- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-20
- Bylos Nr.
- e2YT-10427-1236/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01490-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiškai valdyti, fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. K., mirties.
2. Pareiškėja nurodo, kad jos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), testamento surašęs nebuvo. Teigia, kad po sutuoktinio mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nežinojo, jog yra nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Pažymi, jog daugiau jokių artimų giminaičių, galinčių pretenduoti į jos sutuoktinio palikimą, nėra. Pažymi ir tai, kad pastarojo vardu nėra įregistruota jokio nekilnojamojo turto, todėl nurodo nemaniusi, jog būtina priimti palikimą. Pareiškėja nurodo, kad jos vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – 0,2010 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei jame esantys statiniai – gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiti inžineriniai kiemo statiniai. Pažymi, kad nurodytas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas santuokoje, tačiau užregistruotas pareiškėjos vardu, tuo tarpu tik dabar jai tapo aišku, jog ji negali savo turtu disponuoti, todėl prašomas nustatyti juridinis faktas dėl palikimo priėmimo yra reikalingas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
3. Pareiškėja paaiškina, kad po sutuoktinio mirties visą likusį turtą valdo būtent ji, nes daugiau neturi jokių artimų giminaičių. Nurodo, kad savo lėšomis moka visus su nekilnojamojo turto išlaikymu susijusius mokesčius, t. y. elektrą, komunalines paslaugas. Pažymi, jog šiuo metu gyvena savarankiško gyvenimo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tačiau iki 2024 m. spalio mėnesio gyveno savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo savo ir mirusio sutuoktinio bendrus namus, tvarkė ir prižiūrėjo namų aplinką, draudė namus turto draudimu, remontavo juos, naudojo ir prižiūrėjo ir kitus po vyro mirties likusius namų apyvokos daiktus, buitinę techniką, baldus ir jo asmeninius daiktus.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodo, kad neturi duomenų, jog pareiškėjos sutuoktinio turto dalies paveldėjimo valstybės vardu procedūra būtų pradėta, taip pat duomenų, paneigiančių pareiškime nurodytas aplinkybes, todėl mano, kad pareiškimo pagrįstumo klausimas spręstinas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus.
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškimo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
6. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
7. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
8. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir panašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
9. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
10. Iš į bylą pateikto Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus išduoto Santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja ir A. K. sudarė santuoką, 2024 m. lapkričio 8 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, jog A. K. mirė (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai vaikų neturėjo. VĮ Registrų centro 2024 m. lapkričio 12 d. raštas patvirtina, kad A. K. nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruota. Tuo tarpu iš pareiškėjos į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) sutarties, sudarytos tarp pareiškėjos ir G. B., matyti, jog pastaroji pardavė pareiškėjai nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, ūkio pastatus bei kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), 2135 m² žemės sklype. 2024 m. rugpjūčio 26 d. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas įrodo, kad pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas, statiniai: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,2010 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai V. K.. Į bylą pateikti VĮ Registrų centro išrašai patvirtina, jog pagal A. K. asmens kodą, duomenų apie šio asmens sudarytus testamentus, palikimo priėmimo faktus, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktus, palikėjo palikimo atsisakymo faktus atitinkamuose registruose neįregistruota. Pareiškėjos pateiktos mokėjimo kvitų kopijos įrodo, kad pareiškėja atitinkamais laikotarpiais 2018 m., 2019 m. apmokėjo jai priklausančiam nekilnojamajam turui paskaičiuotus elektros mokesčius, AB „Telia suteiktas paslaugas, taip pat kartu su pareiškimu pateiktas akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ 2018 m. spalio 18 d. rašytinis priminimas apie pagal sudarytą draudimo sutartį dėl gyventojų turto draudimo mokėtiną eilinę draudimo įmoką, patvirtina jos teiginį, kad ji buvo apdraudusi savo nekilnojamąjį turtą.
11. Pagal CK 3.87 straipsnį jeigu gyvenama įregistravus santuoką, įstatymo yra preziumuojama, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąją jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys įrodo, kad pirmiau šioje nutartyje paminėtas nekilnojamasis turtas buvo pareiškėjos ir jos sutuoktinio bendroji jungtinė nuosavybė. Šis nurodyto turto teisinis rėžimas pasibaigė vienu iš įstatyme nustatytu būdu – vienam iš sutuoktinių mirus (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), todėl dėl mirusiajam A. K. priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).
13. Teismo vertinimu, byloje nustatyti faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėja po A. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) pastarojo palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėjos paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti.
14. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. K. savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. K., mirties (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.