismo sprendimas priimtas ieškovo naudai, bylinėjimosi išlaidos atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės nepriteistinos, o ieškovei iš atsakovo priteistina 50,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 93 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovė pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nuo žyminio mokesčio mokėjimo už likusius reikalavimus iš dalies atleista 2012-06-05 nutartimi (b. l. 10). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 238 Lt žyminio mokesčio (94 Lt už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 144 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo) (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. L., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. L. yra atsakovo K. N. duktė.

Nustatyti V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove V. L., a.k(duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo K. N. nepilnametės dukters V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2010-01-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės.

Priteisti ieškovei V. L. iš atsakovo K. N. 50,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. N. 238,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė