- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- 2-30-876/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- M. B.
- Išvadą teikia
- Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- M. B.
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto ir prievolės kreditoriui padalijimo, pareikštą atsakovui M. B., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė savo ieškinyje prašo nutraukti santuoką, įregistruotą 2009-07-29 Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 93, tarp M. B. ir M. B., dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant santuokines pavardes „B.“ ir „B.“, nustatyti vaikų: D. B., gim. (duomenys neskelbtini), V. B., gim. (duomenys neskelbtini), P. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina M. B., priteisti iš M. B. vaikų: D. B., gim. (duomenys neskelbtini), V. B., gim. (duomenys neskelbtini), P. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 115 eurų kiekvienam vaikui, kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti M. B., automobilius „MAZDA 121“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „MAZDA 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintini M. B. asmenine nuosavybe, 3242,30 eurų skolą UAB „General financing” pripažinti asmenine atsakovo M. B. pinigine prievole, priteisti iš atsakovo bylos vedimo išlaidas.
Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė, kad santuoką su atsakovu sudarė (duomenys neskelbtini) Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 93. Šeimoje augina D. B., gim. (duomenys neskelbtini), V. B., gim. (duomenys neskelbtini), P. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovas elgėsi netinkamai, girtavo, skaudino ją, lėbaudavo su draugais bei gąsdindavo ją. Namuose nuolat trūkdavo pinigų, vyko nesutarimai. Patvirtino, kad buvo susitarę santuoką nutraukti bendru sutarimu, tačiau atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų apie kuriuos ji nieko nežinojo. Pažymėjo, kad atsakovas nesirūpino šeima, tačiau siekiant paspartinti santuokos nutraukimą, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Nurodė, kad ji viena augina keturis vaikus, tik ji rūpinasi vaikais, o atsakovas jais nesirūpina ir šiuo metu ir negali tai padaryti, nes yra išvykęs iš Lietuvos. Patvirtino, kad tokia vaikų gyvenamoji vieta jau nusistovėjusi, atsakovas su tuo sutinka, nes veda netvarkingą gyvenimo būdą todėl tai būtina tik įtesinti. Taip pat pažymėjo, kad ryšys tarp jos ir vaikų yra žymiai stipresnis. Patvirtino, kad netrukdysiu atsakovui dalyvauti vaikų auklėjime, kiek tai neprieštaraus jų interesams. Nurodė, kad šiuo metu jai vienai auginti vaikus yra nelengva. Kasdien dirba visus namų ruošos ir vaikų priežiūros darbus. Su jos pajamomis jai pragyventi neįmanoma ir ji nori sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas vaikams, todėl nori, kad atsakovas vykdytų savo pareigą bent jau savo vaikų išlaikymui. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog vaikai gyvena su ja, ji jais rūpinasi ir jai tenka visi buitiniai rūpesčiai, todėl pareiga prisidėti pinigais atsakovui turėtų būti didesnė. Nurodė, kad jos skaičiavimais, vieno vaiko išlaikymui kas mėnesį būtina suma negali būti mažesnė nei 200 eurų. Tokiu būdu, kiekvienas tėvų turi prisidėti po 100 eurų vaiko išlaikymui. Orientacinis kriterijus nustatant priteistino išlaikymo dydį yra CK 6.641 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, mano, kad iš atsakovo priteistina suma negali būti mažesnė nei 115 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį, nes jos indėlis savo rūpesčiu yra daug didesnis nei atsakovo. Pažymėjo, kad santuokoje dalinimo turto neįgijo, nes automobiliai „MAZDA 121“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „MAZDA 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgyti už atsakovo asmenines lėšas ir pripažintini jo asmenine nuosavybe. Apie tai, kad atsakovas skolingas UAB „General financing” 3242,30 eurų, ji nieko nežinojo. Kaip ir kada gavo turtinę naudą atsakovas, jai nebuvo žinoma, todėl visi sandoriai, kuriems ji nepritarė ir naudą naudojo atsakovas negali būti pripažįstami jos pinigine prievole, todėl mano, kad ši prievolė turi būti pripažinti atsakovo asmenine prievole. Duomenų apie kitus atsakovo kreditorius neturi (b. l. 2-4).
Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad po santuokos sudarymo su M. B., 2010 m., tai yra po sūnaus Džiugo gimimo, jis buvo ją sumušęs, todėl kurį laiką jie gyveno atskirai. Nurodė, kad galbūt atsakovas tuo metu paėmė vartojimo kreditą, nes ji apie jį nieko nežinojo. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas po santuokos sudarymo buvo nusipirkęs kompiuterį, tačiau iš kur gavo tam pinigų, nežino. Nurodė, kad jie po santuokos sudarymo buvo paėmę kreditą namo remontui, tačiau ši paskola jau išmokėta. Pažymėjo, kad atsakovas buvo nupirkęs kelias spinteles ir kėdes, tačiau daugiau jokių daiktų atsakovas nepirko ir prie šeimos išlaikymo neprisidėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, papildyti nieko neturi ir nenori, taip pat prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi dirba ir gyvena Anglijoje ir grįžti jam nebus jokių galimybių (b. l. 40-41). Atsakovas 2017-01-04 pateikė ieškinio pripažinimą, kuriame nurodė, kad pripažįsta ieškovės M. B. jam pareikštą ieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo. Patvirtino, kad jam yra žinomos ieškinio pripažinimo pasekmės bei tai, kad teismas gali surašyti sutrumpintus motyvus nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (b. l. 39).
Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-09-02 išvadoje nurodė, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-06-18 įsakymu Nr. AT- 602, M. B. ir M. B. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl vyro piktnaudžiavimo alkoholiu, fizinio ir psichologinio smurto šeimoje. Šeimai teikiamos socialinės paslaugos. Milda ir M. B. turi keturis nepilnamečius vaikus: D. B., gimusį (duomenys neskelbtini), V. B., gimusią (duomenys neskelbtini), P. B., gimusį (duomenys neskelbtini), G. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Iš pirmos santuokos ieškovė turi nepilnametę dukrą A. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamoje sodyboje, adresu: (duomenys neskelbtini). Namas yra be patogumų. Namuose švara ir tvarka patenkinama. Vaikams yra sudarytos minimalios, tačiau tinkamos gyvenimo sąlygos. M. B. viena rūpinasi vidutinio lygio negalią turinčia dukra G. ir kitais mažamečiais vaikais. Pasibaigus M. B. motinystės atostogoms, šių metų birželio mėnesį ji užsiregistravo darbo biržoje. Ieškovės pajamos yra 311,50 Eur nedarbo draudimo išmoka, 168 Eur šalpos pensija neįgaliajam (dukros G.), 76 Eur išmokos vaikams, 71,40 Eur socialinė pašalpa, 57 Eur išmoka iš vaikų išlaikymo fondo. Vasaros sezono metu moteris kartu su vaikais rinko miško gėrybes ir jas pardavinėjo, taip papildomai stengėsi užsidirbti pragyvenimui. Ieškovės teigimu, vaikų tėvas M. B. per visą savo išvykimo į Angliją laikotarpį tik du kartus paskambino vaikams, pati ieškovė su vyru jokių ryšių nepalaiko. Šakių rajono savivaldybės administracijos Lekėčių seniūnijos duomenimis, M. B. nuo 2015 metų išvykęs į Angliją. Skyriuje neesant duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą, priešingą nepilnamečių vaikų interesams, manytina vaikų gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina, jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su motina, atitinkamai išlieka tėvo teisė bendrauti su vaikais, jei tai neprieštarauja vaikų interesams. Taip pat atsižvelgiant į tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, šiuo atveju priteistinas iš tėvo vaikams išlaikymas. Dėl išlaikymo dydžio spręstina vaikų naudai, proporcingai vertinant vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, užtikrinant būtinas vaikams vystytis sąlygas (b. l. 17-18).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės:
- santuokos liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) M. B. ir M. B. sudarė santuoką Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 93 (b. l. 6);
- gimimo liudijimai patvirtina, kad santuokos metu šalims gimė vaikai: D. B., gim. (duomenys neskelbtini), V. B., gim. (duomenys neskelbtini), P. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 8, 9, 10);
- 2009-10-19 vartojimo kredito sutartis, Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad kreditorius UAB „G. F.“ ir atsakovas M. B. sudarė vartojimo kredito sutartį 6000 litų (1737,72 Eur) sumai (b. l. 78);
- išrašas iš VĮ „Regitra“ patvirtina, kad šalys santuokos metu įgijo dvi transporto priemones: „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos išdavimo data: 2009-10-28, ir „Mazda 121“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos išdavimo data: 2012-10-16 (b. l. 54, 81).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.
Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas šeimyninio gyvenimo negyvena. Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas su ieškiniu sutiko. Sutuoktiniams, nagrinėjant bylą teisme nepavyko taikiai susitarti dėl santuokos nutraukimo sąlygų, nors teismas ragino šalis taikiai išspręsti sutuoktinių turtinius ir kitus klausimus. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad abu sutuoktiniai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimą, tai yra nulėmė santuokos pasibaigimą. Atsižvelgus į tai, kad šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, tarp šalių kildavo konfliktai, barniai, abiem trūko tarpusavio supratimo, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl pripažintina, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekant santuokoje turėtas pavardes.
Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiams vaikams nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis ieškovės paaiškinimais, atsakovo sutikimu dėl ieškinio, Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvada, kad nepilnamečiai vaikai nuo pat gimimo gyvena su ieškove, nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai įgyvendintų motinos pareigas vaikų atžvilgiu, atsakovas sutinka dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina ir nurodė, kad jis yra išvykęs gyventi į Angliją, sprendžia, jog nepilnamečių vaikų: D. B., gim. (duomenys neskelbtini), V. B., gim. (duomenys neskelbtini), P. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina ieškove M. B., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaikų interesus (CK 3.169 straipsnis, CK 3.174 straipsnis).
Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).
Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Ieškovė pareikšdama ieškinį teismui nurodė, jog vaikų poreikiams patenkinti reikalinga 200 Eur suma per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad visi nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, ji viena rūpinasi jais ir jai tenka visi buitiniai rūpesčiai, todėl mano, kad pareiga prisidėti pinigais atsakovui turėtų būti didesnė ir prašo priteisti iš atsakovo po 115 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas su tokia prašoma vaikų išlaikymo suma sutinka, dėl to jokių pretenzijų nepareiškė.
Ieškovė nurodė, kad jos pajamas per mėnesį sudaro tik socialinės pašalpos gaunamos už vaikus. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad bendros ieškovės pajamos per mėnesį yra 683,90 Eur. Apie atsakovo gaunamas pajamas ir darbo užmokestį, teismas duomenų neturi. Teismas atsižvelgia į tai, kad abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie jų sveikatos sutrikimus nėra, jokio nekilnojamojo turto neturi, į tai, kad ieškovė šiuo metu nedirba, registruota darbo biržoje, viena augina keturis nepilnamečius vaikus, turi dar vieną išlaikytinę iš pirmos santuokos - dukrą A. P., atsakovas yra išvykęs gyventi į užsienį, jo teigimu jis dirba ir sutinka mokėti prašomą dydžio išlaikymą vaikams, bylos duomenimis kitų išlaikytinių neturi. Taip pat teismas vertindamas tėvų galimybes tenkinti vaikų poreikius atsižvelgia į tai, jog vaikai yra mažo amžiaus, jiems būtina kasdieninė, ištisinė priežiūra ir rūpestis, todėl ieškovė privalo savo laiką skirti vaikų auginimui, lavinimui, priežiūrai, dėl ko ji šiuo metu negali dirbti, o ateityje vaiko priežiūra taip pat sumažins jos galimybes dirbti didesnį skaičių valandų, ieškotis papildomų pajamų.
Atsižvelgiant į esamą tėvų turtinę padėtį teismas konstatuoja, jog vaikų išlaikymui prašoma suma atitinka tėvų turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip buvo nurodyta, teismas gali priteisti išlaikymą ne tik būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau esant galimybėms turi būti užtikrinti ir tie poreikiai, kurie padeda vaiką ugdyti pilnaverte ir sveika asmenybe. Taigi teismas atsižvelgdamas į teismo nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog nurodytas išlaikymo dydis atitinka tėvų finansinę padėtį. Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas privalo atsižvelgti į tai, kad M. B. privalo užtikrinti vaiko gyvenamąjį būstą, jai prižiūrint mažamečius vaikus yra apribotos galimybės skirti daugiau laiko darbui, todėl teismas konstatuoja, jog nustatant šalių išlaikymo dydį M. B. dalis turi būti mažesnė, taigi išlaikymo dydį paskirstant po 115 Eur iš atsakovo, ir preziumuojant, jog likusią 85 Eur dalį privalės teikti ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad vaiko išlaikymas yra tęstiniai teisiniai santykiai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, jog vaiko poreikiams išaugus ir atsakovui atsisakius padengti papildomas išlaidas, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo.
Nutraukiant santuoką turi būti išspręsti viso santuokoje įgyto turto padalijimo klausimai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnis). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 straipsnis, 3.101 straipsnis). Tarp šalių vedybų sutartis nesudaryta, todėl taikomas įstatyminis turto režimas. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Dalijant santuokoje įgytą turtą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo.
Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokos metu įgijo dvi transporto priemones: „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos išdavimo data: 2009-10-28, ir „Mazda 121“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos išdavimo data: 2012-10-16. Teismas atkreipia dėmesį, kad transporto priemonės įgytos po santuokos sudarymo, taigi preziumuojama, kad jos priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog ieškovė teigia, kad transporto priemonės įgytos iš atsakovo asmeninių lėšų, jomis ji nesinaudoja ir prašo pripažinti šias transporto priemones atsakovo asmenine nuosavybe bei į tai, kad atsakovas su ieškiniu sutiko, teismas sprendžia, kad santuokos metu įgytos transporto priemonės: „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mazda 121“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinos asmeninės nuosavybės teise atsakovui M. B.
Dėl prievolės kreditoriui vykdymo.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas M. B. ir kreditorius UAB „G. F.“ 2009-10-19 sudarė vartojimo kredito sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini), 6000 litų (1737,72 Eur) sumai (b. l. 78). Kaip matyti, vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta santuokos sudarymo metu, tai yra po santuokos sudarymo praėjus beveik 3 mėnesiams. Pažymėtina, kad CK 3.126 straipsnis, reglamentuojantis kreditorių teisių garantijas, užtikrina, kad santuokos nutraukimo metu nebūtų pažeisti kreditorių interesai. Tuo pagrindu, vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriams suteikta teisė įstoti į bylą dėl turto ir prievolių padalinimo, kaip tretiesiems asmenims.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, jog sandoris sudarytas šeimos interesais, nepreziumuojama, šią aplinkybę turi įrodyti tuo suinteresuotas asmuo (pvz., kreditorius), siekdamas, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2014-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2014;2015-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
Tretysis asmuo kreditorius UAB „G. F.“ byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškinyje nurodytu finansinių įsipareigojimų kreditoriui pasidalinimu, kadangi vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), finansavimo sandoris Nr. 1, pagal kurį pareiškėjui M. B., buvo suteiktas vartojimo kreditas (finansuojama suma), buvo atitinkamai sudarytas 2009-10-19, t. y. šalims gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį. Pažymėjo, kad šalių atsakomybė yra solidari, kadangi jie sutarties sudarymo metu bei pinigų gavimo metu gyveno santuokoje bei vadovaujantis CK 3.92 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad sutuoktinio sutikimas sudaryti sandorį yra preziumuojamas. Nurodė, kad CK 3.5 straipsnio 3 dalis įtvirtina draudimą piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. draudžia jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems. Šiais principais yra grindžiamas ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2009-07-03 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Atsiliepime pažymėjo, kad bendrovė, prieš sudarydama vartojimo kredito sutartis bei siekdama užtikrinti savo, kaip kreditoriaus interesus, visada įvertina klientų mokumą. Kliento mokumo vertinimas yra viena iš kredito rizikos vertinimo sudedamųjų dalių. Kreditorius mokumo vertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslais, siekdamas sumažinti kredito riziką, tikrina kliento duomenis apie šeimyninę padėtį. Kliento, sudariusio santuoką, padėtis kreditoriui leidžia tikėtis efektyvesnio pažeistų civiliniu teisių gynimo būdų. Natūralu, kad pripažinus iš sutarčių kylančias prievoles asmeninėmis pareiškėjų prievolėmis būtų suvaržytos ir pažeistos sąžiningo kreditoriaus teisės ir įstatymų saugomi interesai, o sprendžiant prievolių padalijimo klausimą, negarantuotų bendrovės interesų. Juo labiau, sąžiningas kreditorius negali ir neturi būti priklausomas nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų nelojalumo vienas kitam, piktnaudžiavimo vienas kito pasitikėjimu ar kitokių panašių priežasčių. Šios išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad skolos grąžinimo priskyrimas kiekvienai šaliai atskirai pažeistų bendrovės interesus. Pažymėjo, kad kreditoriui nėra nustatytos pareigos įrodinėti kredito gavėjo gautos paskolos (kredito) panaudojimo būdų. Be to, sąžiningas kreditorius, įvertinęs kliento mokumą bei nustatęs, kad sandorio sudarymo metu kredito gavėjęs yra sudaręs santuoką, gali pagrįstai tikėtis, kad yra taikoma CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio sutikimo sudaryti sandorį prezumpcija, kuri ir yra nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Nurodė, kad aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, jog skolos grąžinimo priskyrimas M. B. asmeniškai pažeistų kreditoriaus interesus, kadangi prievolė yra solidari. Kreditorius pažymėjo, kad neprieštarauja, jog pareiškėjai tarpusavyje susitartų dėl prievolių vykdymo tvarkos (moka tik pareiškėjas, abu pareiškėjai dalimis ar pan.), tačiau pati prievolė turi išlikti solidari.
Teismas pažymi, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus, savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Teismas pažymėjo, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Iš bylos duomenų matyti, kad 2009-10-19 vartojimo kredito sutartis, Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta atsakovo M. B., tai yra sutuoktinei nedalyvaujant ir minėtoje sutartyje yra tik jo vieno parašas (b. l. 78-80). Atkreiptinas dėmesys, kad ši vartojimo paskola buvo pervesta į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą, kur atsakovas išleido ir panaudojo šiuos gautus pinigus, ieškovei nežinoma. Ieškovė išreiškė nuomonę, kad nežinojo apie sutuoktinio sudarytą vartojimo kredito sutartį ir kur jis išleido gautas pinigines lėšas. Ieškovė pripažino, kad po santuokos sudarymo sutuoktinis buvo nupirkęs keletą baldų į namus, tačiau jie buvo pirkti iš kitos paskolos, kuri jau gražinta pačios ieškovės. Taip pat ji patvirtino, kad atsakovas buvo įsigijęs kompiuterį, tačiau jį pardavė ir neaišku kur išleido gautus pinigus. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad atsakovas 2009-10-28 įsigijo automobilį „Mazda 323“, tai yra praėjus vos 9 dienoms po vartojimo kredito paėmimo (b. l. 81). Ieškovės teigimu, atsakovas tuo metu niekur nedirbo, todėl tikėtina, kad šį turtą galėjo įsigyti iš gauto vartojimo kredito. Ieškovė patvirtino, kad kompiuteris ir transporto priemonė buvo įgytos iš atsakovo asmeninių lėšų, tačiau iš kur jis gavo pinigų šiems daiktams įsigyti ji nežino ir patvirtino, kad šiuo turtu nesinaudojo. Atsakovas nepateikė patvirtinančių įrodymų, jog skolindamasis pinigus tarėsi su ieškove, kad sutartis sudaryta šeimos interesais, atsakovas šių aplinkybių byloje neįrodinėjo, su ieškiniu, tame tarpe ir dėl to, kad ši prievolė būtų pripažinta jo asmenine prievole, sutiko.
