Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno teritorinės muitinės atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno teritorinės muitinės patikslintą prašymą skolininkui L. R., suinteresuotiems asmenims V. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolei N. G., antstolei A. P. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja Kauno teritorinė muitinė patikslintu prašymu teismo prašė:nustatyti skolininko L. R. turto ½ dalį sutuoktinės V. R. MB „Energijos centras“ gaunamame darbo užmokestyje, į kurį būtų galima nukreipti įregistruotos mokestinės prievolės išieškojimą;nustatyti skolininko L. R. turto, kurio bendra vertė – 3414 EUR, dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje taip:

1.2.1. žemės sklypas, 0,0701 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 808 EUR),

1.2.2. pastatas-sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 860 EUR),

1.2.3. pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 76 EUR),

1.2.4. keleivinis automobilis „Rover MGF“ (kabrioletas), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracijos data 1996-06-05, registruotas V. R. vardu, 2014-09-29 automatiškai išregistruotas (vertė 1670 EUR).

1.3. nustatyti skolininko sutuoktinės V. R. turto, kurio bendra vertė – 3623 EUR, dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje taip:

1.3.1. žemės sklypas, 0,0696 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 803 EUR),

1.3.2. keleivinis automobilis „Audi 100 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracijos data 1992-02-10, registruotas L. R. vardu, 2014-10-01 automatiškai išregistruotas (vertė 1090 EUR),

1.3.3. keleivinis automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracijos data 2000-02-17, registruotas L. R. vardu (vertė 1730 EUR).

3. Suinteresuotas asmuo V. R. su Kauno teritorinės muitinės prašymu sutiko iš dalies, t. y. sutiko, kad būtų atidalinta L. R. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau nesutiko su siūlomu turto paskirstymu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjos Kauno teritorinės muitinės patikslintą prašymą tenkino iš dalies ir nustatė, kad L. R. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine V. R. priklauso ½ dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio. Likusioje dalyje patikslinto prašymo netenkino.Teismas pripažino, kad V. R. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė jos ir L. R. nuosavybė. Taip pat teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog dėl nepilnamečių vaikų interesų, vieno iš sutuoktinių sveikatos būklės, turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, todėl patikslinto prašymo dalį dėl darbo užmokesčio tenkino.Dėl skolininko dalies kitoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo teismas sprendė, kad pareiškėjos suformuluotas reikalavimas neatitinka CPK 667 straipsnyje numatyto skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo instituto esmės, t. y. pareiškėja prašo ne nustatyti skolininko dalį turte, nustatant idealiąją ar realiąją dalį, bet prašo padalinti konkretų turtą, priteisiant konkrečius turto vienetus skolininkui ir jo sutuoktinei. Kiti pareiškime nurodomi reikalavimai turėtų būti nagrinėjami ginčo teisenos tvarka, nes iš esmės prašoma transformuoti turtą iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja Kauno teritorinė muitinė prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apelianto vertinimu, CPK 667 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė specialų bendro turto padalijimo atvejį, todėl išieškotojas neprivalo reikšti atskiro ieškinio, nes remiantis šiuo straipsniu vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

8.2. Išieškotojas prašė teismo nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje taip, kad būtų galimas išieškojimas, skolininkui priskiriant konkretų turtą. Teismas klaidingai motyvavo skundžiamą nutartį, nes pareiškėja nereikalavo atidalinti turto dalį iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės.

