Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-12 · Byla Nr. ATP-1186-648/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-12
Bylos Nr.
ATP-1186-648/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-1186-648/2012
Teisminio proceso Nr.: 4-03-3-01482-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo, kuriuo E. M. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 150 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 36 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., E. M. paskiriant galutines administracines nuobaudas - 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 36 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad ji 2012-05-08, apie vidurnaktį, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodama automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini), ir pradėdama važiuoti atbuline eiga, buvo neatidi bei atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini), taip apgadindama abu automobilius, po ko ji pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdama Kelių eismo taisyklių 232 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

E. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-29 nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Nurodo, kad teismas priėmė nutarimą neištyręs visų įrodymų, konstatavo jos kaltę remdamasis prieštaringais liudytojų parodymais, o jos parodymus nepagrįstai atmetė. Tai, kad A. A. ir R. V. atpažino ją, nepagrindžia jos kaltės dėl padarytų teisės pažeidimų, nes jie yra kaimynai. Kritiškai vertintini policijos pareigūnų paaiškinimai, kad abiejų automobilių apgadinimai sutapo. Automobilių apgadinimų sutapimus galima įrodinėti tik objektyviais įrodymais, t. y. nuotraukomis, eismo įvykio technine ekspertize. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad nukentėjusiojo automobilis stovėjo gatvėje ir apgadinimus galėjo padaryti kitos transporto priemonės. Be to, nustatyta, kad automobiliai neprivažiavo vienas prie kito. Abejonių kelia ir tai, kad apžiūra buvo atlikta vidurnaktį, kai tokiu metu būna visiškai tamsu. Byloje yra pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, jog nukentėjusiojo automobilio jokių apgadinimų nematyti.

Liudytojas A. A. teismo posėdyje nurodė, kad apeliantės automobilis užšoko ant jo automobilio ir kad iššoko amortizatorius, kas realiai neatitinka tikrovės, nes tokiu atveju automobilio apgadinimai būtų ženklūs. Liudytojas S. J. parodė, kad apgadinimų neprisimena, tačiau apgadinimai, nurodyti eismo įvykio vietos schemoje, sulyginus apgadinimų matmenis, sutapo. Neaišku, kaip apgadinimai buvo sulyginti ir kokie objektyvūs įrodymai tai patvirtina. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti tik galinio bamperio apgadinimai, kas akivaizdžiai prieštarauja anksčiau minėtų liudytojų parodymams, jie nesutampa su transporto priemonės apžiūros-defektų aktu, kurį surašė draudimo bendrovė. Kadangi ši aplinkybė E. M. tapo žinoma tik po bylos išnagrinėjimo, todėl papildomai prašo prijungti šį aktą prie bylos medžiagos. Iš šio dokumento matyti, jog sugadintas ir benzino pylimo dangtelis bei sudaužytas žibintas, nors eismo įvykio vietos schemoje tokie apgadinimai nenurodyti.

Pasak E. M., teismas, priimdamas nutarimą, turėjo nurodyti ne tik tai, kad E. M. argumentai atmetami kaip nepagrįsti, bet ir nurodyti priežastis, kodėl jos reikalavimai bei juos pagrindžiantys argumentai laikytini nepagrįstais.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog E. M. padarė jai inkriminuotus teisės pažeidimus.

E. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog E. M. padarė jai inkriminuotus teisės pažeidimus.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. A. parodė, kad įvykio dieną jis išėjo į kiemą parūkyti. E. M., kuri yra jo kaimynė, stovėjo su draugais, su dviem automobiliais aikštelėje. Paskui jie skirstėsi. E. M. pirma pradėjo važiuoti, važiavo atbuline eiga ir jis išgirdo susidūrimo garsą. Jos draugai dar juokėsi. E. M. nesustojo, įvažiavo į kito namo kiemą ir greitai nuėjo namo. Jis dar sakė „palauk“, tačiau ji įbėgo į namą. Tada jis iškvietė policiją. A. A., priėjęs arčiau, pamatė, jog apeliantė trenkėsi į jo automobilio kampą, transporto priemonė trenkėsi į kelio bortą. Automobilių apgadinimų žymės sutapo (b.l. 23-24). A. A. rašytiniame paaiškinime nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (b.l. 5).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas S. J. parodė, kad įvykio dieną buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini) g., kur buvo rasti du apgadinti automobiliai. Nukentėjusio automobilio savininkas buvo vietoje, o kito vairuotojo nebuvo. Apžiūrėjus automobilius, apgadinimai atitiko. Nukentėjusysis nurodė, kad automobilį vairavo mergina, kuri nuėjo namo. Nors automobilis buvo patrauktas, matėsi, kad žmonės dairosi pro langus, bet durų niekas neatidarė. Po kurio laiko išėjo vyras, kuris pareiškė, kad automobilį vairavo jis, o po jo mergina, kuri klausė, kas atsitiko. Iš viso pokalbio matėsi, kad iš tikrųjų vairavo mergina, kadangi paprašius patraukti automobilį siekiant patikrinti, ar tikrai jis vairavo, vyras paklausė, kur rakteliai, o po to atitraukė sėdynę. Taigi paskutinis vairavo automobilį tikrai ne jis. Kontaktas tarp dviejų automobilių tikrai buvo, nes buvo apgadinimai ir taip paprastai automobilis neužšoks ant borto, jei gretimai jo stovi. Ant nukentėjusio automobilio kampo buvo nubrozdinimas, kėbulo sparnas kažkurioje vietoje buvo deformuotas (b.l. 24-25).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. V. davė iš esmės tokius pačius parodymus, kaip ir liudytojas S. J.. Be to, jis nurodė, kad E. M. įvykio vietoje iš pradžių prisipažino, paskui ne. Ji bandė skambinti pažįstamiems, pažįstamas garsiai sakė, kad net jis automobilyje puikiai girdėjo, jog nepasirašinėti, nesutikti, viskas bus išspręsta. Pagal eismo įvykio vietos schemą automobilių apgadinimai atitiko. Nukentėjusiam automobiliui buvo apgadintas galinis dešinysis kampas, o apeliantės automobiliui - galinė dalis ties viduriu prie numerio (b.l. 31-32). Tarnybiniame pranešime užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kurias nurodė liudytojai S. J. ir A. V. (b.l. 3-4).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad automobiliui „VW Golf“, (duomenys neskelbtini), nulūžęs galinio valstybinio numerio rėmelis, suskilęs galinio bamperio vidurys, o automobiliui „VW Golf“, (duomenys neskelbtini), - deformuotas ir nubrozdintas galinio bamperio dešinysis kampas, deformuotas dešinysis sparnas (b.l. 2).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. A. betarpiškai matė, kaip E. M. vairuojamas automobilis „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini). Liudytojas nuosekliai nurodė tokią aplinkybę viso proceso metu. Eismo įvykio vietos schema, liudytojų A. A., A. V. ir S. J. parodymai patvirtina, kad abiem transporto priemonėms buvo padaryti apgadinimai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojai A. A., A. V. ir S. J. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti E. M., jų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, todėl laikytini patikimais. Tai, kad automobiliui „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini), buvo padaryti apgadinimai, įrodo ir draudimo bendrovės „ERGO“ surašytas transporto priemonės apžiūros-defektų aktas su priedais (b.l. 42-45). Nors juose nustatyta, kad transporto priemonei padaryti ir kiti apgadinimai, kurie nenurodyti eismo įvykio vietos schemoje, tačiau ši aplinkybė nepaneigia, jog automobiliui „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini), eismo įvykio vietoje buvo padaryti policijos pareigūnų užfiksuoti apgadinimai. Nenustatyta, kad automobiliui „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini), apgadinimai būtų padaryti kitu nei eismo įvykis laiku. Apeliaciniame skunde pateikiama tik subjektyvi nuomonė, kad šiam automobiliui apgadinimus galėjo padaryti kitos transporto priemonės, prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams, todėl toks teiginys atmetamas kaip nepagrįstas. Liudytojų A. V. ir S. J. parodymai, kad apžiūrėjus transporto priemones apgadinimai sutapo, netiesiogiai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, jog eismo įvykyje dalyvavo būtent šios transporto priemonės. Tai, kad transporto priemonių apžiūros buvo atliekamos vidurnaktį, šiuo atveju neleidžia abejoti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. To nepaneigia ir E. M. pateiktos nuotraukos teismo posėdžių metu. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojų A. V. ir S. J. parodymais nustatyta, jog nustatant eismo įvykio aplinkybes, iš pradžių prie jų priėjo vyras, kuris nurodė vairavęs automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini), tačiau jis klausė, kur automobilio rakteliai, vėliau atitraukė ir automobilio sėdynę. Pati apeliantė iš pradžių prisipažino dėl eismo įvykio, tačiau po pokalbio telefonu neigė šį faktą. Šios aplinkybės taip pat leidžia kritiškai vertinti E. M. versiją, kad ji nepadarė inkriminuoto teisės pažeidimo.

Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Eismo įvykio vietos schema, liudytojų parodymai laikytini įrodymais Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. prasme, kadangi jais yra nustatytos šiai bylai reikšmingos aplinkybės, tarp jų ir dėl transporto priemonių apgadinimų bei jų atitikimų, ir jie yra gauti teisėtais būdais.

Taigi, nagrinėjamu atveju byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog būtent E. M. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal šio pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N62-6187/2010, N63-1102/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-62-195/2011, ATP-511-195/2011).

E. M. po eismo įvykio išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Pasak A. A., jis girdėjo transporto priemonių susidūrimo garsą, bandė atkreipti apeliantės dėmesį, tačiau ji nubėgo namo. Šios aplinkybės, taip pat E. M. elgesys nustatant eismo įvykio aplinkybes, neleidžia abejoti tuo, kad ji tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės už savo veiksmus.

Pabrėžtina, kad nubaustosios nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad ji nepagrįstai nubausta už minėto teisės pažeidimo padarymą.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamas nutarimas yra motyvuotas, jis atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. reikalavimus. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde yra remiamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir teismų praktika, kuri yra reikšminga administracinių bylų, o ne administracinių teisės pažeidimų bylų procesui.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-29 nutarimą E. M. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą nepakeistą ir E. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Pažarskis