Bylos duomenų visuma sudaro pagrindą vertinti, jog negalima pripažinti, kad atsakovo paimta vartojimo paskola buvo panaudota šeimos interesams tenkinti ir nėra pagrindo šios prievolės pripažinti solidaria sutuoktinių prievole. Byloje nepateikta priešingų duomenų, leidžiančių pakankamai pagrįstai abejoti vartojimo kredito lėšų panaudojimo tikslu ir vertinti, kad jos panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, todėl akivaizdu, kad kreditiniai įsipareigojimai UAB „G. F.“ laikyti asmenine atsakovo prievole.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-11-11 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Nr. TP-2-(2.2)15-T-4072-4709 ir 2017-02-14 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo, kurio pagrindu ieškovei M. B. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (b. l. 5, 72). Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-01-11 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. NTP-7-436, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą M. B. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 92,64 Eur advokato užmokestis (b. l. 57).
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai (dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės - 100 proc. patenkinto reikalavimo, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo - 100 proc. patenkinto reikalavimo, dėl materialinio išlaikymo vaikams priteisimo - 100 proc. patenkinto reikalavimo, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo - 100 proc. patenkinto reikalavimo, dėl prievolės kreditoriui pripažinimo asmenine sutuoktinio prievole - 100 proc. patenkinto reikalavimo), taigi iš atsakovo valstybei priteistina 92,64 Eur už advokato pagalbą.
Taip pat iš atsakovo priteistinas 206,60 Eur žyminis mokestis valstybei (41 Eur už santuokos nutraukimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, 165,60 Eur už išlaikymo vaikams priteisimą (12 mėn. x 115 Eur = 1380 Eur x 3 proc. = 41,40 Eur x 4 = 165,60 Eur), nuo kurių sumokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų įteikimą, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šioje byloje procesinių dokumentų išlaidų suma yra 6,36 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai tenkinti 100 procentų, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir CPK 268 straipsniu, 394- 399 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti santuoką, įregistruotą Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2009 m. liepos 29 d., įrašo Nr. 93 (santuokos liudijimas AA Nr. 317765), tarp ieškovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekant pavardes – „B.“ ir „B.“.
Nustatyti vaikų: D. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams: D. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 115 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teisme dienos - 2016 m. liepos 29 d. iki vaikų pilnametystės.
Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovę M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti D. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise transporto priemones: „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mazda 121“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Prievolę trečiajam asmeniui UAB „G. F.“, juridinio asmens kodas 300515252, pagal 2009-10-19 sudarytą vartojimo kredito sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažinti M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenine prievole.
Priteisti iš M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 92,64 Eur (devyniasdešimt du eurus šešiasdešimt keturis centus) už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 206,60 Eur (du šimtus šešis eurus šešiasdešimt centų) žyminio mokesčio ir 6,36 Eur (šešis eurus trisdešimt šešis centus) procesinių dokumentų išlaidų, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.