8.3. Pagal CK 3.117 straipsnyje įtvirtiną prezumpciją turto, kuris yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybės, dalys yra lygios, tačiau pareiškėja prašo nustatyti skolininkui mažesnės vertės turto dalį, sutuoktinei paliekant didesnės vertės turto dalį. Apelianto vertinimu, nelogiška būtų priskirti sutuoktiniams, tarkim, po ½ dalį kiekvieno automobilio, kadangi tokio turto realizavimas ir kreditoriaus interesų tenkinimas būtų neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra teisės normų, reglamentuojančių skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymą vykdymo procese bei skolininkui priklausančios turto dalies atidalijimą išieškojimo vykdymo tikslu, aiškinimo ir taikymo klausimai.Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė 2014 m. rugpjūčio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 100002799987 (vykd. byla Nr. 0039/14/00507) ir 2015 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 10000330032 (vykd. byla Nr. 0166/15/06467/2) dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo L. R.. Šių sprendimų pagrindu antstolio A. R. G. kontoroje buvo pradėti priverstiniai skolos iš L. R. vykdymo veiksmai. Pareiškėjos nurodymu, bendra L. R. mokestinė nepriemoka yra 736 612,60 EUR.Vykdymo eigoje 2014 m. rugpjūčio 25 d. Turto arešto aktu Nr. S-3033 ir 2015 m. gruodžio 21 d. Turto arešto aktu Nr. S-1886 buvo areštuotas skolininkui L. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini); transporto priemonės ROVER MGF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AUDI 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Antstolė N. G., nustačiusi, kad skolininkas L. R. asmeninio turto neturi, 2015 m. gruodžio 10 d. pasiūlė išieškotojai Kauno teritorinei muitinei, skolininkui L. R. ir jo sutuoktinei V. R. kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendra su kitais asmenimis nuosavybe. Šiuo siūlymu pasinaudojo išieškotoja Kauno teritorinė muitinė.Antstolė N. G. 2016 m. vasario 23 d. priėmė patvarkymą Nr. S-905, kuriuo areštavo skolininko sutuoktinės V. R. darbo užmokesčio, gaunamo MB „Energijos centras“ dalį, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau, kaip 770 609,67 Eur ir įpareigojo kreditorių per 30 dienų nuo minėto patvarkymo gavimo dienos vadovaujantis CPK 667 straipsniu kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Tuo pagrindu išieškotoja Kauno teritorinė muitinė pateikė teismui patikslintą prašymą – nustatyti skolininko L. R. turto ½ dalį sutuoktinės V. R. MB „Energijos centras“ gaunamame darbo užmokestyje, į kurį būtų galima nukreipti įregistruotos mokestinės prievolės išieškojimą, kurį pirmosios instancijos teismas patenkino ir šioje dalyje nutarties apeliantė neskundžia. Taigi, ginčas byloje yra tik dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja prašo atidalinti turto dalį iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Priešingai, apeliantė prašė teismo nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje taip, kad būtų galimas išieškojimas, skolininkui priskiriant konkretų turtą.Pažymėtina, kad nustatant bendraturčio dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte yra tik nustatoma bendraturčiui priklausanti dalis, tačiau transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę neįvyksta, t. y. turtas ir toliau išlieka bendrosios nuosavybės objektu. CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas išieškotojos prašymą, nustatė, kad V. R. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė jos ir L. R. nuosavybė, todėl nurodė, kad L. R. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine V. R. priklauso ½ dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio. Tai reiškia, kad išieškojimas iš V. R. gaunamo darbo užmokesčio galės būti realiai vykdomas.Nagrinėjamoje byloje apeliantė savo reikalavimą nustatyti skolininkui priklausančią konkretaus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje grindžia CPK 667 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata ir nurodo, kad nors suinteresuotų asmenų L. R. ir V. R. turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, dalys pagal CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją yra lygios, tačiau apeliantas prašo nustatyti skolininkui mažesnės vertės turto dalį, sutuoktinei palikdamas didesnės vertės turto dalį.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 667 straipsnio prasmę, kreditorius turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, tai yra išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį tokiame turte, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti. Jeigu bendroji jungtinė nuosavybė valdoma sutuoktinių, tai nustatant vieno iš sutuoktinių turto dalį bendrame turte, turi, inter alia, būti taikomos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimui taikytinos teisės normos CK 3.116–3.129 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015). Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas, sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio pirmoji dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (nors, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).Teismas, spręsdamas dėl skolininko dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali šias dalis nustatyti nelygias, atsižvelgdamas į nustatytas konkrečioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), tačiau taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Apeliantas, prašydamas nustatyti, kad skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso konkretus turtas – žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), automobilis ROVER MGF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurių bendra vertė yra 3414 EUR, o skolininko sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso konkretus turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), automobiliai AUDI 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurių bendra vertė yra 3623 EUR, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškė ne prašymą nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte, o padalyti jį, paskiriant kiekvienam iš sutuoktinių konkretų turtą, iš kurio pareiškėjas siekia išieškoti mokestinę nepriemoką. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos suformuluotas reikalavimas neatitinka CPK 667 straipsnyje numatyto skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo instituto esmės, nes siekiant išieškoti skolą iš skolininkui priklausančio turto dalies, tai turi būti atliekama ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (CK 4.90 straipsnio 3 dalis). Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl nepilnamečių vaikų interesų, ar vieno iš sutuoktinių sveikatos būklės, ar turtinės padėties, ar kitų svarbių aplinkybių būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, todėl ir šia prasme apelianto argumentai, kad jis siekia, jog skolininkui būtų nustatyta mažesnės vertės turto dalis, nei jo sutuoktinei, taip pat yra ydinga.Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartimi netenkintas pareiškėjos prašymas užkirto kelią išieškotojui realizuoti savo teisę išieškoti įsiskolinimą iš skolininko turimo turto, nes pagal CPK 667 straipsnį, nenustačius skolininko turto dalies, išieškojimas iš tokio turto nutraukiamas, o pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą galima tik po vienerių metų.Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Išieškotojas, kaip asmuo turintis teisę į skolos grąžinimą, turi pasirinkti, jo nuomone, veiksmingiausią (greičiausią, ekonomiškiausią ir pan.) „procesinį kelią“ šiam reikalavimui patenkinti: t. y. arba supaprastinto proceso tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, arba ginčo teisenos tvarka pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pasirinko savo teises ginti teikdama pareiškimą supaprastinto proceso tvarka, tačiau reikalavimą suformulavo tokį, koks galėtų būti nagrinėjamas tik ginčo teisenos tvarka pagal ieškovo pareikštą ir CPK 135 straipsnio nuostatas atitinkantį ieškinio pareiškimą.Be to svarbu paminėti ir tai, kad apylinkės teismas prašymą tenkino iš dalies. Tai, kad teismas netenkino pareiškimo pilna apimtimi, dar nereiškia, jog apeliantė nepraranda teisės kreiptis į teismą ieškiniu šios nutarties 24 punkte numatyta tvarka. Tai negali būti prilyginama pakartotiniam kreipimuisi CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka, ir negali būti taikoma šio straipsnio pirmoje dalyje numatytas, apeliantės minimas, vienerių metų apribojimas.Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjos Kauno teritorinės muitinės prašymą, tinkamai aiškino ir taikė CPK 667 straipsnio normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią apeliantės atskirojo skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.